Kaip veikia krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją?

Sakau jums, per dvidešimt keturis metus šitame reikale – krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją pasikeitė taip, kad kartais pats pagalvoju, ar tai dar tas pats verslas. Nuo labai paprastų reisų iki dabar, kai reikia deklaracijų, EORI numerių ir dar velnias žino ko. Bet esmė lieka. Mikroautobusu galima nuvežti beveik viską – nuo kelių dėžių iki viso buto turto. Greičiau negu furą, lanksčiau negu jūrų konteineriai. Tik reikia žinoti, kaip tas žvėris sukasi iš tikrųjų, o ne iš gražių brošiūrų. Štai ką dažniausiai žmonės klausia manęs, kai pirmą kartą susitinkam.

Pradžiai – apie logistiką ir terminus

Tai iš viso kaip veikia tas krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją?

Na, principas paprastas. Tu turi daiktų, mes turim mikroautobusą – Transitą ar Sprinterį – sukraunam, vežam per Lenkiją, Vokietiją, gal Olandiją, ir atvežam iki durų Anglijoj. Skirtingai nei fura, mikroautobusas kerta kanalą per Eurotunelį arba keltą. Lanksčios datos, nereikia laukti pilno krovinio. Kartais vežam kelių klientų daiktus vienu metu, bet taip efektyviau. Ne visada tobula logistika, bet gyvenimas toks jau. Svarbu, daiktai atvažiuoja per 2–4 dienas, o ne per savaitę kaip jūra.

Kiek laiko važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos iki Londono?

Žiūrėk, idealiai – maždaug trisdešimt valandų vairavimo. Realiai – dvi–tris paras. Reikia miego, pavalgyti, o eilė prie Eurotunelio kartais baisi. Atsimenu kartą Kalėdų savaitę, stovėjom prie Doverio pusantros paros. Klientas skambinėjo kas dvi valandas – kur mano sofa. Pats jau nervinausi. Normaliom sąlygom, be švenčių, per dvi paras dažniausiai jau būsi JK. Jei vežėjas sako, kad per vieną dieną – meluoja arba pažeidinėja taisykles. Nežinau kaip ten tiksliai pagal naujausius įstatymus, mažiausiai privaloma pertrauka yra.

Ar įmanoma siųsti daiktus į Mančesterį, ar tik į Londoną vežat?

Kaip į Mančesterį? Žinoma, kad įmanoma. Londonas tik populiariausias taškas, bet Birminghamas, Mančesteris, Bristolis, net Škotija – visur važiuojam. Tik kaina gali šoktelėt, jei tik vienam klientui į šiaurę sukti, tada tenka palaukti, kol surinksim daugiau krovinių į tą kryptį, arba mokėti už ekskursiją. Buvę atvejų, kai vežam iki Londono, o ten perduodam vietiniam kurjeriui. Ne pats geriausias variantas, bet jei skubu – sueina. Tiesiog pasakyk iš karto, kur reikia, o ne paskutinę minutę, kai jau viskas suplanuota.

Koks skirtumas tarp perkraustymo ir paprasto krovinuko?

Perkraustymas – kai mes ateinam, supakuojam, išnešam, užnešam į naują adresą Anglijoj. Paprastas krovinukas – jau turi pasiruošęs dėžes, atveži iki mūsų arba mes pasiimam, ir tik vežam. Aš asmeniškai mieliau vežu paruoštus daiktus, nes šių metų pradžioj teko pakuoti trijų kambarių butą Panevėžy, prisimenu iki šiol. Laiko suėda dvigubai. Ir kainos skiriasi ženkliai – perkraustymas brangiau maždaug trečdaliu. Gal net pusiau, jei daug laiptinių. Ai, ir dar – ten dažnai reikia dviejų žmonių.

Dokumentai, muitai ir biurokratijos karas

Reikia man kokių nors popierių, jei siunčiu tik sofą draugei į Birmingemą?

Reikia. Po Brexit viskas pasikeitė. Dabar reikia bent jau packing list'o – sąrašo, kas viduje. Jei vertė didesnė – gal ir muito forma. Draugė turi turėti EORI numerį... ar ne, atsiprašau, ne visada. (Jei ne komercinis siuntimas, kartais užtenka Customs Declaration CN22, bet čia aš jau painiojuosi.) Geriausia paklausti vežėjo. Aš visada prašau parašyti, kas dėžėse, nes jei muitininkas atidaro ir pamato sofą be aprašymo – prasideda biurokratija. Nebe kaip senais laikais, kai varydavom ir niekas nekalbėdavo.

Kaip ten su muitais po Brexit – ar dabar viskas žymiai sunkiau?

Sunkiau. Neklaidinsiu. Ankščiau varydavom, vėjai pūsdavo. Dabar kiekvienas siuntimas turi turėti bent minimalų dokumentų paketą. Jei vežėjas sako, kad „viskas ok, nieko nereikia“ – bėk nuo jo. Būta, kad klientas nenorėjo mokėti muito Anglijos pusėj, tai daiktai mėnesį gulėjo muitinėje. Realybė: mikroautobusas juda greitai, bet muitinė gali sustabdyti. ES prekės dar lengviau, bet jei kažkas nauja – atsargiai. Kartais apsimoka sumokėti brokeriui 50 svarų ir nekvarint galvos. O gal ir ne. Priklauso.

Ar galiu siųsti maisto produktų, pavyzdžiui, mėsos ar sūrio?

Mėsos? Tikrai ne. Sūrio? Hm... švelnesnė zona. Bet aš nerekomenduoju siųsti nieko gyvo, kvepiančio ar trienančio. Kartą klientas bandė vežti šaldytą lydeką mūsų mikriuke. Savaitė kelionės. Galvok pats, kas atsitiko. Buvo... nepatogu. Jei labai reikia lietuviško maisto – siųsk per specializuotas įmones, kurios turi leidimus. O šiaip sausus produktus, džiovintus grybus – perveš bet kas. Tik apie mėsą ir pieno produktus pamiršk. Muitinė juos konfiskuos be diskusijų, aš tai mačiau per daug kartų.

Kas bus, jei muitininkai atidarys mano dėžes prie Doverio?

Jei popieriai tvarkingi – nieko baisaus. Patikrins, palygins sąrašą su turiniu, gal užtruks valandą. Jei randa dalykų, kurių neturėtų būti – gali nukentėti visas mikroautobusas, ne tik tavo daiktai. Buvo, kad klientas įkišo dujų balionėlį. Muitininkai sustabdė, vežėjas prarado pusdienį, o klientui – bauda. Niekas negarantuoja, kad neatidarys. Tikimybė maža, bet egzistuoja, ypač jei rentgenas rodo kažką keisto. Neslėpk nieko ir nepabąlok pasirašyti, kad tavo daiktai ne pavojingi.

Kainos, sutartys ir kaip neužsiklauti

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją kelioms dėžėms?

Maždaug nuo 250 iki 450 eurų už nedidelį krovinį. Kaina priklauso, ar dėžės telpa į vieną eilę, ar užima pusę bagažinės. Aš kartais pats nustembu, kai skambina klientas ir sako, kad turi keturias dėžės. Didžios kaip šaldytuvai – tada jau nebe krovinukas. Jei vežėjas siūlo mažiau nei du šimtus – klausk, kur taupoma. Gal draudimo nėra, gal vairuotojas be poilsio. Kuras irgi labai keičia galutinę sumą. Šiuo metu... na, nebenustebi. Parašyk, kiek dėžių ir kokio dydžio.

Kodėl vieni vežėjai prašo 300 eurų, o kiti 800 už tą patį krovinį?

Čia tas pats, kaip pirkti turguj ir parduotuvėj. Yra pilna rinka. 300 eurų – gali būti studentas su mikroautobusu, be draudimo, be licencijos, krauna per Facebook. 800 – normali įmonė su CMR draudimu, žmonėmis kurie atsiliepia telefonu. Aš nesakau, kad pigu – blogai. Yra sąžiningų pigesnių. Bet jei kaina smarkiai žemiau rinkos – kažkur kirvis įkastas. Kartais tai grįžtamasis reisas ir vairuotojui reikia bent kuro pinigų. Tada pigiau. Bet žiūrėk į sąlygas, ne tik kainą. Aš pats už fiksuotą kainą be skaičiavimų nedirbu, nes kiekvienas krovinys skirtingas.

Ar verta daryti viską per pasiuntinius, ar geriau ieškoti vežėjo tiesiogiai?

Pasiuntiniai – patogu, bet brangiau. Jie irgi ima sau maržą. Jei rasi įmonę tiesiogiai – sutaupysi. Bet turi būti pasiruošęs, kad jos ne visada gražiai rašo laiškus, kartais atsako po pusantrų dienų. Didieji portalai atrodo profesionaliau, bet kai reikia konkrečiai paklausti, kur siunta – sėdi supporte. Aš renkuosi tiesioginį kontaktą, bet čia gal mano senatvinė užsispyrimas. Kai dirbi dvidešimt metų, Facebook grupės tampa antru ofisu. Yra kolegų, kurie sako, kad per vidutininkus ramiau. Nes jei kas – yra kam inkščheti.

Ar mano daiktai tikrai apdrausti, jei atsitiktų nelaimė kelyje?

Turi klausti. Rimtai. Ne visi mikroautobusai su CMR draudimu. Yra tokių, kurie turi tik KASKO ar net jokio. Tuomet jei sudegs mašina – atsisveikink su savo daiktais. Dirbau su įmone, kuri vėliau pasirodė be krovinio draudimo. Nuo tada visada prašau dokumentų. Kaina dažnai įskaičiuoja bazinį draudimą, bet jei vežsi antikvariatą – reikia specialaus. Paprašyk kopijos. Jei atsako vangiai – raudona vėliava. Nebūk naivus, daug kas šioje rinkoj taupo ten, kur neturėtų. Aš čia jau griežtas, bet mačiau per daug istorijų.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo sukčiaus ar chaltūrščiko?

Jei prašo visos sumos iš anksto į asmeninę sąskaitą – pabėk. Normalus ima avansą – 20, gal 30 procentų, likutį gavęs. Jei nėra svetainės, tik gražūs drabužiai profilio nuotraukoj – dar nieko nereiškia. Paklausk registracijos numerio, licencijos. Jei pasimetęs atsakymuose – vadinasi, neturi. Dar vienas ženklas: žada viską per vieną dieną ir per daug pigiai. Sukčiai žaidžia ant greičio. Aš rinkčiausi tą, kuris atsiliepia per pusdienį, kalba paprastai ir nelaksto kaip pašėlęs. Tokie dažniausiai sąžiningi.

Kas vyksta kelyje – realūs dalykai, ne iš reklamų

Ar vairuotojai nakvoja mašinoje, ar pas ką nors nuomojasi kambarį?

Dažniausiai kabinoje arba kempinge prie autoramai. Mūsų biudžetas ne visada leidžia Holiday Inn. Atsimenu, prieš kokius penkerius metus vairuotojas miegojo tiesiog ant savo krovinio dėžių, nes buvo šalta ir mikriuko šildymas sugedo. Ne pats vaizdas, bet daiktai laiku atvažiavo. Dabar kiek griežčiau – tachografai, poilsio laikas. Bet yra tokių, kurie vis dar pamigdo stovėjimo aikštelėj. Nelegalu. O jei lovų komplektas – kartais vairuotojas miega kitur, o mašina stebima. Retai, bet pasitaiko.

Ką daryti, jei mikroautobusas su mano daiktais stringa kelyje, pavyzdžiui, suges?

Pirmiausia – nesikrimsk. Tai nutinka. Geri vežėjai turi pagalbą Europoje. Išsikviečia techninę, jei remontas ilgas – perkelia į kitą mašiną. Geriausia, kai yra partnerių tinklas. Buvo – pavarų dėžė išėjo prie Paryžiaus. Skambinau kolegai iš Prancūzijos, perėmė per pusdienį. Klientas net nepajuto, tik vėlavimas kelių valandų. Bet jei vežėjas vienas, be plano B – gaišti gali ilgai. Paklausk iškart: "o jei suges?" Jei atsako "nenesigadins" – tai ne atsakymas.

Ar mano daiktai keliaus vieni, ar su kažkieno kitais bus sumesti?

Dažnai sumesti. Tai vadinasi dalinis krovinys. Mikroautobusas nėra fura, kuri veža 20 tonų vienam žmogui. Jei turi dvi dėžes – bus kitų šalia. Tik jei užsisakai pilną mašiną – tuomet tik tavo. Bet net daliniam krovinyje kiekvienas turi savo zoną, popieriai sužymėti. Kartais klientai galvoja, kad baldai važiuoja VIP atskirai. Ne. Važiuoja su kitais. Tik atsargiai sukrauta. Jei rasi vežėją, kuris sako, kad mikriukas važiuos tuščias dėl tavo trijų dėžių – jis meluoja arba tu sumokėjai trigubai.

Ar saugu vežti vertingus daiktus per Olandiją ir Belgiją?

Saugiau nei kai kur, bet vagių visur yra. Yra pavojingų parkingų prie Antverpeno, kur dažnai laužia mašinas. Stengiuosi nestoti ten naktį. Mūsų mikroautobusai paprastai važiuoja be didelių pertraukų per rizikos zonas. Jei veši skulptūrą vertą kelių tūkstančių – geriau pilnas draudimas ir atsargiai parinktas maršrutas. Nekalbant apie tai, kad... žinai ką, pamiršk, perdedu. Paprastai viskas saugu. Tiesiog nepigink draudimo ir klausk, pro kur važiuos. Jei vairuotojas vengia Belgijos naktį – protingas. Manau taip.

Ruošiant siuntą – praktiški dalykai

Kokią pakuotę geriausia naudoti, kad neišbyrėtų kelyje?

Kartonines dėžes, dvigubas sieneles. Ne pirmo kartono, kuris vos pakėlęs subyra. Siūlau nusipirkti iš baldų parduotuvių ar BigV, ten tvirtų rasite. Eiliškumas: stiklainiai – burbuliniame folijoj, knygos – mažose dėžėse, nes greitai pasidaro sunku. Drabužius galima maišuose, bet prašydavau (čia jau senatvinis įprotis) sudėti į dėžes, nes maišai slysta. Kartą klientė iš Telšių supakavo viską celofanuose. Atvažiavus, celofanai suplyšę, dulkės pateko. Ne tragedija, bet pykinti. Ir žymėk dėžes. Ne vieną, visas.

Ar reikia kažkaip ypatingai pakuoti stiklainius, lempas, trapius daiktus?

Žinoma. Jei stiklas – rašo "trapi". Bet vairuotojas nematys, jei dėžė bus apversta. Tai pakuok taip, kad apversimas nepakenktų. Kiekvieną lempą į vyniojamąją, į kampą dėžės, aplinką užpildyti. Aš vežiau kartą veidrodį be jokios apsaugos. Suplyšo atmušalai. (Ne, atsiprašau, nereikėjo tos minties, viskas ten buvo tvarkinga.) Tiesiog – netaupyk burbulinės folijos. Geriau keli sluoksniai. Dėžę pažymėk iš visų pusių. Kelyje viskas juda. Mikroautobusas lėkia per Lenkijos duobes – žinai, koks supimas ten būna.

Ar turiu pats nešti daiktus mašinon, ar vairuotojas padės?

Čia priklauso nuo sutarties. Jei perkraustymas – nešiame mes. Jei krovinukas ir sutarta, kad pats atgabensi – tada tu. Kai kurie vežėjai padeda, bet tai jau paslauga, ne pareiga. Aš asmeniškai padedu, jei dėžė ne sunkiau nei trisdešimt kilogramų. Po operacijos nugaros nelabai jau galiu tempti šaldytuvus. Klauskit iš anksto. Nesusipratimų kyla, kai žmonės tikisi, kad vairuotojas bus ir krautuvas, ir surinkėjas. Ne visada taip. Bent jau arbatos jam paduok, jei dirba ilgiau.

O jei turiu pianiną – ar jis įlįs į mikroautobusą?

Pianinas? Ohoho. Yra upright pianinai, kurie sveria po 3–4 šimtus kilogramų. Telpa į didelį Sprinterį, bet reikia rampos, kelių vyrų ir atsargumo. Jei grand pianinas – ne, mikroautobusas ne variantas. Tada jau fura su keltuvu. Uprightą esu vežęs. Buvo siaura laiptinė Vilniuj, vos išlindom. Ir Anglijoj – beveik nepatekom pro duris. Reikia matuoti ne tik mikroautobusą, bet ir tarpines duris. Aš visada prašau nuotraukų. Kartais žmonės sako "mažas pianinas", o jis beveik kaip sofa. Pamatuok. Ir draudimas privalomas.

Dalykai, apie kuriuos retai kas paklausia, bet vertėtų žinoti

Ar galima gabenti ir motociklą, jei jis telpa kartu su baldais?

Galima. Bet turi būti iš anksto pasakyta. Motociklas – ne tik svoris, bet ir benzinas bakelyje. Dėl degalų taisyklės griežtos. Reikia nuorinti baką beveik iki dugno. Aš vežiau Yamaha per kelias šalis. Sutvirtinom lentomis ratams, pritvirtinom diržais. Bet čia jau menas. Jei telpa – telpa. Tik angliškoj pusėj gali reikėti kitokių dokumentų, ypač jei motociklas registruojamas. Arba gal ir nereikia? Dabar jau nebežinau tiksliai. Geriau pasitikrink pas brokerį. Bet kaip krovinys – taip, imam.

Kaip yra su svorio ribomis – ar tikrai kiekvienas kilogramas skaičiuojasi?

Taip ir ne. Mikroautobusas turi techninę ribą – sakykim, 3,5 tonos. Gali būti ir penkios, jei krovininis, bet tada kito tipo teisės. Dažnai nesidomi, o pakrauna virš svorio. Prancūzijos policija... baisūs žmonės, tikėk. Netekęs kelių šimtų eurų baudos dėl krovinio ne trole. (Turėjau galvoje – per didelės masės.) Atsiprašau, rašau jau vėlai. Svarbu, kad nebūtų perkrauta. Jei tavo daiktai sveria aštuonis šimtus kilogramų – ramu. Jei turi plytų paletę... tada jau reik didesnio furono. Ir vežėjo teisių kitokių.

Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą?

Idealu – savaitė, dvi. Realybėje – kartais skambina paskutinę dieną. Jei turim laisvą duobę – paimam, bet kaina didesnė. Jei planuoji pagal datas – geriau anksčiau. Vasarą ir per Kalėdas – užimtumas kosminis. Kartais net mėnesį į priekį reikia. O jei turi lankstų laiką – gali sulaukti pigesnio grįžtamojo reiso. Šiaip net nežinau ką daugiau pridurti. Skambink kuo anksčiau, bet neverk, jei liko trys dienos – irgi išeina, tik brangiau.

Ar vairuotojas kalbės angliškai, kai reikės atiduoti daiktus Anglijoj?

Dalis – taip, dalis – ne ką nors. Mūsų ekipažai paprastai susišneką, bet ne visi laisvai. Jei tu nelabai angliškai – pasirūpink, kad adresatas būtų namie. Paaiškinti "antrame aukšte be lifto" per gestus – įmanoma, bet keista. Atsimenu vairuotoją, kuris bandė pasakyti "fragile", bet ištarė "fradžail". Susišnekėjo. Bet rimčiau – vežėjas dažnai nurodo langą, o ne minutę. Nes spūstys Londone – košmaras. Jei nėra kam atidaryti tarp dešimt ir keturiolikos – problemos. Tai planuokis.

Ar galiu siųsti daiktus atgal iš Anglijos į Lietuvą tuo pačiu principu?

Visiškai taip. Daug klientų – grįžtančių emigrantų. Vežam iš Londono, Birmingemo, Redingo atgal. Dokumentai tie patys, tik atvirkščiai. JK muitinė žiūri, ką išveži, bet jei asmeniniai daiktai – norma. Atgal krovinių pervežimas mikroautobusais iš Anglijos kainuoja panašiai, kartais net pigiau, nes daugiau norinčių atgal. Yra mišrių reisų – daiktai juda abiem kryptim. Tik nepamiršk, kad Anglijoj langas atsiėmimui gali būti kitoks. Ir jei gyveni penkiakampėj – vairuotojas nelabai supras adreso. Gerai aprašyk ir pasitark dėl laiko.

Išvada

Taigi, krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją – ne raketų mokslas, bet ir ne sviesto valgymas. Reikia kantrybės, normalių dėžių ir tiesaus pokalbio su vežėju. Pasidomėk dokumentais, nepiktdžiugaik dėl kainos ir visada turėk planą B. Jei kas – skambink, klausk, rašyk žinutes. Normalūs vežėjai atsako, net jei ir nelabai profesionaliai. Svarbiausia, kad tavo daiktai atrietų sveiki, o tu neliktum su niekuo vidury niekur. Sėkmės kraustantis – ar į Londoną, ar iš jo.