Greitas siuntų pristatymas į Angliją šeimai patikimai ir saugiai

Žinai, kiek kartų manęs klausė, kaip greitai ir be streso nusiųsti daiktus į Angliją? Per dvidešimt ketverius metus – tikrai ne vieną ir ne du. Dažniausiai skambina mamos, tėčiai ar seserys, kurios nori šeimai Londone, Birmingheme ar kur nors Kornvalyje nusiųsti ko nors šilto, skanaus ar tiesiog reikalingo. Greitas siuntų pristatymas į Angliją šeimai patikimai ir saugiai nėra raketų mokslas, bet yra dalykų, kuriuos verta žinoti dar prieš supakuojant pirmą dėžę. Aš pasakysiu tiesiai – ne viskas visada būna idealu, kartais pasitaiko ir kvailų nesklandumų, bet jei žinosi kelias pagrindines taisykles, sutaikysi ir laiką, ir pinigus, ir nervus.

Pradžia – ką svarbu žinoti

Kiek laiko iš tikrųjų trunka siųsti siuntą į Angliją šeimai?

Žiūrėk, jei renkiesi greitąjį krovinių transportą per Nyderlandus arba tiesiogiai pro Eurotunelį, dažniausiai tai trunka nuo trijų iki šešių darbo dienų. Kartais net greičiau, jei sekasi ir muitinė neprisideda savo. Bet būna, kad ir savaitę ar dvi tenka palaukti, ypač jei siunta keliauja jūra ar kaupimosi sandėlyje stovi kelias dienas. Aš prisimenu atvejį, kai viena šeima iš Kauno siuntė dėžes į Liverpulį prieš Kalėdas – pristatytos buvo per keturias dienas, bet tai buvo lapkričio vidurys, o ne gruodžio dvidešimta. Tai realiai – 3-6 dienos, bet nepasakyčiau, kad tai taisyklė be išimčių.

Ar galiu siųsti daiktus į Londone gyvenančią dukrą neišeidamas iš namų?

Gali, ir tai yra viena patogiausių paslaugų, kurias mes teikiame. Kurjeris pats atvažiuoja į tavo namus Kaune, Vilniuje ar kitur, pasiima dėžes, o dukra Londone gauna jas į duris. Tau nereikia niekur vežioti į terminalus, kur dažnai eilės, nežinia kur padėti mašiną. Viskas vyksta tiesiogiai. Tik turėk omeny – jei gyveni septintame aukšte be lifto, kurjeris gali nebūti sužavėtas, nors ir paims. Geriau jei gali dėžes nunešti bent iki laiptinės. Aišku, jei esi vienas ir senokas – pasakyk, surasime sprendimą.

Koks būdas greičiausias – oru, keliu ar jūra?

Oro transportas teoriškai greičiausias, bet brangiausias ir ne visada prasmingas šeimos siuntoms su drabužiais ir knygomis. Dažniausiai lėktuvu vežame tik labai skubius dokumentus arba nedidelius paketus iki dviejų kilogramų. Standartinis kelių transportas per Prancūziją ir toliau per Eurotunelį yra optimaliausias balansas – ir greitas siuntų pristatymas į Angliją šeimai gaunasi, ir kaina nepriklauso nuo skrydžio aukščio. Jūros kelias? Ten gali laukti tris–penkias savaites, tai tinka nebent baldams, kai visai neskubu. Vieną kartą mano klientė siuntė dėžę su žieminiais batais jūra – atėjo pavasaris, kai ji juos pagaliau gavo. Graudu žiūrėti buvo.

Ar galiu siųsti maisto produktus į Angliją savo sūnui?

Gali, bet čia yra tų saugumo taisyklių labirintas, kurį pamiršta daugelis. Konservuoti produktai, sausainiai, šokoladas – dažniausiai praeina be didesnių problemų, ypač jei tai komerciškai supakuota ir su ingredientų sąrašu. Bet šviežia mėsa, pienas, kiaušiniai – draudžiama kategoriškai, čia net svarstyti nereikia. Aš esu matęs, kaip muitinėje išėmė dešrą iš senelės siuntos, ir dar pridėjo baudą, nes dokumentacijos nebuvo. Tai jei nori nusiųsti sūnui močiutės kotletą – geriau atsiųsk receptą (juokauju, nors iš tiesų...). Rašyk ant dėžės, kas viduje, ir venk greitai gendančių produktų. Kitaip gausi skambutį pilną apmaudo.

Kada geriau siųsti – savaitgalį ar darbo dieną?

Siuntą išsiuntinėji tuomet, kai tau patogu, bet realiai juda ji darbo dienomis. Jei paliksi dėžę kurjeriui šeštadienio rytą, greičiausiai ji kelionę pradės pirmadienį, nes sandėliai tarpiniai savaitgaliais dažnai nedirba. Nors kai kurios didelės įmonės ir turi šeštadienio surinkimą, pervežimas vis tiek įvyksta darbo savaitės metu. Tai jei skubi – siųsk antradienį ar trečiadienį, kad neprapultų savaitgalis tarp paruošimo ir važiavimo. Žinok, kad pirmadienis būna chaoso diena – visi skuba, visi nori, tai kartais ir paima vėliau nei žadėjo. Nesiųsk pirmadienį jei gali išvengti.

Kainos, svoriai ir kaip neišpūsti biudžeto

Kiek maždaug kainuoja dvidešimt kilogramų dėžė į Angliją?

Na, žiūrėk, čia kaip su automobiliu – kiekvienas paslaugos teikėjas turi savo degalų sąnaudas. Standartiškai, jei tai kelių transportas ir paimimas bei pristatymas į duris, gali laukti nuo keturiasdešimt iki septyniasdešimt eurų. Bent tokias kainas mačiau pastaraisiais mėnesiais. Bet jei tai ekspresas per dvi dienas – kaina gali šokteli iki šimtinės ar daugiau. Ir dar – jei dėžė didelės apimties, bet lengva, gali paskaičiuoti ne pagal svorį, o pagal tūrį. Vienas vyrukas iš Panevėžio bandė siųsti dvidešimt kilogramų plunksnų pagalvių – svoris mažas, bet užėmė pusę mikroautobuso, tai mokėjo kaip už žymiai sunkesnę siuntą.

Ar verta siųsti du didelius lagaminus, ar geriau viską sukrauti į vieną dėžę?

Vieną dėžę dažniausiai yra paprasčiau ir pigiau lagaminui, nors skamba keistai. Du lagaminai reikalauja dvigubos rankenų apsaugos, dvigubai daugiau lipnios juostos, ir dažnai kurjeriai juos blogiau viena ant kitos krauna. Viena didelė dviguba siunta (o ne, palauk, viena didelė dėžė) turi mažiau kraštų, kurie gali atsiwikti transporto metu. Aš dažnai patariu – jei turi du lagaminus, įmesk juos į vieną bendrą kartoninę dėžę arba bent aprišk kartu. Aišku, jei viename yra trapi indai, o kitame drabužiai – gal geriau atskirai. Bet finansiškai ir logistiškai vienetas dažnai laimi.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu į mažą miestelį, o ne į Londoną?

Žinoma, kad skiriasi. Londonas, Birmingemas, Lidsas – ten veža kasdien, mašinos pilnos, kaina žemesnė dėl apkrovimo. O jei tavo šeima gyvena kokiam Nortamptonšyro kaime arba Škotijos glūdumoje, kur pastatas neturi gatvės numerio, o tik pavadinimą... tada kurjeriui reikės papildomo laiko ir kuro. Kainos skirtumas gali būti dvidešimt–trisdešimt procentų. Kartą vežėm siuntą į kaimą netoli Oksfordo – buvo gražu ten, bet vairuotojas praleido valandą ieškodamas teisingos fermos. Už tą paiešką sumokėjo klientas, nors net nežinojo, kad toks mokestis bus. Taip jau yra.

Kodėl viena įmonė prašo penkiasdešimt, o kita – du šimtus eurų už tą patį?

Šitas klausimas mane veja į neviltį jau du dešimtmečius. Pigiausia įmonė ne visada blogiausia, ir brangiausia ne visada geriausia. Pigūs variantai kartais reiškia, kad tavo siunta vežama kaip pripildymo krovinys šonuose, be draudimo, be sekimo. O tie du šimtai – gali būti tiesiog dirbtinai užpūsta kaina tikintis, kad nepalyginsi. Aš matęs įmones, kurios ima dvigubai, o tavo siunta vis tiek atsiduria toje pačioje bendroje mašinoje kaip ir pas pigesniuosius. Palygink ne tik kainą, bet ką gauni – ar yra draudimas, ar pristatymas į duris, ar pagalba pakuojant. Ir pasitikrink atsiliepimus, bet ne tik tais, kuriuos parašė patys sau ant savo svetainės.

Ar yra kokių nors slėptų mokesčių, apie kuriuos man nepasakoja?

Yra. Ypač tose kompanijose, kurios pritraukia labai žema pradine kaina. Paskui prisideda kuras, muito administravimo mokestis, pristatymo į aukštą mokestis, savaitgalio mokestis... sąrašas ilgas. Būna, kad sutartyje mažomis raidėmis parašyta – jei svoris viršijamas dešimčia procentų, mokama dvigubai. Aš visada sakau klientams: jei kaina skamba per gerai, kad būtų tiesa, tai taip ir yra. Prieš pasirašydamas bet ką, paprašyk galutinės sąskaitos pavyzdžio. Ir atmink – muitinės mokesčiai Anglijoje gali užkristi ant gavėjo pečių, jei siunta viršija tam tikras vertės ribas. Apie tai privalai įspėti savo šeimą. Nepaslėpk.

Pakavimas, popieriai ir draudimas

Ar tikrai reikia dvigubų dėžių, ar galiu panaudoti seną pirčių dėžę?

Dvigubos dėžės yra auksinis standartas, bet aš suprantu – kartais namuose vietoj jų tik sena IKEA dėžė nuo sofos. Jei siunta ne per sunki ir ne per brangi, gali panaudoti ir seną dėžę, bet sustiprink kampuotas juosta gerai. Pirties dėžė... na, jei tvarkinga ir sausa, bet dažnai jos per daug pūvančios arba be rankenų. Aš mačiau, kaip tokių dėžių turinys tiesiog išbyrėjo Post Nord terminale Danijoje, nes dėžė pajudėjo ir atsivėrė. Geriau panaudoti naujas banguoto kartono dėžes – jos kainuoja centus, bet sutaupys tūkstančius nervų. Jei jau taupai ant dėžių, tai ant ko dar taupysi?

Kas bus, jei siunta bus per daug lengva ar per daug sunki?

Jei per lengva – nieko blogo, tiesiog permokėsi šiek tiek, jei tūris didelis. O štai jei viršysi deklaruotą svorį, prasideda įdomybės. Vežėjas turi teisę neimti siuntos, pareikalauti papildomo mokesčio arba net grąžinti. Kartą viena ponia iš Klaipėdos pasakė, kad dėžė sveria penkiolika kilogramų, o ant svarstyklių paaiškėjo dvidešimt trys. Kurjeris pradėjo rauytis, nes turėjo dar du rezervinius liftus mašinoje, o dabar vienas jų perpildytas. Mes tą kartą išsprendėme, bet nuo tada visada sakau – pasversk namuose. Net jei svarstyklės ne tokios kaip mūsų, gerai apytikslė. Nenumesk akmeniu.

Ar reikia drausti siuntą, jei ten tik megztiniai ir sausainiai?

Geriau apdrausti ir per daug, nei gailėtis paskui. Megztiniai ir sausainiai atrodo nekenksmingai, bet jei mašina sudegs arba dėžė pateks po lietaus įvalytą sėdynę... nuostoliai bus realūs. Jei megztiniai rankų darbo – vertingi, o sausainiai – Kalėdiniai, kurių kitaip niekur neseisi. Draudimas dabar kainuoja kelis eurus, o padengia iki keleto tūkstančių vertės. Be to, jei naudoji patikimą pervežėją, draudimas dažnai jau įskaičiuotas į kainą – paklausk. Aš turiu draugą, kuris sakė "kam drausti, juk ten nieko vertingo", ir tą pačią savaitę jo siunta dingo sąrašuose. Radome po mėnesio, bet sausainiai jau buvo... pasibaigę. Rimtai, apdrausk.

Kaip supakuoti stiklainius su uogiene, kad neišsitektų?

Čia klasika. Pirmiausia – kiekvienas stiklainis atskirai į vyniojamą popierių, rankšluostį arba burbulinę plėvelę. Ne tik dangtelis – visas stiklainis. Tada sudėk juos vertikaliai, ne gulčias, nes dangteliai prasisuka. Tarp stiklainių – kartono pertvaros arba daug daug burbulinės plėvelės. Aš turiu specialų triuką: į dėžės apačią ir viršų dedu seną antklodę arba kelis storius rankšluosčius. Kartą siuntėm uogienes į Bristolį – vienas stiklainis vis tiek įskilo, bet liko dėžės viduje, nes antklodė sugerė viską. Tai šimto procentų garantijos nėra, bet 99 procentų galima pasiekti. Ir dar – dangtelius apjuoski lipnia juosta, kad nesisuktų.

Ar reikia kokių nors dokumentų, jei siunčiu asmeninius daiktus?

Taip, reikia sąrašo. Anglija dabar jau nebe ES, ir nors prekybos taisyklės keičiasi, asmeniniai daiktai vis tiek turi būti aprašyti. Dažniausiai užtenka pakavimo sąrašo anglų kalba – kas yra viduje, vertė, paskirtis. Jei siunčiu dovaną, žymima "gift". Jei perkeli šeimos turtą – reikia kitokio dokumentų paketo, bet čia jau ne siuntos, o perkraustymo sritis. Dėl maisto – gali reikėti papildomų sanitarinių pažymų, bet čia jau ne visada. Aš pripažinsiu – dėl tam tikrų biurokratinių niuansų po Brexit aš nesu jau toks šimtu procentų įsitikinęs, kaip anksčiau buvo, nes taisyklės keičiasi kasmet. Pasitikslink paslaugos teikėją – jie turėtų žinoti tiksliau šiandienos situaciją. Nesu tikras dėl visų maisto licencijų dabar.

Muitai ir nemalonūs siurprizai

Ar mano broliui Anglijoje reikės mokėti muito mokestį už siuntą iš Lietuvos?

Jei siuntos vertė neviršija fiksuotos ribos – šiuo metu tai yra 135 svarai sterlingų – muito mokėti nereikia. Bet jei viduje yra brangūs daiktai, elektronika arba, neduok Dieve, alkoholis ir cigaretės – gali kilti klausimų. Muitas skaičiuojamas ne nuo to, ką tu įsivaizduoji, o nuo internete randamos vertės. Kartą brolis siuntė broliui laikrodį – vertino jį sentimentaliai, o muitinė vertino pagal internetinį kainininką. Rezultatas – gavėjas mokėjo. Tai rašyk tikrą vertę, nebandyk sumažinti iki nulio. Jei siunta bevertė sentimentams – pažymėk "no commercial value", bet jie vis tiek gali patikrinti. Anglijos muitininkai nemiegantys.

Kodėl kartais siuntos stringa muitinėje net savaites?

Nes ten dirba žmonės, o ne robotai, ir jie turi šimtus tūkstančių siuntų. Kartais tiesiog nuskanuoja tavo dėžę, pamato, kad dokumentai nepilni, ir padeda į šoną kitai savaitei. Kartais patikrina atsitiktinai – atidarę randa ne tai, kas deklaruota. Kartais būna kompiuterinė klaida – tavo siunta "pakimba" sistemoje. Aš turiu pažįstamą, kurio siunta su vaikų žaislais stovėjo Ketvirtojoje muitinėje "Heathrow" pusantros savaites, nes kasininkas įvedė blogą šalies kodą. Paskambino jis ten kasdien, kol pagaliau atsikabino. Nekalbu čia apie blogas įmones – kalbu apie sistemą. Ji lėta. Kantrybė, ir svarbiausia – teisingi popieriai nuo pat pradžių.

Ar galiu siųsti vaistus savo mamai, gyvenančiai Mančesteryje?

Atsakymas ne toks paprastas, kaip norėtųsi. Receptiniai vaistai – draudžiama be specialaus leidimo. Neaspirinas, vitaminai – paprastai galima, jei tai ne dideli kiekiai. Bet jei mama serga rimtai ir jai reikia antibiotikų ar širdies vaistų – net nebandyk. Užsienio vaistų siuntimas į UK yra griežtai reglamentuotas, ir jei pagaus – siuntysi išgaudynėse su muitine. Tuomet greitas siuntų pristatymas į Angliją šeimai greitai tampa greitu nemalonumų pristatymu. Patarimas – paprašyk mamos kreiptis į vietinį gydytoją Mančesteryje. Ten NHS, vaistai bus pigiau arba nemokamai. Nelaimk su teise, čia ne tas dalykas, kur rizikuoti verta. Rimtai.

Kas nutinka, jei kurjeris aplamai nepasibeldžia ir rašo, kad nieko nerado?

Aaa, šitas mane pykdo iki kaulelių. Būna, kad kurjeriai pavarginę, skubantys, tiesiog numeta pranešimą "recipient not home" ir važiuoja toliau. Ypač jei adresas sunkiai randamas arba jie jau vėlai. Tuomet tavo gavėjas turi rašyti, skambinti, kartais važiuoti į terminalą patiems. Aš dažnai patariu – jei siunti į Angliją, įsitikink, kad gavėjas turi lietuvišką arba vietinį telefoną, ir kad durų skambutis veikia. Dar geriau – susitark, kad pristatymas būtų į darbovietę, jei įmanoma. Buvęs klientas iš Šiaulių siuntė į Notingemą – kurjeris neištaria lietuviškos pavardės, net nepabandė, tiesiog nuvažiavo. Turėjo dukra paimti pati iš degalinės, kur saugojo. Absurdas.

Ar tiesa, kad kai kurios įmonės išvis nepriima siuntų su maistu?

Tiesa. Ypač didieji tarptautiniai žaidėjai turi vidines politikas, kurios draudžia maistą atsakomybės bijodami. Jie bijo maisto gedimo, muitinės patikrų arba alergenų skundų. Kai kurie vežėjai paprasčiausiai neturi licencijų maisto produktams gabenti per sienas. O mažesnės, specializuotos kompanijos – priima, bet aiškiai perspėja apie rizikas. Čia irgi tas atvejis, kai būtina skaityti smulkųjį šriftą. Vieną kartą mano kolega paėmė siuntą su sūriu, nors jo kompanija oficialiai draudė maistą... paskui visą naktį nemigo, bijodamas, kad sūris supus kelyje. Nulėmė gerai, bet stresas buvo realus. Rinkis tuos, kurie nedraudžia, jei jau ryžtasi siųsti.

Kai siunta jau pakeliui

Kaip sužinoti, kur siunta yra pakeliui į Angliją?

Dabar dauguma normalių įmonių duoda sekimo numerį. Įsivedi jį į jų sistemą ir matai – paimta, sandėlyje, išvyko iš Lietuvos, atvyko į Prancūziją, muitinėje, išvyko iš muitinės, pristatymas šiandien. Bent jau taip turėtų būti. Realybė? Kartais statusas "in transit" stovi penkias dienas, ir neaišku, ar siunta pakeliui, ar pamesta. Aš mokau klientus – jei per tris dienas nepasikeitė statusas, skambink. Nerašyk žinučių, skambink. Telefonu greičiau pajudinsi. Ir saugoj visus numerius – ne tik sekimo, bet ir kurjerio, ir ofiso. Kartais net žinodami numerį, darbuotojai sako "aš patikrinsiu ir paskambinsiu" – paskui nepaskambina. Skambink kitą dieną vėl. Būk įkyrus, tai mokama.

Ar gavėjas gali atsiimti siuntą be savo paso ar tapatybės kortelės?

Ne, negali. Bent neturėtų. Kurjeris privalo patikrinti asmens tapatybę, ypač jei siunta registruota ir apdrausta. Jei pristatymas į namus – kartais užtenka atspausdinto kodo arba parašo. Bet jei siuntą reikia atsiimti pašto skyriuje arba depo – be paso ar UK driving license – gali apsisukti tuščiomis. Kartą viena močiutė išsiuntė anūkui siuntą, o jis pametė piniginę su visais dokumentais – turėjo kreiptis į kaimyną, kad pasiimtų su savo ID. Ne itin patogu, bet taisyklės taisyklėmis. Anglijoje dėl sukčiavimo griežtai. Taip kad jei siunti savo šeimai – perspėk, tegu turi dokumentą po ranka. Sutaikysi laiko.

Ką daryti, jei siunta atėjo suplėšyta ir trūksta daiktų?

Fotografuok iš karto. Nekelk, nelaikyk, netyrinėk. Išpakuoti – taip, bet filmuok procesą. Kiekvieną skylę, kiekvieną įplėšimą fiksuok. Tada skambink pervežėjui nedelsiant. Jei yra draudimas, reikės pateikti sąskaitas apie daiktų vertę. Jei draudimo nėra... na, tada turi derybų laukas, bet dažniausiai būna blogai. Aš mačiau atvejį, kai dėžė buvo prakirsta iš apačios ir iškrito megztinis – radome tik dėl to, kad pats vairuotojas sąžiningas pranešė. Bet jei dingsta elektronika arba papuošalai, o dėžė aplamdėta... užuojauta. Gerai drausti, gerai packuoti, ir tikėtis, kad nepateksi į blogąją statistiką. Nors ji egzistuoja, negaliu meluoti.

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą, jei dukra persikraustė iš Braitono į Londoną?

Gali pabandyti, bet tai sudėtinga. Jei siunta jau paliko Lietuvos sandėlį – adreso keitimas kainuos papildomai arba bus neįmanomas. Jei dar ne išvykus – gali būti nemokamai arba už simbolinį mokestį. Per didžiąsias kompanijas tai daroma per jų sistemas, bet ne visada greitai. Aš turėjau klientę, kurios duktė persikėlė iš Braitono į Noting Hillą, ir mes spėjo pakeisti tik todėl, kad siunta dar stovėjo mūsų terminale Klaipėdoje. Paskui jau rankiotis reikėjo. Tai jei šeima gyvena Anglijoje ir persikrausto dažnai – geriau nurodyk saugesnį adresą, pavyzdžiui, darbą arba seną stabilų būstą. O jei jau persikėlė – skambink iš karto. Laikas čia kritinis, ne anekdotas.

Kiek laiko turiu pateikti skundą, jei siunta visai nebeatėjo?

Formaliai – kuo greičiau, bet daugelis įmonių nustato terminą per 30 dienų nuo numatyto pristatymo datos. Po to gali būti atsisakyta net svarstyti. Aš patariu – jei per savaitę negauni jokio ženklo, jau pradėk rašyti laiškus. Ne grasink iš karto, bet fiksuok faktus. "Siunta išsiųsta sausio 5, sekimo numeris, paskutinis statusas sausio 8." Ir taip toliau. Yra atvejų, kai siuntos atsiras po trijų mėnesių, aplamdytos, bet vis tiek. Bet skundas turi būti rašytas, ne telefoninis pokalbis. Telefonu jie gali žadėti bet ką – raštu turi įrodymą. Ir nepamiršk – jei pervežėjas neišsprendžia per mėnesį, gali kreiptis į vartotojų teisių tarnybas arba mokėtojų asociacijas. Nesu visai tikras dėl paskutinio pavadinimo, bet žinau, kad yra kur kreiptis.

Išvada

Taigi, jei galvojai apie greitą siuntų pristatymą į Angliją šeimai patikimai ir saugiai – žinok, kad viskas įmanoma, tik reikia trupučio dėmesio. Nepasitikėk vien žemiausia kaina, ir visada aprašyk, kas yra viduje dėžės. Per dvidešimt ketverius metus mačiau visko, bet geriausios siuntos būna tos, kurioms pasiruošiama ramiai. Sėkmės pakuojant, ir tegu daiktai pasiekia artimuosius sveiki. O jei kas – skambink, netgi jei tik pasitikslinti smulkmeną.