Išvykimai kasdien – greitas siuntinių pristatymas į Angliją

Na, klausyk, jei dabar ieškai, kas galėtų nuleisti tavo siuntinį į Angliją greitai ir be tapšnojimo per aplinkui, tai tu tikriausiai jau naršęs ne vieną skelbimų lentą. Aš šitame reikale sukęs jau gal aštuoniolika metų, ir kasdieniai išvykimai yra mūsų duona kasdieninė. Kai kurie klientai atiduoda dėžę vakare, o kitą dieną skambina, ar jau galima pasiimti Londone. Ne, taip greitai ne, bet greitas siuntinių pristatymas į Angliją tikrai realus, kai viskas sukasi kaip pritakta. Svarbiausia – ne tikėtis trijų dienų stebuklo už dvidešimt eurų ir žinoti, kad sąžiningumas kelyje sutaupo daugiau nei pusė kainos.

Pradžiai – kaip čia viskas sukasi

Ar tikrai važiuojate kasdien, ar tai tik reklaminė frazė?

Atseit, kasdieniai išvykimai. Žinok, čia nėra jokios mistikos. Mes išvažiuojam kasdien, nes surinktų siuntinių kiekis to reikalauja. Kartais būna sekmadienis – tada, suprantama, niekas nevažiuoja, nes vairuotojai irgi žmonės, turi namus. Darbo dienomis taip, tikrai kasdien. Būna, kad žmogus paskambina antradienį vakare ir mano, jog jau per vėlu. Ne, jei yra vietos mašinoj, mes tilpinam. Tiesa, prisimenu atvejį, kai teko vežt vos vieną dėžę į Londoną, nes klientas skubėjo. Verslas yra verslas, bet kai pažadi – turi išvykti, net jei degalų sąnaudos didesnės.

Kiek dienų siuntinys keliauja iš Lietuvos į Angliją?

Priklauso nuo to, kur tiksliai. Į Londoną dažniausiai dvi–trys darbo dienos. Į šiaurę, ten į Skotiją, jau gali tempti keturias ar penkias. Šiaip jau kelias per Lenkiją ir Prancūziją ilgas, bet vairuotojai žino, kur geriausia kava pasistoti ir kur remontai. Kartais pasitaiko, kad Doverio uoste eilė nežmoniška, tada prisideda para. Bet realiai, greitas siuntinių pristatymas į Angliją mūsų atveju reiškia, kad daiktus gali turėti jau trečią dieną. Jeigu nori per naktį – tai jau oro uosto terminalas, ten kainos visai kitos. Mes važiuojam per keltus ir tunelį.

Ar galiu atvežti siuntinį pats, ar privalote paimti?

Gali pats, žinoma. Mes turim saugyklą prie Kauno, (nors tiksliau ji jau netoli Kauno rajone, ties Ringaudais, ne pačiame mieste centre), ir gali atvežt patogiu metu. Daugelis renkasi pristatymą į duris Anglijoje, jei neturi galimybės atgabenti. Jei esi Vilniuje ir neturi mašinos, tada mes paimam. Butas antrame aukšte be lifto? Nesvarbu, kurjeris užsineša, tik reikia apie tai pasakyt iš anksto. Turėjęs klientą, kuris pamiršo paminėt, kad name gyvena penki dideli šunys. Kurjeris neišsigando, bet situacija buvo gana gyva.

Kainos ir tai, kas slepiasi po gražiais skelbimais

Kiek kainuoja išsiųsti 30 kg dėžę į Londoną?

Nu, žiūrėk, čia tas klausimas, kurį girdžiu penkis kartus per dieną. Jei standartinė dėžė, apylygiais matmenimis, ir iki Londono – apie trisdešimt–keturiasdešimt eurų. Bet jeigu dėžė didelė, nors ir lengva, taikom kubatūrinį svorį, tada brangiau. Būna, kad žmonės kimša trisdešimt kilogramų į cigaretinę dėžę, bet matmenys kaip šaldytuvo, tada jau skaičiuojam kitaip. Kartais skambina ir klausia, kodėl pas kaimyną taip pigiai išeina. Tai labai pigiau išeina ten todėl, kad nemato viso vaizdo. Dėl šitų dalykų reikia skambint ir derėtis individualiai, nes universalios kainos čia neegzistuoja.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos sužinau tik vėliau?

Jeigu renkiesi kontorą, kurią rasi atsitiktiniame skelbime trims žodžiais, turbūt bus staigmena. Mūsų sutartyje viskas surašyta, net kuro prieaugis, jei staiga kiltų. Bet yra tokių vilkikų bendrovių, kurios pasakys „penkiolika eurų“ telefonu, o paskui pridės „muitinės popieriaus mokestį“, „krovos darbą“ ir dar kažkokį antrą galą. Aš asmeniškai tokių dalykų nepripažįstu. Mano manymu, jei jau darai išvykimus kasdien į Angliją, privalai būt atviras kaip diena. Kitos įmonės – ne mano reikalas, bet dažnai paskambina nusivylę klientai, kurie prieš tai bandė sutaupyt tris eurus ir prarado nervus.

Kodėl pas jus brangiau negu tas vaikinas iš Facebook grupės?

Oho, čia jau klausimas į dešimtuką. Tas vaikinas iš Facebook dažnai yra tiesiog... vaikinas iš Facebook. Be įmonės kodo, be draudimo, be sąskaitos faktūros. Gali pasisekt – nuveš. Gali ir pasimesti kelyje, o tada tu stovi su sulamdyta dėže Harwich uoste ir nežinai, kur dėtis. Mes mokam mokesčius, samdom vairuotojus algoms, perkam kuro dyzelį, mokam draudimą. Taip, kainos ne pačios žemiausios, bet kai siuntinyje tavo mamos daiktai, kurių nebeatgautum – geriau permokėt dvylika eurų, nei ieškot teisininkų po to. Aš matęs visko. Tikrai visko. Ir žinau, kad sutaupyti ant patikimumo yra pats brangiausias taupymas.

Dokumentai, muitinė ir dalykai, kurie erzina

Ar reikia pildyti kažkokią muitinės formą siunčiant drabužius?

Po brexito viskas pasikeitė. Siunti į trečiąją šalį, nes Anglija nebe Europos Sąjungos narė. Reikia CN22 deklaracijos arba sąrašo anglų kalba. Aš turiu šabloną, atsiunčiu klientui, jis užpildo. Svarbu nurodyti tikrą vertę, nes jei muitininkai pamatys, kad dviejų šimtų vertės dėžė deklaruota kaip dovana už penkis eurus, prasidės šokiai. Būna, kad žmonės sako „o jeigu aš nepaminėsiu tos vejapjovės?“ Tada blogai baigsis. Aš nesu muitinės inspektorius, bet žinau, kad jie tikrai ne kvaili ir tikrina dažniau, nei daugelis mano.

Kas bus, jei muitininkai nuspręs atidaryti mano siuntinį?

Atidarys. Ir ką tu padarysi? Baudos nebus, jei viskas legalu, tiesiog patikrins. Jeigu ten drabužiai, nieko baisaus. Jeigu ten dešros ir pieno produktai – tada jau konfiskacija. Buvo atvejis, kai klientė siuntė „tik kosmetiką“, o tarp kosmetikos radom obuolius. Ne uždraustus, bet muitininkai užtraukė dieną. Kartais jie tik perverčia popierius, o kartais kiekvieną kelnių porą išpakuoja. Mūsų darbas – kuo tvirčiau supakuoti, kad atidarius būtų galima vėl gražiai uždaryt.

Ar galiu siųsti maisto produktus – šokoladą, dešras?

Šokoladą – taip, bet su apribojimais. Dešras – tikriausiai ne, nors aš čia jau nebesu šimtu procentų tikras dėl visų pieno produktų. Kartais klientai klausia dėl medaus, dėl kiaušinių – taip, buvo toks atvejis, norėjo vienuolika kiaušinių nugabent. Aš patarčiau – siųsk sausą maistą, konservus, o šviežią pieną, sviestą ir dešrą – geriau ne. Nes jeigu sustabdys muitinėje, gali grąžint siuntinį atgal arba išvis sunaikint. O tau reikia striukių, ne problemų. Nors šokoladas, tiesa, gali išsilydyti vasaros karščiuose, bet tai jau visai kita bėda.

Ar reikia rašyti angliškai siuntinio aprašymą?

Taip, būtinai. Lietuviškai angliškas muitininkas neskaito ir nenori skaityt. Aš padedu parašyt, jei žmogus nežino terminų. Kartais paklausiu: „tai ten striukė ar paltas?“ Nes anglų kalboj skirtumas yra. Jeigu rašysi „dovana“, o ten kompiuteris – vėl negerai. Aišku, kai kurie kurjeriai sako, kad nesvarbu, bet tai netiesa. Svarbu. Ir ne tik angliškai, bet ir suprantamai. Kitaip siuntinys įstringa kaip krimas gerklėj.

Pakuotė – daug svarbiau, nei atrodo

Ar pakavimo kokybė tikrai taip svarbi, kaip visi sako?

Taip. Žmonės dažnai taupo ant pakavimo medžiagų, o tada stebisi, kodėl lemputė atvažiavo į Londoną trupinukais. Mūsų mašinos važiuoja per visą Europą, kelias nelygus, keltuose hidraulika linguoja. Jeigu dėžė silpna, ji subyra. Kartais patys padedam supakuot, bet idealiausia – dvigubos kartono sienelės, burbulinė plėvelė, užpildas viduje. Aš mačiau, kaip vairuotojas, vardu Petras (tikras vardas, bet tikriausiai jo nevardinsiu labai plačiai), užvažiavo ant bordiūro Lietuvoj ir dėžės šoko. Tvirtai supakuoti daiktai – sveiki. Silpni – atvažiuoja kaip džiazas.

Galvojau supakuot į pirkinių maišelį iš parduotuvės – ar sueis?

Na, žinok, tikrai ne. Ypač jei ten bateliai ar knygos. Tie maišeliai plyšta net nunešant iki konteinerio. Geriausios yra dėžės iš statybinių prekių parduotuvių – jos skirtos svoriui. Buvo toks klientas Klaipėdoj, kuris supakavo viską į kelioninius krepšius. Atrodo, rimtas krepšys. Bet kelyje užsispaudė tarp baldų ir prakiuro. Turėjom vynioti lipnia juosta kaip bepročiai. Tai dabar prie kiekvieno pasiėmimo paklausiam: „o tai tikrai ne maišely?“ Nes rezultatas būna apmaudus ir brangus.

Kas keliauja, o kas turi likti namie

Ar vežate dviratį, baterijas, skysčius?

Dviratį – be problemų, tik reikia dalinai išardyt, kad tilptų. Baterijos... čia jau sudėtingiau. Ličio baterijos, kurios būna kompiuteriuose, yra pavojingos kroviniams. Jos turi specifinį ženklinimą ir kiekio limitus. Skysčiai turi būt hermetiškai uždaryti. Aš kartais sakau žmonėms – jei nežinai, ar galima vežt, nufotografuok etiketę ir atsiųsk. Būna, kad žmonės nori siųsti dažus. Leidžiama, tik gerai uždarius. Bet jei butelis atsidaro vidury lagamino, tada visi daiktai bus mėlyni kaip cielava. Kolegos pasakojo atvejį, kai visas konteineris kvepėjo acetono – ne pas mus, bet baisu.

Ar galiu siųsti dokumentus – svarbias sutartis, pasą?

Gali, ir dažnai siunčia. Tai vadinama express dokumentų pristatymu, nors fiziškai jie keliauja tuo pačiu reisu. Būna, kad žmogui reikia notariškai patvirtintų popierių dėl nekilnojamojo turto Anglijoje. Patariam: dėkit į voką, o tą voką – į mažą dėžutę. Nes jei dokumentas bus sulamdytas tarp džinsų, gausis nemaloniai. Ir visada darykit kopijas. Aš kartais net pasiūlau nuskanuot, nors tai ne mano pareiga, bet ramiau pasidaro visiems. Geriau sukti galvą dėl kopijų nei dėl prarastų namų dokumentų.

Ar imate pervežti baldus, pavyzdžiui, sofą?

Sofas, spintas, komodas – taip, bet čia jau nebe siuntinys, o krovinys arba mini perkraustymas. Mes vežam ir tai, bet reikia matuot. Kartais žmonės nufotografuoja sofą, bet nepamato, kad ji netelpa į lifto apertūras. Tada dešimtas aukštas be lifto... nu, kainos kitokios. Ir prieš pristatymą į Angliją geriau pranešt, jei ten siauros laiptinės. Būna, klientai sako „atsivežkit“, o durų plotis kaip šuns būdos. Tada tenka palikt kieme. Apmaudu, bet nepasiklosim pečių juostos ir nenesim per balkoną nemokamai.

Anglijoje – pristatymas ir staigmenos

Ar mano siuntinys tikrai bus pristatytas iki durų, jei gyvenu kaime?

Jeigu tavo adresas pasiekiamas normaliu automobiliu – taip, iki durų. Bet jei gyveni vidury niekur, kur kelias tik su traktoriumi pravažiuojamas, tada gali tekti susitikt artimiausiame miestelyje. Anglijoj nemažai tokių kaimų, kur vilkikai apsisukt negali. Paskutinį kartą turėjom vežt į Cumbria – ten kalnai, rūkas, avys prie kelio. Vairuotojas prisiskambinęs surado klientę ir perdavė prie viešbučio parkingo. Buvo šeštadienis rytas, (nors tiksliau, ten buvo ketvirtadienis, šeštadienį mes nevažiuojam) ir žmogus labai dėkingas, kad nekišom į paštomatą už šimto mylių. Šiaip ten gamta graži, bet logistikai – praktiškai peklos.

Kas atsitiks, jei pristatymo metu nebūsiu namie?

Skambinsim. Jei nekeli – paliksime kaimynui, jei sutiksi. Jei nepasiseks – bandysim kitą darbo dieną. Kartais klientai prašo palikt prie durų, bet Anglijoj tai rizikinga – vagys, lietus, lapės. Mūsų standartas – ranka į ranką arba saugus sandėliukas. Buvo atvejis, kai moteris išbėgo į parduotuvę lygiai per pristatymą. Vairuotojas palaukė dvidešimt minučių, nes matė, kad kieme rūksta. Grįžo, viskas gerai. Aš dėl tokių dalykų pabrėžiu: duokit veikiantį telefoną, ne tik el. paštą, kurio nebežiūrit penkis metus. Tai bent jau žinosim, ar varyt pas kaimyną.

Kaip žinosiu, kad siuntinys jau išsiųstas iš Lietuvos?

Gausi laišką. Ir SMS. Ir gali paskambint bet kuriuo metu – turim trackinimo sistemą, bet, tiesą pasakius, ji kartais vėluoja valandą kitą. Nes realiai vairuotojas turi nuskanuot kodą, o jis gali būt kelyje, pavargęs, arba ryšys blogas Prancūzijoj požemiuose. Bet mes informuojam. Jeigu tau reikia žinot akimirksniu – geriau rašyk žinutę, atsakysim ranka, o ne robotas. Aš pats nemėgstu tų automatinių atsakiklių, kurie rašo „jūsų siunta yra kelyje“ septyniolika kartų per dieną.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą Anglijoje, kai siuntinys jau pakelyje?

Galima, bet brangu ir sudėtinga. Kartą klientas nusipirko butą Edinburge, kai siuntinys jau buvo netoli Birmingamo. Teko derėtis su anglų partneriais, kad perimtų į sandėlį. Kainavo papildomai trisdešimt svarų. Tiesiog taip yra – logistika neatsimena dramblių. Gerai, kad drambliu nevėžėm. Bet pakeitimai įmanomi, tik reikia skubos ir pinigų. Todėl visada kartoju: patikrink adresą dukart prieš siunčiant. Gerai surašyti gatvę iš pradžių, nei paskui aiškintis, kaip dabar nukreipt vilkiką atgal pro vienpusį kelią.

Dalykai, kurių niekas neparašo – tikras gyvenimas

Ar turite draudimą, jei kas nors sudūžta arba dingsta?

Taip, turim CMR draudimą, bet noriu būt sąžiningas – jis nepadengs tavo senelės porceliano, jei pats jį supakavai į laikraščius ir sulūžo. Draudimas galioja transporto rizikai, bet ne pakuotės aplaidumui. Buvo toks atvejis: klientas pyko, kad subyrėjo veidrodis. Pasirodo, jis įdėjo jį į lagaminą be jokios plėvelės. Draudimas tokio nepadengia. Aš pats kartais nusprendžiu kompensuot iš savo kišenės, jei matau, kad kalta mūsų pusė. Bet jei tu supakavai lyg piketas prie Seimo – atsakomybė tavo. Tai skamba griežtai, bet teisybė tokia.

Kodėl vieni pervežėjai žada per dvi dienas, bet tempia savaitę?

Oho, čia klasika. Jie pasiima tavo siuntinį, sutrinka, tada laukia, kol surinks pilną mašiną. Tu galvoji, kad jis jau kelyje, o jis stovi Panevėžio aikštelėj antsėdęs. Aš to nedarau. Jeigu sakau, kad dvi–trys dienos, tai reiškia, kad trečią dieną turi siuntinį arba pinigus atgal. Daugelis mažų pervežėjų neturi kasdienių reisų, todėl žada greitai, bet ima tavo daiktus kaip užstatą pilnai mašinai. Tai yra labai bloga praktika, bet paplitusi kaip pagirios po vestuvių. Skaudu matyti nudegusius žmones, kurie rinkosi „pigiau ir greičiau“.

Ką daryti, jei įmonė paprasčiausiai dingsta su mano daiktais?

Skambini man. Nejuokauju. Aš gaunu skambučių iš žmonių, kurie sumokėjo kažkokiam V. iš skelbimo, o tas nebeatrašo į žinutes net blaivus. Policijoje dažnai sako, kad tai civilinis ginčas. Jei įmonė neturi realaus adreso, tu bejėgis. Todėl pirmas patarimas – tikrink registracijos numerį, adresą, ar egzistuoja fizinė buveinė. Ne tik gražus Facebook puslapis. Aš patenkintas, kad mūsų firma stovi ant žemės jau tiek metų, bet rinkoje pilna šmėklų. Ir tai yra liūdnos realybės, kurios niekas nenori garsiai apkalbėt.

Jeigu noriu atsiimti siuntinį pats iš jūsų angliško taško, ar galima?

Galima, jei sutariam iš anksto. Turim partnerių sandėlius netoli Londono ir Birmingamo. Būna, kad žmonės gyvena visai šalia ir nori sutaupyt pristatymo kainą. Sutinkam, bet reikia suderint laiką, nes ten ne parduotuvė, kur kasdien stovi kasininkas. Kartais vairuotojas ten būna tik porą valandų. Tai jei planuoji – skambink, suderėsim. Jeigu be žinomo – gali nuvažiuot veltui. Būna, kad klientai spjauna į tai ir sako „palikit prie vartų“. Tada mes atsakom – negalim. Tvarka yra tvarka, o be tvarkos chaosas prasideda greitai.

Apmokėjimai – pinigai, kur reikia aiškumo

Ar galiu mokėti grynais, kai pristatote, ar tik pavedimu?

Mums tinka ir pavedimas prieš tai, ir gryni pristatymo metu. Bet jei pasirinksi grynuosius Anglijoj, turi žinot, kad vairuotojas turi limitą – nešiojasi tik iki tam tikros sumos. Šimtas svarų – ok. Du šimtai – jau klausimas. Tada geriau prieš tai sumokėt pavedimu. Aš asmeniškai mėgstu pavedimą, nes tada viskas ant popieriaus. Gryni pinigai kartais pasimeta tarp bilietų kelyje. Vieną kartą vairuotojas pag lost... (nors ne, ne pag lost, tiesiog nerado piniginės, bet vėliau rado po sėdyne) ir nervai buvo įtempti iki raudonumo. Taip kad pavedimas saugiau visiems, ypač kai svarbu ramybė.

O jeigu mokėti turi mano sesuo Anglijoje, kaip tai padaryti?

Labai paprasta. Ji sumoka mums į sąskaitą, o tu atiduodi jai grynais arba pavedimu savo tarpe. Arba atvirkščiai – tu sumoki Lietuvoj, ji nieko nedaro. Svarbu, kad prieš išvykimą viskas būtų apmokėta. Kartais būna trijų šalių sandoriai, kai siuntėjas moka pusę, gavėjas pusę. Sutinkam, bet turi būt raštiškas sutarimas, nes kitaip gali kilti barnių. Buvo atvejis, kai gavėjas atsisakė mokėt, nes „siuntinys neatitiko lūkesčių“ – o ten buvo jo pačio seni baldai. Tada teko aiškintis ilgai ir nemaloniai. Geriau vienas mokėtojas, vienas atsakingas.

Na, va, tikiuosi, kad atsakiau į pagrindinius rūpimus klausimus. Greitas siuntinių pristatymas į Angliją su kasdieniais išvykimais yra visai realus dalykas, jei renkiesi patikimą vežėją ir pats pasiruoši siuntinį sąžiningai. Nepatikimų pasiūlymų pilna, bet tu jau žinai, į ką atkreipt dėmesį. Jei kils daugiau klausimų – rašyk žinutę, atsakysiu tikrai greičiau nei per tris dienas. Sėkmės pakuojant!