Greitas siuntų gabenimas į Angliją: pristatymas iki durų

Hej. Taip, aš čia. Dvidešimt treji metai su krovinių pervežimais. Anglija, Lietuva, viskas kas tarp jų. Klausiate apie greitą siuntų gabenimą į Angliją su pristatymu iki durų? Gerai, bet aš iš karto pasakysiu – tai nėra stebuklas greičiau nei bolt kebabas naktį. Reikia supakuoti, sutvarkyti dokumentus, ir suprasti, kad „iki durų“ kartais reiškia „iki laiptinės“, jei vežėjas tingi. Bet jei viską padarysite teisingai, per kelias dienas jūsų dėžė bus Birmingame arba Londone be jūsų kojų kėlimo iš virtuvės. Paaiškinsiu kaip žmogus žmogui, ne kaip instrukcija mikrobangų krosniai.

Pirma – kaip tai vyksta realybėje

Ar tiesiog atvažiuoja ir paima iš namų, kad nereiktų niekur vežti?

Taip, todėl ir vadinasi pristatymas iki durų. Užsiregistruojat, susitariate dėl dienos, krovininis mikroautobusas arba kurjerių mašina atrieda pas jus. Ne visada tiksliai valanda, nes žmoniškieji faktoriai – kažkur Kaune kamščiai, o pas jus Klaipėdoje lietus. Bet atvažiuoja. Pakrauna. Surašo aktą. Jums belieka atsisveikinti su dėže. (Nors, pripažįstu, kartais pats painioju datas, kai skubu – praėjusį antradienį beveik praleidau vieną paimimą dėl to.) Svarbu, kad adresas būtų teisingas, nes vairuotojai dažnai neturi laiko skambinėti po dešimt kartų.

Kiek dienų trunka greitas siuntų gabenimas į Angliją iš Lietuvos?

Na, jei „greitas“ – tikėkitės nuo trijų iki septynių darbo dienų. Nerealu? Realu, bet sąžiningai – savaitė yra saugesnis vidurkis. Yra firmų, kurios šaukia „per dvi dienas“, bet tai dažniausiai reiškia jų sandėlį Londone, o ne jūsų giminės duris Oksforde. Aš asmeniškai mačiau siuntas, kurios nuvažiavo per tris dienas, bet taip pat mačiau ir tokias, kurios pasiklydo prisistatymo centre keturioms dienoms be jokio paaiškinimo. Žiūrėkite ir į savaitgalius – anglai juos gerbia labiau nei mes, todėl penktadienio vakarą išsiųstas krovinys gali „pailsėti“ visą savaitgalį.

Ar galiu siųsti ir Klaipėdoje gyvendamas, jei mano sesuo laukia Birmingame, ne Londone?

Būtinai. Nemanipuliuokite, kad Anglija – tik Londonas. Aišku, į Londoną siunčių daugiausia, nes ten gyvena daugiausia lietuvių. Bet Birmingamas, Mančesteris, Liverpulys – viskas įmanoma. Kaina gali šoktelėti šiek tiek, nes nuo uosto ar oro uosto toliau. Kai kurios mažesnės įmonės net nesivelia į Šiaurės Angliją, nes neturi ten partnerių. Tada jie numeta ant pašto sistemos, o paštas – nebe tas greitumas. Tai jei matote kainą „iki durų“ 80 eurų, bet adresas Birmingamas – klauskite konkrečiai, ar tikrai ne iki jų sandėlio Londone.

Ar tikrai nereikia nieko daryti, kai jie jau atveža?

Atsistokit, aš paaiškinsiu. Net kai siunta jau kelyje, jūs turite telefoną laikyti įjungę. Anglijoje vairuotojai skambina prieš atvažiuodami, bet jei nekeliate – jie gali palikti kaimynui arba, blogiausiu atveju, grąžinti į skirstymo punktą. Tada prasideda balletas – skambinėjimas, rašymas, o jūsų sesuo pikta, nes laukė savaitgalį virtuvės kombaino. Ir dar vienas dalykas – jei siunta didelė, patikrinkite, ar gavėjas turi liftą. Kartais „iki durų“ reiškia iki penkto aukšto be lifto, o vairuotojas vienas. Tada jau visi pykstasi.

Ką galima siųsti ir ko verčiau ne

Ar galiu supakuoti dviratį ir siuntinį su drabužiais į vieną didelę dėžę?

Galit, bet aš pats nerekomenduočiau. Dviratis – geležis, drabužiai – minkšta. Kelionėje dviračio pedalas įlūžta į jūsų striukę. Mačiau tokių atvejų, kai žmonės taupo ant dėžių, o paskui ploja sau per kaktą. Geriau dviratį atskirai, o drabužius į kitą dėžę su popieriumi viduje. Ai, dar – jei dėžė per daug didelė, vežėjas gali atsisakyti paimti, nes turi ribotą erdvę mašinoje. Kartais aš pats stebiuosi, kaip klientai tikisi, kad mikroautobuse telpa ir sofa, ir šaldytuvas. Nesutapimas lūkesčių didžiulis.

Ar leidžiama siųsti lietuvišką šakotį ar dešrų draugei į Londoną?

Neleidžiama. Aš žinau, kad skauda. Mėsos produktai – trečiosios šalies taisyklės, veterinariniai reikalavimai, Brexit ir visa kita. Muitininkai Anglijoje gali tokį siuntinį tiesiog sunaikinti ir dar skirti baudą. Buvo toks atvejis prieš porą metų – klientas siuntė mamos dešrų, sūrių. Atidarė Doveryje, visa siunta atgal arba į šiukšlyną. Draugei skauda širdį, mamai skauda širdį. Tai ką – siųskite džiovintus grybus, šokoladą, sausainius. Mėsa – ne. Nebent norite finansuoti britų muitinės pusryčius. Atsiprašau už grubumą, bet taip yra.

Ar verta siųsti baldą, tarkim komodą, tokiu būnu?

Būnu? Turėjau galvoje „būdu“. Godas, kai rašau greitai. Tai va, baldai – kita opera. Komoda? Taip, bet durys-iki-durų su baldais reiškia, kad jie atveš iki namų angos. Nebūtinai užneš į butą, nebūtinai surinks. Ir žinokit, komodos svoris dažnai apgaulingas. Jūsų senelio komoda iš ąžuolo gali sverti 80 kilogramų, o vežėjas vienas neatneš. Tada reikia samdyti papildomai žmogų arba viltis, kad gavėjas turi sveiką vyrą namie. Aš siūlau – mažus baldus taip, didelius – geriau profesionalus perkraustymas, ne siuntų tarnyba.

Kokia yra reali didžiausia siuntos svorio riba, kai kalbam apie duris-iki-durų?

Dauguma vežėjų dirba iki 30–40 kg vienam vienetui. Yra tokių, kurie ima ir 50 kg, bet čia jau riba, kai vairuotojas pradeda inkšti ir prašo pagalbos. O dar blogiau – jei siunta viršija, ją gali perskirstyti pašto sistema, kur kaina auga geometrine progresija. Aš klientams sakau: jei dėžė sveria daugiau nei vidutinis šuo (tarkim, 35 kg), geriau skaidykite į dvi. Nes kai kurie anglų skirstymo centrai turi taisyklę – virš 30 kg, siunta į lentyną rankomis nekeliama, o forkliftas ne visur telpa. Tada ją padeda ant grindų ir pamiršta trims dienoms. Arba ilgiau.

Kainos, draudimas ir tie bičiuliai, kurie pasiūlo per pigiai

Kiek maždaug kainuoja 30 kg siuntos gabenimas iki Anglijos durų?

Na, dabar rinka sujudyjusi. Maždaug nuo 90 iki 140 eurų, priklauso nuo to, ar vežėjas vyksta tiesiogiai, ar per tarpininkus. Jeigu matote 40 eurų – tai arba melas, arba kažkas negerai su draudimu. Aš esu matęs reklamų: „Anglija per 30 eurų!“ – paaiškėja, kad tai tik vieno kilogramo siuntinys per paštą, o ne dviratis iki durų. 30 kg normali dėžė su drabužiais, knygomis – planuokite 100–120 eurų. Bet geriau gauti konkretų pasiūlymą, nes kiekviena siunta yra šiek tiek kaip šveicariškas laikrodis – atrodo vienodai, o viduje skirtingai.

Ar tikrai pigiausia įmonė visada yra blogiausias variantas?

Ne visada, bet dažniausiai taip. Yra toks posakis – jei moki žemės kainą, skraidai autobusu. Pigūs vežėjai dažnai neturi licencijų, draudimo, o kartais tiesiog išnuomoja vietą savo draugui vilkike. Radote skelbimą „važiuoju į Londoną, paimsiu siuntą už 20 eurų“? Tikimybė 50/50, kad daiktai atsidurs Anglijoje. Buvę atvejų, kai toks „draugas“ paprasčiausiai parduoda daiktus pakelės turguje. Rimta įmonė turi kainą, nes moka muitus, draudimą, kurui, vairuotojui. Tai kainuoja. Nesutikite su manimi – jūsų teisė, bet nenustebkite, jeigu siunta dingsta kaip į vandenį.

Kas jei siunta dūlta kelyje arba apskritai dingsta – ką daryti?

Pirmiausia, kvėpuokite. Antra – rašykite el. laiškus su numeriais. Jei įmonė turi draudimą – kils pinigai, bet ne iš karto, gali užtrukti savaites. Aš matęs situacijų, kai siunta tiesiog pametama Didžiosios Britanijos skirstymo centre. Anglai atsakinėja mandagiai, bet lėtai. Kartais patikimesnis yra ne pats pigiausias vežėjas, o tas, kuris atsiliepia telefonu sekmadienio vakarą. Draudimas yra svarbus, bet realybėje jis padengia ne viską – sentimentali vertė, rankdarbis... už tai niekas neatlygins. Faktas. Todėl brangius daiktus siųskite tik su rimčiausiais.

Kodėl kai kurie vežėjai siūlo kainą be muito mokesčių, o po to lieka skolingi paaiškinimai?

Oho, čia jautri vieta. Brexitas pakeitė taisykles. Jei vežėjas sako „jokių papildomų mokesčių“ – klauskite, ar tai galutinė kaina, ar tik transportas. Nes gavėjas Anglijoje gali gauti laišką iš muitinės su sąskaita importo PVM arba muito. Tada prasideda ašaros – sesuo skambina, kaltina jus, jus skambinate vežėjui, o jis plauna rankas. Aš šimtu procentų užtikrintas, kad taip nutinka. Ypač su prekėmis, kurių vertė virš 135 svarų. Nesibaigiančios istorijos. Geriau mokėkite iš karto viską, nei raškite skaudulius vėliau.

Dokumentai, muitai ir tos nesąmonės, kurių niekas nemėgsta

Ar po Brexit viskas pasikeitė ir dabar reikia toną popierių?

Taip, pasikeitė. Aš nesu juristas, bet galiu pasakyti, kad dabar siuntimui į Angliją reikia komercinį sąskaitą faktūrą arba bent jau detalų turinio aprašymą. „Dovanos – drabužiai“ nebeužtenka. Muitininkai dabar tikrina smulkiau. Nors... hmm, dėl tų dokumentų tikslaus sąrašo aš jau nebežinau, ar tai galioja visoms siunčiamoms prekėms, ar tik komerciniams kroviniams. Reikėtų pasitikslinti, bet... geriau paklauskite muitinės tiesiogiai. Aš vežu, bet neapskaitau. Tačiau žinau tiksliai – be angliško aprašymo siunta gali strykti. Turėkite sąskaitas. Ir kantrybės.

Ar siunčiam siuntą – ar man reikia EORI numerio, ar tik gavėjui?

EORI... na, jei siunčiate asmeninius daiktus, individualiai, EORI jums nereikia. Tai daugiau verslams. Bet kai kurios nereikšmingos siuntos gali būti sustabdytos, jei muitinė nemato aiškios paskirties. Tada blaškymasis. Aš siūlau pasidaryti EORI profilaktikai, jei siunčiate dažnai. Nes „aš ne verslininkas, aš tiktai noriu atsiųsti batus sūnui“ – angliškai skamba gerai, bet sistema nelabai klauso. Užpildyti CN22 arba CN23 formą reikia. Tai tokia lipni etiketė su turiniu. Svarbu – nerašykite „asmeniniai daiktai“, rašykite „1 pora baltų sportbačių, naudota“. Kuo tiksliau, tuo geriau.

Ką rašyti ant siuntos aprašymo, kad muitininkai neapkrautų papildomai?

Rašykite tiesą. Tai mano auksinė taisyklė. „Elektronika“ – per bendrai. „Nintendo Switch žaidimų konsolė, naudota, 2019 m.“ – puiku. Nes jei muitininkai įtaria, kad vertė sumažinta, jie atidaro ir vertina patys. O jų vertė dažnai didesnė nei rinkos. Kartais aš stebiuosi, kaip žmonės rašo „dovanos – 10 eurų vertės“, o viduje nešiojamas kompiuteris. Na, ar jūs juos už idiotus laikote? Jie tai mato kasdien. Geriau sumokėti kelis svarus teisingai nei vėliau bylinėtis. Ai, ir nepamirškite anglų kalbos – turi suprasti Doverio ar Felikstovo inspektorius.

Ar galiu nurodyti mažesnę vertę siuntai, kad sumokėčiau mažiau muitų?

Ne. Arba taip – galit, bet tai sukčiavimas. Aš nepatariu. Be to, jei siunta dings ar sugęs, draudimo išmoka bus orientuota į tą pačią sumą. Nurodėte 20 eurų? Gaukite 20 eurų. O kompiuteris vertas 800. Matematika paprasta. Ai, ir be to, muitinė turi prieigą prie internetinių kainų. Jie žino, kiek kainuoja tam tikras modelis. Nebandykite. Yra buvę, kad žmonės net baudas gavo. Nors, tiesą sakant, nežinau visų baudų dydžių iš galvos – tai priklauso nuo vertės ir nuo inspektoriaus nuotaudos. Kasdien. Bet rizikuoti neverta.

Problemos, delsimas ir kaip atrodo kai visai nebejuokinga

Ką daryti, jei siunta Anglijoje jau savaitę "yra paskirstymo centre" ir niekas neatsiliepia?

Kvieskite. Kvieskite tris kartus. Rašykite. Jei tas skirstymo centras neatsako – kreipkitės į savo lietuvišką vežėją. Jie turi kontaktus. Realybė – anglai nelabai skuba, ypač prieš šventes. Mano praktikoje buvo siunta, kuri dūlėjo Birmingamo centre septynias dienas be jokio paaiškinimo. Galiausiai paaiškėjo, kad tiesiog – etiketė nusitrynė ir jie nežinojo, kam skambinti. O koks gi stebuklas, jei nerasi ant siuntos normalaus telefono? Rašykite didelėmis raidėmis. Du kartus. Ir nepamirškite el. pašto gavėjo.

Ar normalu, kad vežėjas prašo mokėti grynaisiais kieme, kai jau buvau mokėjęs pavedimu?

Ne, nėra normalu. Čia viena tų raudonų vėliavų. Buvo toks nutikimas – klientė sumokėjo pavedimu, vairuotojas atvažiuoja į Readingą ir sako: „duokit dar šimtą svarų, nes man reikia grįžti.“ Tai atviras reketas arba aplaidumas. Rimti vežėjai nedaro išimčių – sumokėjote sąskaitą, viskas baigta. Jei taip nutinka – skambinkite savo įmonei iš karto. Jei reikia – policijai. Nes jūs jau sumokėjote. Šitie dalykai dažnai nutinka pas privatininkus, kurie sublokuoja krovinius. Aš ne visus tokius smerkiu – yra garbingų – bet kai prašo papildomai, tai jau nebejuokinga.

Ar galiu keisti pristatymo adresą, jei mano draugė persikraustė iš Manchesterio į Bristolį, kai siunta jau kelyje?

Galit pabandyti, bet realybėje – labai sunku. Kartą siunta nuėjo iš Londono į Peterborough dėl vieno skambučio, bet tai buvo išimtis. Paprastai, kai krovinys jau per Doverį, jį perskirstyti kainuoja tiek nervų, kad pigiau bus nuvažiuoti į Manchesteryją pasiimti. Aišku, jei turite gerą vežėją, kuris bendradarbiauja su vietiniais partneriais – įmanoma. Bet kiekvienas pervažiavimas = laikas = pinigai. Aš asmeniškai siūlyčiau – siųskite į tą adresą, kuriame žmogus gyvens tą savaitę. Jei nežinote – geriau nesiųskite iškart, nes kitaip gausite galvos skausmą didžiausią. Anglijos keliai ir taip kamšati.

Kuo skiriasi kurjerinis vilkikas nuo to, kuris veža perkraustymo daiktus?

Hm, geras klausimas. Skirtbas toks: kurjerinis – daug mažų siuntų, greitai, dažnai perkurkia, permeta. Perkraustymo mašina – jūsų daiktai stovi saugiai, dažnai surištai, važiuoja tiesiai. Bet jei jūs siunčiate vieną dėžę, greičiausiai ji keliaus su kitomis 40 siuntų. Tiesa, yra tiesioginių maršrutų, bet brangiau. Skirtumas toks: kurjerinis – greičiau, bet grubiau. Perkraustymo – ramiau, bet gali laukti, kol prikraus visą mašiną. Ir dar vienas dalykas – perkraustytojai dažniau padeda užnešti, nes jie pratę prie baldų. Kurjeris tik numeta ir į šoną.

Paskutiniai patarimai prieš renkantis paslaugą

Ką privalau paklausti vežėjo prieš duodamas siuntą?

Paklauskite: ar draudimas įskaičiuotas? Kokia tiksliai pristatymo trukmė – ne „iki Londono sandėlio“, o iki kurių durų? Ar jie paima iš namų, ar turiu atvežti į terminalą? Ir dar vienas – kas jei nieko nebus namie Anglijoje? Jiems svarbu žinoti. Nes jei nepasirašys gavėjas – siunta keliaus ten pat, kur kitos pamirštos dėžės. Ai, ir paklauskite, ar jie parduoda dėžes, ar tik paima. Kartais žmonės galvoja, kad vežėjas supakuos – nelabai, nebent mokate papildomai. Tai tiesiog buities dalykai, bet sutaupo streso.

Ar verta siųntis viską vienu metu, ar geriau kelias mažesnes dėžes?

Geriau kelios vidutinės nei viena milžiniška. Jei viena dėžė sveria 70 kg – ją jūs patys nebepakelsite, o vairuotojas įsiutus. Aiškiau? Be to, jei viena didelė dėžė apgadinama, nukenčia viskas viduje. O jei trys atskiros – tik viena. Ir dar logistinis niuansas: mažesnes dėžes lengviau prakišti per standartinius angliškus skirstymo centrus. Didelė dėžė gali būti atmesta dėl gabaritų ir paslėpta kažkur tarp padangų ir plytų. Nesąmonė, bet taip yra. Skaidykite protingai.

Kaip supakuoti, kad nebūtų gėda, kai atidarys Anglijoje?

Naudokite dvigubas dėžes. Apvyniokite lipnia juosta – ne tik viršų, bet ir kampučius. Mano patarimas iš dvidešimt metų – siuntos nukenčia ne dėl blogų kelių, o dėl kitų siuntų, kurios paspaudžia jas. Ir dar – drabužius pakuokite į maišus viduje, nes dėžės kartais atlaikyti lietų... na, ne visada. Vieną kartą mačiau, kaip dėžė atkeliavo su slidžiu dugnu – kažkas išsiliejo prieš ją. Būtų buvę liūdna, jei ten būtų buvęs tik popierius, nebent skelbimai. Ir priklijuokite etiketę ant kelių pusių. Svarbu.

Kas, jei aš pats noriu važiuoti drauge – ar tai įmanoma?

Čia jau nebe siuntų gabenimas, o keleivių pervežimas. Atskyrime šituos dalykus. Jei jūs sėsite į tą patį furgoną su savo daiktais – dažniausiai taip negalima, dėl draudimo. Yra keleivių pervežimo paslaugos, kurios kartais paima siuntelę, bet tai kita licencija. Aš to nedarau. Kita vertus, jei radote vežėją, kuris siūlo „vietą salone su dėže“ – klauskite, ar tai legalu. Nes jei įvyks avarija, draudimas gali nedengti nei jūsų, nei siuntos. Ir dar – kurjerio kabina smirda kava ir benzinu, kartais rūko (nors ir neturėtų). Ne romantiška. Verčiau išsiųskite daiktus ir pirkit bilietą lėktuvu ramiai.

Taigi, jei klausiate manęs, greitas siuntų gabenimas į Angliją su pristatymu iki durų yra puikus dalykas, jei ne tikitės stebuklo už trisdešimt eurų. Suraskite normalią įmonę, pakuokite kaip žmonės, užpildykite popierius be pagundų nusukti valstybei, o tada – tiesiog palaukite. Skambins durų skambutis Anglijoje, ir viskas bus ten, kur turi būti. O jei ne – skambinkite man. Ne, neturėkit mano numerio. Bet jūs supratote mintį.