Greitas biuro perkraustymas iš Anglijos mikroautobusu

Greitas biuro perkraustymas iš Anglijos mikroautobusu nėra tas pats, kas nusinešti kelias dėžes į naują kabinetą. Čia reikia susidėlioti baldus, kompiuterius, dokumentus, kartais serverius, kavos aparatą, spausdintuvus, o po to dar praleisti Dover–Calais, Vokietiją, Lenkiją ir atvykti į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą taip, kad pirmadienį žmonės galėtų dirbti. Per 20+ metų mačiau, kad greitis padeda, bet tik tada, kai kas nors iš anksto suskaičiuoja daiktus ir rizikas. Kitaip greitai gaunasi chaosas.

DUK: kaip vyksta greitas biuro perkraustymas iš Anglijos mikroautobusu

Kada greitas biuro perkraustymas iš Anglijos mikroautobusu tikrai tinka?

Kai biurui reikia persikelti per 2–5 dienas, mikroautobusas dažnai yra protingiausias variantas. Ypač jei turite 20–80 dėžių, keletą stalų, kėdes, monitorius ir neper sunkią įrangą. Dideliam sandėliui jis netiks, bet mažam biurui Londono centre ar startuoliui Mančesteryje – labai tinka. Esu matęs, kad klientai per greitai užsisako didesnį automobilį, o paskui moka už tuščią vietą. Čia svarbu ne „didžiau“, o tiksliau.

Kiek daiktų telpa į 3,5 t mikroautobusą?

Dažniausiai kalbame apie krovininį furgoną (tiksliau – ne keleivinį miniveną, o 3,5 tonos krovinių automobilį). Į jį realiai telpa apie 12–16 m³, o naudinga apkrova dažnai būna 1–1,3 tonos, nes paties automobilio svoris jau „suvalgo“ dalį limito. Tai maždaug 40–70 dėžių, 10–15 darbo vietų, kėdės, stalai, monitoriai ir smulkmena. Jei turite seifą ar serverių spintą, skaičiai greitai pasikeičia. Todėl sąmata daroma pagal sąrašą, ne pagal „atrodo, mažai turim“.

Koks maršrutas iš Londono, Mančesterio ar Birmingamo į Lietuvą?

Nuo Londono dažniausiai einama per Doverį, keltu į Kalė, tada Belgija, Vokietija, Lenkija ir toliau į Lietuvą. Iš Mančesterio ar Lidso kelias iki keltų terminalo jau prideda laiko, todėl terminas gali būti ilgesnis pusdieniu ar daugiau. Iš Birmingamo ar Bristolio maršrutas paprastesnis, bet vis tiek reikia žiūrėti eismą aplink Londoną. Į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą realiai planuoju ne tik kilometrus, bet ir muitinės, keltų, vairuotojo darbo laiko langus. Kartais 900 km atrodo paprasčiau, nei yra.

Ar galima perkraustyti biurą per savaitgalį?

Taip, galima, ir dažnai taip ir daroma, nes darbo dienomis biurui tiesiog nepatogu stovėti išpakuotam. Bet savaitgalis nereiškia, kad viskas bus pigiau ar lengviau. Jei reikia pakrovimo penktadienį vakare, kelto šeštadienį ryte ir iškrovimo sekmadienį, tada komanda turi būti suderinta labai tiksliai. Aš ne visada 100% žinau, ar vietinė savivaldybė duos leidimą statyti mikroautobusui prie pat durų, ypač Londone. Todėl leidimai, liftai ir apsauga turi būti patvirtinti anksčiau.

Ką daryti, jei Anglijos biure nėra lifto?

Tada pradedame ne nuo kainos, o nuo aukštų, laiptų ir daiktų svorio. Vienas Birmingamo klientas turėjo biurą trečiame aukšte, liftas neveikė, o mes sužinojome tai tik atvykę; diena iškart pasidarė blogesnė. Stalus galima išardyti, kėdes nešti rankomis, bet serverio spinta ar sunkus dokumentų archyvas jau kita kalba. Kartais reikia samdyti papildomus nešiotojus arba daryti dalinį perkėlimą dviem etapais. Tai nepatogu, bet geriau taip nei lūžusi nugara ir apgadintas kampas.

Ar vairuotojas padeda išardyti baldus?

Paprastai padeda, bet ne visada kaip profesionalus baldininkas. Vairuotojas gali išsukti stalų kojas, apvynioti stalviršius, pažymėti dėžes, bet jei turite daug modulių, stiklinių pertvarų ar brangių kėdžių, geriau turėti pakavimo komandą. Mes visada prašome kliento iš anksto pasakyti, kurie baldai išardomi, kurie ne. Kartais klientas sako „viskas paprasta“, o atvykus paaiškėja, kad stalas turi keturiolika detalių. Jei reikia, planuojame ir biuro baldų išardymas ir pakavimas kaip atskirą darbą.

Kainos, terminai ir maršrutai iš Anglijos į Lietuvą

Kiek kainuoja greitas biuro perkraustymas iš Anglijos mikroautobusu?

Greitas biuro perkraustymas iš Anglijos mikroautobusu dažniausiai kainuoja maždaug 900–1800 EUR iš Londono į Vilnių arba Kauną, jei krovinys telpa į vieną 3,5 t automobilį. Iš Mančesterio, Lidso ar Šiaurės Anglijos kaina gali būti 1100–2200 EUR, nes vairuotojui reikia daugiau laiko pasiekti keltą. Jei reikia dviejų reisų, savaitgalio darbo ar skubaus išvykimo tą pačią dieną, kaina šoka. Pigiausia būna tada, kai krovinys paruoštas, adresai aiškūs, o iškrovimas netruko. Paskutinės minutės chaosas visada kainuoja.

Kodėl kaina gali pasikeisti paskutinę dieną?

Nes tarptautiniame perkraustyme visada atsiranda smulkmenų, kurios atrodo mažos, kol nepradeda kainuoti pinigų. Pavyzdžiui, klientas pamiršo seifą, spausdintuvą, archyvą ar kavos aparatą, o vairuotojas jau stovi prie durų. Kitas atvejis – biuras be pakrovimo zonos, reikia mokėti už stovėjimą, konduktorius ar papildomą žmogų. Kartais keičiasi kelto laikas arba muitinės dokumentuose trūksta duomenų. Aš nemėgstu staigmenų, todėl normalus tiekėjas visada palieka rezervą sąmatoje.

Ar greitesnis mikroautobusas visada brangesnis už didelį sunkvežimį?

Ne visada. Mikroautobusas gali būti pigesnis, kai krovinys mažas, o maršrutas paprastas. Didelis sunkvežimis ima daugiau už vietą, degalus ir kartais už sudėtingesnį manevravimą miestuose. Bet jei turite 150 dėžių, 30 darbo vietų ir kelis serverius, mikroautobusas taps brangesnis, nes reikės dviejų ar trijų reisų. Čia reikia skaičiuoti ne automobilio dydį, o bendrą kelionės kainą. Dažnai klientai nori „kažko greito“, o realybėje greičiau išeina vienas gerai suplanuotas reisas.

Koks realus terminas nuo užsakymo iki iškrovimo Vilniuje?

Jei krovinys paruoštas, dokumentai sutvarkyti, o vairuotojas laisvas, galima susitvarkyti per 2–4 dienas. Iš pietų Anglijos iki Vilniaus dažniausiai einama greičiau nei iš Škotijos ar šiaurės vakarų. Bet realybėje terminas priklauso nuo pakrovimo lango, keltų, muitinės eilės ir to, ar naujame biure kas nors bus iškrovimui. Esu matęs, kad viskas važiuoja gražiai iki Kauno, o tada klientas prašo laukti iki pirmadienio, nes raktų nėra. Todėl terminą visada deriname su abiem galais.

Ar galima derinti kelis klientus viename reise?

Galima, bet tik tada, kai kroviniai nesipriešina vienas kitam. Pavyzdžiui, vienam klientui vežame dėžes į Vilnių, kitam – monitorius į Kauną, ir maršrutas logiškai sueina. Bet biuro perkraustyme dažnai būna konkretus laikas, todėl derinimas gali sulėtinti viską. Kartais klientas sako, kad jam „galima bet kada“, o paskui penktadienį 17 val. reikia visko jau naujame ofise. Aš tokius dalykus rašau juodu ant balto. Pats niekada nesupratau, kodėl žmonės palieka kavos kapsules prie spausdintuvo, bet palieka.

Ar reikia mokėti avansą?

Dažniausiai taip, nes užsakant mikroautobusą, vairuotoją, keltą ir laiką rezervuojamas konkretus pajėgumas. Normalus avansas būna 20–40%, likutis – prieš iškrovimą arba pagal sutartį. Jei kas nors prašo visos sumos į priekį be aiškios sutarties, aš būtų atsargesnis. Yra įmonių, kurios gražiai kalba telefonu, o tada pradeda „tikslinti“ kainą jau prie pakrovimo. Todėl reikia turėti sąmatą, krovinio aprašymą, adresus, terminus ir atsakomybes raštu.

Dokumentai, muitinė, draudimas ir biuro įranga

Kokių dokumentų reikia po „Brexit“?

Po „Brexit“ jau nebėra to paprasto ES vidaus vežimo jausmo, kai kartais užteko CMR ir geros nuotaikos. Reikia krovinio aprašymo, vertės, siuntėjo ir gavėjo duomenų, eksporto deklaracijos, kartais EORI numerio. Jei vežamas nuosavas įmonės turtas, vis tiek reikia parodyti, kas tai yra ir kodėl keliauja. Kai kuriais atvejais gali prireikti T1 procedūros arba papildomų paaiškinimų. Aš visada sakau: popieriai nuobodūs, bet be jų automobilis gali stovėti pasienyje ilgiau nei jūsų kantrybė.

Ar biuro kompiuteriai ir monitoriai turi muitinę problemų?

Paprastai problemų nebūna, jei jie yra naudoti, įmonės turtas ir deklaruojami teisingai. Reikia nurodyti kiekį, apytikslę vertę, serijinius numerius, jei jų prašo, ir paskirtį. Kitaip gali atsirasti klausimų, ypač kai vežama daug brangių monitorių ar naujos technikos. Jei kompiuteriai yra kliento klientams skirta prekė, tai jau nebe paprastas biuro perkraustymas. Tokiu atveju reikia žiūrėti PVM, prekybos pobūdį ir deklaracijos tipą. Geriau paaiškinti per daug nei paskui aiškintis muitinėje.

Ar reikia CMR, jei perkraustome savo įmonės turtą?

Taip, CMR dažniausiai vis tiek naudojamas kaip tarptautinio vežimo dokumentas, net jei siuntėjas ir gavėjas yra susijusios įmonės. Jis fiksuoja, kas buvo pakrauta, kada, kur ir kam perduota. Tai nėra tik „popierėlis vairuotojui“, o realus įrodymas, jei kas nors dingsta arba sugadinama. Kai klientas sako, kad „mes patys sau vežam“, aš vis tiek prašau CMR arba lydimųjų dokumentų. Nes vėliau visi sako „ai, mes tikėjome“, o faktų nėra.

Kaip teisingai aprašyti krovinį deklaracijoje?

Aprašymas turi būti konkretus, bet ne romanas. Pavyzdžiui: 35 naudoti biuro stalai, 48 naudotos kėdės, 22 kompiuteriai, 18 monitorių, 40 dėžių su dokumentais, 2 spausdintuvai. Vertės rašomos realiai, ne „senas šlamštas“ ir ne „milijonai“, nebent tikrai turite labai brangią įrangą. Jei dokumentai, komercinė paslaptis ar asmens duomenys, apie tai reikia pagalvoti atskirai. Kartais pravartu pasitikrinti ir krovinių draudimas tarptautiniams pervežimams, nes popieriai ir draudimas nėra tas pats.

Ar draudimas dengia įbrėžimus ant stalo ir sulūžusią kėdę?

Ne visada, ir čia daugelis klientų nusivilia. Standartinis krovinio draudimas dažniausiai dengia didesnę žalą, dingimą ar avariją, bet ne kiekvieną įbrėžimą ant seno stalo. Jei baldas jau buvo braižytas prieš pakrovimą, tai reikės nuotraukų, kad įrodytumėte priešingai. Yra įmonių, kurios ima pinigus už „pilną draudimą“, o popieriuje draudžia tik pagal svorį. Todėl prieš pasirašant reikia perskaityti sąlygas, ne tik paklausyti gražių žodžių. Aš esu matęs ginčų, kuriuose visi buvo teisūs, bet pinigų vis tiek trūko.

Ką daryti, jei gavus krovinį trūksta dėžės?

Pirma, nestumti kaltės vairuotojui be faktų. Reikia patikrinti pakrovimo sąrašą, CMR, dėžių numeraciją ir nuotraukas, jei jos buvo darytos. Geros komandos dėžes žymi numeriais: 1/42, 2/42, 3/42 ir taip toliau. Jei trūksta dėžės, ji greičiausiai liko Anglijos biure, buvo iškrauta ne ten arba įdėta po baldais. Esu matęs, kad „dingusi“ dėžė atsirasdavo po konferencijos stalu. Bet be numeracijos ieškoti vienos dėžės tarp šimtų daiktų yra kaip ieškoti adatos šieno krūvoje.

Kodėl greitas biuro perkraustymas iš Anglijos mikroautobusu ne visada pigiausias variantas?

Kodėl greitas biuro perkraustymas iš Anglijos mikroautobusu ne visada pigiausias variantas?

Greitas biuro perkraustymas iš Anglijos mikroautobusu sutaupo laiko, bet ne visada sutaupo pinigų. Skubus reisas reiškia, kad vairuotojas negali laukti pigesnio kelto, optimalaus grįžimo krovinio ar ramios savaitės vidurio. Jei reikia išvykti rytoj, kaina auga, nes rezervuojamas konkretus automobilis ir žmogus. Kita vertus, nuostolis dėl neveikiančio biuro gali būti daug didesnis nei papildomi 300–500 EUR. Todėl klausimas ne „kas pigiausia“, o „kas mažiausiai sustabdys darbą“.

Ar verta taupyti pasirenkant pigiausią pasiūlymą?

Kartais verta, kartais – labai pavojinga. Jei pasiūlymas mažesnis, reikia klausti, ar į jį įeina pakrovimas, iškrovimas, draudimas, dokumentai, keltas ir laukimo laikas. Pigiausias variantas dažnai būna toks, kur viskas „kažkaip bus“, o paskui prie automobilio prasideda derėjimasis. Aš nemėgstu gąsdinti, bet tarptautiniuose perkraustymuose yra įmonių, kurios tiesiog grobia klientą, kai jis jau įstrigęs. Normalu lyginti kainas, bet lyginkite sąlygas, ne tik skaičių sąmatos apačioje.

Kokios paslėptos išlaidos atsiranda dažniausiai?

Dažniausiai paslėptos išlaidos ateina iš laiko. Vairuotojas atvyko, bet biuras neatidarytas; reikia laukti; laukimas kainuoja. Pakrovimo vietoje nėra kur pastatyti mikroautobuso; reikia leidimo arba mokamo stovėjimo. Naujame biure neveikia liftas; reikia nešti per laiptus. Dokumentuose trūksta duomenų; krovinys stringa. Kartais klientas pamiršta, kad reikia išjungti serverį, nuimti monitorių laikiklius nuo sienos ar paruošti raktus. Smulkmenos, bet kiekviena smulkmena turi kainą.

Ar galima išsinuomoti mikroautobusą ir viską vežti patiems?

Techniškai galima, bet aš to nenorėčiau daryti su biuro turtu, nebent krovinys labai mažas. Reikia vairuoti 3,5 t automobilį, įlipti į keltą, suprasti dokumentus, žinoti taisykles Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje, o po to dar iškrauti. Jei kas nors sugenda kelyje, problema tampa jūsų. Įmonė su patirtimi turi vairuotojus, draudimą, ryšį, atsarginius planus. Saviveikla atrodo pigiai, kol nepradedate skaičiuoti streso ir praleisto darbo laiko.

IT, darbo vietos, pakavimas ir realios rizikos

Kaip saugiai paruošti serverius, kompiuterius ir telefonus?

Serverius, NAS įrenginius ir brangesnę IT įrangą reikia išjungti, pažymėti laidus, nufotografuoti jungtis ir pakloti į atskiras dėžes su apsauga. Monitoriai vežami vertikaliai arba specialiose dėžėse, ne tiesiog tarp kėdžių. Telefonus, dokus, klaviatūras ir peles geriausia dėlioti pagal darbo vietas, kad naujame biure niekas neieškotų „kurio čia kabelis“. Jei turite svarbią įrangą, planuokite biuro baldų išardymas ir pakavimas kartu su IT parengimu. Nes kai viskas sumesta į vieną krūvą, pirmadienio rytas tampa ilgas.

Ar reikia išjungti ir paruošti interneto įrangą?

Taip, ir tai reikia daryti anksčiau, ne tada, kai vairuotojas jau laukia laiptinėje. Interneto maršrutizatorius, telefono centras, komutatoriai, laidai, maitinimo blokai – viskas turi būti sunumeruota. Kartais klientas sako: „perkraustysim iš Anglijo ir viskas“, o paskui naujame ofise niekas neturi interneto. Jei įmanoma, interneto paslaugą naujame biure užsakykite prieš perkraustymą. Seną įrangą išjunkite tvarkingai, nufotografuokite jungtis ir dėkite į vieną dėžę. Nuobodoka, bet gelbsti.

Ką daryti, jei biuro perkėlimas sutampa su nuomos pabaiga?

Tada reikia atbulinio plano nuo nuomos pabaigos datos. Jei raktus reikia grąžinti penktadienį 12 val., mikroautobusas negali būti suplanuotas penktadienį 11 val. Londone vienas klientas taip padarė: nuoma baigėsi penktadienį, liftas užsakytas tik iki 10 val., o dokumentų archyvas dar nebuvo supakuotas. Dabar jie moka už papildomą dieną ir nervinasi. Geriau planuoti pakrovimą priešpaskutinę dieną arba palikti rezervinį langą. Nuomos sutartis retai kada atleidžia nuolaidų dėl perkraustymo chaoso.

Ar galima vežti kavos aparatą, spausdintuvą ar seifą?

Kavos aparatą reikia išvalyti, išleisti vandenį ir gerai pritvirtinti. Spausdintuvą – užfiksuoti kasetes, kad jos neklibėtų, ypač jei jis didelis. Seifas jau rimtesnė tema, nes net mažas seifas gali sverti 80–150 kg, o tai mikroautobusui yra nemažas iššūkis. Jei seifas tvirtinamas prie grindų, reikia žinoti prieš atvykstant. Kartais paprastesnis ir pigesnis variantas yra seifą palikti, parduoti arba vežti atskiru reisu. Ne visi daiktai, kurie „telpa“, yra saugūs vežti kartu su stalais.