Greitas siuntų pristatymas į Angliją: kas savaitę ir be paslėptų triukų

Per dvidešimt keturis metus, kiek jau vežioju krovinius tarptautiniu mastu, mačiau, kaip žmonės nervinasi siųsdami siuntas į Angliją. Brexit'as, muitinės, kainos – visi šie žodžiai kelia stresą. Bet greitas siuntų pristatymas į Angliją kiekvieną savaitę išties egzistuoja, tik reikia žinoti, kaip visa tai sukasi realybėje, o ne reklaminiuose lankstinukuose. Aš rašau tai ne kaip robotas iš rinkodaros skyriaus, o kaip tipas, kuris pats krauna dėžes, pats kalba su vairuotojais ir pats mato, kas nutinka, kai siunta pasiekia Doverį. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvieną dieną – netvarkingai, iš gyvenimo, su visais trūkumais.

Į pradžią – kainos ir kaip čia sukasi

Kiek kainuoja nusiųsti vidutinę dėžę į Londoną?

Dažniausiai nuo 70 iki 120 eurų už standartinę siuntą iki 30 kilogramų. Jei tai tik keli kilogramai, kartais paštu bus paprasčiau, nors mes ir paimsime. Esminis dalykas – kaina priklauso nuo to, ar reikia pristatymo iki durų, ir nuo to, ar siunta yra dalis pilno krovinio. Klientai kartais klausia, kodėl taip neaišku – o aš atsakau, kad todėl, jog kiekviena situacija skiriasi. Tačiau mes nemėgstame slėpti mokesčių: suma, kurią pasakau telefonu, dažniausiai būna galutinė. Nebent vėliau prisimenate, kad norite dar vieną dėžę pridėti. Tada aišku, kad kaina kis.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu ne į centrą, o į kokią nors skylę šiaurėje?

Taip, taškas. Ne milžiniškai, bet skiriasi. Londone adresų tankis didelis – vairuotojui apsimoka. O kai reikia važiuoti į Škotijos kaimą ar kokią atokų Yorkshire vietovę – degalai, laikas, mokami keliai. Paprastai pridedame nuo 15 iki 30 svarų sterlingų. Buvo atvejis, kai vairuotojas Benas važiavo devyniasdešimt mylių nuo autostrados, kad pristatytų dviejų senelių siuntą. Nuostolių reikalas, bet žodis duotas. Dėl to mes ir klausiame adreso iš anksto – ne iš smalsumo, o kad jūs žinotumėte, ką mokate.

Koks mažiausias siuntinys, kurį aš galiu siųsti pas jus?

Techniškai – bet koks. Atmintyje iškyla situacija, kai moteris siuntė aplanką su skyrybų dokumentais. Galvos skausmas dėl vieno kilogramo? Taip, bet jai reikėjo patikimumo. Tokiu atveju kaina yra beveik simbolinė (o gal ir ne, priklauso nuo adreso). Tačiau aš sąžiningai sakau: iki trijų kilogramų pašto tarnybos dažnai pasiūlo pigiau. Mes turime minimalų mokestį, nes vistiek reikia dokumentus tvarkyti, siuntą surinkti, sukrauti. Logistika nesirinks, ar siunčiate šimtą kilogramų, ar vieną aplanką. Procesas yra procesas.

O jei siunčiu reguliariai kas mėnesį – bus nuolaida?

Tai tu darai verslą, ar čia asmeniniai reikalai? Jei verslą – taip, derėsimės. Ir ne taip, kaip tie tinklapiai, kur parašyta "skambinkite dėl kainos" – aš, sėdėdamas kabinete su kavos dėme ant marškinių, galiu pasakyti: jei kas savaitę vežam po penkias dėžes, kaina kris. Tuščia mašina važiuoja nerentabiliai, o pilna – vertingai. Tiesa, yra vienas dalykas: jei ieškote labiausiai pigiausio varianto... (na, suprantate, pasiūlysime sąžiningai). Asmeniniams siuntiniams irgi galima ką nors padaryti. Nuolaidos yra, bet stebuklų nelaukite.

Tai jūsų "greitas" reiškia savaitę, o ne tris dienas?

Greičiausias siuntų pristatymas į Angliją kiekvieną savaitę reiškia būtent tai: surenkame, važiuojame, pristatome. Penkios iki septynių darbo dienų nuo durų iki durų. Kartais aštuonios, jei Doverio uoste eilė dvidešimt kilometrų. Nežadame trijų dienų, nes tai būtų arba melas, arba oro transportas už tūkstantį eurų. Buvo toks atvejis prieš metus: klientas piktinosi, kad ne per 48 valandas. Atsakiau – galit skristi lėktuvu, aš galiu nusivežti iki oro uosto. Antraip mašina važiuoja per kelias šalis. Taip veikia sausuma.

Savaitinis grafikas: kas, kur, kada važiuojame

Ar tikrai kas savaitę, net per Kūčias?

Štai čia aš ne visai tikras... per patį gruodžio 23-24 chaosą mes bandome važiuoti, bet Anglijoje per šventes pristatymas stringa. Taip, reisas iš Lietuvos išvyksta kas savaitę beveik be išimčių, bet gavėjui siunta gali atitekti tik po Naujųjų. Planuokite atsargiai. Buvo atvejis, kai vairuotojas Jonas susirgo, o pamaininis dar nebuvo pravažiuotas medicininės – dviejų savaičių tarpas. Gyvenimas. Transportas. Žmonės serga. Taip kad taip, stengiamės kas savaitę, bet kartais žmogiški faktoriai primena apie save.

Kiek dienų iki Londono, jei perdaviau jums pirmadienį?

Jei pirmadienį pasiėmėme ir tą pačią savaitę išvykstame – kitą antradienį ar trečiadienį dažniausiai Londone. Maršrutas: antradienį surenkame likusias siuntas, trečiadienį – išvažiavimas per Lenkiją, Vokietiją, tada Prancūziją, per kanalą. Anglijoje pristatymai startuoja nuo sekmadienio vakaro. Viskas priklauso nuo to, kurioje eilėje atsidūrė jūsų dėžė. Pirmoji sukrauta – pristatoma greičiau, paskutinė – vėliau. Penkios dienos minimumas, savaitė – pats dažniausias variantas.

Ar galiu rinktis, kurią savaitę siunta važiuoja?

Žinoma, mes ne prievartininkai. Jei ketvirtadienį pateikiate siuntą, bet sakote, kad reikia tik kitą savaitę – mes taip ir įrašome. Sistema paprasta: pirmadienis-antradienis surinkimas, trečiadienis – akcija, išvykimas. Teko perkrauti pusę mašinos, kai klientas pakeitė nuomonę paskutinę akimirką. Siunta jau buvo sukrauta. Vairuotojas piktinosi visą kelią iki Kenelbrio uosto. Taip kad prašau: jei žinote, kad reikia kitą savaitę – pasakykite iš karto. Sutaupysime visiems nervų. O jei pakeitėte nuomonę – skambinkite, tik ne penktadienio vakarą.

Iš Marijampolės vėluos ilgiau nei iš Vilniaus?

Teoriškai taip. Mes važiuojame pagal maršrutus, o Marijampolė ne visada pakeliui. Gali tekti laukti keliomis dienomis daugiau. Bet skirtumas – ne savaitė. Siūlau kai kuriems klientams patiems atvežti siuntą iki Kauno arba Vilniaus terminalo – tada ji išvyksta toje pačioje savaitėje kaip visos kitos. Jei vežame paimti iš Marijampolės, gali būti, kad paimsime ketvirtadienį, o tada reikės laukti kitos savaitės reiso. Planuokite. Aš nesakau, kad taip bus garantuotai, bet tikėtina. Logistika nebūna ideali kiekvienam kaimui.

Ar privalau padėti kelti dėžes?

Ne, vairuotojas paims. Bet jei gyvenate penktame aukšte be lifto ir dėžė sveria keturiasdešimt kilogramų – na, pagalvokite apie žmogiškumą. Mes padedame iš principo, bet nevešime į aukštus be lifto. Aš pats esu nešęs spintą iš daugiabučio ir supratau, kad nugaros nepasigeisi. Durų iki durų paslauga reiškia iki buto durų pagrindiniame aukšte. Jei yra liftas – žinoma, aukštesni. Jei ne – laiptinė. Kartais žmonių tai erzina, bet vairuotojai turi nugas ir laiko limitus. Supakuokite taip, kad būtų galima saugiai nunešti.

Dokumentai, muitai ir tos velniškos taisyklės

Po Brexit dabar viskas blogiau?

Sudėtingiau, bet ne taip, kad reikėtų verkti. Reikia tinkamo aprašymo, sąskaitos, kartais EORI. Tikrinimas akylesnis. Buvo atvejis, kai klientas rašė "drabužiai", o muitinė įtarė, kad tai kontrabanda. Prisivertė savaitę. Kai siunčiate siuntas į Angliją kiekvieną savaitę, kaip mes, jau žinome, kaip aprašyti, kad būtų aišku. Dokumentų nėra daugiau nei į Šveicariją, bet jie privalo būti tikslūs. Tai patirties klausimas, o ne baisių įstatymų liūnas. Svarbiausia – nebūti abejingam siuntos turiniui.

O su EORI numeriu – reikia ar ne?

Hmm... žinok, čia aš prisipažinsiu – nežinau iki galo. Iki tam tikros vertės (135 svarų, jei atmintis neapgauna; o gal 130? ne, dabar jau 135) asmeninėms siuntoms EORI nereikia. Bet verslo siuntoms – geriau turėti. Mūsų darbas yra pervežti, o ne teisėtai konsultuoti. Nors po dvidešimt ketverių metų aš jau beveik advokatas. Beveik. Kad būtume saugūs – pasitikrinkite su muitinės brokeriu oficialiai. Aš visada taip rekomenduoju, kai kyla abejonių. Geriau vieną kartą parašyti nei vėliau aiškintis.

Ar siunta gali užstrigti muitinėje?

Gali, jei blogas pakavimas arba neaiškus aprašymas. Kartą siuntėme lietuvišką šakotį – Anglijos veterinarija norėjo areštuoti kaip neaiškios kilmės maistą. Klientas pyko ant mūsų, bet pats įdėjo be tinkamo deklaravimo. Maisto taisyklės griežtos. Jei siunta deklaruota teisingai, supakuota kaip žmonės – 95% atvejų praeina per kelias dienas. Likę 5% gali užtrukti savaitę ar dvi. Muitininkai turi teisę tikrinti, ir kartais naudojasi ja pagal nuotaiką.

Ar verta drausti siuntą?

Jei tai dokumentai – draudimas bevertis. Jei elektronika ar porcelianas – verta. Aš mačiau, kaip Anglijos keliuose staigiai stabdoma, dėžės juda. Kartą klientas supakavo senovinį veidrodį į... na, švelniai tariant, į popierinį maišelį. Draudimas padengė žalą. Bet mažoms siuntoms su drabužiais aš asmeniškai nedrausčiau. Geriau sumokėti už kokybišką pakavimą. Ne visos draudimo kompanijos moka be bylinėjimosi, beje. Yra tokių, kurios ieško kiekvienos skylės. Bet taip, vertingiems daiktams – draustis reikia.

O jei muitinė atidaro dėžę?

Jie turi teisę. Normaliems asmeniniams daiktams neįdomu – ieško cigarečių, alkoholio. Buvęs klientas siuntė senelio apdovanojimus – atidarė, patikrino, sudėjo atgal. Tiesa, prarado vieną lydimo raštą, bet ten dirba žmonės, ne robotai. Jei siunčiate dešimt naujų telefonų – tada problema. Jei drabužiai ir knygos – greičiausiai neatidarys. Nors šimto procentų garantijos neduosiu. Muitinė yra muitinė. Svarbu, kad ant dėžės būtų sąžiningas aprašymas, o ne mįslės.

Praktiški dalykai iš tikro gyvenimo

Aš baisiai supakuoju – ar bėda?

Yra tokių, kuriems rankos auga ne iš pečių. Bėda, bet ištaisoma. Mes galime patarti arba supakuoti už mokestį. Bet stenkitės bent jau gero kartono. Buvo mamytė, kuri siuntė sūnui kalėdinį maistą – suvyniojo į raudoną dovanų popierių. Gražu, bet beprasmiška. Aš daviau dėžę ir juostos. Greitas pristatymas į Angliją nereiškia, kad daiktai tampa tvirtesni kelyje. Blogai supakuota dėžė dažniausiai reiškia sutryptą siuntą. Ir nereikia vėliau kaltinti vairuotojo, jei patys supakavote kaip pašėlę.

Ar galiu siųsti naminės dešros?

Ne. Techniškai galite bandyti, bet rizikuojate, kad veterinarija sudegins. Mėsos ir pieno produktai – tabu. Aš suprantu mamas, kurios nori pamaitinti vaiką Londone, bet... ne. Verčiau siųskite džiovintus grybus, nektarinus, o geriausia – nieko gyvo. Anglijos maisto standartai griežti dėl kiaulių maro ir panašių dalykų. Jūsų dešrelė jiems – grėsmė nacionaliniam saugumui. Aš pats mėgstu skilandį, bet transportuoti jį be licencijų – kvaila. Yra specializuotos įmonės, kurios turi leidimus maistui, bet tai visai kita kainų kategorija. Pamirškite mėsą.

O dviratį galima?

Gali. Dviratis nėra problema, tik užima vietos. Dažnai vežame juos pavasarį. Nuimkite priekinį ratą, pasukite vairą lygiagrečiai ir suvyniokite į plėvelę. Mes galime tai padaryti už jus, bet kainuos papildomai. Kiek? Na, priklauso nuo to, ar tą savaitę turime laiko. Kartais terminalas toks užimtas, kad aš pats prisukuoju ratus naktį. Blogiausia, kai siunčiate du ratus be jokio fikso, jie vienas į kitą remiasi, braižosi. Tada ir taip savaitinis reisas į Angliją tampa baimės reisu. Pasiruoškite iš anksto.

"Durų iki durų" – atnešite į devintą aukštą?

Nebent liftas veikia. Kitaip – tik iki buto durų pagrindiniame aukšte. Aš pats nešęs spintą be lifto – daugiau to nedarysiu. Kai kurios anglų firmos siūlo aukštus, bet papildomai ima šimtus svarų. Mūsų kainoje to nėra. Vairuotojas turi nug... (nugarys, suprantate ką turiu omenyje) ir ribotą laiką. Durų iki durų nereiškia Samsono paslaugų. Jei reikia aukšto – pasirūpinkite liftu arba kaimynu. Sveikata svarbiau nei kelios papildomos svaro pajamos.

Penkios dėžės – tai jau krovinys ar siunta?

Penkios dėžės – tai siuntos. Krovinys prasideda nuo paletės ar pusės konteinerio. Jei tai standartinės dėžės – suskirstome, sukrauname, vežame. Svarbu, kad ant kiekvienos būtų aiški etiketė su numeriu. Buvo situacija, kai penkta dėžė liko be etiketės. Rado ją tik po savaitės Vokietijos terminale. Darbuotojas ten, matyt, pavargęs. Etiketuokite kiekvieną dėžę. Tai sutaupo nervų. Be to, nepamirškite sąrašo – ką dedate į kurią dėžę. Antraip pats nežinosite, kur jūsų puodeliai, o kur – batai.

Kai nutinka bėdos (ir su nesąžiningomis įmonėmis)

Siunta jau vėluoja dešimt dienų – ką daryti?

Skambinti. Dešimt dienų – ne normalu. Kartais mašina sugesta, muitinė surengia pilną patikrą, o kartais – blogiau. Yra tokių įmonių, kurios pasiima siuntą ir pamiršta ją konteineryje. Pažįstu tokių iš senų laikų, pavadinimų neminėsiu. Reikalaukite sekimo numerio, skambinkite kas tris dienas. Jei tyla virš dviejų savaičių – galvokite apie žalą. Dažniausiai vėlavimas yra dėl to, kad gavėjas neatsiliepia arba adresas neteisingas. Bet dešimt dienų – jau reikia garsiau klausti.

Ar būna, kad siunta nepasiekia adresato?

Taip. Per tiek metų buvę visko. Dažniausiai dėl neteisingo adreso. Buvo atvejis, kai gavėjas persikėlė iš Birmingemo į Liverpulį, o pranešti pamiršo. Siunta klajojo. Dar – vagystės. Ne mūsų mašinoje, bet yra terminalų, kur daiktai paprasčiausiai dingsta. Dėl to aš ir sakau: renkitės ne pagal kainą, o pagal tai, ar žmogus telefone gali paaiškinti logistikos grandinę. Jei atsako tik "užpildykit formą" – pabėkite. Saugiausia yra savaitiniai reisai su tiesioginiu kontaktu, o ne anoniminė platforma.

Kodėl jūs sakote savaitę, o kiti žada dvi dienas?

Nes dvi dienos žeme iš Lietuvos į Angliją yra arba melas, arba oro transportas už tūkstantį eurų. Aš pats skambinau vienai firmai draugės prašymu – jie pažadėjo greičiau. Siunta atėjo po trijų savaičių, o telefonų niekas nebekėlė. Greitas siuntų pristatymas į Angliją kiekvieną savaitę yra realybė: surenkame, važiuojame, pristatome. Remiamės degalų kainomis ir vairuotojų pamainomis. Žemė – tuo pačiu keliu, kuriuo važiuojate jūs. Tik mes turime puspriekabę ir daugiau sustojame. Nesitikėkite stebuklų, tikėkitės daiktų.

Galima atšaukti siuntą, jei aš persigalvoju?

Jei neišvažiavo – taip. Jei jau kerta Lenkiją – sunkiau. Degalai, laikas, planavimas – visa tai kainuoja. Buvo: klientas panikavo dėl skyrybų (matyt, susitaikė) ir atšaukė siuntą Paryžiuje. Teko susimokėti pusę sumos. Aš stengiuosi būti lankstus, bet yra riba. Nors jei gyvenimas apsivertė – suprantu. Tik skambinkite kuo anksčiau, o ne tada, kai furgonas jau įsibėgėjo autostradoje. Kartais galime grąžinti viską, kartais – dalį. O kartais jau per vėlu ir siunta važiuoja iki galo.

Greitas siuntų pristatymas į Angliją kiekvieną savaitę – tai ne reklaminis šūkis, o mūsų darbo ritmas, kurį palaikome jau daugybę metų. Jei skaitėte tikėdamiesi stebuklo per dvi dienas – na, nenorėjau jūsų nuvilti, bet taip neveikia. Svarbiausia yra rasti tą žmogų ar įmonę, kuri nepradingsta po pirmojo skambučio, kuri aiškiai pasako kainą ir kuri supranta, kad už kiekvienos dėžės slypi žmogaus gyvenimas. Aš mačiau per daug situacijų, kad galėčiau žadėti pasakas, bet sąžiningą savaitinį reisą galiu garantuoti. Ir tai yra daugiau negu daugelis gali pasiūlyti.