Kainos ir terminai siunčiant daiktus į Angliją mikroautobusais

Įvadas

Jei planuoji pervežti daiktus iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu, tikriausiai turi milijoną klausimų. Kiek tai kainuos? Kiek laiko truks? Ar verta rinktis mikroautobusą, ar gal geriau konteinerį? Aš šioje srityje dirbu jau beveik penkiolika metų, tad mačiau viską – ir labai sėkmingus pervežimus, ir visiškas katastrofas, kai žmonės patikėjo blogai įmonei ir liko be daiktų bei pinigų. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip viskas veikia realiai, kokios kainos šiuo metu rinkoje, ir kokie terminai yra įprasti. Perspėju iš karto – niekas nebus idealu, bet žinodamas, ko tikėtis, gali išvengti didelių problemų.

Kainos

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Na, čia priklauso nuo daug ko – kiek daiktų veži, iš kurio miesto Lietuvoje išvyksti, į kurį Anglijos miestą važiuoji, ir ar tai tiesioginis pervežimas, ar su perkrovimu sandėlyje. Bet jei kalbam apie standartinį mikroautobusą (3,5 tonos, apie 10-12 kubinių metrų), tai kaina svyruoja nuo 800 iki 1200 eurų. Kartais būna pigiau, jei pavyksta sugauti tuščią mikroautobusą, kuris vis tiek važiuoja tuo maršrutu, bet čia jau reikia sėkmės. Vieną kartą turėjau klientą iš Kauno, kuris sumokėjo tik 600 eurų, nes mes kaip tik grįžome iš Londono ir turėjome tuščią mikroautobusą. Bet tai buvo prieš trejus metus, dabar kainos šiek tiek kitos.

Kodėl kainos taip skiriasi tarp įmonių?

Matyt, nes rinkoje yra labai daug vežėjų – nuo stambių įmonių iki individualių vairuotojų, kurie daro tai kaip šalutinį darbą. Stambesnės įmonės turi nuolatines išlaidas – biurus, sandėlius, draudimus, tad jų kainos bus aukštesnės. Bet jos dažniausiai suteikia ir geresnį aptarnavimą, ir draudimą, jei kas nors nutiktų. O štai mažesni vežėjai gali pasiūlyti geresnę kainą, bet čia jau rizikuoti reikia patiems. Aš pats visada sakau klientams – jei skirtumas tik 100-200 eurų, gal verta rinktis patikimesnį variantą. Bet jei kas nors siūlo pusę kainos nei kiti, tai jau raudona vėliava.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, galima, ypač jei veži didesnį kiekį arba jei tai ne pirmas kartas. Aš pats visada duodama nuolaidas nuolatiniams klientams – juk jie man duoda darbą, tai logiška. Bet čia reikia žinoti ribas. Jei prašai per daug, vežėjas tiesiog atsisakys arba pasiūlys kokybę, kuri neatitiks tavo lūkesčių. Geriausia yra tiesiog paklausti – ar yra galimybė gauti geresnę kainą? Dažniausiai bent jau nedidelę nuolaidą gausi. O jei nieko nesideri, tai tavo reikalas, bet pinigai tavo, taupyti nėra gėda.

Kokie mokesčiai įskaičiuoti į kainą?

Čia vėlgi priklauso nuo įmonės. Kai kurios nurodo galutinę kainą su visais mokesčiais, kitos prideda papildomai už dokumentus, draudimą, krovos darbus. Būtinai pasitikslink iš anksto, nes kartais pasirodo, kad pradinė kaina buvo tik transporto dalis, o dar reikia sumokėti už krovos darbus, draudimą, uosto mokesčius (jei pervežimas per jūrą). Aš visada rekomenduoju paprašyti išsamaus kainos paskaičiavimo raštu, kad vėliau nebūtų nemalonių staigmenų. Vienas mano klientas buvo labai nustebęs, kai pasirodė, kad reikia sumokėti dar 200 eurų už dokumentų tvarkymą, nors pradinėje kainoje apie tai nebuvo nė žodžio.

Ar pigiau vežti pervežimo įmonės mikroautobusu ar samdytis patiems?

Jei turi omenyje, ar nuomotis mikroautobusą ir pats važiuoti – tai jau visai kitas skaičiavimas. Nuoma europine mikroautobusą (pavyzdžiui, „Mercedes Sprinter" ar panašiai) kainuoja apie 50-80 eurų per dieną, priklausomai nuo nuomos įmonės ir sezono. Bet tada dar reikia pridėti degalų (kurie šiuo metu brangūs), keltų bilietus per jūrą (apie 100-150 eurų vienam keltui), maisto, nakvynės, jei planuoji ilgą kelionę. Ir dar reikia turėti vairuotojo teises, patirtį, žinoti kelią. Iš esmės, jei veži tik kelis daiktus, gali būti pigiau patiems. Bet jei pervežimas didelis, su visais baldais ir buitine technika, tai vežėjo paslauga dažniausiai atsipirks, nes sutaupysi laiko ir nervų.

Terminai

Kiek laiko trunka pervežimas iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Paprastai kelionė trunka nuo dviejų iki keturių dienų, priklausomai nuo to, kur tiksliai Lietuvoje esi ir kur Anglije reikia pristatyti. Iš Vilniaus iki Londono paprastai reikia skaičiuoti apie 24-30 valandų be didelių sustojimų, bet realiai su krova, dokumentais ir kelių eismo užklaustomis tai užtrunka ilgiau. Jei veži tik iki Londono, gali būti greičiau, jei iki Škotijos ar Velsų – tada jau reikia skirti daugiau laiko. Vieną kartą vežėme į Mančesterį ir užtrukome beveik keturias dienas, nes buvo labai prastas oras ir keliai buvo slidūs. Tai tikrai nėra malonu, bet su tokiom sąlygom nieko nepadarysi.

Kokie veiksniai įtakoja pristatymo laiką?

Svarbiausia yra orai ir kelių būklė, ypač žiemą, kai gali būti sniegas, ledas, o kartais ir tiesiog didelis lietus, kuris sulėtina eismą. Antras dalykas – uosto laukimas. Jei kelių pervežimas vyksta per jūrą (paprastai per Kėdainius iki Doverio arba per Šventąją iki Kento), tai reikia atsižvelgti į keltų tvarkaraštį ir galimus vėlavimus. Kartais būna taip, kad keltas vėluoja kelias valandas dėl blogo oro, ir tada visas grafikas pasislenka. Dar vienas dalykas – muitinės patikra. Jei viskas tvarkoje, dokumentai geri, tai greitai praeina. Bet jei kyla kokių nors įtarimų arba dokumentuose yra klaidų, gali užtrukti. Aš pats visada sakau klientams planuoti bent vienos dienos atsargą, jei kas nors neplanuota nutiktų.

Ar galima greičiau – per vieną dieną?

Techniškai įmanoma, bet labai sunku ir brangu. Jei labai skubi, galima bandyti surasti vežėją, kuris važiuoja tiesiai be sustojimų, bet tai jau bus premium paslauga ir kaina bus žymiai aukštesnė. Dar yra galimybė naudoti oro pervežimą, bet tai jau visai kitos kainos ir kitoks procesas. Aš asmeniškai nerekomenduočiau skubėti pervežimuose, nes dažniausiai tas skubėjimas kainuoja daugiau nei verta. Geriau gerai suplanuoti iš anksto ir viską padaryti ramiai.

Kokie yra įprasti pristatymo langai?

Dažniausiai vežėjai nurodo tam tikrą dienų intervalą, pavyzdžiui, „pristatysime tarp antradienio ir ketvirtadienio". Tai nėra labai tikslu, bet taip yra dėl to, kad negalima tiksliai numatyti kelio sąlygų. Jei reikia tikslesnio laiko, tai paprastai papildomai kainuoja – tada vežėjas stengiasi pristatyti konkrečią dieną, bet už tai imama mokesčiai. Dar būna taip, kad siunta keliauja su kitomis siuntomis, ir tada pristatymo laikas priklauso nuo viso maršruto. Jei nori tikslumo, geriau rinktis užsakomąjį pervežimą, kuris vyksta tik tavo daiktams, bet tai brangiau.

Ar galima atsiimti daiktus pačiam sandėlyje?

Taip, daugelis pervežimo įmonių turi sandėlius Lietuvoje ir Anglijoje, kur galima atsiimti daiktus asmeniškai. Tai gali būti pigiau, nes nereikia mokėti už pristatymą iki galutinės vietos. Bet čia reikia susitvarkyti patiems – turėti transportą, kuriuo galėsi vežti daiktus iš sandėlio, ir laiko, nes sandėlio darbo valandos gali būti ribotos. Dar reikia žinoti, kad sandėliuose daiktai paprastai laikomi tik tam tikrą laiką nemokamai, po to ima mokestį už saugojimą. Vienas mano klientas pamiršo atsiimti daiktus ir po dviejų savaičių gavo sąskaitą už sandėliavimą – nebuvo malonu, bet tokios taisyklės.

Pasirengimas ir dokumentai

Kokie dokumentai reikalingi pervežimui į Angliją?

Pagrindiniai dokumentai yra sąrašas daiktų (invoice ar packing list), kur nurodyta, ką veži, kokia vertė, iš kur ir kur. Jei veži asmeninius daiktus, tai paprastai pakanka sąrašo su jūsų vardu ir pavarde, adresu Anglijoje, ir keliais asmens dokumentais. Jei veži naujas prekes arba daiktus, kurie gali būti laikomi prekybine siunta, tada reikia sąskaitos faktūros, ir gali prireikti mokėti muito mokesčius. Dar reikia galiojančio paso arba asmens tapatybės kortelės. Dabar, kai Jungtinė Karalystė jau nėra ES, dokumentų reikia daugiau nei anksčiau, bet tai nėra labai sudėtinga.

Ką reikia žinoti apie muitinę?

Nuo Brexit sąlygų pasikeitė – dabar bet koks pervežimas iš ES į JK laikomas importu, tad reikia deklaruoti daiktus. Bet jei veži asmeninius daiktus, kurie buvo naudojami ir kuriuos veži į naują gyvenamąją vietą, tai paprastai muito mokesčių nereikia mokėti. Svarbu turėti sąrašą daiktų ir įrodymą, kad tai jūsų asmeninės priemonės. Jei veži naujus daiktus, kuriuos pirkai parduotuvėje, tada gali tekti mokėti VAT (pridėtinės vertės mokestį) – Anglijoje jis yra 20%. Geriausia prieš vežimą pasitikslinti, ypač jei neaišku, ar jūsų daiktai bus laikomi asmeninėmis priemonėmis ar prekybine siunta.

Kaip tinkamai supakuoti daiktus?

Čia labai svarbu, nes daiktai keliaus ilgą kelią ir bus kraunami bent kelis kartus. Geriausia naudoti tvirtas dėžes, ypač jei veži stiklą, keramiką, kitus trapius daiktus. Kiekvieną dėžę reikia užpildyti taip, kad daiktai nejudėtų viduje – galima naudoti burbulinę plėvelę, kartono gabalus, senus drabužius. Baldus reikia išardyti, jei įmanoma, ir gerai suvynioti, kad nepažeistų. Aš visada rekomenduoju daryti nuotraukas prieš pakavimą – jei kas nors nutiktų, turėsite įrodymą, koks buvo daikto būklė. Vienas mano klientas vežė seną televizorių, supakuotą labai prastai, ir jis atvažiavo su įskilimu. Be nuotraukų įrodyti, kad taip buvo iš pradžių, būtų buvę sunku.

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Jei įmanoma, venkite pikų sezono – tai paprastai vasaros mėnesiai (liepa-rugpjūtis) ir prieš Kalėdas. Tada kainos būna aukščiausios, o terminai – ilgesni, nes visi nori vežti tuo pačiu metu. Geriausia planuoti iš anksto – bent kelios savaitės iki norimos datos, o jei pervežimas didelis, tai dar anksčiau. Jei reikia tiksliai tam tikrą dieną (pavyzdžiui, nes turi naują darbą, nuomojamas butas), tai geriau rezervuoti gerokai iš anksto, nes vėliau gali nebelikti vietų. Aš pats visada raginu klientus neskubėti ir gerai viską apgalvoti, nes skubėjimas dažniausiai kainuoja brangiau.

Pasirinkimas ir patikimumas

Kaip išsirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Čia reikia pasidomėti – paskaityti atsiliepimus internete, paklausti pažįstamų, kurie jau naudojosi panašiomis paslaugomis. Aš visada sakau – jei įmonės nėra jokioje socialinėje žiniasklaidoje ar interneto puslapyje, tai jau keista. Patikrinkite, ar įmonė turi legalų registracijos numerį, ar yra apdrausta. Dar gera ženklas – jei įmonė siūlo susitikimą arba bent jau skambučio metu gali atsakyti į visus jūsų klausimus. Jei jaučiate, kad kažkas ne taip – pavyzdžiui, per daug skubina, nesuteikia pakankamai informacijos, ar kaina per žema – geriau ieškoti kito varianto. Aš pats žinau kelias įmones, kurios blogai dirba – tiesiog imasi darbo, o paskui nebeatsako į skambučius. Pasisaugokite.

Ką daryti, jei pervežimo metu kažkas nutinka?

Visų pirma, turėkite draudimą. Daugelis pervežimo įmonių siūlo draudimą kaip papildomą paslaugą – paprastai tai kainuoja papildomai, bet tikrai verta. Jei daiktai bus pamesti arba sugadinti, turėsite galimybę gauti kompensaciją. Be draudimo, viskas bus labai sudėtinga įrodyti. Dar svarbu daryti nuotraukas prieš pervežimą ir po jo – tai bus įrodymas, jei kils ginčų. Jei kas nors nutiko, pirmiausia susisiekite su įmone raštu (el. paštu, žinute), kad turėtumėte įrodymą, jog pranešėte. O jei įmonė neatsako arba nesutiko spręsti problemos, galite kreiptis į vartotojų teises ginčus nagrinėjančias institucijas.

Ar verta naudotis mažų įmonių ar individualių vežėjų paslaugomis?

Gali būti verta, bet čia jau didesnė rizika. Mažos įmonės ar individualūs vežėjai dažnai siūlo geresnes kainas, nes jų išlaidos mažesnės. Bet jie gali neturėti tinkamo draudimo, patirties, ar netgi gali tiesiog neatsirasti sutartą dieną. Aš pats pradėjau kaip individualus vežėjas, tai žinau, kaip būna. Kartais viskas gerai, kartais – ne. Jei nusprendi naudotis mažesnio vežėjo paslaugomis, bent jau pasidomėk, kiek laiko jis dirba, kokios atsiliepimai, ar turi kokias nors garantijas. Ir niekada nemokėk visos sumos iš anksto – geriausia dalis iš anksto, dalis pristatymo metu.

Kaip suprasti, ar kaina yra gera ar per žema?

Jei kaina yra žymiai mažesnė nei rinkos vidurkis, tai paprastai yra priežastis. Gali būti, kad vežėjas neturi draudimo, arba kad paskui bus papildomų mokesčių, kurių pradžioje neminėjo. Dar gali būti, kad vežėjas tiesiog neturi pakankamai darbo ir imasi bet ko, bet tada gali būti prastos kokybės. Aš visada sakau – gera kaina yra ta, kuri yra vidutiniškai rinkoje, su visais įskaičiuotais mokesčiais, ir kai jauti, kad įmonė patikima. Jei kas nors siūlo pusę kainos nei kiti, tai tikriausiai kažkas negerai.

Praktiniai patarimai

Ką daryti prieš pervežimą?

Pirmiausia, susitvarkykite dokumentus – sąrašą daiktų, asmens dokumentus, jei reikia – sąskaitas už naujus daiktus. Antra, gerai supakuokite viską – kuo geriau supakuota, tuo mažesnė rizika, kad kas nors bus sugadinta. Trečia, pasidarykite visų dėžių ir vertingesnių daiktų nuotraukas. Ketvirta, susitarkite su vežėju dėl tikslios datos ir laiko, ir turėkite jo kontaktus. Penkta, jei vežate vertingus daiktus, pagalvokite apie papildomą draudimą. Ir galiausiai, būkite pasirengę, kad gali būti nedidelių vėlavimų – tai tiesiog gyvenimas.

Ar reikia būti namuose pervežimo dieną?

Taip, geriausia būti, nes reikia perduoti daiktus, pasirašyti dokumentus, parodyti, kas yra vežama. Jei negalite būti, galite įgaliooti kitą asmenį – bet tada reikia parašyti įgaliojimą. Dar galima palikti raktus, jei vežėjas pats kraus daiktus, bet čia jau reikia pasitikėti juo. Aš pats visada rekomenduoju būti, nes taip matote, kas vyksta, ir galite užduoti klausimus, jei kas nors neaišku. Be to, jei yra kokių nors problemų, galima išspręsti vietoje.

Ką daryti su labai dideliais daiktais?

Jei turi didelius baldus, pvz., lovas, spintas, šaldytuvus, tai reikia iš anksto aptarti su vežėju. Ne visi mikroautobusai talpina labai didelius daiktus, ir gali prireikti specialaus transporto. Dar svarbu žinoti, ar vežėjas teikia krovos paslaugas – ar jis pats krauna daiktus, ar tik veža. Kai kurie vežėjai tik veža, o krauti reikia patiems arba samdyti papildomus žmones. Tai visada reikia pasitikslinti iš anksto, nes vėliau gali būti nemalonu. Vienas mano klientas manė, kad vežėjas ir kraus, ir veš, o pasirodė, kad tik veš – teko skubiai ieškoti pagalbos.

Kaip elgtis su trapius daiktais?

Trapius daiktus reikia ypatingai gerai supakuoti – naudoti daug burbulinės plėvelės, kartoną, putų polistireną. Ant dėžės reikia aiškiai parašyti „trapu" arba „glass" – tai standartinė praktika. Dar gera idėja yra pažymėti, kuria puse dėžė turi būti aukštyn, kad kraunantys žmonės žinotų. Jei veži labai brangius arba ypatingai trapius daiktus (pvz., meno kūrinius, senovinius daiktus), galbūt verta samdyti profesionalią pakavimo įmonę, kuri turi patirties su tokiomis siuntomis. Aš pats mačiau, kaip žmonės patys pakuodavo brangius vokus, ir jie atvažiuodavo su įskilimais – verta investuoti į gerą pakavimą.

Dažniausiai klausimai

Ar galima vežti gyvūnus kartu su daiktais?

Techniškai taip, bet tai jau kitas procesas. Gyvūnams reikia atskirų dokumentų – skiepų, sveikatos pažymėjimų, mikročipo. Dar reikia specialios transportavimo narvo arba konteinerio. Ir reikia žinoti, kad ne visi vežėjai sutinka vežti gyvūnus, nes tai papildoma atsakomybė. Jei reikia vežti gyvūną, geriau kreiptis į įmones, kurios specializuojasi gyvūnų pervežime, arba vežti pats. Aš pats neteikiau gyvūnų pervežimo paslaugų, nes tai reikalauja specifinių žinių ir licencijų.

Ką daryti, jei pervežimas vėluoja?

Pirmiausia, susisiekite su vežėju ir pasitikslinkite, kas vyksta. Gali būti objektyvių priežasčių – blogas oras, eismo problemos, uosto vėlavimai. Jei vėlavimas dėl vežėjo kaltės ir jums tai sukelia problemų (pvz., turėjote susitikimą, nuomojamo buto raktus), galite reikalauti kompensacijos arba bent jau paaiškinimo. Bet čia reikia būti realistasu – kartais nutinka tai, ko niekas negali numatyti. Aš pats visada stengiuosi informuoti klientus iš anksto, jei matau, kad gali būti vėlavimų, nes geriau žinoti nei nežinoti.

Ar galima atšaukti pervežimą?

Taip, bet gali būti taikomi atšaukimo mokesčiai, priklausomai nuo to, kada atšaukiate. Jei atšaukiate likus kelioms dienoms iki suplanuotos datos, gali tekti sumokėti dalį sumos arba visą sumą. Geriausia perskaityti sutarties sąlygas prieš pasirašydami, kad žinotumėte, kokie yra atšaukimo terminai. Aš pats visada duodama lankstumo, jei klientui tikrai kažkas nutiko, bet jei atšaukiama tiesiog dėl to, kad persigalvojot, tai jau kitas reikalas.

Ką daryti, jei daiktai atvažiavo sugadinti?

Pirmiausia, darykite nuotraukas, kai pastebėsite sugadinimą. Po to, susisiekite su vežėju raštu ir aprašykite problemą. Jei turite draudimą, kreipkitės į draudimo įmonę. Jei draudimo nėra, teks derėtis su vežėju – kartais jie sutinka kompensuoti dalį žalos, ypač jei matosi, kad tai jų kaltė. Bet čia gali būti sunku įrodyti, jei nėra nuotraukų prieš pervežimą. Būkite pasirengę, kad galbūt teks dalį nuostolių prisiimti patiems – tai nėra malonu, bet taip jau būna.

Ar galima sekti siuntos buvimo vietą?

Kai kurios įmonės siūlo GPS sekimą arba bent jau reguliariai informuoja apie tai, kur šiuo metu yra mikroautobusas. Bet ne visos įmonės turi tokią galimybę, ypač mažesni vežėjai. Jei jums svarbu žinoti, kur yra jūsų daiktai, pasitikslinkite iš anksto, ar įmonė teikia tokią paslaugą. Kartais galima tiesiog paskambinti ir paklausti, kur dabar yra vairuotojas. Aš pats visada stengiuosi informuoti klientus bent kartą per dieną, jei kelionė ilga, nes žinau, kad žmonės nori žinoti.

Išvada

Pervežti daiktus iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu nėra labai sudėtinga, jei žinai, ko tikėtis. Kainos svyruoja nuo 800 iki 1200 eurų už standartinį mikroautobusą, o terminai – nuo dviejų iki keturių dienų. Svarbiausia yra gerai pasiruošti – susitvarkyti dokumentus, tinkamai supakuoti daiktus, išsirinkti patikimą vežėją ir apsidrausti. Niekada nesigundrinkite per žemomis kainomis, visada perskaitykite atsiliepimus, ir niekada nemokėkite visos sumos iš anksto. Jei viską padarysite tvarkingai, tikimybė, kad viskas praeis gerai, bus žymiai didesnė. O jei kas nors nutiks – turėsite draudimą ir įrodymus, kad galėtumėte reikalauti kompensacijos.