Kiek trunka krovinių pervežimas į Angliją dabar?

Bent dvidešimt ketverius metus vežioju daiktus, baldus ir įvairiausius krovinius tarp Lietuvos ir Anglijos, ir jei manęs kas savaitę paklausia vieno dalyko – tai kiek dabar realiai užtrunka krovinių pervežimas į Angliją. Žmonės nori girdėti konkrečias dienas, o aš bandau paaiškinti, kad nuo to, ar veši pilną mašiną, ar dalinį krovinį, ar kažkas pasienyje supainiojo popierius, skirtumas gali būti nuo trijų dienų iki trijų savaičių. Kartais ir ilgiau, atvirai pasakius, jeigu pakliūni pas tuos, kurie žada per greitai. Šiandien viskas kitaip nei prieš dešimt metų, kai į Londoną davaiši per mašiną per dvi dienas ir net nežinojai, kas yra muitinė. Dabar reikia žinoti šiek tiek daugiau, bet nepergyventi – terminai vis dar prognozuojami, tik nebe tiek idealūs ir reikia šiek tiek kantrybės.

Apie dienas ir savaites

Kiek dienų dabar trunka krovinių pervežimas į Angliją tiesioginiu reisu, be jokių papildomų sustojimų?

Jei kalbam apie pilną krovinį su vilkiku, kuris važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Angliją, realiai kelionės trukmė dažniausiai svyruoja nuo trijų iki keturių dienų. Vairuotojui reikia nuvažiuoti apie du tūkstančius kilometrų, persikelti per kanalą arba keltą, o tada dar pagal tacho grafiką privalo pailsėti. Kartais pasitaiko vairuotojų, kurie bando įveikti greičiau, bet tai jau nebe tas tempas, koks buvo anksčiau. Poilsio laikai dabar griežtai fiksuojami, todėl net jei mašina galinga, žmogus turi sustoti. Dar reikia nepamiršti, kad maršrutas ne visai bealksnis – pasitaiko remontų ar eilių keltuose. Taip ir gaunasi tos keturios dienos, jei viskas gerai.

O jeigu mano daiktai važiuoja daliniu kroviniu, koks tada realus terminas, o ne tas, kurį rašo reklamoje?

Na, čia jau kitas reikalas. Dalinių krovinių pervežimas į Angliją paprastai trunka nuo septynių iki keturiolikos dienų, nors aš esu matęs situacijų, kai užtrunka ir tris savaites. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai vežėjui susirinksta kroviniai sandėlyje – jei tave pasodina į pirmą mašiną, per savaitę gali atsidurti Londone, o jei turi laukti, kol surinks pilną fūra, terminas nustumiamas. Yra tokių įmonių, kurios tiesiog renka krovinius be jokio aiškaus grafiko, ir tuomet klientai skambina manęs kaltinti, nors aš tuo metu visai kitur važiavau. Realybė paprasta: dalinis krovinys visada reiškia laukimo laiką, o tas laikas niekada nėra tikslus.

Ar gali būti, kad per dvi savaites niekas neatveža mano daiktų, nors žadėjo per penkias dienas?

Gali, ir taip nutinka dažniau, nei norėtųsi. Buvo atvejis – prieš porą metų, jei gerai pamenu, – kai viena firma paėmė krovinį iš Vilniaus, prigrūdo sandėlį Kaune, o paskui mėnesį niekas nevažiavo, nes laukė „pigaus reiso“. Klientas skambino kiekvieną dieną, o aš tada jau dirbau ir mačiau, kaip kiti skundžiasi internete. Tokių paslaugų teikėjų pilna, kurie žada greitą krovinių pervežimą į Angliją, bet realiai neturi nei mašinos, nei rimto ūpo. Jie tave apgauna, o krovinys gali pagyventi sandėlyje, kol kas nors susikraus. Todėl geriau mokėti truputį brangiau, jei tikrai skubi, nes laikas yra brangesnis nei keliolika eurų sutaupymas.

Kiek realiai dabar užtrunka pristatymas į Londoną iš Kauno, jei viskas pagal planą?

Iš Kauno iki Londono per keltą krovinys važiuoja maždaug penkias–šešias dienas, jei kalbam apie fiksuotą reisą be didelių nesklandumų. Įsėda mašina antradienį, per nakvynes pasienyje prasuka trečiadienį–ketvirtadienį, o penktadienį jau galima laukti skambučio, kad arba šiandien, arba rytoj bus pristatyta. Žinoma, čia jei nebūna eilių Doverio uoste arba vairuotojas laiku spėjo į keltą. (turbūt reikia pasitaisyti – nepraleido, o spėjo atvažiuoti iki reiso, bet suprasi pats) Ir dar reikia turėti omeny, kad Londonas nėra mažas – pristatymas į centrą arba į pakraščius gali skirtis pusdieniu, priklausomai nuo to, kur gyveni.

Kas tą greitį arba stabdo

Ar dabar tikrai taip užstringa pasienyje, kaip visi sako – ar tai tiesiog mitas?

Mitų čia nėra, pasienyje tikrai būna spūsčių, tik ne visada tokių, kokias žmonės įsivaizduoja iš žinių. Kartais Doverio uoste stovi šešias valandas, kartais prasisuka per valandą – čia labiau loterija nei mokslas. Buvęs atvejis, kai vairuotojas man skambino ir sakė, kad sistema užlūžusi ir jie stovi be jokio paaiškinimo. Tai nebuvo muitinės patikra, o paprasčiausias techninis nesklandumas. Taigi, taip, pasienis gali pridėti laiko, bet paprastai tai valandos, o ne dienos. Nors jei patenki į blogą laiką, kai visi vežėjai sugužėjo vienu metu, gali tekti ir nakvoti.

Ar metų laikas dar turi reikšmės, ar jau viskas vienodai, koks mėnuo?

Turi reikšmės, ir dar kaip. Prieššventiniu laikotarpiu, ypač gruodį, terminai gali ištįsti savaite, nes visi nori atsivežti dovanas, o keltai pilni. Vasarą taip pat būna daugiau darbo, nes žmonės kraustosi atostogų metu. Aš pats mėgstu spalį – tuo metu kroviniai važiuoja kaip laikrodukai. O va rugsėjo pradžioje, kai visi studentai vežasi daiktus į universitetus, Anglijos keliuose pilna mašinų, o kainos kyla. Tai taip, metų laikas tikrai veikia greitį, tik ne taip žiauriai, kaip galėtų manyti tas, kuris pirmą kartą siunčia siuntą.

Kiek laiko sugaištama muitinėje – ar tai minutės, valandos, ar gali ten užtrukti diena?

Muitinėje dažniausiai praleidžiama nuo kelių valandų iki pusės dienos, jei viskas tvarkinga. Nors turiu prisipažint – nesu tikras, ar naujoji JK importo sistema jau visiškai sustygavusi po visų tų pokyčių, bet realiai mūsų kroviniai per ją praeina per tris–keturias valandas. Buvo atvejis, kai patikra užtruko beveik dvi dienas, nes vaizdo kameroje krovinys atrodė įtartinai – ten buvo cinkuotos lentos, kurias muitininkas palaikė kažkuo kitu. Bet tai labai retas atvejis. Dažniausiai svarbiausia turėti tvarkingus dokumentus, o ne sėdėti ir spėlioti, kodėl tas vyras žalioje liemenėje taip ilgai žiūri į tavo daiktus.

Ar vairuotojo privalomas poilsio laikas labai keičia bendrą kelionės trukmę?

Keičia, ir čia yra didelis faktorius, kurį klientai kartais pamiršta. Vairuotojas negali dirbti po šešiolikos valandų – turi arba miegoti kabinoje, arba nuošaliame parkinge. Vadinasi, per dieną nuvažiuoja maždaug devynis šimtus kilometrų, ne daugiau. Kai kurie mano klientai sako: „bet juk iki Anglijos nėra taip toli“, bet jie pamiršta, kad žmogus turi valgyti, nusiprausti ir nepatekti į avariją. Kartais aš pats pagalvoju, kad seniau vežėjai važinėjo kaip bepročiai, tai štai kodėl anksčiau pervežimas į Angliją tiesioginiu reisu atrodydavo dvigubai greitesnis. Dabar laikas yra žmogiškesnis, bet ir saugesnis.

Ar Brexit kažką pakeitė, ar dabar vėl važiuoja kaip anksčiau?

Brexit pakeitė, nors daug kas nori galvoti, kad viskas normalizavosi. Eksportuojant į Jungtinę Karalystę dabar reikia papildomų deklaracijų, produktų kilmės patvirtinimo ir tikslesnių aprašymų. Po to, kai buvo pakeista taisyklės dėl prekybos, terminaluose ėmė reikalauti kruopštesnių popierių. Anksčiau tai buvo tiesiog kelias per Europos Sąjungą, o dabar – trečioji šalis, todėl formalumai atsirado. Terminą tai pailgino maždaug puse dienos, o kartais ir diena, jei dokumentai suveliotti. Mano patarimas – rinkitės vežėją, kuris žino, kaip užpildyti eksporto deklaraciją, o ne tą, kuris sako: „ai, nieko ten tokio“. Yra didelis skirtumas tarp tų dviejų.

Popieriai ir biurokratinės painiavos

Kokių dokumentų reikia, kad krovinys neturėtų stovėti pasienyje ilgiau nei reikia?

Reikia kelių pagrindinių. Pirmiausia – komercinė sąskaita faktūra su tiksliu turiniu ir verte. Tada – pakavimo sąrašas lietuvių ir anglų kalbomis, nes JK muitininkas ne visada supranta, kas yra „pledinė antklodė“ arba „kampinė sofa“. Dar reikia EORI numerio, nors jei esi privatus asmuo, pervežėjas turi jį turėti pats. Ir vežimo dokumentą – CMR. Kartais klientai priduria savo asmens dokumento kopiją, nors to techniškai nereikia. Geriau turėti per daug popierių, nei stovėti ir aiškintis pašnekomis, kurios niekur neveda. Vieną kartą be CMR muitininkas net nepraleido į terminalą.

Ar gali uždelsimą sukelti netinkamai supakuoti daiktai arba neleistini daiktai krovinyje?

Taip, ir tai yra viena iš dažniausių problemų, kurias aš matau savo praktikoje. Buvo atvejis, kai klientas įmetė dujų balioną iš kempingo į baldų fūrą – nes pamanė, kad tai niekam nepastebės. Muitinės skaitytuvas tai pamatė, ir mašinai teko atidaryti visas dėžes. Užtruko beveik dvi dienas. Dar žmonės užkrauna skysčių, aerozolių arba maisto produktų, o tada stebisi, kodėl vėluoja pristatymas. (o gal čia reikia sakyti ne skysčių, o nesertifikuotų skysčių – taip ar anaip, nelaikykite ten tokių daiktų). Patikėkit, muitininkas turi teisę viską iškrauti, jei įtaria pažeidimą, o jūsų laikas tada eina į šuns dienas.

Kas nutinka, jei krovinio sąraše kažko neužrašei – kiek lauksi tada?

Tada gaunasi papildoma patikra, kuri gali užtrukti nuo kelių valandų iki dviejų dienų. Muitinės pareigūnai nežaidžia žaidimų – jei dokumente nurodyta penkiolika dėžių, o faktinėje tik keturiolika, jie sustabdo krovinį, kol neišsiaiškins. Kartais tai formalumas, kartais rimtas tyrimas. Aš esu matęs, kaip dėl vienos praleistos eilutės vežėjas prarado pusdienį, o klientas praleido svarbų susitikimą Anglijoje. Rašykite sąrašus atidžiai, net jei nuobodu. Tai nėra vieta improvizacijoms. Jei nežinai, kaip pavadinti daiktą, geriau parašyk paaiškinimą nei paliksi tuščią.

Ar reikia kokio nors specialaus leidimo, kad galėtum įvažiuoti į Angliją su kroviniu?

Ne, jokių specialių leidimų vežėjui nereikia, jei dirbame legaliai tiek ES, tiek JK formatuose. Reikia galiojančio paso, tvarkingos techninės apžiūros ir CMR lapo. Anglijoje kelių policija gali sustabdyti tiesiog profilaktikai, ypač jei mašina atrodo senesnė arba įtartinai perkrauta. Kartais aš pamirštu paminėti klientams, kad mašinos registracijos liudijimas irgi svarbus dalykas. Jei popieriai tvarkingi, užklausos pasienyje trunka minutes. Bet jei vežėjas neturi draudimo arba CMR yra sugadintas, tada prasideda tikras vaidmuo su pareigūnais, kuriam laiko niekas nebeskaičiuoja.

Kai mašina jau išriedėjo

Ar galiu kažkaip sekti, kur dabar yra mano krovinys, ar tik sėdėti ir laukti skambučio?

Dabar daugelis vilkikų turi GPS, bet ne visada tu tai matai kaip klientas. Kartais aš pats paskambinu vairuotojui ir parašau klientui žinutę: „mašina yra netoli Liuksemburgo“, nors teisybė, kad aš irgi tiksliai nežinau, kur jis dabar ilsisi. Kai kurios solidžios įmonės siūlo internetinį stebėjimą, kur matai kiekvieną posūkį, bet tai daugiau išimtis nei taisyklė. Seniau, prieš dvidešimt metų, mes tiesiog žinojom, kad vairuotojas išvažiavo, ir laukdavome kaip laivo. Dabar technologijos yra, bet žmogiškas kontaktas vis tiek svarbiausias – paskambink vairuotojui, jei labai nerimauji. Tiesiog nepradėk skambinti kas pusvalandį, nes jis privalo vairuoti.

Ką daryti, jei vairuotojas paskambina ir sako, kad užtruks dar dvi dienas – ar tai normalu?

Normalu tai nėra, bet nutinka dažniau, nei vežėjai norėtųsi prisipažinti. Priežasčių begalė – nuo sugadinto rato iki aplinkos kelio remonto arba paprasčiausios spūsties prie kalno. Kartais vairuotojai paskambina ir sako tiesiai: „užstrigau, keltą praleidau, kitas rytoj“. Tuomet nieko nepakeisi – juk neperskelsi kanalo pėsčiomis. Klientai dažnai pyksta ant manęs, bet aš tokiu atveju niekuo dėtas – organizuoju pervežimą, bet ne valdau orus ar eismą. Geriausia iš karto klausti, ar yra atsarginis planas, jei vairuotojas užtruks. Kai kurios įmonės turi antrą mašiną, kuri gali perimti, jei kritinė situacija, bet tai brangu.

Ar vežėjas privalo mane informuoti apie bet kokį vėlavimą, ar gali tiesiog tyliai atvažiuoti kitą savaitę?

Pagal gerąsias praktikas – privalo, bet ne visi tai daro. Yra tokių pervežimo bendrovių, kurios laiko klientą tamsoje iki paskutinės minutės, o paskui staiga paskambina ir sako: „o, šiandien pristatysim“. Buvęs atvejis, kai klientas Anglijoje atostogavo, o mašina atriedėjo tik po savaitės – niekas nepranešė, jokie laiškai, jokios žinutės. Tai neprofesionalu ir parodo, kad ta įmonė neturi sistemos. Jei vežėjas rimtas, jus informuos per keletą valandų nuo momento, kai sužino apie problemą. Jei to nedaro – keiskite vežėją ateityje, bet jau šįsyk belieka laukti ir graužtis, kad neišsiaiškinai anksčiau.

Kiek laiko gali stovėti krovinys muitinės terminale, jei aš nepasiruošęs jo priimti?

Muitinės terminale dažniausiai galima laikyti krovinį nemokamai iki trijų–penkių dienų, priklausomai nuo to, kur stovi. Po to pradeda rinkti sandėliavimo mokestį, kuris auga kas dieną kaip ant mielių. Aš esu matęs, kaip žmonės palikdavo daiktus savaitę, o paskui stebėdavosi, kodėl priklauso dar šimtas svarų viršuje transporto. Po to, kai buvo pakeista taisyklės dėl skaitmeninių deklaracijų, terminalai tapo dar griežtesni. Geriau nedelskite – jei žinote, kad negalėsite priimti, pasakykite iš karto. Kitaip kaina kils tiesiog už stovėjimą, ir niekas jūsų už tai gyvu nepasigailės. Laikas terminale yra brangesnis nei jūsų svetainės hostingas.

Ar man reikia mokėti papildomai, jei pristatymas užtrunka dėl muitinės patikros, kuri ne mano kaltė?

Priklauso nuo sutarties. Jeigu sutartyje parašyta, kad visos rizikos tenka jums, teks mokėti už stovėjimą, nes skaičiukai nesidomi, kieno tai kaltė. Rimtesnės įmonės kartais prisiima tokias išlaidas ant savo kupros, bet tai reta išimtis. Dažniausiai vairuotojui reikia kur nors nakvoti ir maitintis, kol jūsų daiktai apžiūrimi, todėl dienpinigiai įkrenta jūsų sąskaita. Aš žinau, kad skamba nesąžiningai, bet taip veikia tarptautiniai pervežimai – laikas yra pinigai. Nesyk teko girdėti, kaip klientai grasindavo teismais, o realybė tokia, kad sutartis visada laimi. Skaitykite smulkųjį spaudinį prieš pasirašydami, net jei akys apsunksta.

Kas realiai nutinka, kai renkiesi per pigiai

Ar tiesa, kad kai kurios įmonės tiesiog kaupia krovinius sandėlyje ir palaukia tris savaites, kol surinks pilną fūrą?

Taip, ir tai yra labai paplitęs triukas, kurį aš stebiu jau ne vienerius metus. Pažįstu tokių žmonių, kurie išsinuomoja sandėlį Kaune ar Panevėžyje, surenka penkis dalinius krovinius, o paskui tris savaites niekam nepaskiria mašinos, nes jiems neapsimoka važiuoti puse tuščia. Jie žada klientams greitą krovinių pervežimą į Angliją, ima užstatą, o tada tyliai laukia. Vieni skambina ir klausia kas antrą dieną, kiti kantriai laukia. Galų gale, kai fūra susidaro, važiuoja, bet tada jau pusė daiktų subraižyta, nes sandėlyje maišosi visų kroviniai. Pigiausias pasiūlymas dažnai baigiasi brangiausiai, tik ne pinigais, o nervais.

Kodėl viena įmonė žada pervežimą per keturias dienas, o kita sako dešimt dienų – kas čia per skirtumas?

Skirtumas tas, kad keturios dienos yra tiesioginis reisas, o dešimt – dalinis krovinys su laukimo laiku. Bet gali būti ir taip, kad ta, kuri žada keturias dienas, meluoja pritraukti klientą. Aš vadinu tai „žvejybos metodu" – kabina masalą, o paskui atsiprašinėja. Rimtos įmonės dažniausiai nurodo intervalą: „nuo penkių iki septynių dienų", nes jos žino, kad dalykas nėra mechaninis kaip traukinio grafikas. O tie, kurie garantuoja fiksuotą dieną nežinant net ką veši, tiesiog rizikuoja jūsų nervais. Pasitikėkite labiau tuo, kuris nepasakoja pasakų, o sako tiesą į akis.

Ar buvęs atvejis, kad krovinys išvis užtruko mėnesį – ne dėl karo ar audros, o paprasčiausiai dėl įmonės aplaidumo?

Oho, taip, tikrai buvęs. Prieš kelerius metus viena labai pigi įmonė pasiėmė krovinį iš Klaipėdos, o paskui paaiškėjo, kad jie neturi vairuotojo – vairuotojas išėjo, o kitas neatsirado. Tas krovinys pagyveno sandėlyje penkias savaites. Klientas man rašė laiškus, aš pats jau dirbau kitą maršrutą, bet bandžiau padėti surasti kontaktus. O tuo metu ta įmonė vis dar skelbdavo savo svetainėje: „greitas pervežimas į Angliją per keturiasdešimt aštuonias valandas“. Nerealu. Tai ką aš noriu pasakyti – kartais nuo temos nukrypstu, bet esmė ta, kad įmonės aplaidumas gali sugadinti viską labiau nei transporto problemos. Tikrinkite įmonės istoriją prieš duodami daiktų, net jei jie kalba gražiai.

Ar kiek nors skiriasi terminas, jei krovinį reikia pristatyti ne į Londoną, o į Birmingemą ar Mančesterį?

Skiriasi, bet ne kritiškai. Į Londoną dažniausiai važiuojama pirmiausia, nes ten daugiausia krovinių, todėl pristatymas į kitus miestus įvyksta tą pačią arba kitą dieną po atvykimo. Jeigu Mančesteris ar Liverpulis yra antras ar trečias sustojimas, pridėkite vieną–dvi dienas. Kartais vežėjai mėgina suplanuoti maršrutą, kad Londone iškrauna daugiau daiktų, ir tik tada suka į šiaurę. Jei jūsų krovinys paskutinis eilėje, teks palaukti. Tai logiška, bet nemalonu, jei skubi. Geriau klausti iš karto, kokį maršrutą planuoja. Aš pats dažniausiai pirmiausia važiuoju pas klientą, kuris sumokėjo daugiau arba kurio adresas patogesnis.

Ką reiškia, kai vežėjas sako „terminalinė priežiūra“ – tai dar prideda laiko prie kelionės?

Terminalinė priežiūra – tai kai krovinys paliekamas krovėjo terminalo sandėlyje, kol bus perduotas kitai mašinai. Paprastai tai prideda pusdienį arba dieną prie bendro termino, nes reikia perkrauti, sužymėti ir suskaičiuoti. Aš asmeniškai nemėgstu terminalų, nes ten daiktai kartais pametami tarp lentynų arba subraižomi per pakrovimą. Bet tai būdas pigiau transportuoti dalinius krovinius. Jei norite, kad krovinys važiuotų be pertraukos, rinkitės tiesioginį reisą ir ne terminalinį variantą. Taip bus šiek tiek brangiau, bet nervai mažiau kentės. Terminalai yra kaip oro uostų bagažo skyriai – daug deda, retai pameta, bet jei pameta, ilgai ieško.

Ar verta mokėti brangiau už garantuotą greitesnį pristatymą, ar tai tik rinkodaros triukas?

Kartais verta, kartais tai švarus triukas. Buvęs atvejis, kai klientas sumokėjo trigubą kainą už „ekspresinį pervežimą į Angliją", o pamatęs CMR suprato, kad jo krovinys važiuoja tuo pačiu reisu kaip ir visi kiti. Tiesiog įmonė pasiėmė papildomą pinigą už tą patį. Bet yra ir kitų, kurie tikrai atsiunčia atskirą mašiną arba prioritetiškai krauna į pirmą išeinantį reisą. Jei sumokėjote brangiau, reikalaukite ataskaitos arba CMR su tikru išvykimo laiku. Kitaip galite būti apgauti. Pinigai yra kalba, kurią visi supranta, bet patikrinkite, ar kalbat ta pačia šnekta su vežėju.

Koks pats blogiausias realus scenarijus, kurio gali tikėtis, kai siunčiu krovinį į Angliją dabar?

Blogiausias realus scenarijus – ne vėlavimas, o praradimas. Aš nesu matęs, kad visiškai dingtų fūra, bet esu matęs, kaip ilgam konfiskuojama muitinėje dėl netinkamų dokumentų arba neleistinų daiktų. Pora metų atgal vienas krovinys su maisto papildais buvo areštuotas Lenkijos pasienyje ir galų gale sunaikintas. Klientas negavo nei daiktų, nei žalos atlyginimo, nes pats pasirašė, kad veža tik drabužius. Taigi blogiausia – ne laikas, o teisinis ginčas arba konfiskacija. Laikas visada praeina, o štai dokumentų falsifikavimas ar melagingos deklaracijos palieka pėdsaką. Rimtai, niekada nemeluokite muitinei, kad sutaupytumėte kelias minutes.

Ką daryti, jei terminas jau praėjo, o apie mano krovinį niekas nieko negali pasakyti – kaip to išvengti iš tikrųjų?

Pirmiausia, skambinkite ne kartą. Nedelskite, jei praėjo diena kita – kartas nuo karto vairuotojai tiesiog pamiršta paskambinti, kai atvyksta, ypač jei užsiima kelis pristatymus. Antra, reikalaukite CMR kopijos ir kitų įrodymų, kad krovinys apskritai išvažiavo. Jei įmonė to neduoda, vadinasi kažkas ne taip. Trečia – rinkitės vežėją pagal rekomendacijas, o ne pagal gražiausią skelbimą socialiniuose tinkluose. Per dvidešimt ketverius metus aš mačiau, kad geriausias draudimas nuo nesėkmingo krovinių pervežimo į Angliją – tai tiesiog paprastas žmogiškas pokalbis prieš pasirašant sutartį. Paklauskite, kur dabar yra jų mašina, koks maršrutas – jei atsako vangiai arba venkia atsakymo, bėkite kuo toliau.

Taigi, kiek trunka krovinių pervežimas į Angliją dabar? Jei viskas gerai, per tris–penkias dienas fūra iš Lietuvos atsiduria Londone. Jei dalinis krovinys – savaite, gal dvi. Bet tikroji problema nėra atstumas, o žmonės ir popieriai. Rinkitės vežėją, kuris nežada stebuklų per naktį, bet žino, kaip užpildyti CMR ir ką deklaruoti muitinei. Aš per dvidešimt ketverius metus išmokau vieną dalyką – geriau ramiai pakalbėti prieš, nei atsiprašinėti po. Skamba paprastai, bet veikia beveik visada.