Ar galima derėtis dėl perkraustymo kainos į Angliją ir kaip tai daryti neatpažįstamam?

Sutikime, po dvidešimt penkerių metų šioje srityje mačiau viską – nuo šeimų, kurios vežia tik vieną kredą su paauksuotu galu, iki tų, kurie bando įsprausti visą namą į „Fiat Ducato“ ir dar pyksta, kad tai neįmanoma. Kasdien su manimi susisiekia dešimtys žmonių, ir pirmasis klausimas visada tas pats: „Ar kaina galutinė?“. Žmonėms natūralu norėti sutaupyti, ypač dabar, kai gyvenimo sąnaudos išaugo. Tačiau ar galima derėtis dėl perkraustymo kainos į Angliją be nuostolio sau, ar tai mitas? Ilgai kalbėdamas su vairuotojais ir logistikos vadovais, galiu pasakyti vieną – derėtis galima, bet tik tada, kai žaidi taisyklėmis, o ne mušai į stalą su gumine lazdele. Pasiklausykite, čia nėra turgus, kur gali nupirkti obuolį už pusę kainos, jei parduotėjui skubi.

Kaip susiformuoja kaina ir ar jos yra šiokių tokių standartai

Kokį procentą nuo kainos realu numesti nekeršijant vairuotojui?

Tai dažniausiai pasitaiko. Žiūri į sąskaitą, susirandi 1500 eurų, ir parašai beveik prašau, galiu padaryti 1200? Dažniausiai atsakymas bus ne. Jei kalbame apie didelius, sunkius krovinius, ten marža nėra tokia didelė kaip galvoja. Vairuotojams reikia mokėti už degalus, keltus, kurą. Bet jei tai mažesnis krovinys, dalinis vežimas, tuomet įmanoma derėtis dėl perkraustymo kainos į Angliją ir numesti 50 ar net 100 eurų, jei turi galimybę susiderėti dėl lankstumo datos atžvilgiu. Nepuolį per daug giliau, gali tiesiog prarasti kontaktą.

Kodėl vienos firmos kainuoja pigiau, kitos brangiau už tą patį maršrutą?

Čia yra pagrindinė problema – kainos gali skirtis net dvigubai. Vienos firmos vežia naujais sunkvežimiais, turi draudimą, vairuotojai atostogauja, o kitos tai tiesiog „pusskambučiai“ kurjeriai su nusipirktu „Gypanu“. Jei matai, kad kaina per žema, vadinasi, kažkur taupyta. Arba tai bus dalinis krautas, kur tavo daiktai važiuos tris savaites, kol surinks visą mašiną. Geriau pasirinkti vidutinę kainą ir žinoti, kad turtas atvyks saugiai. Neklysk į pigumo spąstus.

Ar kasmet kinta sezoninės kainos vairuojant į UK?

Žinoma, keičiasi. Vasarą, liepos-rugpjūčio mėnesiais, kai visi važiuoja atostogauti ar perkraustyti dukras į universitetus Anglijon (pvz., į Londoną ar Koventrį), kainos šokteli net 20-30 proc. Žiemos mėnesiais, sausį ar vasarį, galiu pasiūlyti gana gerą nuolaidą, tuomet eigoje mažiau užsakymų. Taigi, jei gali laukti, neplanuok perkraustymo į Angliją rugpjūčio viduryje, jei nori sutaupyti pinigų. (Čia turiu omenyje akademinę apytikslę laiką, gali šiek tiek kisti). Žiemos perkraustymas yra pigiausias variantas.

Ar lengviau derėtis tuomet, kai užsakymas ypatingai skubus?

Visai atvirkščiai. Jei skambini ir sako: „reikia vežti šiandien vakare“, tai tuomet kaina brangsta. Reiknumas kainuoja. Vairuotojas gali turėti laisvo laiko, bet jam reikia atsisakyti kitų planų ar važiuoti naktį. Skubiam darbui derėtis dėl perkraustymo kainos į Angliją beveik neįmanoma, nebent jis su tavimi jau anksčiau kalbėjo ir turi laisvą vietą. Geriau viską planuoti bent savaitę iki išvykimo.

Ar į kainą įeina keltų bilietas, kuris dabar neabejotinai brangesnis?

Įprastai taip, bet tikrai ne visada. Kai kuriems broliukams jie meta į bendrą sumą, o kitiems atskirai – jei perbraigi 200 kg daugiau nei planavo, keltų kaina gali pakilti. Ypač jei važiuoji dideliu sunkvežimiu per Doverį arba Dunkerką. Uždarius kelias ar baudas už migrantus (tikrai gana keistas dalykas, bet Didžiojoje Britanijoje tikrai tikrina sunkvežimius) – visa tai eina į kainą. Paklausk iš karto, ar kaina „iki durų“, ar reikės mokėti už laipinimą į keltą atskirai.

Kiek vidutiniškai trunka kelionė ir kaip tai veikia galutinę sumą?

Į Londoną ar pietų Angliją važiuojant apie 24-30 valandų purejo laiko, jei vairuotojas neilaistinas. Jei jis sustoja poilsio, tai jau dvi dienos. Kuo ilgiau kelionė, tuo brangiau, nes mokamas darbas ir dienpinigiai. Į šiaurę, į Mančesterį ar Liverpulį, keliauti dar šiek tiek ilgiau. Taigi, kai klausi, ar galima derėtis, atsimink, kad vairuotojo laikas – tai pinigai. Neįmanoma nuleisti kainos iki degalų kainos.

Ar apskritai yra kokios nors „standartinės“ kainos?

Nėra vieno standarto. Vieną kartą pervažiuoti gali už 800, kitą kartą už 1200 už tą patį kiekį daiktų. Viskas priklauso nuo to, kokia tada benzino kaina (kur dabar, va, vėl pakilo...), kokia kuro kainų scenarijus Anglijoje ir ar vairuotojas turi grįžti tuščias. Jei jis turi gražinamąjį krovinį, jis gali tau nuleisti kainą, nes jam nereikės grįžti tuščiomis.

Konkretūs derėjimosi būdai ir taktika

Ar galiu pasiūlyti grynaisiais pinigais ir tikėtis nuolaidos?

Vienas geriausių būdų, tiesa sakant. Kai kurios mažesnės firmos vengia bankų ir PVM mokesčių (ką aš nekalbu, kad taip reikia daryti, bet tokia realybė), todėl grynaisiais jie gali nuleisti 5-10 procentų. Tai yra realu. Bet didelės, stabilios pervežimo kompanijos, kurios dirba su verslu, tikriausiai atsisakys, nes joms reikia apskaitos. Galima bandyti derėtis dėl perkraustymo kainos į Angliją pasiūlant iš karto apmokėti 50 proc. avansu grynaisiais – tai gali būti įtikinamas argumentas, ypač mažiems vežėjams.

Ar tinkamas laikas derėtis yra prieš pat užsakymo patvirtinimą?

Žinoma. Kol parašai sutartį arba kol nėra pasirašyta užsakymo patvirtinimo, tu dar dominuoji. Kai tik surašai „sutinku“, žaidimas baigtas. Prašyti nuolaidos tada, kai vairuotojas jau pakraunė mašiną, – tai tiesiog necenzūriškai. Geriausia tai darytu phone pašnekovui sakydamas: „Galvojau, gal galime pasižiūrėti, kad aš ir draugas tuo metu važiuoja...“ – tokios schemos veikia.

Ar verta paminėti, kad esu perkažkęs šią firmą draugams?

Tai geras psichologinis triukas. Jei sakai: „Mano kaimynas taip pat nori vežti sofa, gal nuleisti kainą?“, tai gali veikti. Mums svarbus apkrovimas. Tuomet vairuotojas gauna du užsakymus vienoje vietose – tai puiku. Taip galima derėtis dėl perkraustymo kainos į Angliją tik tada, jei tūvis tikrai įmanomas sujungti. O jei tu iš Vilniaus, o draugas iš Klaipėdos, tai jau nebeina.

Kaip elgtis, jei vadybininkas sakys „tai mūsų fiksuota kaina“?

Galiu pasakyti iš patirties – fiksuotos kainos nebūna, išskyrus galbūt didžiulius kontraktus. Jei girdi tokį atsakymą, tesiog ramiai paklausk: „O ką jūs darytumėte, jei aš pasirašiau sutartį ne šiandien, o po savaitės galėčiau rasti pigiau?“. Dažnai tada pasigauna lankstumas. Žmonės nenoriai praranda klientą, todėl paprašius „švelniai“, jie gali atsitraukti.

Ar padeda, jei pats atvykci į angarą pakrauti?

Tai gana konkretus dalykas. Jei gali pats užkelti daiktus į mašiną (ypač jei tai nėra pianinas ar sekcija), vairuotojas sutaupo laiko ir jėgų. Už tai gali numesti šiek tiek nuo galutinės sumos. Bet tikrai nemažai, nes vairuotojų darbas yra ne tik krauti. Deja, dažnai klientai pažada, kad padės, o paskui išnyksta arba atsiranda vynuoti... (kaip sakant, pažadų pilnas miestas).

Ar galima derėtis dėl mokėjimo terminų, kad tai paveiktų kainą?

Taip, jei gali sumokėti iš karto 100 proc., gali gauti nuolaidą. Dažnas vairuotojas bijo, kad Atgavus daiktus Anglijoje, klientas neatsiims ar nebus mokėjimo. Todėl garantuotas, greitas mokėjimas yra vertinamas. Gali paminėti: „Aš galiu pervedu pinigus dar iki išvykimo“. Tai labai stiprus argumentas derėjimuisi.

O jeigu aš turiu lankstumo dėl pristatymo datos?

Tai auksinis kertuvėl. Jei sakai: „Galiu palaukti savaitę ar dvi, kol Jums susirinks mašina“, tuomet gali gauti „part load“ kainą, kuri yra gerokai mažesnė. Į Angliją važiuoja daug mašinų, ir jei tavo daiktai telpa į likusį kampelį, vairuotojas juos pasiims beveik už duona. Kategoriškai rekomenduoju šį metodą, jei neskubėji.

Rizikos, kai bandysi sutaupyti per daug

Kokias bėdas galiu turėti rinkdamasis pigiausią variantą?

O dieve, galėčiau paliudyt valandų. Vienas istorija – žmogus pasirinko pigų pervežėją, kuris neturėjo draudimo. Pakeliui Anglijoje mašina užsidegė (ne taip blogai, dūmai tik...), visa baldai sužudo. Ką jis darys? Nieko. Be draudimo esi praradęs viską. Nebandyk derėtis iki gyvos galvos, kai kalba eina apie tavo turtą. 50 eurų sutaupyti neverta tūkstančių nuostolio.

Ar yra rizika, kad mano daiktai bus parduoti, jei nemoku papildomai?

Taip, tokių atvejų buvo. Yra nelegalių firmų, kurios pasako: „Oi, mums taip ir taip nebeina, reikia dar 200 eurų už iškrovimą“, ir sulaiko daiktus. Tai yra šantažas. Legaliai jas uždraudžiama, bet bet kur iškeisk į tų, kas dirba be sąskaitų. Geriausia pasirinkti firmą, kuri turi ofisą Lietuvoje, o ne tik „skambučio“ tel. numerį.

Kodėl nežinomos firmos kainos kinta kelis kartus per dieną?

Nes jos nėra profesionalios. Jiems būna tiesiog reikia užpildyti mašiną, todėl kaina kyla, kai randa klientus, ir krenta, kai nėra. Toks chaosas. Jei gavai kainą ryte, o vakare ji pakilo 30 procentų – bėk. Tai rodo, kad jie neturi stabilios strategijos, o tu esi tik vienas iš galimų „užpildų“.

Ar galiu pasitikėti vairuotoju, kuris nekalba lietuviškai ar angliškai?

Sunku. Ilgai dirbu šioje srityje ir matau, kad komunikacija – pusė sėkmės. Jei atvykstate į Londoną, o vairuotojas nežino, kur yra „North circular road“ (A406) ar nesupranta tavo nurodymų, prarandame valandas. Tas laikas – pinigai, kurius gali mokėti tu. Nederėk su tais, kas nesikalba bent viena kalba suprantamai.

Kas nutinka, jei pažeidžiamas tūtis ar svoris, ir kodėl kada tai būna naudinga?

Kai kurie vairuotojai užpildo mašiną iki skylės. Jei tu daugiau svorio nei buvo planuota, gali gauti papildomą sąskaitą jau vietoje. Kartais tai būna ir naudinga, jei tavo daiktų užtenka, kad būtų pilnas reisas, gali gauti nuolaidą. Bet jei tavo dviratis paima per daug vietos gale... deja, gali tekti papildomai mokėti.

Ar yra būta atvejų, kai dėl pigios kainos dingsta krovinys?

Yra. Turime keletą istorijų, kai žmonės pavedė avansą, o mašina niekada neatvyko. Tokios firmos dažnai vežia tik pinigus, o ne daiktus. Nederėk su tais, kas reikalauja 100 proc. avanso prieš bet ką padarius. Normalu yra mokėti 10-20 proc. už sutartį, o likusią sumą – pristačius.

Specifiniai klausimai apie Angliją ir dokumentus

Ar Anglijos muitinė turi įtakos galimybei derėtis dėl kainos?

Taip, dabar, po „Brexit“, viskas sudėtingiau. Muitinės tikrinimas gali trukti, o laikas – pinigai. Jei vairuotojas sako, kad reikia 50 eurų už muitinę deklaraciją tai tai ne jo pelnas, tai valstybės mokestis. Čia derėtis beveik neįmanoma (nebent tu pats moki šiuos mokesčius). Muitinė tikrina daiktus ir jei randa draudžiamų daiktų – problema.

Ar reikia mokėti už „ULEZ“ (Ultra Low Emission Zone) Londono centre?

Jei tave veža į Londoną, taip. Dabar ten kažkokia baisi bauda už senus sunkvežimius – 100 svarų per dieną. Dauguma vairuotojų tai įtraukia į kainą, bet kai kas ne. Gali būti, kad gausi papildomą sąskaitą po to, kai krovinys pristatomas. Užsidėkį į galvą, jei važiuoji į centrą, kaina bus aukštesnė.

Kokios problemos dažniausiai kyla su adreso Anglijoje suvedimu?

Kartais klientai duoda tik miestą, pvz., „Londonas“. O Londonas didelis. Jei vairuotojas atvažiuoja į centrą, o tu iš tikrųjų gyveni pas linką per 50 km, jis praranda laiką ir degalus. Tada kyla klausimas dėl papildomo mokėjimo. Būk tikslus su adresu, tai padės išvengti nemalonumų.

Ar reikia mokėti už vairuotojo nakvyne Anglijoje?

Jei kelionė trunka ilgiau nei taisyklės leidžia vairuotojui važiuoti be poilsio, jis turi pristatyti nakvyne. Anglijoje nakvynė brangi, ypač prie autostradų (M25, M1). Nors dažniaus tai įtraukiama į kainą, kai kurie „budget“ variantai gali paprašyti papildomai. Nepasitikėk tokiomis firmomis, kurios to neišsireiškia iš karto.

Ar galioja Lietuvos draudimas Anglijoje?

Taip, bet ne visada. Turi patikrinti, ar tavo daiktai uždrausti tiek Lietuvoje, tiek ir kelionės metu. Kai kurios firmos sako, kad turi „CMR“ draudimą, kuris veikia visoje Europoje (ir UK). Tai svarbu užtikrinti, nes be to, jei kas nutiks, nebus iš ko reikalauti. Geriau už papildomus 20 eurų pasirinkti saugų variantą.

Kaip dėl vizų ar pasų tikrinimo šiuo metu? Ar tai veikia kainą?

Jei vairuotojas turi laukti, kol tu parodysi dokumentus (dabar tikrai britai griežčiau), tai laikas. O laikas – pinigai. Geriau turėti visus dokumentus paruoštu. Bet, žinoma, tai tiesiog patarimas, ne kainos dalis. (Nebent tu uždelsi vairuotoją ir turėsi mokėti baudą už jo laiką).

Įvairūs ir smulkesni klausimai bei situacijos

Ar verta derėtis dėl to, kad duosiu „gerą įvertinimą“?

Tai labai linksmas klausimas, kurį girdžiu retai. Kai kurie klientai sako: „Aš jums parašysiu puikų atsiliepimą Google, jei nuleisite 50 eurų“. Didelėms firmoms tai per mažas argumentas. O mažiems, kurie tik pradedą, galbūt ir sutiks. Bet verta to labai mažai.

Kas daryti, jei paskutinę minutę gavau dar vieną pasiūlymą?

Jei jau susitarė su viena firma, geriau nelipaži iš žodžio. Profesionalus bendravimas įvertinamas. Jei šis kitas pasiūlymas yra gerokai pigesnis, gali paminėti tai pirmajam: „Ką daryti, radau pigiau, gal padarysite kažką?“. Bet nebūk tas, kas užsisako ir dingsta. Negerbti savo pašnekovo – blogai.

Ar į kainą įeina idėti daiktus į liftą jei to nėra Anglijoje?

Anglijoje daug namų be liftų, ypač senieji Londono namai. Jei turi butą 4 aukšte be lifto ir daug daiktų – tai bus brangiau. Vairuotojai reikalauja papildomai už nešimą laiptais, jei daugiau nei 2-3 aukštai. Šitą dalyką geriau pasikalbėti iš karto, nebandant derėtis po to.

Ar turiu teisę reikalauoti, kad vairuotojas duotų man savo asmens kodą?

Ne. Jis gali duoti savo vairuotojo pažymėjimo numerį ar įmonės duomenis, bet asmens kodo – ne. Tai ne susiję su kainos derėjimu, bet su saugumu. Jei kažkas reikalauja per daug asmeninių duomenų, įtark.

Kaip elgtis, jei vairuotojas atvyksta su mašina, kuri atrodo sena ir purvina?

Turi teisę nepriimti krovinio arba reikalauti, kad jis uždengtų daiktus. Jei mašina purvina, tavo baldai gali būti sugadinti. Tokiu atveju gbandyk derėtis dėl to, kad jis turi geriau uždengti arba... naudok kitą firmą. Čia derėjimas nebeveikia.

Ar galima derėtis dėl to, kad mašina nešvarus iš vidaus?

Vėlgi, tai problemų šaltinis. Jei viduje purvina, daiktai bus purvino. Gali pasakyti: „Ar negalima susitvarkyti prieš kraunant?“. Dauguma vairuotojų, kuriems rūpi savo reputacija, gali susitvarkyti. Jei ne – bėk.

O jeigu aš turiu labai jautrių daiktų, pvz., vaikiškų lovyčių?

Tai ne kaina, bet atsakomybė. Geriau pasakyti iš karto: „Šitą reikia apkrauti labai atsargiai“ kartu su įraudimu. Vairuotojas gali paprašyti papildomai už ypatingą dėmesį, bet dažnai tiesiog sužino, kad tą reikia padėti viršuje.

Ar kas nutinka su daiktais, jei paliekami saugumo juostose?

Tai neleidžiama. Vairuotojas negali statyti daiktų ant gatvės be leidimo. Jei jį sustabdo policija, gali gauti baudą, kurią tu turėsi mokėti. Geriau sutvarkyti vietą arba pakrauti greitai. Čia derėtis ne su vairuotoju, reikėtų su miestu, o tai beveik neįmanoma.

Ar reikia mokėti už tai, kad vairuotojas laukia, kol aš raktus gaunu iš agento?

Jei turi tarpininką Anglijoje („estate agent“), kuris vėluoja, vairuotojas gali imti valandinį mokestį už laukimą, ypač jei tai viršvalandis. Pranešk iš anksto, kad gali vėluoti, tada gali susiderėti dėl palankesnės kainos.

Kaip elgtis su dėžėmis, kurios yra labai sunkios?

Jei dėžės viršija 20-25 kg, vairuotojas gali atsisakyti jų nešti arba paprašyti papildomai. Geriau pažymėti sunkias dėžes. Nederėk, kai jau vairuotojas staigiasi prie sunkios dėžės.

Ar būna ir tokių atvejų, kad kaina pasikeičia pačioje kelionės metu?

Taip, jei atsiranda nepnumatyta problema – pavyzdžiui, užsidaro kira, prasideda manifestacija arba sugenda mašina. Tuomet gali tekti mokėti papildomai už laiką ar techninės pagalbos iškvietimą. Tai retas atvejis, bet galimas.

Kur geriausia ieškoti patikimų pasiūlymų, kad nebūtų gąsdinama kaina?

Google reviews, Facebook grupėse („Lietuviai Londonuke“ ir panašiai). Jei kas rašo, kad kaina pasikeitė kelionės metu – vengk tos firmos. Geriausia rasti tokią, kuri turi fiksuotas kainas ar bent jau aiškų kainoraštį.

Ar galima derėtis dėl to, kad atvežu mažą kiekį daiktų, bet esu geras klientas?

„Geras klientas“ – tai tas, kuris nekelia problemų. Jei esi toks, gali gauti nuolaidą ateityje. Vairuotojai prisimena tokius, kurie nešina kavą ar padeda sukrauti. Tai įvertinama ilguoju laikotarpiu.

Kaip apskritai apskaičiuoti, ar kaina reali?

Pasižiūrėk, kiek degalų kainuoja (apie 1,8-2 EUR/Litras UK), padalink į mašinos vidutinį suvartojimą (30L/100km), pridėk vairuotojo darbą (apie 10-12 EUR/val). Jei kaina yra mažesnė už šią sumą, kažkur čia kažką slepia. Arba jis neturi draudimo.

Ar galima derėtis dėl to, kad pats pakuosi į dėžes?

Taip, tai sutaupo vairuotojo laiką, jei jis tai daro. Bet dažnai vairuotojų nedomina tai, kad pats pakuoji, jie domisi tik tuo, kaip užkrauti. Vis tiek, jei dėžės paruoštos ir lengvai nešamos, galiu numesti šiek tiek.

O jeigu aš turiu dokumentą, kad daiktai nėra prekybinis krovinys?

Tai būtina. Jei vairuotojas sutinka vežti be dokumentų, gaudamas baudą, jis taps agresyvus. Turėk sąrašą (pakavimo sąrašą). Tai nepadės derėtis dėl kainos, bet padės išvengti problemų. (Be šito čia nejudėsi).

Išvados

Galiausiai, po visų šitų metų, galiu pasakyti vieną – derėjimasis yra dalis verslo, bet saikas ir garbingas elgesys yra svarbiau nei 50 eurų nuolaida. Jei esi mandagus, pasiruošęs ir aiškus, drąsiai klausk, ar galime derėtis dėl perkraustymo kainos į Angliją, nes tuomet ir tiek įmonės nori su tavimu dirbti. Venk pigių pasiūlymų, kurie kelia įtarimą, geriau sumokėk šiek tiek daugiau, bet žinok, kad tavo baldai atvyks saugiai ir be papildomų nervų. Sėkmės kelyje ir tiek Lietuvoje, tiek kalbant su anglais!