Greitas siuntų gabenimas Anglijos kryptimi furgonais: kaip tai vyksta iš tikrųjų

Dvidešimt treji metai furgonu pirmyn atgal per Europą. Anglija – kaip antri namai, tik ten važiuoji dirbti. Kiekvieną savaitę kažkas klausia, ar galiu per dvi tris dienas nuvežti siuntą į Birmingemą, Londoną ar kokį Anglijos kampelį prie M6. Greitas siuntų gabenimas Anglijos kryptimi furgonais dažnai būna praktiškiausias pasirinkimas, bet aš čia ne apie tobulą pasaulį rašysiu. Rašysiu apie tai, kaip yra, kai vairuotojas pavargęs, muitininkas įtartinas, o klientas supakuoja dokumentus į maišelį nuo batų. True story. Jeigu ruošiesi siųsti daiktus į UK – skaityk. Klausk mintyse. Atsakau kaip žmogus, ne kaip brošiūra.

Furgonas vietoj kamiono – kuo remtis?

Ar furgonas sutalpins viską, ką aš noriu nusiųsti į Angliją?

Na, jei nori pervežti sofą, spintą ir dvidešimt dėžių – taip, sutalpins standartinis krovininis furgonas. Bet jei tenka vežti traktorių ar penkias paletes cemento – jau ne. Furgonas laiko iki 1200 kg, nors realiai vairuotojai vengia virš tonos – saugumas. Kartais klientas paskambina, sako „tik dvi dėžės“, o jos po šimtą kilogramų. Tada kalbame iš naujo. Apskritai, siuntų gabenimas furgonais į Angliją puikiai tinka butų turiniui, mažoms įmonėms ar individualioms siuntoms, kurioms kamionas – per didelė prabanga.

Kuo furgonas praktiškai skiriasi nuo sunkvežimio, kai svarbus greitis?

Kamionams daugiau apribojimų. Jie negali užvažiuoti kur papuola, stabdo aukščio barjerai, senamiesčiai kai kuriuos tabu. Furgonas – kaip didelis automobilis. gali privažiuoti iki namų durų Anglijoje, sukti į siaurą gatvę Oksforde ar kiemą Kollšilyje. Greitis čia yra ne tik kilometrai, bet ir laikas, kurio nereikia gaišti perkraunant krovinį. Kartais pervežimas į Angliją furgonu sutrumpina kelionę net dviem trim dienom, palyginti su laukimu didesnio transporto eilėje ar terminaluose.

Kainos, pasiūlymai ir rinkos realybė

Kiek kainuoja greitas siuntų gabenimas į Angliją furgonu, jei labai skubu?

Kiekvieną kartą kitaip. Jei turi lankstumo – pilnas furgonas gali kainuoti nuo 350 eurų. Jei reikia rytoj – kaina lipa kaip ant malkų. Asmeninių siuntų vežimas į Londoną skaičiuojamas pagal atstumą, kurą ir ar dar vienas klientas telpa į maršrutą. Yra kompanijų, kurios pasiūlos 200 eurų, o paskui prikuria mokesčių. Mūsų pasiūlymas paprastas – fiksuota suma, jokių paslėptų išlaidų. Tik kelto bilietą atskirai rodau, kad matytum, jog ne aš prisirašiau.

Kas yra tas „pasiūlymas“? Ar jūs tikrai jį duodate konkretų?

Pasiūlymas – tai ne tik skaičius. Aš visada klausiu: ką vežame, iš kur, į kur, ar yra liftas. Kartais pyksta, kad tiek klausinėju. Bet kai prieš kelerius metus paėmiau užduotį be klausimų, o pasirodo, kad siunta iš penkto aukšto be lifto – vairuotojas savaitę rankas gydėsi. Dabar žinau. Pasiūlymas turi kainą, datas ir tai, kas neįskaičiuota. Jei kas rašo „palikite tel. ir mes paskambinsim“ – dažnai reiškia, kad pasiūlymo dar nėra, o tik masalo kabliukas.

Dokumentai ir muitinė po Brexit – kas pasikeitę?

Ar man reikia popierių siunčiant daiktus į Angliją furgonu?

Reikia. Taip jau yra nuo 2021-ųjų. Jei siunti verslo reikmenis, turi turėti EORI numerį – be jo muitinė siuntą laiko ilgiau nei reikia. Pakavimo sąrašas – privalomas. Daugelis suklysta: „dovanų siuntimas“ ne visada gelbsti. Muitininkai žiūri į dėžę su dviračiu ir sako – tai dovana? Rimtai? Reikia sąžiningai deklaruoti vertę. Jei važiuoji su furgonu – dar ir CMR reikia, nors tai jau mūsų rūpestis. Kai kurie galvoja, kad senais laikais gyvenam. Tenka paaiškinti iš naujo, o tai užima laiką ir nervus.

Ar furgonas pravažiuoja muitinę greičiau negu sunkvežimis?

Teoriškai – taip, nes pro Kalę ar Doverį furgonai neretai eina kitu vartų sparnu. Mažesnis krovinys = mažiau galvos skausmo muitininkui. Bet realiai laikas priklauso nuo dokumentų. Buvo taip – pralaukėm tris valandas, nes sistema nulūžo. Ir buvo taip – praleido per penkias minutes. Tas pats su keltais iš Dunkerque. Greitis labiau priklauso nuo vairuotojo ruoštis, ar jis viską suvertėvs (ai, suvedęs) į sistemą laiku, ar tik prie vartų pradeda kapstytis po popierius. Nuo mašinos dydžio ne viskas sprendžiasi.

Pakuotė – kur žmonės prašauta pro šalį

Ar turiu pats supakuoti, ar jūs tai padarote?

Mes galime, bet papildomai, ir aš sakau: jei gali – pakuok pats. Tu žinai, kur kas sudėta. Aš galiu suvynioti stiklą, bet tik tu žinai, kad mėlynojoje dėžėje – senelės vazos. Ne visada furgone yra vietos didžiulėms medžiagoms – furgonų transportas į Angliją reiškia, kad laiko nėra daug. Kartais atvažiuojame, o žmogus stovi pusiau supakavęs, rankose juosta. Tada laukiame. Kaina nesikeičia – vairuotojas per tą laiką nieko kito nespėja nuvežti. Geriau susitarti iš anksto ir nesitikėti stebuklų vakare.

Kokia blogiausia pakuotė, kurią teko matyti?

Buvo prieš kelerius metus – klientas į maišelius nuo prekybos centro sukrovė knygas. Ne į dėžes, ne į lagaminus – į plastikinius maišelius. Spėk, kas atsitiko M20 greitkelyje Anglijoje? Teisingai – maišeliai prakiuro. Knygos išsibarstė po visą furgono podą. Dabar reikalauju dvigubai storų dėžių. Bet žmonės vis tiek bando taupyti. Kartais tas taupymas kainuoja brangiau nei dėžės iš parduotuvės. Dvipusės dėžės, lipni juosta, burbulinė plėvelė – tai minimumas, kurio nevalia ignoruoti.

Ar reikia tvirtinti daiktus furgono viduje?

Labai rekomenduoju. Buvo: vežėme elektroniką į Mančesterį, važiuojam per Belgiją, staiga stabdysim dėl elnio – monitorius nuskriejo. Ekranas neišgyveno. Draudimas padengė, bet jei daiktas būtų pritvirtintas – gal būtų viskas gerai. Furgonuose nėra metalinių bortų kaip kamionuose, kur sudėtingiau pajudėti. Bet inercija veikia vienodai. Klientai klausia: „o gal nereikia?“ Reikia. Visada reikia, jei verta daugiau nei šimtas eurų. O jei tai senelės vaza – tai jau iš viso nėra ką diskutuoti.

Kelias, laikas ir kas nutinka važiuojant į Angliją

Kiek dienų trunka važiuoti iš Lietuvos į Angliją furgonu?

Paprastai trys–penkios dienos nuo paėmimo iki pristatymo. Jei labai skubu – galima ir per dvi, bet tada vairuotojas beveik nemiega, o aš tokio nesiūlau. Maršrutas: Lietuva, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Prancūzija, keltas, Anglija. Kartais per Kelną, kartais aplenkiam Paryžių. Greičio ribojimai Vokietijoje furgonams griežtesni. O jei vairuotojas pagauna kamerą – vėluoja, nes bauda kerta per kišenę. Tai balansavimas tarp greičio ir logikos. Aš asmeniškai mieliau pagrasinu paveluoti dieną, negu gauti baudą.

Kas būna, jei furgonas sugesta kelyje?

Nutiko pernai – važiuojam per Belgiją, o temperatūra šokinėja. Teko sustoti Liège mieste. Laimei, pervežimų bendruomenė ten susijusi – paskambinau kolegai, vietinis furgonas perėmė dalį krovinio ir perdavė kitam mūsiškiui Kalėje. Visas epizodas užtruko šešias valandas. Jei būtų didelis kamionas – perdavimas būtų kosmaras. Furgono krovinį perkeli rankomis. Bet taip, siunta vėluoja. Tada skambinu klientui – sugedo, vėluosim. Nieko nepaslėpsi. Klientai dažniausiai supranta, jei esi sąžiningas iškarto.

Ar važiuojama tiesiogiai, ar rinkamos kitos siuntos?

Tai priklauso nuo pasirinkimo. Jei express – važiuojame tiesiai pas tave ir į tikslą. Jei ekonominis – renkame kelias. Kartais tai naudinga, nes kaina krenta perpus. Kartais – vėlavimas, nes pirma reikia paimti kažką Kaune, tPanevėžyje, tik tada į Kalę. Aš mėgstu maišyti maršrutus, bet perspėju – jei reikia tiksliai antradienį, geriau neekonominis variantas. Tos kavos pertraukėlės irgi atima po dešimt minučių, kurios suodos kaip sniegas. Bet vairuotojas irgi žmogus. O jei negeria kavos – keliu pavojų visiems.

Ar mano daiktai važiuoja su svetimais?

Tik jei sutinki dėl dalinio krovinio. Pilnas furgonas – tik tavo. Dalinis – gali būti ir kito kliento dviratis šalia tavo dėžių. Aš stengiuosi, kad nesidėtų chemijos šalia tekstilės, bet principas toks: furgono salonas nėra padalytas sienomis. Kartais klientas išsigąsta pamatęs, kad jo sofos viduryje – kažkieno lagaminas. Jei nori absoliučios izoliacijos – rinkis pilną furgoną. Tai viena priežasčių, kodėl greitas siuntų gabenimas furgonais į Angliją populiarus: gali pirkti visą erdvę arba tik jos dalį. Kaip taksi, tik didesnė.

Pristatymas Anglijoje – prie slenksčio

Ar pristatote tiesiai į namus Londone, ar tik iki sandėlio?

Durų į duris – standartas, kai kalbame apie furgonus. Vairuotojas pristato tiesiai į Birmingemo priemiestį, į Kiuto gyvenvietę ar prie biuro Brantforde. Bet jei gatvė siaura, furgonas gali nepralįsti arčiau nei trisdešimt metrų. Tada tenka tempti patiems arba mokėti už neštuvą. Londono centre – ypač aktualu. Kartais tenka palikti gretimoje gatvėje ir tempti ant vežimėlio. Jei kas nors žadės, kad furgonas privažiuos prie pat Karalių rūmų durų – greičiausiai meluoja arba nėra ten buvęs. Gyvenimas toks.

Kas pasirašo už siuntą, jei aš ten negaliu būti?

Turi sutikti, kad pasirašytų žmona, vyras, kaimynas arba bendradarbis. Svarbu – duok sutikimą, nors SMS irgi tinka, kai reikia greitai. Buvo: pristatėme į Redingą, o klientas Danijoje. Paliko raktus pas kaimyną, mes įnešėme. Bet be žinutes aš nebūčiau palikęs – per daug rizikinga. Jei nieko nėra ir nėra sutikimo, siunta grįžta atgal arba į saugomą patalpą, o tai kainuoja. Geriau, kad kas nors būtų. Ir nereikia manyti, kad pašto dėžutėje palikti gali – Anglijoje tai nepriimtina.

Ar Anglijos pusėje tenka mokėti muitus ar PVM atskirai?