Greitas pervežimas į Angliją patogiai ir saugiai: Visas vadovas

Įvadas

Dirbti tarptautinių pervežimų srityje dvidešimt metų reiškia ne tik pamatyti beveik visas galimas logistikos situacijas, bet ir suprasti, kad ši sritis – ne tiesiog kelių pervežimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriam sėkmingai sukti reikalingos žinios, patirtis ir, svarbiausia, supratimas, kad kiekviena siunta klientui yra vertinga. Kalbant apie krovinių ir siuntų pervežimą į Angliją (Jungtinę Karalystę), pastaraisiais metais kontekstas pasikeitė radikaliai. Po „Brexit“ procesų bei pasikeitusios muitinės situacijos, paprasta anksčiau atrodanti kelionė per Lamanšą tapo daug sudėtingesnė, reikalaujanti geresnio planavimo ir tikslesnio žinių taikymo.

Kai klientas kreipiasi dėl pervežimo į Angliją, pagrindiniai jo lūkesčiai visada išlieka tie patys: greitai, kad prekės ar asmeniniai daiktai pasiektų adresatą laiku; patogiai, kad nebūtų reikalinga spręsti biurokratinių problemų; ir saugiai, kad Krovinys atvyktų nepažeistas. Šiuolaikinėje logistikoje šie trys elementai yra neatsiejamai susiję. Greitas pervežimas be saugumo garantijų – tai pavojus, o saugumas be greičio – dažnai nuostolingas verslui. Esu matęs, kaip neatsargūs pažadai apie „rytoj pristatymą“ virsta muitinės gaištimi ir nenumatytais išlaidomis, todėl šiame straipsnyje noriu pasidalinti ne teorine informacija, o praktiškais patarimais, kaip ši procesą suorganizuoti taip, kad jums būtų ramu.

Nepaisant to, kad Lietuva ir Jungtinė Karalystė nebesudaro vienos bendros rinkos, geografiškai jos yra arti, o prekybos ryšiai tik stiprėja. Lietuvos verslas eksportuoja medieną, maisto produktus, metalą, o anglų rinką domina ir mūsų IT paslaugos, kurias dažnai lydi fizinės techninės įrangos siuntos. Taip pat intensyvėja gyventojų migracija, todėl dažnai pervežami butų ar namų turtai, asmeniniai daiktai. Visi šie kroviniai reikalauja skirtingo požiūrio, dokumentacijos ir, žinoma, transporto priemonių. Straipsnyje mes panagrinėsime, kaip užtikrinti, kad Jūsų siunta pasiektų Londoną, Mančesterį, Birmingamą ar bet kurį kitą JK miestą be nepykstančių gėda vėlavimų.

Svarbu pabrėžti, kad „greitas pervežimas“ šiuo atveju nereiškia vairuotojo lenktyniavimo. Tai reiškia optimaliai suplanuotą maršrutą, teisingai paruoštus dokumentus, kurie leis pralėti per Britanijos kontrolės punktus be stabdžių, bei patikimą transportavimo partnerį. Daugelis klientų klysta manydami, kad brangiausia siunta yra geriausia. Taip nėra. Geriausia siunta – tai tai, kuri užtikrina maksimalų saugumo ir greičio balansą už konkurencingą kainą. Toliau pateikiamame skyrielyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančius išsiaiškinti logistikos niuansus ir pasiruošti siuntai tinkamai.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kiek laiko užtrunka krovinio pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, tačiau atsakymas nėra vienas ir visada toks pats. Standartinis kelių transportu (vilkiko) pervežimas paprastai trunka nuo 3 iki 5 dienų, priklausomai nuo konkretaus Jūsų krovinio vietos Lietuvoje ir paskirties vietos Anglijoje. Jei siunčiate iš Vilniaus į Londoną, tai greičiausiai įvyks per 3–4 darbo dienas. Tačiau jei reikia vykti į toliau esančius regionus, pvz., į Škotiją ar Velsą, arba dėl specifinių krovinių poreikių reikia planuoti neįprastą maršrutą, terminas gali pasitęsti iki 5–7 dienų.

Svarbu atskirti vairuotojo darbo laiką nuo bendro termino. Vilkikas gali įveikti šį atstumą fiziškai greičiau, tačiau mūsų sektoriuje veikia griežti vairuotojų poilsio režimai, draudžiantys vairuoti be pertraukų. Be to, labai didelę įtaką turi laukimas Lamanšo sąsiauryje. Net jei krovinys Lietuvoje paruoštas ir išvežtas laiku, uosto (Kalė ar Duisburgo) užimtumas, keltų grafikai ar Eurotunelio užimtumas gali sukelti 1–2 dienų delsą. Esu matęs atvejų, kai dėl blogo oro ar techninių trikčių uoste, siuntos vėluodavo, nors ir buvo siunčiamos „skubiai“. Todėl, kai kalbame apie greitą pervežimą, visada rekomenduoju planuoti bent 1–2 dienų rezervą kritinėms siuntoms.

2. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimus ir kokie dokumentai dabar būtini?

„Brexit“ sukėlė didžiausių pokyčių pervežimų srityje per pastaruosius dešimtmetį. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo ES rinkos dalis, todėl krovinių judėjimas vyko be muitinės patikros. Dabar Anglija yra trečioji šalis, tai reiškia, kad kiekviena siunta turi būti deklaruojama. Nebėra paprasto „važiuojam“ režimo. Dabar būtina turėti EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification numeris), kuris leidžia identifikuoti siuntėją muitinės sistemose.

Be EORI numerio, būtina pateikti eksporto (iš Lietuvos) ir importo (į Angliją) deklaracijas. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėra (Packing List) ir komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Šiuose dokumentuose turi būti tiksliai nurodytos prekės, jų svoris, vertė ir tarptautinės prekybos kodai (HS kodai). Jei dokumentuose bus netikslumų, pvz., klaidingai nurodytas HS kodas, anglų muitinė gali uždelsti siuntą dienoms ar net mėnesiams, taikdama baudas. Mano patirtis rodo, kad dauguma vėlavimų dabar ne dėl kelių, o būtent dėl dokumentacijos klaidų. Todėl patikimas pervežėjas visada padės susitvarkyti su šiais formalumais dar iki to, kaip vilkikas pasiekia sieną.

3. Ar galiu siųsti asmeninius daiktus (pvz., kai keliuosiu gyventi)?

Žinoma, galite, ir tai labai dažna paslauga. Tačiau ir čia yra savų niuansų. Jei siunčiate asmeninius daiktus dėl gyvenamosios vietos keitimo (PRT – Transfer of Residence), Jums gali tekti mokėti mažiau mokesčių arba visiškai juos išvengti, tačiau tam būtina įrodyti, kad daiktai buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius ir kad nebus parduoti per pirmuosius 12 mėnesių Anglijoje. Tam reikia pateikti specialų deklaravimą ir dažnai nuosavybės įrodymus (pvz., senus sąskaitas už techniką).

Čia svarbu skirti „asmeninį siuntą“ nuo „prekybinės siuntos“. Jeigu dėžėje rasite 5 naujus nešiojamuosius kompiuterius su jų pakuotėmis, muitinės pareigūnai beveik garantuotai laikys tai prekybine siunta, o ne asmeniniais daiktais, ir apmokes ins importo mokesčius bei PVM. Kad išvengtumėte nesusipratimų, rekomenduoju kruopščiai sudaryti inventoriaus sąrašą ir nurodyti, kad tai naudoti daiktai, bei pateikti šią informaciją pervežėjui iš anksto. Gerai suplanuotas asmeninių daiktų pervežimas gali būti labai sklandus ir pigesnis, nei manytate.

4. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas logistikoje yra atviras, tačiau sudėtingas klausimas. Nėra vienos fiksuotos kainos, nes ji priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių: krovinio tūrio (kubo metrai) ar svorio. Žinoma, svarbiausia yra tai, kas užima daugiau vietos sunkvežimyje. Jei turite 1 toną smėlio, jis užims nedaug vietos, o jei 500 kg putų (pripučiamų) baldų – jis užims visą vilkiko pusiauknygę. Taigi, logistikoje dažnai kalbame apie „vežimo vietas“ (LDM – Loading Meter in meters).

Kainą taip pat lemia kuras, kurio kainos svyruoja, ir keltų bilietų kainos Lamanšo sąsiauryje, kurios gali keistis kasdien. Taip pat įtakos turi vienkryptis ar dvikryptis pervežimas (jei įmonė turi grįžtančią siuntą, kaina gali būti žemesnė). Be to, atsižvelgiama į prieigos galimybes paimti/pristatyti krovinius. Jeigu reikia naudotis specialia įranga (pvz., „hidraulinės rankos“ kroviniams pakelti į aukštą arba įsirengti pėsčiųjų zoną), tai taip pat pridedama prie galutinės sumos. Visada geriau pateikti tikslius krovinio matmenis, kad gautumėte tikslų pasiūlymą be staigmenų vėliau.

5. Kokios prekės yra draudžiamos arba specialiai reguliuojamos pervežant į Angliją?

Yra prekių, kurias pervežti yra draudžiama, o kurios – reikalauja specialių leidimų (ADR). Visų pirma, tai draudžiami narcotikai, ginklai be leidimų, pavojingos atliekos ir kai kurios kenksmingos medžiagos. Tačiau klientai dažnai pamiršta apie maisto produktus ir gyvūnų kilmės produktus. Po „Brexit“ Anglija tapo labai griežta šios srities atžvilgiu. Nelegalus mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių įvežimas gali baigtis ne tik siuntos konfiskavimu, bet ir didelėmis baudomis.

Taip pat ypatingą dėmesį reikalauja alkoholio ir tabako produktų pervežimas, jeigu jie nėra asmeninio naudojimo kiekiais ir skirti prekybai. Jei pervežate pavojingas medžiagas (chemikalius, degius skysčius), reikalingas ADR sertifikatą turintis vairuotojas ir specialiai pažymėta transporto priemonė. Prieš siunčiant tokias prekes, būtina gauti specialius importo leidimus iš JK institucijų. Negalvojama apie tai „uždaromis akimis“ – bandymas slysti pro muitinę su tokia siunta gavo uždrausti įmonei veikti visoje Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje.

6. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Saugumas yra mūsų prioritetas, ir jis prasideda ne kelyje, o sandėlyje. Profesionalios logistikos įmonės naudoja standartizuotas pakavimo medžiagas: europalėtes (EPAL), apsauginius tinklus, stropus ir orenę (plėvelę, kuri apsaugo nuo drėgmės ir dulkių). Krovinys turi būti užfiksuotas taip, kad net staigiai stabdant ar vairuojant posūkyje jis nepajudėtų. Per savo karjerą esu matęs, kaip blogai užfiksuotas krovinys sužaloja kitą siuntą ar net sugadina patį vilkiką viduje.

Be fizinio užtikrinimo, yra ir juridinis. Kiekviena siunta yra apdraudžiama pagal CMR konvenciją. Standartinė atsakomybė yra apribota (apie 8,33 SDR už kilogramą), tačiau patikimi pervežėjai siūlo galimybę pirkti papildomą „Visų rizikų“ draudimą (All Risk insurance). Tai ypač svarbu, jei pervežate brangią elektroniką, menus ar antikvariatą. Būtinai klauskite apie draudimo sąlygas prieš pasirašydami sutartį. Saugumas – tai ne tik tvirtai susieti diržai, bet ir ramybė, kad esate apdraustas nepasisekus atveju.

7. Kas atsitinka, jei gavėjas Anglijoje nepasirodo arba atsisako priimti siuntą?

Tai klasikinis logistikos košmaras, vadinamas „klinu“ (stuck cargo). Jei sunkvežimis atvyksta į paskirties vietą Anglijoje, o gavėjo nėra, arba jis atsisako priimti siuntą dėl dokumentų neatitikimo, prasideda problemos. Vairuotojas negali palikti krovinio kur nors pakeliui. Jis privalo laukti, o laukimas kainuoja. Statybinių maišų, kurių nėra kas priimti, laukimas gali kainuoti šimtus svarų per dieną.

Paprastai taisyklės tokios: vairuotojas laukia standartinį laiką (pvz., 1-2 valandas) nemokamai. Toliau pradedami skaičiuoti stovėjimo mokesčiai (demurrage). Jei situacija neišsprendžiama per kelias dienas, krovinys gali būti grąžintas atgal į Lietuvą (už kliento sąskaitą) arba perduotas saugojimui vietiniame sandėlyje. Kad išvengtumėte tokių situacijų, būtina tiksliai suderinti pristatymo laiką su gavėju už kelias dienų ir užtikrinti, kad jis turi visus reikalingus mokėjimus (pvz., PVM ar importo mokesčius) apmokėti prieš iškraunant krovinių. Komunikacija tarp siuntėjo, pervežėjo ir gavėjo čia yra raktas.

8. Ar galima sekti savo siuntos judėjimą realiu laiku?

Šiandien tai yra standartas, o ne privalumas. Naudodami modernias GPS stebėjimo sistemas, mes galime pasakyti ne tik, kur yra vilkikas, bet ir kokiu greičiu jis važiuoja, ar yra įsijungęs variklis. Klientams dažnai suteikiama nuoroda (tracking link), kurioje jie matuoja savo siuntos statusą. Tai suteikia didžiulį psichologinį komfortą, ypač kai pervežami brangūs ar jautrūs daiktai.

Tačiau verta pažymėti, kad GPS signalas gali dingti tuneliuose (pvz., Eurotunelyje) arba atokiose vietovėse. Jei sistema rodo, kad siunta „stovi“ kelias valandas, ne visada reiškia problemą – tai gali būti įprastas vairuotojo poilsis arba įkrovimas kituose terminaluose. Profesionalus ekspertas visada sugebs paaiškinti, kodėl siunta nejudėjo, ir suteikti tikrąją informaciją, o ne tik pasikliauti sistemos duomenimis. Stebėjimas taip padeda planuoti gavėjo darbus jį žinant, kai tiksliai reikia būti pasiruošusiam priimti krovinius.

9. Kokį transportą rinktis: dalinį krovinią (part load) ar pilną vilkiką (full load)?

Pasirinkimas priklauso nuo Jūsų krovinio dydžio ir skubumo. Dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload) yra pigesnis, nes Jūsų siunta keliauja viename vilkike kartu su kitų klientų krovinais. Tai puikus pasirinkimas, jei turite keletą palečių ir neskubate. Tačiau čia gali būti šiek tiek ilgesnis terminas, nes vilkikas turi sustoti įkrauti ir iškrauti kitas siuntas pakeliui.

Pilnas krovinys (FTL – Full Truckload) reiškia, kad visą vilkiką (arba pusešerį) užima Jūsų siunta. Tai brangiau, tačiau tai greičiausias ir saugiausias metodas. Vilkikas važiuoja tiesiai iš Jūsų sandėlio į Jūsų gavėjo sandėlį be sustojjimų (išskyrus vairuotojo poilsį ar keltą). Taip mažinamas krovinio pažeidimo riziką, nes jis nėra perkraunomas kelis kartus. Jei pervežate jautrią techniką ar didelę partiją prekių, kurioms svarbus „just-in-time“ pristatymas, visada rekomenduoju rinktis pilną krovinį.

10.