Kiek kainuoja gabenti daiktus Į Angliją mikroautobusu saugiai

Sveiki, čia aš. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuntus metus, tad per šią laikotarpį mačiau visko – ir gerų, ir tikrai blogų situacijų. Šiandien noriu paprastai jums paaiškinti, kaip veikia daiktų gabenimas į Angliją mikroautobusu, kiek tai kainuoja ir į ką reikia atkreipti dėmesį, kad viskas vyktų saugiai. Nes tikrai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio – yra daug niuansų, kurie gali nulemti, ar jūsų daiktai pasieks tikslą sveiki, ar teks po to ilgai aiškintis ir pyktis. Pradėkime nuo pagrindų.

Kainos ir kas jas lemia

Kiek tiksliai kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Tai turbūt pirmas klausimas, kurį išgirstu kone kasdien. Tikslios sumos čia nėra vienos – vidutiniškai kalbant, mikroautobuso pervežimas iš Lietuvos į Angliją kainuoja nuo 800 iki 1800 eurų, priklausomai nuo to, kiek daiktų vežate ir kokiu atstumu. Pavyzdžiui, jei vežate tik kelis lagaminus ir baldų mažai, gali užtekti ir 800 eurų. Bet jei turite visą namų ūkį – čia jau kalbame apie 1500-1800 eurų. Žinoma, yra ir brangesnių variantų, bet čia jau kiekvienas sprendžia pagal savo poreikius. Kartais pasitaiko ir pigesnių pasiūlymų, bet čia reikia būti atsargiems – per maža kaina dažnai reiškia prastesnę paslaugą.

Kodėl kainos taip skiriasi tarp įmonių?

Matote, čia yra keletas dalykų. Pirma – kuro kainos, kurios pastaruoju metu tikrai nestabilios. Antra – kiekviena įmonė turi savo kaštus: darbuotojų algas, draudimą, mikroautobusų amortizaciją. Trečia – kai kurios įmonės tiesiog dirba su didesniu pelno procentu, kitos stengiasi uždirbti mažiau, bet daugiau klientų pritraukti. Aš pats dirbu vidutinėje kainų kategorijoje – nei per brangiai, nei per pigiai. Nes per pigiai paprastai baigiasi blogai. Pavyzdžiui, vienas mano kolega kažkada pasiūlė labai žemą kainą, o paskui paaiškėjo, kad vairuotojas neturi reikiamos licencijos. Klientas galų gale mokėjo dvigubai daugiau nei planavo.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Taip, dažniausiai galima. Aš pats visada duodama tam tikrą erdvę deryboms, ypač jei klientai veža daug daiktų arba jei tai yra reguliarus užsakymas. Bet čia svarbu suprasti – jei jūs pradedate derėtis per daug agresyviai, gali būti, kad gausite pasiūlymą, kuris bus per geras, kad būtų tikras. Kartais geriau tiesiog paprašyti aiškios kainos ir palyginti kelis pasiūlymus. Aš visada sakau klientams: jei jums kažkas atrodo per brangu – klauskite, kodėl. O jei per pigu – taip pat klauskite, kodėl taip pigiai.

Kada geriausia planuoti pervežimą kainos požiūriu?

Jei norite sutaupyti, rinkitės vidurio sezoną – tai yra pavasarį arba rudenį. Vasarą kainos kyla dėl didesnio poreikio, o žiemą kartais būna sunkiau dėl oro sąlygų, bet tuo metu irgi gali būti pigiau. Aš pats pastebėjau, kad kovo-balandžio mėnesiai paprastai yra geri – žmonės dar nepradėjo masiškai kraustytis, bet jau pradeda planuoti. Vienas patarimas: jei turite lankstumo – klauskite, ar yra galimybė važiuoti tuo metu, kai mikroautobusas vis tiek važiuja į tą pusę. Tada kartais galima gauti geresnę kainą.

Kaip veikia pervežimo procesas

Kaip iš tikrųjų vyksta viskas nuo pradžios iki galo?

Paprastai taip: jūs susisiekite su įmone, pasakote, ką norite vežti ir į kokią vietą Anglijoje. Tada įmonė įvertina jūsų daiktus – kartais reikia nuotraukų, kartais tiesiog žodinio aprašymo. Po to gaunate kainos pasiūlymą. Jei tinka – sutariate datą, pasirašote sutartį, ir jūsų daiktai pakraunami. Paskui mikroautobusas važiuoja į Angliją, o jūs gaunate pranešimą, kada bus pristatyta. Paskutinis žingsnis – išpakavimas ir patikrinimas, ar viskas gerai atvyko.

Šitas procesas skamba paprastai, bet per tuos metus mačiau, kad kartais kyla problemų būtent dėl komunikacijos. Pavyzdžiui, kartą buvo atvejis, kai klientė nepasakė, kad turi labai brangų veidrodį. Suprantate, jis buvo paprastai įpakuotas į kartono dėžę, o paskui pervežimo metu susilūžė. Jei būtų pasakiusi iš karto, būtume kitaip suorganizavę. Tai čia toks atvejis, kur abi pusės buvo kaltos – ji nepasakė, mes nepatikėjome.

Kiek laiko trunka pervežimas į Angliją?

Čia priklauso nuo keleto dalykų: nuo atstumo, nuo kelio sąlygų ir nuo to, ar mikroautobusas veža tik jūsų daiktus, ar dar kitų žmonių. Paprastai kalbant, kelionė iš Lietuvos į Angliją trunka nuo dviejų iki keturių dienų. Jei paima vieną dieną, važiuoja, kita dieną – atvyksta. Bet jei yra sustojimų pakeliui arba jei kelias uždaras dėl oro sąlygų – tada gali užtrukti. Aš visada perspėju klientus, kad reikia turėti šiek tiek laiko rezervo. Nes kartais būna taip, kad viskas vyko puikiai, o paskui paskutinę akimirką užkimšo kelią ir vairuotojas turėjo laukti kelias valandas.

Ar galima vežti bet kokių daiktų?

Ne visai. Yra dalykų, kuriuos draudžiama vežti: pavojingos medžiagos, ginklai, narkotinės medžiagos, kai kurie maisto produktai. Bet čia turbūt aišku. Kitas dalykas – yra daiktų, kuriuos vežti galima, bet reikia specialių dokumentų. Pavyzdžiui, jei vežate meno kūrinį arba senovinį daiktą, gali prireikti įrodymo, kad tai jūsų nuosavybė. O jei vežate gyvūnus – čia jau visai kita istorija, reikia veterinarinių dokumentų ir pan.

Aš čia turiu pripažinti, kad tiksliai visų taisyklių nežinau – jos keičiasi, kartais sunku sekti. Bet kai klientai klausia apie kažką neįprasto, aš visada patariu pasitikslinti su specialistu. Geriau paklausti per daug nei per mažai.

Saugumas ir rizika

Ar mano daiktai bus saugūs kelyje?

Čia labai priklauso nuo to, kokią įmonę renkatės. Aš visada sakau klientams: žiūrėkite, ar įmonė turi draudimą. Tai yra būtina. Jei įmonė nedraudžia jūsų daiktų – tai jau rimtas signalas. Be to, svarbu, kaip daiktai pakraunami ir tvirtinami. Aš pats visada reikalauju, kad mano komanda naudotų specialius diržus ir amortizacines medžiagas. Nes kelias nėra lygus, ir jei daiktai tiesiog suversti į mikroautobusą, jie gali apgadinti vienas kitą.

Buvo vienas atvejis, kuris man labai įstrigo. Klientas vežė stiklinį stalą, kuris buvo labai brangus – rankų darbo, užsakytas iš Italijos. Mes jį tinkamai įpakavome, naudojome putas, specialius laikiklius. Bet kelio viduryje mikroautobuso padanga sprogo, ir stipriai krestelėjo. Stalas kažkiek įtrūko. Laimei, turėjome draudimą, ir klientui buvo išmokėta kompensacija. Bet iki šiol prisimenu tą jausmą, kai skambino ir sakė, kad kažkas nutiko. Tai tikrai parodo, kad net geriausiai padarytas darbas kartais gali nesėkti dėl aplinkybių.

Ką daryti, jei daiktai vis tiek apgadinami?

Pirma – reikia nedelsiant pranešti įmonei ir dokumentuoti žalą. Nuotraukos, vaizdo įrašai – viskas tinka. Po to kreipiatės į draudimo kompaniją, jei ji yra. Svarbu žinoti, kad dažniausiai kompensacija nėra lygi naujos prekės kainai – ji priklauso nuo nusidėvėjimo. Čia yra tas nemalonus dalykas, kurį reikia suprasti iš anksto. Jei jūsų daiktas buvo naudotas penkerius metus, tai ir kompensacija bus mažesnė. Bet jei turite sąskaitas, įrodančias daikto vertę – tai labai padeda.

Aš visada patariu klientams daryti inventorizaciją prieš pervežimą. Užrašykite viską, ką vežate, nufotografuokite, jei įmanoma – nurodykite ir vertę. Tai gali atrodyti kaip per daug darbo, bet paskui, jei kas nors nutinka, turėsite įrodymus. Vienas mano klientas taip padarė, ir kai jo televizorius buvo šiek tiek apgadintas, mes galėjome greitai susitarti dėl kompensacijos, nes viskas buvo aišku iškart.

Kaip išsirinkti patikimą įmonę?

Čia yra keletas dalykų, į kuriuos reikia žiūrėti. Pirma – ar įmonė turi legaliai veiklos licenciją. Antra – ar yra draudimas. Trečia – ką apie juos rašo kiti žmonės. Aš žinau, kad atsiliepimai internete ne visada yra patikimi – kartais jie net dirbtinai kuriami. Bet jei matote daug teigiamų atsiliepimų iš skirtingų žmonių, tai jau kažkoks ženklas.

Dar patarimas: pasikalbėkite su įmonės atstovu asmeniškai. Jei jis atsako į jūsų klausimus aiškiai ir konkrečiai – tai gerai. Jei jis vengia atsakyti arba kalba labai miglotai – tai jau blogas ženklas. Aš pats visada raginu klientus klausti visko, kas jiems rūpi. Geriau paklausti per daug nei po to gauti nemalonų siurprizą.

Praktiniai dalykai

Ką aš pats turėčiau paruošti prieš pervežimą?

Pradėkite nuo inventorizacijos. Nuspręskite, ką tikrai norite vežti, o ką galima palikti arba išmesti. Kartais žmonės veža daiktus, kurie jiems iš tikrųjų nebereikalingi – tiesiog pripratę prie jų. Bet jei jūs mokate už kiekvieną kilogramą, tai gali brangiai kainuoti. Aš pats visada patariu: jei daiktas nebuvo naudojamas per pastaruosius metus – galbūt jo nereikia vežti.

Po to – tinkamai supakuokite daiktus. Naudokite dėžes, burbulinę plėvelę, audinius. Jei patys nemokat arba neturite laiko – galite paprašyti, kad įmonė tai padarytų. Daugelis pervežimo įmonių siūlo ir pakavimo paslaugas, nors tai papildomai kainuoja. Bet kartais verta, ypač jei turite trapių daiktų.

Ar galiu pats dalyvauti pakrovime?

Taip, žinoma. Daugelis žmonių taip ir daro – padeda pakrauti savo daiktus. Bet čia reikia žinoti keletą dalykų. Pirma – jei jūs pats pakraunate, tai jūs ir atsakote už tai, kaip daiktai yra išdėstyti. Antra – jei pervežimo metu kas nors nutinka dėl netinkamo pakrovimo, tai gali būti problema. Aš pats dažniausiai siūlau, kad mano komanda pakrautų, nes mes žinome, kaip tai daryti tinkamai. Bet jei klientai nori padėti – mes tikrai neprieštaraujame, tiesiog paprašome laikytis mūsų nurodymų.