Greitas užsakymas: patikimas krovinių vežimas mikroautobusu

Greitas užsakymas: patikimas krovinių vežimas mikroautobusu dažnai skamba kaip reklama ant stulpo, bet aš tikrai bandysiu paaiškinti, kaip tai veikia realybėje. Jau keturiolika metų žiūriu į krovinius, mikroautobusus ir žmonių veidus, kai jie supranta, jog fūra per didelė, o automobilio bagažinė per maža. Mikroautobusas čia – auksinis viduriukas. Ypač jei kalbam apie tarptautinius perkraustymus, kur reikia ne kosmoso, o tiesiog protingai suplanuotos erdvės. Daugelis manęs klausia tų pačių dalykų, bet vis kitaip suformuluotų. Susirašiau dažniausius – štai atsakymai, kaip sėdėtume prie kavos.

Kaina, terminai ir kaip čia vyksta

Kiek maždaug kainuoja krovinių vežimas mikroautobusu?

Oi, ta klasikinė. Praėjusį mėnesį vežėm į Brementą – žmogus turėjo keturias dėžes, spintelę ir du vežimėlius. Išėjo apie 480 eurų. O kitą savaitę į Miuncheną vyko pilnas mikroautobusas su baldais – jau virš tūkstančio. Taip kad tiksliai neatsakysiu nepamatęs. Kaina priklauso nuo atstumo, kiek užpildote tos mašinos (nebūtina gi ją kimšti iki lubų) ir ar skubate. Jei turite laiko derėtis, galima rasti lankstumo. Bet jei skambinat šiandien ir klausiat rytojaus – brangiau. Taip veikia šitas verslas.

Ar tikrai galima užsisakyti ir važiuoti jau kitą savaitę?

Taip jei prieš tai suderinsim viską. Karta pasitaikė, kad klientė iš Kauno skambino antradienį, o ketvirtadienį jau pakraudom daiktus į Olandiją. Bet tai buvo tada, kai pasisekė – turėjome tuščią maršrutą atgal. Paprastai reikia bent savaitei kitai, ypač vasarą. Tada visi kraustosi ir mikroautobusai išlyksta kaip karšti šnapsai. Aš asmeniškai mėgstu, kai žmonės planuoja prieš mėnesį. Skubūs variantai kaip ruletė – kartais sueina, kartais vairuotojas pavargęs ar tiesiog bloga diena. Ne idealu, bet įmanoma.

Ar reikia mokėti viską iš karto, ar galima dalimis?

Dažniausiai prašome avanso – trisdešimt ar keturiasdešimt procentų, ypač jei kalba eina apie tarptautinį krovinių vežimą. Likutis prieš pristatymą arba pristatant. Buvo atvejis, kai klientas mokėjo tik grynaisiais be jokių popierių norėjo. Aš atsisakiau. Rimtas patikimas pervežimas visada palieka kokį nors pėdsaką – sąskaitą, sutartį, el. laišką. Jeigu vežėjas sako „mokėk grynais ir tykėk“, bėkit. Girdėjau istorijų, kai tokiu atveju daiktai pasiklydo be pėdsakų, o žmogus neturėjo net kam skambinti. Tvarka svarbiau už greitį.

Kuo skiriasi mikroautobusas nuo didžiosios fūros?

Fūra – dvidešimt tonų, palėpė, atskiria saloną. Mikroautobusas – dažniausiai 3,5 tonų, erdvus, bet vis tiek kompaktiškas. Jeigu jūsų butas yra 60 kvadratų, dažniausiai jo užtenka. Bet jei namas su rūsiu ir garažu – ten jau fūra arba du reisai. Prekybcentriai kai kuriuos dalykus gabena mikroautobusais, nes fūra neįvažiuoja į senamiestį. Tas pats su tarptautiniais pervežimais – Olandijoje daug siaurų gatvių, ten maža mašina yra rojus. Fūra ten prasikęstu pusę dienos. Taip kad kai kurie klientai specialiai renkasi mažesnę mašiną, nors turi daugiau daiktų.

Kodėl vieni vežėjai siūlo tris šimtus, o kiti – aštuonis šimtus už tą patį maršrutą?

Čia kaip su kebabais – vieni skanesni, kiti pigesni, o kartais rasi plauką lėkštėje. Ne visada brangiau reiškia geriau, bet jei kaina žemiau degalų kainos, kažkas ne taip. Kartais 300 eurų pasiūlo brokeris, kuris parduos užsakymą kitam, o tas kitas jau nenorės vežti. Tada atsiranda priemokos arba, blogiausiu atveju, krovinys stringa kažkur prie Varšuvos. Aš patarčiau žiūrėti ne į kainą, o į tai, ar įmonė turi savo transportą, ar tik... žodžiu, ar tai realus krovinių vežimas, o ne triukas. Pigūs variantai dažnai baigiasi ašaromis.

Mikroautobusai, dydžiai ir kas važiuoja

Koks mikroautobusas bus? Ar jis užtenkiai didelis mano kroviniui?

Dauguma mūsų bortų yra Sprinter tipo arba panašūs – apie keturiolika kubinių metrų viduje, telpa aštuonios devynios euro paletės. Jeigu turite standartinį vieno kambario buto krovinį, tilps. Buvo toks klausimas – „o jei aš turiu dvimetrį šaldytuvą?“ Telpa, bet reikia matuoti koridorius namuose, ne tik mikroautobusą. Kartą vežėm senovinį bufetą, viskas tilpo puikiai, bet dvi durų angos name buvo per mažos. Teko nešti per balkoną. Mikroautobusas ne stebukladarys – jis tiesiog erdvus. Pakankamai erdvus, tiesą sakant, kokiai aštuoniasdešimt procentų klientų.

Ar vairuotojas man padės pakelti šaldytuvą?

Aš norėčiau sakyti „taip, visada“, bet realybė kitokia. Vairuotojas vairuoja. Kai kurie padeda, nes yra doros širdies žmonės, bet jei daiktas sveria šimtą kilogramų ir laiptinė siaura – tai jau rizika jo nugariai. Prieš metus vežėm kauniečiui šaldytuvą į Berlyną, vairuotojas pamėgino, nugarą pasitempė (neiškrito iš darbo, bet dvi savaites gydėsi). Dabar aš atvirai sakau – jei nėra lifto, pasirūpinkite draugais. Už papildomą mokestį galime atsiųsti du žmones, bet standartiškai – vairuotojas atvažiuoja vienas. Ne visada sąžininga, bet taip yra.

Ar galiu važiuoti kartu į Londoną ir taip sutaupyti skrydžiui?

Teoriškai taip, praktiškai – sudėtingiau. Mikroautobuse yra dvi trys laisvos sėdimosios vietos, bet ne visada jos skirtos keleiviams. Draudimas kartais neleidžia vežti asmenų šalia krovinio. Be to, jei važiuojate į Angliją, muitinės gali užduoti klausimų. Buvo vaikinukas, susimaunęs visą gyvenimą į dėžes, o pats šalia vairuotojo su kuprine. Pravažiavo be problemų, bet tai buvo laimės dalykas. Aš asmeniškai nerekomenduoju tarptautinio pervežimo metu važiuoti – ilga, nepatogu, o jei reikės miegoti, guolis bus kieta euro paletė. Verčiau nusipirkite pigų bilietą atskirai.

Kas bus, jei mikroautobusas suges kur nors tarp Lietuvos ir Italijos?

Tada skambinate mums ir mes sprendžiame. Rimtas krovinių vežėjas turi bendradarbiavimo tinklą visoje Europoje. Praeitą vasarą mikroautobusas prarado sankabą kalnuotoje Austrijos dalyje. Vairuotojas pristatė krovinį kitą dieną jau su kita mašina – mes suorganizavome persikrovimą. Taip, klientas pavargo laukti, bet daiktai nukeliavo. Blogiausia, kai vežėjas neturi plano B. Tuomet krovinys stovi neaišku kur. Patikimas krovinio pervežimas mikroautobusu reiškia ir tai, kad turite kam raudonuoti ausį naktį. Aš dažnai budi iki vėlumos.

Ar leidžiama vežti nediduką augalą į Ispaniją žiemą?

Vieną palmę vežėm prieš dvejus metus. Išgyveno. Bet čia jau laimės klausimas. Augalai nemėgsta šalčio, o mikroautobuso salone temperatūra svyruoja. Jei vairuotojas per naktį palieka mašiną stovėti prie minus penkių, kamelija supuls žiedus per pusdienį. (Atsiprašau, gal zefirantas buvo, ne kamelija, bet esmė ta.) Kai kurios šalys reikalauja fitosanitarinių pažymų, bet jei tai tik jūsų kambarinė gėlelė asmeniniam naudojimui, realybėje dažnai nieks tikrinęs lapelių nebūna. Vis tiek aš patarčiau negabenti retų augalų jei jie jums brangūs. Verčiau paleiskite kaimynui. Rimčiau: pasitikrinkite Ispanijos muitinės puslapį, aš ten buvau prieš mėnesį, bet jie keičia taisykles kaip kojines.

Dokumentai, muitinė ir tos smulkmenos

Ar man reikia kažkokių popierių, kai vežu asmeninius daiktus į Norvegiją?

Taip. Norvegija nėra ES, bet yra EEE, todėl muitinės formalumai yra supaprastinti, bet ne pašalinti. Reikalingas bent jau daiktų sąrašas anglų kalba – kas yra, kiek apytiksliai verta. Be to, jei yra nauji daiktai, gali kilti klausimų dėl mokesčių. Nesusigadinkite gyvenimo – nepirkite visko iš IKEA prieš savaitę iki išsikraustymo. Muitininkas pamatys dėžes su etiketėmis ir gali paklausti ar ketinate prekiauti. Būna ir kitaip, bet aš matau tik vieną Norvegijos pusę – blogąją, kai sustoja. Geriau turėti per daug popierių nei per mažai.

Ką daryti, jei muitinėje sulaikė krovinį dėl kažkokios nesąmonės?

Pirmiausia – skambinate tam žmogui, kuriam mokėjote. Jei tai rimtas vežėjas, jis turės muitinės tarpininką arba bent jau žinos numerį. Pernai klientas bandė įvežti žmonai siuvimo mašiną kaip naują dovaną į Dublino muitinę. Pasirodo, reikėjo čeko. Jis neturėjo. Vairuotojas palaukė keturias valandas, o paskui grįžo – teko palikti mašiną sandėlyje. Tai nėra drąsus pasakojimas, bet realus. Mikroautobusu pervežti daiktai yra jūsų atsakomybė, jei jūs sugalvojote gabenti keistus daiktus be dokumentų. Mes galim padėt, bet neištrauksim iš bėdos su šachta.

Ar krovinys apdraustas ir kiek mokės, jei sudaužys televizorių?

Taip, pagal CMR konvenciją yra pagrindinis draudimas, bet čia ir slypi pavojus. CMR atlygina pagal svorį, ne pagal vertę. Jei jūsų televizoriaus dėžė sveria keturiasdešimt kilogramų, o viduje yra aparatas už du tūkstančius, gausite tik kelis šimtus. Nesu 100% tikras dėl tikslios SDR sumos šiandienai, bet maždaug taip. Todėl siūlome papildomą krovinio draudimą, ypač vertingai elektronikai. Yra tokių dalykų, kurių aš asmeniškai nevežu be draudimo – kaip antikvariniai veidrodžiai ar meno kūriniai. Tuomet reikia specialaus sutvarkymo. Bet paprasti baldai ir buitinė technika – CMR užstoja pagrindinę apsaugą.

Ar tikrinate daiktus prieš pakraudami?

Ne visada atidarome kiekvieną dėžę – neturime tam laiko ir teisės lįsti į jūsų asmeninius daiktus. Bet jei matome, kad svoris neatitinka aprašymo arba juda kaip skystis, paklausiam. Buvo keistas atvejis, kai klientas paslėpė žibalo kanistrą tarp pledų. Vairuotojas užuodė. Nutarėm nevežti – pavojinga kroviniai. Realiai vežame tai, ką deklaruojate. Jei įvyksta nelaimė ir paaiškėja, kad buvo neteisėtas krovinys, atsakomybė krenta ant jūsų pečių. Aš sakau visiems: geriau pripažinkite ką turite. Kartais galima rasti sprendimą, kartais – ne. Bet melas keliuose baigiasi blogai.

Kodėl jūs negalite vežti mano katės kartu su baldais?

Nes gyvūnai turi savo taisykles. Katėms reikia veterinarinių pasų, skiepų, kai kur – karantino. Be to, mikroautobusas nėra pritaikytas transportuoti gyvūnus ilgai. Šunys dar kažkaip ištveria, bet katės stresuoja, šlapinasi, šąla žiemą. Aš myliu kates (turiu tris namie), todėl neleisčiau savo Murkės taip kankinti. Yra specialūs gyvūnų pervežėjai, kurie turi šildymą, vėdinimą, veterinaro kontaktus. Jeigu kas nors siūlo įgrūsti katę po sėdyne į Norvegiją – ne, tiesiog ne. Net jei tai jūsų mylimas augintinis, tai nėra būdas parodyti meilę.

Pakavimas, ruošimasis ir realybė

Ar privalau pats supakuoti, ar jus samdytis reikia?

Standartiškai klientas pakuoja asmeninius daiktus. Mes galime atsiųsti komandą, bet tai kainuos. Užtat dėžes galite gauti iš mūsų – kartoninės, dviejų bangų, paprastos. Buvau pas klientą Klaipėdoje, kuris supakavo viską į maišelius iš „Maximos“. Ne, taip netiks. Šaldytuvą turite atitirpinti likus dviem dienoms, spinteles – išardyti jei įmanoma. Jei norite, kad vairuotojas padėtų demonuoti virtuvę, pasakykit prieš tai. Rimtas krovinių vežimas mikroautobusu apima ir sąžiningą ruošimą iš abiejų pusių. Jei pakrausite stiklinę lentyną neapvynioję, aš jums neišpirsiu naujos.

Kaip pakuoti stiklinę vitriną, jei neturiu putų plėvelės?

Improvizuokite. Antklodės, pledai, rankšluosčiai – viskas tinka. Svarbu, kad niekas neslies tiesiai į stiklą. Kartą vežėm vitriną tiesiai į Paryžių, nuomojome putas, bet užteko ir senų vaikiškų kombinezonų tarp sluoksnių. (Taip, sakiau „fūra“ anksčiau, bet turėjau omeny mikroautobusą – senas perkraustymų žargonas.) Pagrindinė taisyklė – stabilumas. Jei daiktas važiuoja sėdimoje padėtyje ir negali supuikuoti, jis saugus. Naudokite siaurą juostą pritvirtinti prie sienelės. Nepersistenkite su pakavimo popieriumi – geriau sukrauti tvirtai nei gražiai.

Ar mikroautobusą galima pakrauti pro langą, jei laiptinėje per ankšta?

Galima jei turime kraną ir leidimą, bet per langą tai jau rimta operacija. Vasarą Vilniuje vežėme čiužinį – nei į laiptinę, nei pro duris. Nuomojome autokrautuvą tam. Tai papildomos išlaidos. Siaurose Olandijos namuose kartais net mažas mikroautobusas neatvažiuoja prie pat durų, tada nešame rankomis iki kilometro. Dėl to labai svarbu išmatuoti ne tik baldą, bet ir angą. Vienas vyrukas norėjo įnešti dvimetrį šaldytuvą į namą Vokietijoje – durys metro aštuoniasdešimt. Teko palikti rūsyje. Ne idealu, bet kartais fizika nenugalima.

Ar galima vežti šaldytuve paliktus šaldytus žirnelius? Keli kilogramai tik.

Nebent vairuotojas leis pas savo termosą. Juokauju, bet ne per daug. Mikroautobusai neturi šaldymo agregatų (na, paprastai neturi, nors būna spec. mašinų, bet čia ne tas atvejis). Žirneliai atšils per pirmąsias valandas. Buvo moteris, įsimetusi visą šaldiklį mėsos į Estiją. Atvažiavus – ne tik atšilę, bet ir kvepiantys. Mes turėjom išmesti. Jei reikalinga šaldoma temperatūra, reikia šaldytuvo mikroautobuso, o tai jau atskira paslauga ir kainuoja visai kitaip. Asmeniniai maisto produktai paprastai keliauja kaip krovinys be garantijų.

Klausimai, kuriuos dauguma tyli

O jei vairuotojas vėlavo penkias valandas ir neatsiliepė į telefoną – normalu?

Normalu? Ne. Pasitaiko? Deja, taip. Praeitą rudenį vairuotojas užstrigo Lenkijoje dėl avarijos ant A4, pats nenukentėjo, bet stovėjo aštuonias valandas. Telefonas išsikrovė, įkroviklis – sugedęs. Klientas Berlyne laukė ir galvojo, kad afera. Kai galiausiai susisiekėm, viskas paaiškėjo. Bet suprantu tą nerimą. Patikimas krovinių vežimas nereiškia, kad viskas kaip laikrodis – reiškia, kad kažkas yra atsakingas ir paaiškina. Jei vairuotojas vėluoja be žinios, skambinate ofisui. Jei ofisas neatsiliepia – tada jūs turite problemą, ne tik vėlavimą.

Ar galima sumokėt grynaisiais be jokių popierių?

Aš tai vadinu „nesąmonė po saule“. Be popierių nebūna jokio patikimo krovinių vežimo mikroautobusu. Būna, kad klientas prašo – „ai, brangus, rašyk mažiau sąskaitoj“ arba „nekurk jokios“. Tada kai daiktai atsiranda subraižyti, nėra kam skųstis. Aš žinau įmones, kurios specialiai taip dirba – tai pilka zona. Jų kainos vilioja, bet apsaugos – nulis. Jei jūs renkatės sutaupyti dvidešimt eurų dėl popieriaus, rizikuojate prarasti du tūkstančius dėl neaiškios atsakomybės. Ne mano reikalas, kaip tvarkotės finansus, bet aš savo vairuotojams liepiu viską fiksuoti. Taip ramiau visiems.

Kodėl kai kurių vežėjų mikroautobusai atrodo kaip iš sąvartyno?

Nes jie ir yra iš sąvartyno. Nejuokauju. Yra tokių, kurie perka nurašytus automobilius, užklijuoja logotipą ir veža. Vieną kartą mačiau mikroautobusą, kurio durelės laikėsi ant virvės. Krovimas vyko gerai, bet į kelią aš tokiu nebūčiau sėdęs. Mūsų mašinos turi būti tech. apžiūros praėjusios, bet ir patogios. Ne visada naujos – kartais septynerių metų, bet prižiūrėtos. Svarbiausia, kad oro pagalvės veikia, padangos neplikyje, o stabdžiai neskleidžia garso kaip beždžionė. Jeigu matote rūdį – gal tas mikroautobusas nėra geriausia vieta jūsų šeimos relikvijoms.

Ar jūsų vairuotojai kalba angliškai?

Kai kurie taip, kai kurie – rusiškai-vokiškai gestų kalba. Mūsų senas vairuotojas Petras yra nuostabus žmogus, bet angliškai moka tik „hello“ ir „where is parking“. Vis tiek jis nuvežė klientės daiktus į Mančesterį be problemų – mobilusis telefonas ir Google Maps daro stebuklus. Jeigu jums svarbu turėti pašnekovą, pasakykit iš anksto. Yra vairuotojų, kurie puikiai kalba trimis kalbomis. Yra tokių, kurie miegojo pamokose. Krovinių vežimas mikroautobusu nereikalauja filologinio diplomo, bet reikalauja suprasti, kur pristatyti ir kada paskambinti. Dažnai to užtenka.

Kaip rasti patikimą krovinių vežimą mikroautobusu – per Google ar pažįstamus?

Abu variantai turi plusų. Pažįstami gali rekomenduoti iš savo patirties, bet jų perkraustymas gal buvo prieš penkerius metus, o įmonė jau pasikeitusi. Google duoda pasirinkimą, bet ten daugelį pirmųjų vietų užima neaiškūs skelbimų portalai, ne tik realios įmonės. Aš siūlyčiau pažiūrėti atsiliepimus, paklausti draugų socialiniuose tinkluose ir tada tiesiog paskambinti. Pasikalbėjęs telefonu per penkias minutes suprasi, ar kitas gale yra žmogus, kuris moka atsakyti į klausimus, ar tik perskaito kainoraštį. Patikimas krovinių vežimas mikroautobusu prasideda nuo pokalbio, ne nuo nuolaidos. Nepirkite kačiuko maiše – paprašykite nuotraukų, registro numerio, konkrečios dienos.

Ką daryti, jei po trijų mėnesių prisimenu, kad palikau dėžę jūsų sandėlyje?

Tada raudonuojame abu. Sandėliavimas paprastai mokamas atskirai. Mėnesį kitą dar laikom be priemokos iš geros valios, bet po trijų mėnesių reikia susimokėti arba atsiimti. Buvo senjorė, palikusi porceliano dėžę pas mus Vilniuje, o pati išvyko pas vaikus į Švediją. Prisiminė po pusmečio. Radome daiktus, bet saugojimo mokestis jau buvo didesnis nei vertė. Teko susitarti. Toks gyvenimas. Geriausia – tvarkingai žymėti dėžes ir daryti sąrašą dar prieš pakraunant į mikroautobusą. Kitaip pamirštama labai greitai.

Krovinių vežimas mikroautobusu nėra raketa mokslas, bet ir ne važiavimas taksi. Reikia truputį pasiruošti, truputį pasitikėti, o daugiausiai – tiesiog rinktis tuos, kurie atsako į klausimus be išsisukinėjimo. Jau keturiolika metų sakau tą patį – geriau paklausti kvailai nei patirti kvailai. Greitas užsakymas yra įmanomas, jei už jo stovi žmogus, o ne automatinis atsakiklis. Skambinkit, rašykit, klauskite. Daiktai svarbūs, bet ramybė važiuojant – tai kainuoja daugiau nei bet koks mikroautobusas.