Greitas siuntos pristatymas į Angliją mikroautobusu: ką verta žinoti prieš skambinant

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais nuo... turbūt nuo 2001-ųjų. Dabar kažkur 23 metai, gal 24, tiksliai nebeskaičiuoju. Svarbu tai, kad per tuos metus teko vežti visko: nuo vienos dėžės su drabužiais iki pilno mikroautobuso virtuvės komplekto. Dauguma skambina ir klausia, kaip greitai nugabenti daiktus į Londoną ar Birmingemą. Atsakymas paprastas: jei kalbam apie greitas siuntos pristatymas į Angliją mikroautobusu, dažniausiai viskas vietoje per kelias dienas. Bet yra niuansų. Šitame faqe bandysiu atsakyti tai, ką paprastai pasakau penktadienio vakarą telefonu, kai žmogus skambina paskutinę minutę.

Pradžiai: kainos, laikas ir maršrutai

Kiek maždaug kainuoja greitas siuntos pristatymas į Angliją mikroautobusu?

Nėra tokios lentelės ant sienos, kur parašyta: viena dėžė – tiek, dvi – tiek. Kaina priklauso ne tik nuo svorio, bet ir nuo to, kiek vietos užims. Standartinė siunta, tarkim, penkios dėžės ir lagaminas, Kaunas–Londonas, dažniausiai kainuoja nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų. Jei tenka temptis šaldytuvą ar sofą – brangiau. Kartais žmonės lygina su skrydžio bilietu ir sako, kad per brangu. Bet čia ne Ryanair – čia visas mikroautobusas arba jo dalis skirta tik jūsų daiktams arba kelių klientų siuntoms kartu.

Ar mano daiktai važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Angliją, ar kažkur nukeliauja į sandėlį?

Tiesioginis pervežimas – didžiausias privalumas, lyginant su didele kurjerine įmone. Mes sukrauname Kaune, Klaipėdoje arba Vilniuje, ir važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją – arba per Olandiją, priklauso nuo to, kur mažiau kamščių. Jūsų daiktai nėra iškraunami Kolnio sandėlyje ir laukiami tris dienas. Aišku, reikia perlipti per Doverį ar Eurotunnelį. Kai kuriose situacijos (o, čia mano klaida – situacijose) tenka palaukti keltų, bet daiktai lieka to pačio mikroautobuso gale.

Koks realus pristatymo laikas, jei skubu?

Jeigu labai skubu ir jūs turit viską paruošę, realiai per 36–48 valandas nuo pakrovimo galima būti Londone. Buvo atvejų, kai vyrukai su dviem vairuotojais įveikė kelią per 32 valandas, bet aš to nesugebėčiau jau, kojos nebe tos. Paprastai skaičiuokit dvi dienas važiavimui plius dieną sutvarkyti dokumentus ir pakrauti. Šiaip jau geriau nespausti iki paskutinės valandos, bet suprantu, gyvenimas susiklosto kaip susiklosto.

Ar paimate siuntas tik iš didžiųjų miestų, ar ir iš mažesnių miestelių?

Didmiesčiai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – ten problemų nulis. O štai jei reikia važiuoti į Raseinus ar Kupišką... paimame, bet kaina kyla, nes tenka daryti lankstą. Kita vertus, mes ne kažkokia depo sistema. Kartais sutariu su vietos draugu, kuris privažiuoja ir perduoda mums Kaune. Nu, biurokratiškai tariant – perduoda ne biure, o tiesiog stovėjimo aikštelėje. Darom taip, kad gautųsi.

Ar galiu kartu keliauti su savo siunta iki pat Anglijos?

Teoriškai taip, praktiškai taip pat taip. Bet aš turiu pasakyti atvirai – mes ne keleivių vežėjai, o krovinių pervežimai mikroautobusu. Sutarta paprastai taip: jei šalia yra laisva vieta ir vairuotojas neperkrautas, galite sėsti. Būna, kad žmonės taip ir parsidaro kelionę pigiau. Teisiškai tai pilkai zona. Kartais užsakovas būna piktas, kad nevažiuoja pirmą kartą lėktuvu, o su mūsų vairuotoju. Nu bet jo dėžės saugesnės, negu bagažo skyriuje.

Pakavimas, svoris ir kas braška kelyje

Ar man pačiam reikia supakuoti daiktus, ar jus galite tai padaryti?

Supakuokit patys drabužius ir knygas. Mes galim atvežti dėžių, duot daug burbulinės plėvelės, bet kiekvieną lėkštę pats žinot geriau. Buvo atvejis, kai klientas padėjo porcelianą į plastikinius maišelius iš parduotuvės. Po kelių šimtų kilometrų gavosi porceliano dulkės. Dabar mes patikriname, ar dėžės tvirtos. Taisyklė paprasta: jei dėžėje girdisi barškėjimas, aš jau bijau tos dėžės atidarinėti.

Ar yra koks svorio ar dydžio limitas, kai jau nebemikroautobusas, o reikia furgono?

Paprastai mūsų mašinos ima apie dvylika kubinių metrų. Jei turit tris kambarių buto baldus – tilps. Buvo vienas klientas, atvežė visą garažo turinį: variklius, ratlankius, spintas. Svaras per daug. Teko atlikti dalį Kaune, dalį vežti vėliau. Čia ne visada mūsų kaltė – žmonės kartais nesureikšmina, kiek turi. Geriau atsiųsti nuotraukų iš anksto. Tada aš jums pasakysiu „tilps“ arba „vargiai“.

Ar galima vežtis šaldytuvą, skalbyklę ir dar dviratį vienu metu?

Galima, bet šaldytukas turi būti atitirpęs. Nėra nieko blogiau nei dvidešimt litrų vandens grindyse. Aš tai patikrinu asmeniškai. Dviratis – be problemų, tik nuleiskite padangas, oro slėgis kelyje keičiasi. Skalbyklė sunki, bet kompaktiška. Kiekvieną sykį, kai kas nors krauna buitinę techniką, aš prisimenu pirmąjį savo reisą 2001-aisiais, kai pats nesupakavau verpiamąją mašiną ir prisivariau bėdų. Dabar jau žinau.

Ar mane apdraudžia jūsų draudimas, jei kas nutiks kelyje?

Eee... (turiu būti atviras). Pagal CMR mes privalom apdrausti krovinį, bet limitas yra maždaug dešimt eurų už kilogramą. Jei vežat seną fotelių komplektą – viskas OK. Jei ten guli jūsų darbinis nešiojamas kompiuteris vertas tris tūkstančius – šitą draudimą teks padaryti savo arba deklaruoti tikrąją vertę, kas kelia muitines problemas. Esu tikras tik dėl pirmos dalies, o dėl antros... mes turim brokerį. Geriau paklauskit iš anksto, nei spėliosim.

Kas atsitinka, jei pasienyje sulaiko dėl dokumentų?

Atsitinka taip: stovi kelias valandas, žmonės nervinasi, o aš skambinėju brokeriui arba taisau popierius telefonu. Buvo atvejis su Eurotuneliu, kai klientas pamiršo deklaruoti elektrinį paspirtuką. Lithium baterijos – ir viskas pareina. Prastovėjom septynias valandas. Jūsų daiktai niekur nedingo, bet aš pavėlavau į kitą paėmimą Mančesteryje. Kartais taip nutinka, nors stengiamės, kad nenutiktų.

Dokumentai, muitinė ir Brexit pokyčiai

Ar po Brexito pasikeitė siuntų gabenimas į Angliją iš esmės?

Pasikeitė. Ankščiau rodai pasą, ir varai. Dabar reikia inventorinį sąrašą. Asmeniniai daiktai, jei naudoti daugiau nei metus, paprastai eina be muito. Nauji – kitas reikalas. Žinokit, aš ne muitininkas, o pervežėjas. Žinau tiek, kiek reikia mano darbui, bet kartais muitinė išmeta klausimą, į kurį nežinau atsakymo. Tada sako: „paskambinsim kitą savaitę“. Nu, ne visada kitą savaitę, bet suprantat – dabar yra daugiau popierizmo. Ir taip, tai užtrunka.

Ar galiu vežtis seną kavos aparatą ir arbatos rinkinį be muito?

Kavos aparatas kaip asmeninis daiktas – taip. Arbatos rinkinys... hmm. Jei tai porcelianas, kurį turėjote dešimt metų – taip. Jei nusipirkot vakar ir dar su etikete – muitinės gali įžiūrėti komercinį kiekį. Viena arbatinukų kolekcija – OK, keturiasdešimt naujų arbatinukų – jau įtartina. Asmeniniam naudojimui skirti daiktai turi būti tikrai asmeniniam naudojimui. Čia logiška, bet kai kurie klienta mano, kad muitinė nemato skirtumo. Mato.

Kas rašo tą daiktų sąrašą ir kokia kalba?

Jūs rašote rutuliuku ant popieriaus, mes surašome tvarkingai. Idealu – angliškai arba prancūziškai, priklauso nuo kelio. Aš paprastai verčiu ir darau skaitmeninį variantą. Buvo atvejis, kai klientas parašė „dėžė su rakandais“. Sustojus muitinei, jie norėjo žinoti, kas tuose rakanduose. Pasirodo, ten buvo įrankių komplektas darbui. Geriau rašyti tiesiai: drabužiai, batai, virtuvės reikmenys. Kuo aiškiau, tuo mažiau klausimų. Ai, dar – parašykite savo vardą ant kiekvienos dėžės. Paprasta, bet veikia.

Ką daryti, jei aš jau gyvenu Londone, o daiktus tvarko mano mama Kaune?

Labai standartinė situacija. Mes susitinkame su jūsų paskirto asmenio, jis pasirašo aktą, mes filmuojam turinį telefonu, kad visi matytų. Jūs Londone tada žiūrite vaizdo įrašą ir sakot – taip, čia mano sofos kampas, čia mano peiklas (pelėkas). Atsiprašau, – peilis. Pokštas toks. Esmė ta, kad atstumas nesvarbu, jei turite žmogų, kuriuo pasitikite. Jis turi parodyti tapatybę ir pasirašyti. Baigtas reikalas.

Kas gali braškėti realybėje

Ar buvote kada nutraukę kelionę dėl sugedusios mašinos?

Buvo, prieš kokius penkerius metus, kelyje A1 netoli Notingamo. Generatorius. Mašina sustojo, viskas. Užrakinta, šildoma nebuvo reikalo, bet daiktai saugūs. Iškvietėm pagalbą, o tada iš Mančesterio atvažiavo mūsų antras mikroautobusas, perkraustėm dalį krovinio. Užtrukom gal šešias valandas. Jūs, kaip klientas, to net nepajustumėt iškart. Bet faktas – braška ne tik daiktai, braška ir technika. Lygiai tada dar lijo kaip iš kibiro, prisimenu. (visai ne į temą, bet nuotaiką perteikia).

Ar pasitaiko, kad klientai slepia, ką veža?

Pasitaiko. Ir čia pats pavojingiausias dalykas. Vieną kartą vežėme į Bristolį, o klientas po kilimėliu – pilną dujų balioną. Ne tuščią. Sako, „užmiršau“. Rimtai? Jei būtų sprogęs... Niekada nesuprasiu. Dabar mes patikriname apačią, klausimai krovimo metu, bet vis tiek pasitaiko. Yra tokių „ekonomiškų“ vežėjų, kurie išvis neklausia, sukrauna viską, kas sumoka, o paskui muitinėje ar avarijos atveju problemos milžiniškos. Nepirkite katės maiše vien dėl mažesnės kainos.

Kas dar yra uždrausta vežtis, apie ką žmonės pamiršta?

Ginklai, narkotikai – aišku. Bet ir augalai su žeme. Dirbtas. Ir tam tikri valikliai, degikliai. Aš kartais pats nebeatsimenu visų cheminių pavadinimų, bet jei atsidarai dėžę, o ten kvepia trenkalais – aš jau žinau, kad kažkas ne taip. Geriau nepakuokite šlapių daiktų. Ne, ne dėl taisyklių, tiesiog pelys kelyje. Taip buvo. Negražu. Ir tada visi kaltina vairuotoją, o jis tikrai čia prie ko.

Ar mikroautobusai tik jūsų, ar samdotės iš šono?

Turime savo parką – trys mašinos. Kartais, kai sezonas karštas, samdomės patikrintą partnerį iš Vilniaus. Ir tai sakau atvirai – ne visada mūsų logotipas ant šono. Bet vairuotojas turi dokumentus, sutartis, draudimą. Nesiimame šono auto iš nežinia kur. Buvo sezonas toks 2022-ųjų pavasarį, kai visi lakstė po Europą ir mašinos baigėsi net didiesiems žaidėjams. Mes tempėm kiek galėjom, bet porą reisų teko su pagalbinėmis priemonėmis. Viską derinam iš anksto.

Ar dažnai tikrinat, ar daiktai nepasislinko kelyje?

Kiekvieną kartą sustoję degalinėje. Rimtai. Du kartus per kelionę apeinu krovinį. Kartais reikia pakišti kartono gabaliuką, kad dėžė nebarškėtų į metalą. Buvo, kad pritrūko diržų ir dviratis pamostais pasislinko. Niekam nepasidarė žalos, bet įbrėžė stalčių. Nepatogu prisiminti. Dabar turiu savo sistemą. Nei vienos kelionės be tvirtinimo, net jei atrodo, kad tilps viskas kaip įlieta.

Ką rinktis ir kaip nepasiklysti tarp pasiūlymų

Ar jūsų kaina fiksuota, ar gali paaugti pakeliui?

Kainą pasakau įkrovimo metu, pasirašom. Jau būna parašyta suma popieriuje. Bet jei pakeliui prisidaro naujas daiktas, kurio nebuvo inventoriuje, mes aptarsim. Nėra tokių paslapčių kaip „surprise, dabar duokit du kartus daugiau“. Tiesa, girdėjau istorijų iš klientų, kurie rinkosi „super pasiūlymą“ kitur, o prie Doverio pasakė: mokėk dar tris šimtus, arba išlipkit. Šlykštu. Mes taip nedirbame. Sutarta – sutarta, net jei man ir nuostolinga išeina.

Ar jūsų vairuotojai kalba angliškai, jei reikia bendrauti pristatymo metu?

Taip, mūsų vyrukai kalba angliškai, rusiškai, lietuviškai. Kai kurie – lenkiškai ar vokiškai. Tai svarbu, nes Anglijoje ne visi supranta mūsų kalbą, aišku. Buvo klientė, kuri labai nervavosi, kad jos sūnus Londone neišgirs lietuviškai. Sutarėm, kad pristatymo dieną jis bus prie telefono. Paaiškėjo, kad vairuotojas Jonas puikiai paaiškino angliškai, kur padėti spintą. Komunikacija veikia. Neverkit dėl to – jūsų daiktai neišvažiuos į Škotiją netyčia.

Koks skirtumas tarp jūsų mikroautobuso ir didelių kurjerinių kompanijų siuntoms į Angliją?

Didieji surenka į terminalą, surūšiuoja, perdeda į kitą mašiną, vėl rūšiuoja. Jūsų siunta į Angliją nukeliauja per tris sandėlius. Mes – taškas A, taškas B. Greičiau, asmeniškiau. Tinka, kai ne vienas vokelis, o penkiolika dėžių su asmeniniais daiktais. Jei jums reikia nusiųsti vieną dokumentą – imkit DHL. Jei gyvenimo turinys – imkit mus. Arba panašų tiesioginį pervežėją. Aš nesakau, kad mes geriausi pasaulyje, bet tiesioginiai turime pranašumą.

Ar reikia kokių nors garantijų, užstatų ar avansų?

Avansas dažniausiai – du šimtai eurų, tokia jau tvarka. Likutis kai pakraunama arba pristatoma – kaip susitariam. Tai elementarus žingsnis – saugau save nuo to, kad žmogus atšauks kelionę paskutinę minutę. Tada mano mikroautobusas važiuoja tuščias arba puse tuščias. Dėl garantijų – sutartis yra garantija. Rašome popieriuje terminą, kainą, sąlygas. Pasirašot jūs, pasirašau aš. Nebūna taip, kad „pagal žodį“. Per dvidešimt keturis metus teko matyti visokių.

Ar priklauso kaina nuo laiptų, lifto, ar gavėjo pasiekiamumo?

Priklauso. Ne visada rašau atskirai, bet jei reikia tempti sofą į devintą aukštą be lifto... na, išgeriu dar vieną kavą ir einam. Bet pasakykit iš anksto. Kartais Londone adresai – siaura gatvelė, kur nepakišsi mikroautobuso. Tada reikia tempti paskutinius šimtą metrų. Aš tai pats sau vadinu „paskutinė mylia“. Negražu skamba, bet realu. Už sunkų fizinį darbą aš moku vairuotojui papildomai. Jūsų sąskaitoje tas atsispindi aiškiai, be jokių paslapčių.

Išvada

Taip ir yra – greitas siuntos pristatymas į Angliją mikroautobusu nėra raketų mokslas, bet reikalauja bent trupučio planavimo ir teisingo vežėjo pasirinkimo. Aš per tiek metų mačiau visko: gražių kelionių ir tokių, kur norėdavosi tik užmigti ir pamiršti. Jei turite dar klausimų – skambinkit, rašykit. Geriau paklausti dabar, negu vėliau gailėtis, kai pasirenki tą „pigiausią“ skelbimą be adreso. Sėkmės renkantis ir saugios kelionės jūsų daiktams.