Kaip pasirinkti mikroautobusų pervežimą į Angliją dabar?

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau, na, gal kokius dvylika metų. Per tą laiką mačiau visko – ir idealiai suplanuotų kelionių, ir tokių, po kurių klientas skambindavo su ašaromis balsu. Mikroautobusų pervežimas į Angliją dabar nėra tas pats, kas buvo prieš dešimtmetį. Brexit'as, pakilusios kuro kainos, begalė naujų vežėjų, kurie vakar dar vežiojo picas. Bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas savaitę. Ne kaip vadovėlyje – kaip realiame pokalbyje, gal kartais net per daug atvirai, bet taip jau yra kai dirbi su žmonėmis kasdien.

Popieriai, licencijos ir tai, ką reikia žinoti iš pradžių

Ar vežėjui tikrai reikia licencijos gabenti mano daiktus į Angliją?

Reikia. Ir ne bet kokios. Tarptautiniams pervežimams reikia atitinkamų leidimų, o po Brexit'o ten dar ir papildomų įforminimų. Buvo situacija – vienas klientas pasirinko pigiausią variantą, vairuotojas sustojo ties Calais ir paaiškėjo, kad jis neturi tinkamo leidimo kroviniui. Muitinė neįleido. Daiktai stovėjo pusantros savaitės. Taip kad jei vežėjas sako „aš per nugarą susitvarkysiu" – greičiausiai netvarkys. Tikrinam.

Kokius dokumentus man pačiam reikia paruošti, kad daiktai praeitų muitinę?

Tai štai čia tai... Dabar jau kitaip. Jei labai seni asmeniniai daiktai, kažkada reikėdavo specialių formų. Dabar dažnai paklausia packing list'o – sąrašo su vertėmis. Bet aš tiksliai nežinau, ar tai galioja absoliučiai visiems atvejams, nes britų muitinė keičia taisykles kaip kojines. Bendrai – rašykite sąrašą, nurodykite naudotus daiktus, simbolinę vertę, ir tikėkitės, kad nepaklaus. O jei paklaus – rašykite vėl. Štai toks niuansas.

Ar galiu vežtis maisto produktus mikroautobusu į Angliją?

Ne. Na, nebent arbatos pakelį. Bet mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – tikrai ne. Po Brexit'o britai labai užsiciklinę ant maisto importo. Vienas mano pažįstamas bandė vežti šaldytą kugelį – sustabdė Doverio muitinėje. Teko išmesti. Gaila kugelio. Jei labai reikia lietuviško maisto – geriau siųskite nedideliais kiekiais paštu. Arba nusipirkite Londone, ten parduotuvių apstu. Rimtai, neapsiverkite dėl dešrų. Tai tik maistas.

Ar leidžiama vežtis augalų – pavyzdžiui, gėlės vazone?

Augalai – dar viena rizikinga zona. Muitinės griežtai riboja gyvų augalų įvežimą be fitosanitarinio pažymėjimo. Aš asmeniškai nerekomenduočiau vežti vazonų taip toli. Buvo atvejų, kai žmonės bandė pasiimti fikusus, o pasienyje paaiškėjo, kad augalas lieka muitinėje. Kartais pareigūnai atlaidūs, kartais – visai ne. Nežinau iki galo visų botaninių niuansų, todėl geriau palikite giminaičiams. Mažiau streso jums ir vairuotojui.

Kaina, mokėjimai ir kur žmonės nusidegina

Kiek dabar kainuoja pervežimas iš Vilniaus į Londoną mikroautobusu?

Dabar – brangiau nei prieš pandemiją. Pilnas krovininis mikroautobusas, tarkim Mercedes Sprinteris, žiūrėkite kur nuo 900 iki 1500 eurų. Priklauso nuo sezono, savaitės dienos. Kartais studentai pasiūlo 700, bet tada primeta papildomai už keltą, degalus... jūs supratote. Aš manau, kad jei kaina žemiau 800 ir tai nėra dalinis krovinys – kažkas ne taip. Arba mašina pūvanti, arba draudimo nėra. Štai jums realybė.

Kodėl vieni vežėjai prašo avanso, o kiti – sumos tik tada, kai iškrauna?

Avansas apsaugo juos nuo jūsų neatėjimo. Būna, kad užsako mikroautobusą į Angliją, vairuotojas atvažiuoja, o klientas pakeitė nuomonę. Lieka tuščiomis. Normalu prašyti dvidešimt ar trisdešimt procentų. Bet jei prašo visos sumos prieš pakrovimą ir neturi sutarties – pabėkite. Buvo atvejų: sumoki, o numeris tampa nebegyvu. Aš pirmiausia pasitikrinu patikimumą, tik tada mokam. Taip saugiau.

Ar yra paslėptų mokesčių, kuriuos sužinote tik pakeliui?

Taip. Keltas – didžiausia klastinga eilutė. Daugelis mano, kad kaina įtraukta, o paskui – bam – dar šimtas penkiasdešimt eurų už Doveris–Calais. Taip pat jei reikia pristatyti į Essex'o kampus ar Suffolk'o glūdumą – gali būti papildomas kilometrų mokestis. Ir laukimas. Jei nepakraunate laiku – valanda kainuoja dvidešimt–trisdešimt eurų. Todėl prieš sutartį visada klausiu: „Ar tai galutinė kaina?" Iškart širdį spaudžia mažiau.

Ką reiškia dalinio krovinio paslauga ir ar tai pigiau?

Skirta vieta mikroautobuse, kai jis pripildomas iš kelių klientų. Mokate tik už savo daiktų tūrį. Žinoma pigiau nei visas mikroautobusas. Bet turėsite laukti, kol surinks pakankamai krovinių. Kartais savaitę. Jei neatimsite visos mašinos, planuokite lankstų laiką. Ir dar: daliniam kroviniui reikia labai tiksliai aprašyti daiktus, nes maišymasis su kitu kraustymu gali baigtis nesusipratimais. Rašykite tiksliai.

Mikroautobusas – ką tiksliai gaunate

Kuo skiriasi krovininis mikroautobusas nuo keleivinio, kuriam nuimtos sėdynės?

Skiriasi ypatingai. Krovininis – standartinė siena tarp vairuotojo ir krovinio. Keleivinis su numestomis sėdynėmis – tai šykštoka zona. Techniškai tai keleivinis transportas, ir jei muitinė pasuks nosį – problemos. Nors realybėje daug kas taip važiuoja. Bet jei vežate brangius baldus, rinkitės tikrą krovininį. Ramiau miegoti. Jei tik lagaminai – gal ir praeis. Bet aš linkęs rinktis teisybę, nepaisant to, kad kiti sako kitaip.

Ar mano daiktai bus saugiai sudėti, ar tiesiog suversti į galą?

Na, žiūrėkite, jei paslauga su perkraustymu – turėtų būti ir pakavimas, ir tvirtinimas diržais. Bet yra toks dalykas kaip paprastas gabenenimas, kai šveičia vidun. Turėtų naudoti apsaugines medžiagas, kartonus tarp baldų. Jei matote, kad vairuotojas be jokių diržų ir apsauginių – nustokite krauti. Verčiau praraskite avansą nei visus baldus. Rimtas žodis. Aš mačiau tinkamai užtvirtintą krovinį – tai menas, ne tik sudėjimas.

Kas nutinka, jei perskaičiuoju tūrius ir daiktai netelpa į mikroautobusą?

Gali pristatyti vilkiką, bet tada jau nebe mikroautobusų pervežimas. Vilkiko kaina – visai kitokia. Būna, kad žmonės paskaičiuoja kubus neteisingai. Klientė kartą pasakė, kad turi „kelis lagaminus ir kėdę". Paaiškėjo, kad dviejų kambarių butas. Teko kviesti didesnę mašiną. Planas B visada turi būti. Kai kurie vežėjai turi priekabą, bet brangiau. Dėl klaidos belieka susimokėti skirtumą. Būna.

Brexit'as, muitinė ir kiek dabar trunka

Ar po Brexit'o labai pasunkėjo pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Taip, ne tik popieriams. Eilės. Doveris kartais beprotiškas. Anksčiau per pusvalandį, dabar – kelios valandos. Vairuotojas pavargsta, maršrutas ilgėja, jūs laukiate ilgiau. Be to, pareigūnai dabar atidesni kroviniams iš ES. Anksčiau pamoja, dabar tikrina. Ypač jei mašina pilna dežių. Taigi, rinkdamiesi datą venkite savaitgalių ar didžiųjų švenčių išvakarių. Bus pragaras. Ir dar orai. Blogas oras – viskas stoja.

Kiek laiko trunka kelionė nuo Vilniaus iki Londono mikroautobusu?

Teoriškai apie 28–30 valandų važiavimo. Bet realiai – nuo išvažiavimo iki pristatymo – dvi ar trys dienos. Reikia miegoti. Daug galvoja, kad vairuotojas važiuoja be sustojimų kaip robotas. Ne. Po dvylikos valandų privaloma pertrauka. O jei dar keltas vėluoja, muitinė tikrina, Londone kamščiai – trys dienos yra minimumas. Jei žada per parą – meluoja. Nebent du pamainininkai, bet tada kaina visai kitokia.

Ar reikia draudimo kroviniui?

Žinoma kad reikia. CMR draudimas – standartas tarptautiniuose kroviniuose. Bent jau aš taip maniau visus metus, bet neseniai sužinojau, kad kai kurie vežėjai tiesiog neturi. Arba turi minimalų. Jei daiktai verti dešimt tūkstančių eurų, o draudimas dengia tik tūkstantį – problema. Draudimas nevisada dengia viską: jei patys blogai supakavote – gali atsisakyti mokėti. Reikalaukite pažymos kopijos. Rimtai, netingėkite. Aš vieną kartą pamiršau pasitikrinti – paskui teko atsiprašinėti kliento.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo to, kuris paliks be daiktų

Kaip suprasti, ar žmogus turi tikrą įmonę, o ne tik mašiną ir skelbimą?

Paklauskite registro numerio. Pažiūrėkite rekvizitus. Bet štai kur bėda – dabar daugelis dirba „per draugą", „pažįstamas vairuoja", skelbimai internete be jokių įmonių pavadinimų. Būna kaina patraukli, žmogus malonus, bet mašinos numeris nerandamas, sutarties nėra. Kartą tokį „vežėją" sustabdė vokiečių policija – draudimas nutrauktas. Daiktai ilgam liko stovėti. Tikros įmonės rašo sąskaitas. Blogų praktikų dažnai neturi sąskaitų knygelės.

Ar galiu pasitikėti vienos grupės rekomendacija, kur visi giria tą patį vežėją?

Atsargiai su tomis grupėmis. Yra bendruomenių, kur administratorius pats užsiima pervežimais ir „administruoja" komentarus. Kartais giria patys save iš šešių anketų. Nesakau, kad visi taip daro – yra puikių forumų. Bet jei matote vien tik 5 žvaigždučių atsiliepimus be jokių nusiskundimų – keista. Realybėje visada kas nors pasitaiko. Vėlavimas, subraižytas stalas. Tikri atsiliepimai turi ir nedidelių „bet". Geriausia paklausti kolegos, kuris jau vežėsi.

Kodėl kai kurie atsisako vežti pigius baldus iš IKEA?

Nes jie bankrutuotų. Ne, rimtai. Pervežimas į Anglija (ta prasme, į Angliją) mikroautobusu kainuoja daugiau nei tie baldai. Klientas nusiperka spintelę už 60 eurų, o vežimas – 400. Ir skundžiasi. Kaltina vežėją. Kai kurie nebeveža smulkių krovinių, nebent surenka dalinį krovinį. Aš pats kartais paimu, jei pakeliui. Bet tai ne verslo modelis. Verčiau parduokite čia ir nusipirkite ten. Ypač jei tik IKEA komoda be sentimentų.

Koks skirtumas tarp įmonės ir tiesiog „to, kuris turi mikroautobusą"?

Įmonė turi atsakomybę – sutartis, draudimą, patirtį, dažnai pakavimo medžiagas. O „tas, kuris turi mašiną" – tik važiavimas. Būna sąžiningų vairuotojų, bet jie neturi nei antklodžių baldams, nei atsakomybės mechanizmo. Jei kažkas dingsta – nežino ką daryti. Aš sakyčiau: jei vežate brangius daiktus, rinkitės įmonę. Jei tik keli maišai drabužių – gal ir pažįstamas pakels. Bet neverskite to kaip taisyklės. Kiekvienas atvejis skirtingas, o daugelis mano, kad kaina turi būti vienodai visur. Ne taip.

Smulkūs dalykai, kurie padeda arba pražudo

Ar vairuotojas turi padėti išnešti daiktus iš buto?

Pagal sutartį – perkraustymas yra kraustymas. Bet yra pervežimas. Jei mokate už pervežimą, tikėkitės, kad vairuotojas turi tik rankas, o ne kraną. Daugelis padeda, jei žmogus vienas, jei liftas yra. Bet jei be lifto į trečią su šaldytuvu – ne, jis ne Samsonas. Būna pykčių. Aš sakau visiems: pasirūpinkite pagalbininkais arba sumokėkite papildomai. Mes kartais padedame, bet tai – paslauga, ne pareiga. Ir laiptinėje turi būti vieta mašinai.

Ką daryti, jei daiktai atvyko subraižyti ar sulaužyti?

Fiksuokite iš karto. Fotografuokite. Kol vairuotojas dar nepabėgo. Nenurašykite to kaip „na, kelionė buvo ilga". CMR konvencija numato terminus reklamacijoms. Jei pasirašėte, kad gavote gerai, o tik kitą dieną radote įbrėžimą – bus vargingai. Turėjau klientą, kuris apžiūrėjo lagaminus tik kai vairuotojas buvo ant M25 žiedo. Per vėlu. Darykite tai apšvietoje, rašykite aktą. Net jei vairuotojas piktas. Ypač jei skuba.

Ar verta vežtis visus baldus, ar kai ką palikti ir nusipirkti vietoje?

Reikia skaičiuoti. Naujas šaldytuvas Londone – 400 svarų. Perkraustyti seną su mikroautobusu – gal 250–300 eurų plius stresas. Jei baldai pigūs – parduokite čia. Bet jei tai senelės komoda, brangi technika ar jūsų gyvenimas – vežkite. Aš taikau taisyklę: jei viso buto turinio vertė mažesnė nei transporto kaina, palikite. Jei daugiau – vežkite. Nors kartais emocinė vertė svarbesnė už pinigus. O čia jau nebesikišu. Jūs žinote geriau.

Ar galiu nepasirodyti pakrovimo metu ir paprašyti, kad vairuotojas paimtų raktus nuo kaimyno?

Gali, bet nerekomenduočiau. Buvo istorijų. Vienas vairuotojas pasiėmė raktus, bet kaimynė nepaaiškino, kad katinas slepiasi po lova. Vargšas katinas išsigando, vairuotojas išsigando. Dar blogiau – jei dingsta kokia smulkmena, kas kaltas? Jei labai negalite būti, įjunkite vaizdo kamerą, pasirūpinkite atstovu. Bet šiaip – būkite patys. Pakrovimas be jūsų akies – rizikingas reikalas. Nereikia tokių nemalonumų nei jums, nei vežėjui.

Koks paskutinis patarimas renkantis mikroautobusų pervežimą dabar?

Nepulkite į paniką, bet nebūkite naivūs. Paskambinkite trims vežėjams. Palyginkite ne tik kainas, bet ir bendravimą. Ar klausia apie daiktus? Ar siūlo sutartį? Jei primena vidurnakčio SMS iš skelbimų portalo – gal nereikia. Rinkitės tuos, kurie klausia detalių. Tai ženklas, kad dirbo anksčiau. Ir nepamirškite – brangiausia yra ne kaina, o daiktai, kurių nebeatgausite. Pasitikrinkite. Visko nežino nė vienas, bet atsargumas padeda.

Mikroautobusų pervežimas į Angliją dabar reikalauja daugiau dėmesio nei anksčiau. Brexit'as, pasikeitusios taisyklės, kainų svyravimai – visa tai reikia perprasti. Bet jei turite kantrybės patikrinti vežėją, suruošti sąrašą ir neieškoti vien tik pigiausio varianto – viskas bus gerai. Aš per tuos dvylika metų mačiau, kad sėkmingiausi pervežimai nutinka tada, kai žmonės klausia, abejoja ir neskuba. Nepamirškite to. Sėkmės kraustantis.