Kaip užsisakyti krovinio paėmimą iš prekybos centro į Angliją?

Apie tai gaunu klausimų beveik kas savaitę. Žmogus pirko prekių partiją iš lietuviško prekybos centro, arba jo įmonė prekiauja, ir staiga reikia viską perkelti į sandėlį prie Londono. Tu galvoji – pasiūsiu furgoną ir viskas. Deja, prekybos centrai nėra tavo kiemas. Ten yra apsauga, krovimo laikas, kartais net savaitgaliais niekas neįleidžia. Kaip užsisakyti krovinio paėmimą iš prekybos centro į Angliją? Reikia suprasti, kad procesas turi tris dalis: pasiruošimą, paėmimą ir dokumentus muitinei. Aš paaiškinsiu po truputį, kaip tai darome mes, ir kur žmonės dažniausiai paslysta. Jei nori, kad krovinys pasiektų Angliją gyvas, skaityk toliau.

Kas svarbu prieš pradedant

Ar galiu tiesiog paskambinti ir užsakyti paėmimą iš prekybos centro?

Ne taip paprasta, kaip atrodo. Daugelis galvoja, kad pakanka pasakyti adresą ir valandą. Bet iš prekybos centro reikia žinoti, ar ten yra krovininis įėjimas, ar reikia registracijos, ir kokiu metu galima krauti. Aš kartą turėjau situaciją Šiauliuose – vairuotojas atvažiavo, bet apsauga neįleido, nes nebuvo iš anksto pranešta logistikos skyriui. Praradome pusdienį. Jeigu nori sklandaus krovinio paėmimo, pirmiausia paskambink pirkimo skyriui ir paklausk, kokia tvarka galioja svetimiems furgonams. Tai sutaupys galvos skausmo.

Kiek laiko prieš tai reikia planuoti pervežimą?

Idealiu atveju – savaitė, bet realiai dvi–trys darbo dienos gali užtekti, jei turiu laisvą mašiną. Štai čia ir yra bėda: jei skubi paskutinę minutę, gali tekti mokėti dvigubai. Aš dažniausiai sakau – jei krovinys turi būti Anglijoje penktadienį, trečiadienį jau turėtų viskas būti suplanuota. Ne todėl, kad negaliu greičiau. O todėl, kad prekybos centrai mėgsta tvarkaraščius. Jie nekrauna naktimis, nebent tai milžiniškas centras su automatizuotu sandėliu. Paprastam PC viskas vyksta per darbo valandas. Kuo anksčiau pradėsi, tuo ramiau miegsi.

O jei aš pats nepasiruošęs, o centras jau saugo mano prekes?

Būna ir taip. Kartais užsakai prekių partiją, o pardavėjas sako – atsiimk per tris dienas, antraip skaičiuosime saugojimą. Tuomet aš pasiimu rūpestį ant savo pečių, bet tu turi duoti tikslius duomenis: kiek vietos užima, kokios prekės, ar ant palečių. Vieną kartą klientas pamiršo pasakyti, kad tai stikliniai vitrinų elementai. Atvažiavau su standartiniu tentu, o ten reikėjo buvo šaldytuvo – stabilaus temperatūros. Teko derėtis papildomai. Dėl to niekada nesidrovėk pasakyti visos tiesos. Net jei atrodo nepatogu. Kuo daugiau žinosiu, tuo geriau sugalvosiu, kaip pervežti krovinį iš prekybos centro į Angliją be staigmenų.

Ko klausia vairuotojai, o tu net nežinai, kad reikia žinoti

Ar man pačiam reikia važiuoti į tą prekybos centrą?

Ne, nereikia, jei viską suorganizuoji iš anksto. Galiu aš pasirūpinti, kad vairuotojas turėtų dokumentus. Bet turi raštiškai patvirtinti, kad prekės perduodamos mūsų atsakomybei. Geriausia – įgaliojimas arba laiškas su užsakymo numeriu. Kartais centrai reikalauja tavo asmens dokumento kopijos. Aš ne visada suprantu kodėl, bet taip jų saugumas dirba. Jei tu esi užsienyje, tai visai ne problema. Svarbiausia, kad aš žinočiau, su kuo sandėlyje kalbėtis. Būna, kad sandėlininkas neturi nurodymų ir neduoda krovinio. Tuomet skambiname tau, jei esi pasiekiamas. Jei ne – stovime ir laukiame.

Ką daryti, jei prekybos centras neturi normalaus krovinio įėjimo?

Oho, tokių pasitaiko daugiau nei manai. Yra PC, pastatytų prieš dvidešimt metų, kurie turi tik galines duris pirkėjams. Tada tenka krauti tiesiog į kiemą, jei leidžia apsauga, arba naudoti greta esančią rampą. Aš prisimenu vieną atvejį Vilniuje (ar ten buvo Kaunas? Ne, tikrai Vilnius) – teko furgoną statyti ant šaligatvio. Nelegalu? Na, apsauga sutiko, matyt, pažino vežėją. Bet tokiose vietose kaina gali išaugti, nes krovimas trunka ilgiau. Reikia samdyti extra žmonių. Pervežimas į Angliją turi prasidėti tvarkingai, o ne su policininku kieme. Išsiaiškink įėjimą prieš maršrutą.

Koks furgonas ar mašina man tinkamiausia?

Tai priklauso (na argi) nuo tavo krovinio. Ai, žinai ką, nepatinka man tas žodis, bet ką darysi. Jei prekės ant dviejų eur palečių, užteks mikrobuso. Jei didmeninė partija – reiks tentinio furgono. Šiaip rekomenduočiau visada rinktis kiek didesnę mašiną. Nes prekybos centruose kartais prekės nebūna sukrautos taip, kaip pasakė. Būna netvarkingai guli. Vairuotojai pyksta, kai vietos neužtenka. Tuomet reikia dviejų reisų, o tai brangiau nei viena didesnė mašina. Geriau mokėti už tuščią vietą, nei sumokėti du kartus.

Kokius duomenis apie krovinį privalau pateikti, kad nekiltų problemų?

Svoris, išmatavimai, kiekis ir aprašymas. Paprasta, bet žmonės nuolat kažką nutyli. Sakys – „o ten tik dėžės". Kiek? Kokia svorio? Viename prekybos centre prie Klaipėdos klientas pasakė, kad dėžės. Pasirodo – didžiulės kartoninės spintos, kurias reikėjo laikyti vertikaliai. Jei būčiau žinojęs, būčiau atsiuntęs furgoną su užtvaromis. O dabar vairuotojas improvizavo. Baigėsi gerai, bet rizika buvo. Dar svarbu nurodyti, ar krovinys pavojingas. Kai kurios buities prekės turi baterijų – tai keičia dokumentaciją. Anglijoje muitinė gali paprašyti MSDS lapo. Nepamiršk.

Dokumentai, kurių niekas nenori pildyti

Ar reikalingas leidimas iš prekybos centro administracijos?

Kartais taip, kartais ne. Didieji centrai, turintys savo logistikos sistemą, dažnai reikalauja registracijos internetu. Mažesni – užtenka paskambinti apsaugai. Bet aš vieną kartą nudegęs Kaune: vairuotojas atvyko, o vartų kodas buvo pasenęs. Administracija nedavė naujo, nes „ne darbo metas". Teko laukti valandą. Dabar aš visada raštu prašau patvirtinti, kad svetimas transportas galės įvažiuoti. Jei turi kontaktą, duok man. Jei ne – surasku. Bet tai užtrunka. Krovinių pervežimas į užsienį prasideda ne nuo kelio, o nuo popieriaus. Paradoksalu, bet taip yra. Nei vienas vairuotojas nelįs per tvorą.

Ar man reikia eksporto deklaracijos, jei išvežu iš Lietuvos?

Taip, jei prekės nauvos ir viršijamos vertės ribos. Aš nekenčiu šitos procedūros, bet tai realybė. Eksporto deklaracija, EX1 – reikalinga, kad Lietuva „atleistų" prekes. Daugelis galvoja, kad Anglijos muitinė yra vienintelė problema. Ne. Reikia ir išvykimo formalumų. Jei prekės asmeniniam naudojimui – gal ir nereikia, bet čia muitinės vertinimas. Aš paprastai konsultuojuosi su muitinės agentais Londone, nes taisyklių tiek daug, kad pats nebeseku. Geriau sumokėti už konsultaciją, nei padėti krovinį pasienyje. Beje, po Brexit viskas pasikeitė, tai kai kurias nianses tikslink su agentu.

Kas jei pardavėjas sako, kad visas dokumentus tvarko jis pats?

Pasitikėk, bet patikrink. Būna puikių pardavėjų, kurie tikrai išrašo CMR ir sąskaitas. Bet aš mačiau atvejų, kai prekybos centras išrašo tik PVM sąskaitą faktūrą, o CMR – ne. O CMR yra kaip krovinio pasas. Be jo – problemos. Aš visada prašau kopijos. Jei pardavėjas sako „jūsų vežėjas pats turi pasirūpinti", tada rūpinamės mes. Žodžiu, niekada nepagalvok, kad tavo reikalas baigiasi, kai sumoki už prekes. Ne. Tavo reikalas baigiasi tada, kai muitinė Anglijoje patvirtina įvažiavimą. Statistiškai apie trečdalį bėdų kyla ne dėl kelio, o dėl popierių netikslumų.

Kainos, kurios šokiruoja, bet taip yra rinkoje

Kiek realiai kainuoja pervežimas iš prekybos centro į Angliją?

Visko po truputį. Jei kalbam apie pilną krovinį iš Vilniaus į Londoną, tai dažniausiai nuo 900 iki 1400 eurų. Brangu? Na, taip, bet čia ne vietinis kurjeris. Tai tarptautinis reisas su muitinėmis, kuro kainomis ir nakvyne. Aš pats manau, kad kainos pernai kiek per daug šoko, bet ką padarysi – rinka tokia. Jei krovinys tik keli kubiniai metrai, galima ieškoti dalinio krovinio. Tada suma kris iki 300–500 eurų. Bet turi lūkėti, kol surinks pilną furgoną. Prekybos centras tavęs nelauks. Kartais tenka mokėti už saugojimą, kol surenkama partija. Skaičiuok viską.

Ar kaina priklauso nuo to, ar prekybos centre yra rampa?

Netiesiogiai – taip. Jei nėra rampos, vairuotojas ilgiau krauna. Jei ilgiau krauna – jis negali spėti į kitą reisą. Daugelis vežėjų įskaičiavę laukimo laiką. Standartiškai – dvi valandos krovimui ir dvi iškrovimui. Bet jei prekybcentre eilė arba reikia rankiniu būdu tempti prekes per visą aikštelę... tada jau papildomas mokestis. Aš nemėgstu slėpti kainų. Sakau iš karto: jei sąlygos prastos, mokėsi daugiau. Ne mes banditai. Tiesiog laikas yra pinigai. Ypač kai reikia važiuoti į tuos PC užmiestyje, kur šiaip jau pirkėjų mažai, o kroviniai laukia viduje kaip pamiršti.

Kodėl vieni vežėjai sako 800 eurų, o kiti 1800 už tą patį maršrutą?

Oh, čia klasika. 800 dažniausiai yra dalinio krovinio kaina, kai vežėjas jau važiuoja ir tau telieka užpildyti likusią vietą. O 1800 – express paslauga arba paprasčiausiai nepatyręs brokeris, kuris meta didelę kainą „ant arba". Aš stengiuosi dirbti sąžiningai. Paprastai sakinys „krovinio paėmimas iš prekybos centro į Angliją kainuos tiek" yra melas, kol neišgirstu detalių. Žinok: jei kaina žemiau rinkos, greičiausiai kažkas ne taip. Arba vežėjas neturi licencijos, arba bus paslėptų mokesčių. Normali įmonė suteiks kainą su visais įskaitant kuro ir muito paslaugas. Jeigu ne – klausk, kur čia kablys.

Ar pats prekybos centras gali imti mokestį už krovimą?

Retai, bet pasitaiko. Didieji distributorių centrai turi savus krautuvus – įskaičiuota į prekės kainą. Bet jei ten vyksti su savo vairuotoju ir jiems reikia padėti – kartais prašo simbolinio mokesčio. Aš tiksliai nežinau kodėl kai kurie PC taip elgiasi, o kiti ne. Spėju, kad nuo sandėlio nuostatų priklauso. Kartą Panevėžyje mums už paruošimą paprašė penkiasdešimt eurų. Klientas pyko, bet sumokėjo, nes kitaip nebūtų išleidę. Esmė ta, kad tu turi klausti pardavėjo. Aš žinau bendrai, bet kiekvienas centras – kaip atskira valstybė su savais įstatymais. Geriau permokėti ten, nei prarasti nervus kieme.

Pakavimas ir paruošimas – kai atrodo, kad viskas aišku, bet nė velnio

Kaip supakuoti prekes, kad vairuotojas paimtų be problemų?

Taisyklė viena: jei gali – ant paletės ir apvynioti. Jei prekybos centras jau supakavo savaip, neliesk. Kartais jie pakuoja gudriai, kad sutalpintų į lentynas, o tau tos dėžės netinka vežimui. Viduje būna daugiakampių formų prekių, kurios svyrinėja. Aš visada siūlau papildomai apsaugoti kampučius. Ypač jei elektronika ar baldai. Kelias į Angliją nėra lygus kaip stalas. Vairuotojai stabdo, suka, kartais tenka stovėti pasienyje. Jei krovinys neatlaiko kelių valandų vibracijos – problema. Dar geras patarimas: lipni juosta neužtenka. Kartais reikia kronšteinų arba medinių rėmų. Brangu? Na, bet sugadinta prekė dar brangiau.

Ką daryti, jei prekybos centre prekės supakuotos be tvarkos?

Būna, kad atsiuntė foto, kur viskas gražu, o realybėje dėžės byra, be lipdukų. Aš tada rašau aktą. Fiksuoju telefonu. Svarbu, kad vairuotojas prieš pasirašydamas CMR įrašytų pastabas. Nes pasiekę Angliją pirkėjas gali sakyti, kad tai mūsų kaltė. O jei CMR parašyta „prekės perduotos netinkamai supakuotos", tada kaltė tenka siuntėjui. Aš žinau, kad skamba biurokratiškai, bet be šito negalima. Kartais klientai pyksta: „kodėl vairuotojas atsisako vežti?" Ogi todėl, kad dėžės byra. Mes ne šiukšliavežiai. Turime vežti saugiai. Jei siuntėjas to nesupranta, aš kartais atsisakau reiso. Nenoriu vėliau girdėti skundų.

Ar vairuotojas padės sudėti prekes į mašiną?

Standartiškai – taip, jei tai įeina į krovimą. Bet vienas pats nepakraus sunkių metalinių prekių. Jei krovinys viršija 30 kg vienetais, reikalingi krautuvai arba darbuotojai. Aš siunčiau vairuotoją į uždarą zoną ir ten buvo garažinės durys be lifto. Jis bandė krauti, bet lifto neturėjo. Teko pasisamdyti pagalbininką. Tai kainavo papildomai, bet klientas džiaugėsi, kad prekės išvažiavo. Žodžiu, jei turi didelių dėžių – perspėk. Ne visi vairuotojai supermenai. Kai kurie jau solidaus amžiaus, nors ir patyrę. Supratingumas čia padeda abiem pusėm.

Kas gali suvelti procesą – realūs nemalūs scenarijai

Kas jei atvažiavome, o prekybos centras neleidžia paimti krovinio?

Klasikinis variantas: tarp pardavėjo ir sandėlininko neišėjo komunikacija. Pardavėjas pažadėjo, o sandėlininkas nieko nežino. Tada stovi kaip įbestas. Aš stengiuosi to išvengti taip – prašau kliento perspėti pardavėją dieną prieš paėmimą. Geriausia – gauti patvirtinimą el. paštu. Bet realybėje kartais pardavėjas pamiršta. Tada vairuotojas skambina man, aš skambinu tau, tu skambini pardavėjui. Vienas telefonų žaidimas. Prarandama valanda-kita. Kartais visą dieną. Turėjau atvejį, kai teko grįžti kitą dieną, nes direktorius buvo išvykęs. Kainavo brangiai, nes dvigubas reisas.

Ar galiu sekti, kur mano krovinys yra pakeliui į Angliją?

Jei vežėjas normalus – taip, GPS dabar standartas. Bet ne kiekvienas vairuotojas mėgsta, kad žiūri į kelnes. Kai kurie atjungia sistemą, kai pervažiuoja sieną. Aš nežinau kodėl – gal privatumas. Bet dabar dauguma modernių furgonų turi įmontuotą sekimą. Gali matyti, ar jis Vokietijoje, ar jau prie Kalė. Tik nepulk skambinti kas dvi valandas. Jei nori žinoti – klausk manęs. Aš turiu ryšį. Bet būna, kad pasienyje ryšio nėra. Tada ir aš palūkuriuoju. Tai natūralu. Sekimas yra geras dalykas, bet nepamanyk, kad tai raketų mokslas. Kartais GPS rodo, kad furgonas ežere. Tai tik bėdas.

Ką daryti, jei krovinys atvažiavo į Angliją sulūžęs ar subraižytas?

Pirmas dalykas: fiksuok iškart. Anglijos gavėjas turi užfiksuoti žalą ant CMR ir nufotografuoti. Jei pasirašo be pastabų – jau nieko nepadarysi. Aš visada instruktuoju: NEPASIRAŠINEKITE, kol nepatikrinote. Daugelis skuba, pasirašo, o po dviejų dienų skambina, kad kažkas įskilę. Aš tada jau bejėgis. Beje, draudimas. Normalus vežėjas turi CMR draudimą. Jis dengia žalą, jei įrodyta kaltė. Bet jei blogai supakuotos – draudimas nemokės. Štai taip. Mačiau, kaip geros įmonės padengdavo sugadintas spintas, o aferistai dingo. Renkiesi vežėją – renkiesi ramybę. Arba problemą.

Muitinė ir Anglija – po Brexit ten viskas kitaip

Ar reikia mokėti muitą, jei vežu prekes iš Lietuvos prekybos centro?

Po Brexit tapo sudėtingiau. Jei prekės ES pagamintos ir turi EORI – dažniausiai muito nėra. Bet jei tai importas iš Kinijos, kuris tik sandėliuojamas Lietuvoje – gali tekti mokėti. Aš asmeniškai ne visada iš kartu suprantu, iš kur ta prekė kilusi, nes prekybos centras to neskelbia. Tuomet konsultuojuosi su JK agentu. Dažnai klientas sako: „jUK ES prekė". Bet ant etiketės parašyta Made in Bangladesh. Tada jau kitos taisyklės. Anglijos muitinė dabar kruopšti. Geriau deklaruoti sąžiningai. Kartą klientas bandė sutaupyti, nurodė mažesnę vertę. Furgoną laikė parke penkias valandas. Nemeluoju. Tiesiog nesusitvarkęs popieriaus – nuskriaus.

Koks dokumentas reikalingas, kad krovinys praeitų JK muitą?

CMR – transporto dokumentas. Komercinė sąskaita – vertė. Ir EORI numeris, jei verslo krovinys. Kartais paprašo kilmės sertifikato. Aš ne visai tikras, ar kiekvienai prekių kategorijai jo reikia (bent jau drabužiams ne), bet jei tai maisto produktai ar chemija – tikrai. Po Brexit Anglija nori matyti, iš kur atvažiuoja daiktai. Jei dokumentai ne anglų kalba – vertimas užtrunka. Aš dirbu su agentais, kurie pildo importo deklaracijas. Tai kainuoja apie 50–100 svarų. Bandyti pats pildyti... na, gali, jei turi laiko. Aš pats perpratau tik maždaug po dešimties metų. O tu nenori pradėti mokytis ant savo prekių.

Ar galiu pats pasiimti krovinį iš lietuviško PC ir pervežti į Angliją savo mašina?

Teoriškai – taip, praktiškai – kam tas galvos skausmas? Jei turi C licenciją, furgoną su tachografu, draudimą ir laiko – varyk. Bet pamirši muitinės dokumentą – sėdi. Pamirši tacho poilsį – bauda. Aš sutinku žmonių, kurie sako „aš pats pigiau padarysiu". Gerai, padaryk. Bet kai sustos pasienyje, skambinsi man nakčiai. Aš neprieštarauju pabandyti, bet žinok: tarptautinis krovinių pervežimas nėra ta pati kas parvežti kaimynui sofą. Čia reglamentų tiek daug, kad vienas žmogus negali visko atsiminti. Ypač jei dirbi kitą darbą. Verčiau susimokėk profesionalui ir galvos nesuk.