Jūsų smulkūs siuntiniai į Angliją mikroautobusais saugiai

Dvidešimt keleri metai perkraustymų versle – atrodo, kad viską mačiau. Didžiosios vilkikų puspriekabės, jūriniai konteineriai, o dabar... maži siuntiniai mikroautobusuose į Angliją. Žmonės galvoja, kad jei neturi viso buto baldų, tai reikia rinktis kurjerį. Bet ne. Mikroautobusai – tai mūsų kasdienybė tarp Kauno, Vilniaus ir Londono. Saugiai, greičiau nei jūra, pigiau nei oras. Šiame faq – kasdieniai klausimai iš tikrų klientų, nes nieko nenupūsliuosiu gražiau, nei yra iš tikrųjų. Klauskit – atsakinėju taip, kaip sėdėtume prie kavos. Kai kuriuos klausimus net pats sau kartoju, nes žmonės klausia panašiai, kas dieną.

Pradžia – nuo ko pradėti?

Ar tikrai galiu siųsti mažą siuntinį mikroautobusu į Angliją?

Tikrai taip. Galbūt galvojat, kad mikroautobusai skirti tik sofų vežimui iš Šiaulių į Birmingemą, bet ne. Mes vežam ir dvi dėžes batų, ir maišą su paltukais, ir net dviratį, jei priklauso prie smulkmenų. Kai kurie konkurentai atsisako mažų siuntinių, nes nesinori vargti. Mes paėmam, nes dažnai turim laisvų kubinių metrų. Kitaip nei didieji vilkikai, kurie važiuoja tiesiai į sandėlį, mūsų mašinos važinėja tarp privačių adresų. Jūsų siuntiniai į Angliją mikroautobusais keliauja kartu su kitais daiktais, bet atskirai paženklinti. Būna dienų, kai bagažinėje vien dežutės, kitą savaitę – tuščia. Taip, tai saugu. Ne, nereikia pirkti viso mikroautobuso.

Kiek maždaug laiko keliauja siuntinys iš Vilniaus į Londoną mikroautobusu?

Paprastai trys–penkios dienos. Kartais dvi, jei vairuotojas išrūksta iškart po paskutinio atsiėmimo Vilniuje ir naktį praleidžia kelyje. Kartais savaitė, jei staiga suplyšta sankaba kur nors netoli Lilio (taip, buvo ir taip, nors ne pas mus, kolegos užstrigo). Neskraidinam, važiuojam krovininiu keltu per Nyderlandus arba Prancūziją, čia visada yra kintamasis. Naktimis per Belgiją eismas baisus, ten remontai nuolat, o lenkiant vilkikus prakaitas ima. Jei reikia iki Kalėdų – siunčiat lapkričio gale, o ne gruodžio 20-ąją. Realiai, mikroautobusai į Angliją iš Lietuvos važiuoja dažniau nei kartą per savaitę, todėl nesėdi jūsų daiktai sandėlyje savaites.

Ar reikia dėti viską į dėžes, ar tinka ir maišai?

Į dėžes. Taškas. Na, gerai, plastikiniai maišai su užtrauktuku dar praleidžiami, jei viduje tik drabužiai ir niekas aštraus. Bet kartono dėžė – tai jūsų daiktų draudimas. Aš mačiau, kaip prie Doverio vėjas nutraukia maišą iš rankų, ir tada po visą kiemą skraido kojinės. Dėžės kraunamos viena ant kitos, maišai – sulamdžiui. Jei siunčiate smulkų siuntinį mikroautobusu, nedėkite į parduotuvių plastikinius maišelius, kurie plyšta nuo žvilgsnio. Kartą klientė supakavo viską į didelius šiukšlių maišus. Atvažiavo gerai, bet tai buvo laiminga atsitiktinumas, ne taisyklė. Dvigubos gofruotos dėžės kainuoja kelis eurus, o nervai – brangiau.

Ko galima pridėti, o ko geriau ne?

Ar galiu siųsti drabužius ir batus?

Drabužiai ir batai – tai klasika. Turbūt aštuoni iš dešimties mūsų siuntinių į Londą būtent tai ir sudaro. Vieni siunčia vaikams, kiti – sau, kai persikraustyti dar tik planuose. Batus visada supakuokit atskirai – ne dėl muitų, o dėl to, kad kas nors (kolegos, ne aš) mėgsta mesti viską į vieną krūvą. Jei siunčiate naujus Nike sportbačius, o ant dėžės parašysite „Dovana“ – tai neatleidžia nuo muito, jei per daug vertinga. Bet naudoti rūbai paprastai praeina be problemų. Tik patikrinkite kišenes – kartą skridimas raktai, kurie subadė sieninį televizorių. Ne, televizorius nebuvo mūsų, aš tik vežiau dėžę.

O kaip su elektronika – ar galiu siųsti telefoną, planšetę?

Čia toks klausimas, kur... na, techniškai taip, bet aš pats vengiu vežti atskirus telefonus be originalios pakuotės. Baterijos – reikalas muitinei. Jei siunčiate savo seną iPhone seseriai – dažniausiai praeina kaip asmeniniai daiktai. Bet jei dėžėje penki nauji telefonai – jau prekyba. O prekybai kiti reikalavimai. (O gal čia jau skaitosi muitinės vilkiko zonoje? Ne, mikroautobusai irgi prašomi deklaracijų.) Geriausia: pakuojatės originalioje dėžėje su savo aksesuarais, kaip asmeniniam naudojimui. Nevežam atskirų baterijų be prižiūros, nes ličio baterija gali tapti staigmena kelionės viduryje. Ai, ir neprisiminkit manęs, jei muitinė užduos klausimų.

Ar drąsu siųsti maistą, prieskonius, sūrį?

Maistas griežtai ribojamas. Paštu – neleidžiama, bet per mūsų perkraustymus žmonės įsimeta savo įdarytų kopūstų, dešrų... Aš čia nepatariu, bet faktas. Jei siunčiate šiltai rūkytą šoninę tėčiui į Manchesterį – muitininkai gali konfiskuoti, nes mėsiniai produktai po Brexit – raudona vėliava. Prieskoniai, arbatos, džiovinti grybai – dažniausiai praeina, jei komerciškai nepanašu. Bet šviežias sūris? Ne, palikite Lietuvoje. Geriau nusiųskite keletą pakelių „Magijos“ sultinio – tai klasika, ir saugiau nei dešra. Buvo klientas, kurio močiutės sviestas... na, paliksim be komentarų, bet kvapas buvo įsimintinas.

Ar gali būti skysčių, kvepalų, kosmetikos?

Skysčiai – galvos skausmas. Ypač kvepalai. Jie turi alkoholio, kuris dega. Mes vežam, bet tik jei fabrikinė pakuotė, uždaryta, ir kiekis realus asmeniniam naudojimui – du buteliukai, ne dvidešimt. Šampūnai, losjonai – įkiškite į atskirą plastikinį maišelį, kad jei prakiurtų, nesuteptų kitų klientų dėžių. Nes buvo atvejis... brūkšt. Geriau nepasakosiu, bet dabar mes reikalaujame hermetinių maišų. Jei turite visą grožio saloną kraustyti – rašykitės kitaip, o ne kaip smulkus siuntinys. Mikroautobusai į Angliją nėra krovininiai tankeriai, ir niekas nenori dėl jūsų kvepalų kviesti priešgaisrinę.

Pinigai – apie kainas atvirai

Kiek kainuoja siųsti 20 kg dėžę į Angliją mikroautobusu?

Sakykim, šešiasdešimt–devyniasdešimt eurų, priklausomai nuo to, ar pats atvežat į terminalą Vilniuje, ar reikia paimti nuo durų Zarasuose. Kuo toliau nuo trasos Vilnius–Londonas, tuo brangiau, logiška. Svoris mišrus – mes ne oro uostas, kad kiekvieną kilogramą skaičiuotumei iki dešimtosios. Tiesa, labai sunkios dėžės, kurias vienas žmogus nepakelia, gali būti papildomas mokestis. Nes vairuotojas irgi turi nugelę... nugarą, nugara... supratote. Realiai, dvidešimt kilogramų pervežimas – tai maždaug tiek, kiek dviejų keleivių bilietai, tik be bagažo limito. Jei siunčiate du kartus per metus – išeigų nėra, bet ir neskauda.

Ar mokama už kubą, svorį, ar už vietą mikroautobuse?

Už vietą ir svorį kombinuotai. Jei atvešite mikroondę, kuri sveria penkis kilogramus, bet išpūsta kaip balionas – užims vietą. Jei atvešite knygų dėžę, kuri sveria keturiasdešimt kilogramų – irgi problema rankoms. Mes žiūrime realiai: mažas siuntinys iki keturiolika-eurų standartas, vidutinis – kitaip. Daugelis firmų skelbia „nuo dešimt eurų“, bet tai būna melas, nes paskui prirašo kuro mokestį, keltą, manevrus. Mes taip nedirbam. Geriau iš karto pasakom galutinę sumą, kad nebūtų nemalonių siurprizų pakeliui į Londoną. Skaidrumas svarbiau nei gražus skelbimas feisbuke.

Ar reikia mokėti prieš siunčiant, ar galima sumokėti kai atsiima Londone?

Paprastai avansas – trečdalis arba pusė, o likutis pristačius arba perveskite prieš tai. Grynaisiais Londone – taip, galima, bet tada mes fiksuojam, kad pinigus gavęs vairuotojas. Nes buvo istorijų, kai žmonės sako „aš jau sumokėjau“, o kasininkas kitam gale linijos to nežino. Dėl to aš asmeniškai renkuosi pavedimą. Smulkūs siuntiniai į Angliją mikroautobusu – ne paštas, čia nėra atsiskaitymo gavėjo pusėje kaip grynieji į rankas, nebent sutariame konkrečiai. Strategiškai – pinigai į priekį, daiktai paskui. Taip saugiau visiems. Net ir draugams dirbant draugams – aktas reikalingas.

Ar yra minimali kaina, net jei siunčiu tik vieną maišą?

Yra. Ne dėl to, kad mes godūs, bet dėl to, kad mašina turi važiuoti, dyzelis kainuoja, o keltas iš Calais į Doverį niekam neklausia, ar jūsų maišas didelis ar mažas. Minimali kaina paprastai sukasi apie 35–50 eurų, priklausomai nuo maršruto. Jei turite tik vieną mažytę dėžutę, kuri sveria tris kilogramus – pasiūlysiu ją prijungti prie didesnio vežimo, kur jau važiuoja kambario baldai. Tada kaina mažesnė. Arba palaukit, kol surinksime daugiau smulkių siuntinių. Mikroautobusai važiuoja reguliariai, taigi galima suplanuoti. Kantrybė čia padeda sutaupyti dešimt eurų, o kartais – ir trisdešimt.

Kai kas nors nutinka ne taip...

Kas atsakingas, jei siuntinys kur nors atsidarės kelyje?

Atsakomybė dalijasi. Jei dėžė buvo supakuota netvirtai – jūsų kaltė. Jei mes krauname neatsargiai – mūsų. Kartais atsidaro dėl karščio skirtumo: važiuoja per saulę, klijai atsileidžia. Mes turime diržus, antklodes, tarpines, bet jei klientas duoda sulūžusią dėžę iš tėvų namų... na, ne stebuklai. Gerai pakuokit. Mes pasirašom aktą prieš pakrovimą, kokia būklė. Jei kas atsitinka – draudimas yra, bet ne viskas apdrausta iki cento. Blogai užkrautos siuntos atsiveria pačios blogiausiu momentu, dažniausiai lyjant lietui prie Loeno. (Loeno – ar čia Prancūzijoje? Na, supratote, kur nors pakeliui, prie kanalo ar ne kanalo.)

Ar mano daiktai apdrausti per vežimą mikroautobusu?

Standartiškai apdraudžiame pagal vežimo sutartį, bet ne visa suma. Jei siunčiate seną fotelį, kurio vertė – sentimentinė – čia jau kita kalba. Jei dėžėje kompiuteris už du tūkstančius – praneškite, mes įforminsime papildomą draudimą. Kaina auga, aišku. Bet neapsidrausite, jei pakuotė buvo šūdina (taip sakom tarpinių, bet supratote). Draudimo taisyklės kaip visur – jei neįrodote vertės, gaunate standartą. Aš asmeniškai patarčiau brangiems daiktams vežtis arčiau vairuotojo sėdynių, o ne į bagažinę, bet čia jau neoficialus patarimas. Draudikai mėgsta smulkmenas, o mes mėgstame ramų gyvenimą.

Ar buvę atvejų, kad siuntiniai tiesiog dingsta?

Buvo. Ne pas mus, bet rinkoje girdėjau. Yra tokių „firmų“, kurios paima pinigus, sukrauna viską į mikroautobusą, nuvažiuoja iki Lenkijos ir parduoda turinį aukcione. Grimasa. O kartais tiesiog paleidžia vairuotoją be pinigų, o jis palieka mašiną su daiktais stovėjimo aikštelėje netoli Frankfurto. Pasirinkite vežėją pagal rekomendacijas, ne pagal puslapį, kuris žiba kaip Kalėdinė eglutė. Blogi pervežėjai žlugsta per metus, bet spėja apvilti dešimtis. Jei kaina per maža – klauskite, iš kur taupoma. Dažniausiai – iš jūsų nervų ir draudimo nebuvimo. Aš čia ne mokyklinis atsakymas, o realybė.

Ką daryti, jei dėžė atvažiuova sulamdžiusi?

Fiksuokite iš karto. Nuotraukos, vaizdo įrašas, jei atsiimate – skambinkite mums dar prieš atplėšdami. Jei viduje viskas sveika – džiaukitės, nors dėžė ir ne grožybė. Jei kažkas sulūžo – rašom aktą. Mes dirbam su partneriais Londone, jie fiksuoja pakrovimą. Kartais dėžė sulūžta, bet daiktai viduje – kaip nauji, nes pakavote gerai. Kartais dėžė atrodo idealiai, o viduje – skarda. Mikroautobusai kratosi mažiau nei vilkikai, bet žvyrkeliai Lietuvoje yra žvyrkeliai. Išvada – fotografuokit prieš ir po. Taip, kaip sporto salėje prieš dietą. Be dokumentų mes tiek pat bejėgiai, kiek ir jūs nusiminę.

Muitai popieriai – nesąmonė, bet reikia

Ar po Brexit drabužiams reikia mokėti muitus Anglijoje?

Čia ta vieta, kur aš nesu šimtu procentų teisininkas. Kiek man žinoma, naudoti asmeniniai daiktai, jei jie ne komercinis kiekis, paprastai muitų neprisideda. Bet jei dešimt identiškų naujų striukių – jau kvepia prekyba, ir UK muitinė gali užklausti. Po Brexit viskas pasikeitė, dabar Anglija trečioji šalis. Rašiau su kolegomis iš Doverio – jie sako, kad smulkūs siuntiniai per mikroautobusus dažniau praslysta lengviau nei dideli konteineriai. Bet tai nereiškia, kad muitinės nėra. Jei siunčiate vertingą elektroniką – pasidomėkite papildomai, nes aš čia galiu meluoti nedaug, bet rizikuoti nenoriu. Geriau pasakau „nežinau“, nei prašau atleidimo vėliau.

Ar reikia pildyti jokią deklaraciją siunčiant smulkų siuntinį?

Reikia sąrašo. Ne stebuklingo, bet sąrašo – kas dėžėje. Po porą sakinių: rūbai, knygos, indai. Jei yra vertingesnių daiktų – prekiniai ženklai, modeliai, metai. Tai mums padeda, jei muitininkai klausia. Jūsų siuntiniai į Angliją mikroautobusais nekeliauja be jokio popieriaus, nes tada muitinė gali sulaikyti visą mašiną. O tada vairuotojas sau kenčia be cigaro. Rašykit sąrašą angliškai arba lietuviškai su vertimu. Nebūtina notaras, užtenka mūsų blanko, kurį atsiunčiu el. paštu. Aš žinau, kad pildyti nesmagu, bet du kartus greičiau nei su muitininku aiškintis keturias valandas.

Ar receptiniai vaistai gali pralysti pro muitinę?

Vaistai – jautru. Jei tai jūsų asmeninė dviejų mėnesių atsarga, supakuota originalioje pakuotėje – dažniausiai ne problema. Bet jei vežate slapta, be dokumentų, po drabužiais – tada visiems bėda. Jei vaistai skirti ne jums, o seseriai – geriau tiksli paskirtis ant dėžutės. Muitininkai ne gydytojai, bet jie moka skaityti. Ne, mikroautobusas neatstoja vaistinės. Jei žmona prašo nupirkti antibiotikų už pigiau ir nuvežti – atsakykite kategoriškai ne. Rizika milžiniška, baudos angliškai drakoniškos. Ir dar – vaistų negalima palikti saulėtoje bagažinėje, ten temperatūra kaip arbatiniuke.

Kokie dokumentai reikalingi siuntiniui iš Lietuvos į UK?

Asmens dokumento kopija – kartais reikia, jei daiktai registruojami muitų sistemoje. Sąrašas daiktų. Bei paslaugos sutartis, kurią pasirašote su mumis. Jeigu perkraustymas – gyvenamoji vieta keičiasi, tada reikia daugiau: pažymų, darbo sutarties kopijos, kas parodytų, kad ne prekiaujate. Bet siunčiant vieną siuntinį mikroautobusu – paprastai pakanka ID ir sąrašo. Kartais, jei vairuotojas sustoja detalesnei patikrai, jūsų tel. numeris, kad galėtume paklausti. Pasiruoškit, kad gali paskambinti Anglijos muitinės budintis. Jei neatsiliepiate – gali užtrukti. Aš taip kartą neprisiskambinau klientui, tai daiktai padūdėjo dar dieną.

Kaip supakuoti ir kur kraustytis

Ar tikrai turiu pirkti dvigubas dėžes, ar užteks tų nuo bananų?

Bananų dėžės – vienkartinės. Jos sudraskomos, sušlampa, ir jūsų puodai tampa šukių dėže. Gofruoto kartono dėžė, dvigubo sluoksnio, su raiščiais – standartas. Paieškokit statybinių medžiagų parduotuvėse, ten paprastai pigiau nei pašto tarnybos. Jei siunčiate biblioteką – mažesnės dėžės, nes didelės nenunešite. Ant dėžės rašykit ne tik „Londonas“, bet ir gavėjo tel. numerį. Nes Londonas didelis. Mikroautobusai stovi mūsų aikštelėje, o ne prie kiekvienų durų. Ai, būna ir iki durų, bet kaina kita. O ir bananų dėžės dvokias. Rimtai.

Kaip pažymėti siuntinį, kad neprapultų?

Ant dėžės didelėmis raidėmis – adresas. Dar geriau – lipdukas, kurio nenusiplaus lietus. viduje irgi rašykit adresą, nes dėžė gali prakiurti. Jei siunčiate drauge su kitais daiktų, rašykit numerį. Mes žinom, kur kas, bet saugiau, kai ir patys žinot. Name, pavardė, telefonas, rajonas. Ne tik „To John“. Londone gyvena tūkstančiai Johnų. Ir nepamirškit nurodyti šalies – JK, UK. Atrodo juokinga, bet būna ir taip. Ir dar patarimas: nepirkite juodos izolentės lipdukams klijuoti. Nepagrįsta, bet aš jos nemėgstu – atrodo kaip laidojimo procesija.

Ar galiu pats atvežti į jūsų terminalą Vilniuje, ar privaloma atsiėmimas iš namų?

Prašau, atvežkit! Terminalas Vilniuje, netoli Žalgirio gatvės (konkrečios koordinatės – el. paštu, nes dabar rašau telefonu ir nepamenu numerio). Čia pigiau, nei paimti. Nuo durų paimimas – mokama paslauga, nes mašina turi nuvažiuoti, vairuotojas praranda pusdienį. Jei turite mašiną, atvežkit. Jei gyvenate aštuntame aukšte be lifto – irgi geriau atvežkit arba susimokėkit už pakrovimą. Mikroautobusai į Angliją išvyksta visada pilni, bet smulkius siuntinius susidėliojam paskutinius, taigi galima atgabenti net likus dienai iki išvykimo. Ir dar vienas niuansas: atvažiuokit ne vidurnaktį. Sandėlis nedirba naktimis.

Kur konkrečiai atsiimti siuntinį Londone – jūsų sandėlyje ar ant slenksčio?

Pagal nutylėjimą – mūsų sandėlis rytiniame Londone, netoli Stratfordo (kas netoli, kas toli – nuo jūsų priklauso). Ten registratorė Irena arba Jay duoda pasirašyti. Pristatymas iki durų – kita kaina, nes Londono eismas zyzia nervus. Kai kurie klientai sako, kad nuvažiuos patys, kiti prašo pristatyti į antrą aukštą. Darėm ir taip, tik reikia tartis iš anksto. Smulkūs siuntiniai neatnešami po vieną, nebent turime tuo metu mašinoje vietos ir klientas netoli mūsų maršruto. Spartieji paštomatai Anglijoje – ne mūsų sritis. tiesą pasakius, net nežinau, ar jie veikia tarptautiniams siuntiniams.

Ar reikia man jungtis prie siuntinio, kai jis važiuoja per Prancūziją?

Ne, nereikia jus per vidurį nakties keltis ir klausti, ar jau Lilis. Vairuotojai patys tvarkosi, jie suaugę vyrai (ir moterys, turim puikią kolegę Moniką). Jums nereikia skambinti kas penkias valandas. Tiesą pasakius, vairuotojai to nemėgsta. Jie vairuoja, miega, krauna. Jūs gausite žinutę, kai mašina jau UK teritorijoje. Arba skambutį, jei staiga atsitiks force majeure. Pavyzdžiui, apie 2019 maršrutą per Dieppe... palikim tai praeičiai. Bet tiesiog – nesisielokit, daiktai važiuoja be jūsų priežiūros. Jūsų reikalas – turėti telefoną įkrautą.

Kiek dienų galiu palikti siuntinį pas jus, jei dar neatvykau į Londoną?

Savaitė–dvi be problemų, ilgiau – pagal sutartį. Sandėlis nėra nemokamo turgaus aikštelė. Po mėnesio mes pasiūlome pervežti į kitą lokaciją arba, jei nesutinkate, skaičiuojame centą už dieną. Buvo atvejis, kai klientas paliko dėžę trejiems metams. Ne, nenorime kartotis. Jūsų drabužiai nėra senovės radiniai, kad juos saugotume muziejuje. Jeigu žinote, kad atvyksit tik po mėnesio – pasakykit, mes sudėliosim į atskirą kampą. Bet ne amžiams. Mikroautobusuose vietos sandėlyje keičiasi greitai, o nauji klientai laukia eilėje. Būnat humaniški – mes irgi.

Ar galima siųsti siuntinį sau pačiam, jei pats persikraustau į Angliją vėliau?

Žinoma. Tai netgi protingiausia schema – daiktai važiuoja pirmi, jūs – paskui lėktuvu. Mes saugom Londone, o jūs atskrendat kai būna laiko. Tik pasakykit, kad siuntinys jūsų pats, nes vardai sutampa, o mes galim nežinot, ar čia ne klaida sistemoje. Tokiu atveju reikia jūsų asmens dokumento, kad atiduotume. Draugai negali atsiimti be raštiško įgaliojimo – ne todėl, kad mes biurokratai, bet todėl, kad taip saugiau jūsų daiktams. Smulkūs siuntiniai mikroautibusu – jūsų kišenėje... o, atleiskite, jūsų naujame bute Londone. Tik nepamirškite atsiimti per pusmetį.

Išvada

Tai tiek. Dviejų dešimčių metų patirtis byloja, kad smulkūs siuntiniai į Angliją mikroautobusais yra praktiškiausias kelias, kai rankinėje ne milijonas, o šaldytuve – ne šviežios dešros. Saugiai atkeliauja, jei nesigalvojate, kad pakavimas – tai tetos reikalas. Renkitės vežėjus, kurie atsako į telefoną vakarą, kai jau iš baimės nemiegate. Nes tos įmonės, kurios skelbiasi per pigiai, paprastai atsako tik tada, kai reikia pinigų. Aš pasakiau, ką žinau. Jei dar kas nedaugai – rašykit, nors geriausia paskambinkit. Tik ne po vidurnakčio, gerai?