Greitas siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją šiandien

Dirbu šitoj srityje jau kažkur 23 metus, pradėjęs dar tada, kai mikroautobusai į Angliją važiuodavo be jokių GPS, o svarbiausias navigacijos įrankis buvo A4 formato žemėlapis ir kolegos patarimas prie telefono. Šiandien situacija visai kitokia – technologijos padeda, bet žmogiškasis faktorius vis tiek lemia daugiausiai. Greitas siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją šiandien yra vienas lankščiausių būdų pervežti asmeninius daiktus, mažesnes dėžes ar net smulkią buitinę techniką nesugadinant, neperkraunant sudėtingų logistikos grandinių ir neišleidžiant fortūnos. Aš nepsakysiu, kad tai tobulas metodas – jis tiesiog realus, gyvas ir greitas, ypač kai reikia, kad siuntinys atsirastų per kelias dienas, o ne savaites.

Išsiruošimas ir praktika

Ar mano siuntinis tikrai tilps į mikroautobusą?

Jei telpa į du standartinius lagaminus, tilps ir pas mus. Bet buvo atvejų, kai klientas pasakė "maža dėžutė", o pasirodo – šaldytuvo dydžio. Tada jau tenka tartis atskirai, nes vieta bagažinėje nėra begalinė. Standartinės dėžės iki 30 kg – jokių problemų. Turim Renault Traffic ir panašius, maždaug 4 kubiniai metrai. Tai ne krovininis Sprinter, bet šeimyniniams daiktams arba smulkiems siuntiniams – idealu. Tik nepamirškite pasakyti tikrų matmenų, nes vieną kartą teko dėžę kišti ant keleivių sėdynių – nepatogu visiems.

Kuo skiriasi pervežimas mikroautobusu nuo didžiosios fūros?

Fūra – verslas dideliems kroviniams. Mikroautobusas – greičiau, lankščiau, asmeniškiau. Vairuotojas pats mato, kas kur padėta. Su fūra jūsų siuntinys yra vienas iš šimto, su mikroautobusu – vienas iš trijų keturių. Aišku, kaina už kubą didesnė, bet jei reikia skubiai, tai verta. Beveik pamiršau – mikroautobusas dažniausiai važiuoja per Prancūziją, o fūros per Olandiją. Kelias kitoks, muitinės procedūros kiek skirtingos. Jei skubate, mikroautobusas geriau, nes nestovi terminalų eilėse po šešias valandas. Bent jau taip buvo anksčiau, kai dar pats važinėdavau.

Ar vairuotojas pats krauna siuntinius?

Paprastai taip, jei siuntinys ne puskilometrinis. Bet ne visada vienas pats. Kartais tenka padėti, ypač jei laiptinė be lifto. Buvo atvejs Klaipėdoj – klientas sakė "tik sunki dėžė", o ten, pasirodo, fortepijonas. Kad ir kaip ten bebūtų, vairuotojas turi krovinio draudimą, bet jis vairuotojas, ne krautuvas. Jei reikia, samdom vietinį pagalbininką, bet kaina tada auga. Dažniausiai viskas paprasta: atvažiuoja, susideda, važiuoja. Jums sukti galvos nereikia. O penkiaukštyje be lifto – ten jau atskira istorija, tenka tartis.

Iš kur dažniausiai paimate siuntinius?

Dažniausiai iš Vilniaus, nes čia susirenka daugiausiai krovinių. Bet paimame ir iš Kauno, iš Panevėžio, kartais net iš Marijampolės. Tas pats mikroautobusas gali apvažiuoti tris miestus prieš keliaudamas į checkpointą Lenkijoje. Kartais klientai stebisi: "Kodėl vairuotojas rinkosi iš Šiaulių, o manęs dar nepasiėmė?" Atsakymas paprastas – taip sutrumpinam kelią. Kai pats vairuodavau, dažniausiai startuodavau iš sostinės ketvirtadienį vakare, kad penktadienio rytą jau būčiau pasienyje. Dabar kolegos daro panašiai.

Ar galiu kartu siųsti asmeninius daiktus?

Aišku, kad taip. Tiesą sakant, daugelis taip ir daro – pervežimas į Angliją dažnai būna emigrantų siuntiniai, vaikų žaislai seneliams, arba atvirkščiai. Bet reikia supakuoti normaliai. Kartą vežėm dežę su porcelianu, kurią klientas suvyniojo į laikraščius. Laikraščiai. Nu, reikia burbulinės plėvelės. Dar – jokių chemikalų, jokių aerozolių. Tai ne oficialus krovinys, o asmeniniai daiktai, bet muitinė vis tiek tikrina. Buvo kad Anglijos pusėn atidarė ir rado neįleistą augalą – išmetė, baudos nedavė, bet laiko sugaišo. Tai siųskite, bet protingai.

Kiek kainuoja toks pervežimas?

Sakyčiau nuo 80 iki 150 eurų už vidutinę dėžę, bet čia labai apytiksliai. Jei vienas lagaminas iki Londono – galite ir pigiau rasti, jei pasiseks su maršrutu. O jei penkios dėžės į Birminghamą su aukštomis grindimis – brangiau. Kaina priklauso nuo svorio, apimties ir skubos. Šventiniu metu viskas brangsta, kartais net dvigubai. Prieš Kalėdas mikroautobusai važiuoja kaip pašėlę, vietų mažai, todėl ir tarifai kyla. Geriausia skambinti savaitę prieš norimą datą. Aišku, jei reikia rytoj – mokėsite daugiau. Aš pats nemėgstu nustatinėti kainų be matmenų, nes taip galima ir savo pirštus nusideginti.

Kainos, maršrutai ir terminai

Ar brangiau, jei siuntinys ne iš Vilniaus?

Ne visada. Jeigu tą savaitę važiuojam per Kauną – paimam už tą pačią kainą beveik. Bet jei mikroautobusas jau praūžė per Vilnių ir jūs skambinate poryt su prašymu varyti atgal į Kauną – tada taip, papildomi kilometrai. Kai dirbau pats be tarpininkų, Kaunas man buvo beveik Vilniaus priemiestis, nes nuolat ten važinėdavau. Dabar, kai koordinuoju kitus, žiūriu į maršrutą. Kartais sakau klientui: "Palaukite iki ketvirtadienio, tada bus pigiau, nes važiuosim pro šalį." O jei jau šiandien ir dabar – tenka mokėti už nukrypimą. Logika paprasta: kuro sąnaudos ir vairuotojo laikas.

Kiek dienų užtrunka pristatymas iki Londono?

Iš Lietuvos – 2-3 darbo dienos. Kartais ir dviejų pakanka, jei muitinėje pasiseka. Buvo atvejis, kai per 36 valandas siuntinis stovėjo namuose Londone, bet tai buvo vasara, pirmadienis, niekur nesustojom. O žiemą, kai sniegas Belgijoje... Tada gali būti ir keturios dienos. Realu skaičiuoti 2-3. Nesiūlyčiau žadėti gimtadienio dovanos paskutinę minutę, nes vairuotojas gali užstrigti kelyje. Mūsų mikroautobusai nekursuoja kasdien – dažniausiai du ar tris kartus per savaitę. Pirmadienis, trečiadienis, penktadienis. Savaitgaliais muitinės nebe taip intensyvios, bet pervežimai vyksta.

Ar galima gabenti šaldytus produktus?

Galima, bet reikia termoboxų arba specialios įrangos. Standartinis mikroautobusas – be šaldymo. Jei tai šaldyta mėsa emigrantui į Angliją, kelionė užtruks dienas, nebebus šalta. Klientai kartais mano, kad bagažinė vėsi. Ne, bagažinė yra bagažinė. Kita vertus, šokoladą ar vaistus galima – ne taip jautru. Buvo kad vežėm kibinus žiemą – išgyveno kelionę geriau nei aš pats. Bet vasarą – abejoju. Jei labai reikia šaldymo, geriau ieškokite specializuotos įmonės, o ne mūsų. Mes vežam daiktus, o ne mažmeną parduotuvei.

Kodėl mikroautobusas kartais grįžta tuščias?

Na, ne visai tuščias, bet be krovinio. Iš Anglijos retiau siunčia atgal į LT smulkius siuntinius. Jei neprivažiuojame pakankamai – dalis kelio tuščia. Tai neekonomiška, bet taip jau yra. Kai kurių verslo modeliai numatyti tik vienos krypties. Būna savaitgalio kelionės, kai žmonės grįžta su asmeniniais daiktais, bet tai ne komercinis krovinys. Bandom organizuoti rinkimą Anglijos pusėje, bet ten konkurencija beprotiška. Vietiniai kurjeriai meta žemas kainas, kurių mes nepaveikiam. Tai va, kartais grįžta tik su dviračiu vairuotojo ir kavos aparatu, kurį teta atidavė. Bent jau kavos nebereikia pirkti.

Ar reikia mokėti muito mokesčius po Brexit?

Brexitas viską šiek tiek apsunkino. Jei siunčiate naujas prekes komerciniams tikslams – taip, muitai ir PVM galioja. O jei asmeniniai daiktai, naudoti, supakuoti į kelioninę dėžę – paprastai ne. Bet turi būti protingai deklaruota. Tenka pripažinti, kad po 2021-ųjų taisyklės pasikeitė ir aš pats kartais nebežinau visų niuansų. Naujausia, ką tikrai žinau – jei siuntinio vertė virš 135 svarų, muitinė gali uždaryti. Geriausia prieš siunčiant pasitarti su vairuotoju. Jis žinos tiksliau nei aš iš čia, nes kas savaitę važiuoja ir mato situaciją realiu laiku. Aš čia labiau senas vilkas, o jis jaunasis erelis ant fronto.

Tai, ko niekas nepasako

Ar saugu siųsti daiktus mikroautobusu, palyginti su kurjeriniu servisu?

Saugesnis turbūt ne, bet asmeniškesnis taip. DHL turi terminalus, skenerius, bet ten jūsų dėžė – tik numeris. Mikroautobuse ji yra po ranka, vairuotojas žino, kad ten senelės vaizdai. Buvo kad paštas pametė mano siuntinį tris mėnesius. Su mikroautobusu taip negali nutikti, nes nėra perpakuojama. Kita vertus, jei vairuotojas papuola į avariją, draudimas yra, bet procedūros lėtesnės nei kurjerių milžinų. Aš pats renkuosi mikroautobusą brangiems daiktams, bet svarbius dokumentus – visada registruotu paštu. Kiekvienas variantas turi savo nišą. Nežinau, ar labai gerai atsakiau, bet taip jaučiu.

Ar gaunu kokią nors sąskaitą ar dokumentą?

Taip, gaunate. Bent jau turėtumėte – jei pervežėjas normalus. Rašydamas suprantu, kad yra tokių, kurie paima pinigus, įrašo į sąsiuvinį ir viskas. Būtent todėl rinkitės žmones, kurie duoda sąskaitas faktūras arba kvitus. Mes darome vaizdo įrašą pakraunant, kad nedaryčiau veido, jei kas. Ir parašą ant popieriaus. Taip saugiau abiem pusėm. Kartais klientas pats nenori kvito, nes "vyras pažįsta vairuotoją" – pažįstami blogai nesielgia, bet dokumentas reikalingas vis tiek. Buvau pamiršęs duoti kvitą vienam panevėžiečiui, tai jis skambino po savaitės. Pasitaisiau, atsiunčiau nuotrauką. Būna.

Kas jei siuntinyje yra kažkas dūžtano?

Pakuotė, pakuotė ir dar kartą pakuotė. Mes galim būti atsargūs, bet kelias ilgas, ypač Londono centre duobėtos gatvės. Buvę, kad stiklinė lentyna atvažiavo sveika, o krūva lėkščių – sudaužyta. Nes klientas dėjo vienas ant kitos be jokio kartono pertvarų. Čia ne mūsų kaltė, bet ginčas vis tiek nemalonus. Geriausia – burbulinę plėvelę, storą kartoną, medžiagas. Jei labai brangu – drausti atskirai. Standartinis krovinių draudimas dengia ne viską, tik iki tam tikros sumos. Ir dar – pažymėkit "dūžtantis" lipduku. Nors mūsų mikroautobusuose viskas šalia vairuotojo, jis mato, bet ne visada gali žinoti kas viduje.

Ar mikroautobusai kerta kanalą tuneliu ar keltu?

Dažniausiai keltu, nes pigiau ir vairuotojas pamiega kelias valandas. Tunelis greičiau, bet kainuoja daugiau. Kai kuriems klientams skubu – tada einame pro Eurotunelį. Bet mikroautobusas nėra fūra – kelto bilietai mašinai mažesni. Vairuotojai mėgsta keltą Doveris-Kale, nes galima pavalgyti, truputį pailsėti. Nors pastaruoju metu eilės ten baisios. Praėjusį mėnesį kolega stovėjo 5 valandas, nors turėjo rezervaciją. Tunelis būtų buvęs greičiau, bet jis jau buvo nusipirkęs keltą. Būna dienų, kai geriau dairytis oro, bet tokia jau ta kelionė. Apie kavą kelyje jau minėjau – jei vairuotojas pavargęs, niekam negerai.

Ar galiu siųsti dviratį?

Taip, jei priekį nuimsite. Pilnas dviratis užima per daug vietos. Buvę klientų, kurie pasakė "maži dviratukai", o tai buvo du suaugusių kalnų dviračiai. Teko daryti du reisus, nors galėjo sutalpinti jei būtų numynę padangas ar nuėmę vairą. Mes turim įrankių dėžę, padedam suveržti, bet nesame dviračių mechanikai. Kaina – kaip už didelę dėžę, bet kartais vairuotojas taiklojasi, kiek vietos užima. Buvo gerai, kai klientas pats atsiuntė matmenis. Tada iš karto žinojau – tilps ar ne. Geriau klausti prieš, nei spėlioti pakraunant. Ai, dar vienas dalykas – elektrodviračiai su baterijom... su jais kitaip.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Skambinate. Ne aštuonis kartus per valandą – vieną, kitą. Dažniausiai vėlavimas yra pasienyje arba kelyje dėl eismo. Visi mūsų mikroautobusai turi trackerius, bet jie ne visada veikia... (nors čia gal ir ne visai taip, dabar jau veikia geriau, reikia nepasakoti senų istorijų). Tiesą sakant, Anglijoje signalas kartais dingsta, ypač keltuose. Jei vėluoja para – tai nebe normalu, tada jau ieškom problemos. Bet iki kelių valandų – standartas. Buvę, kad Prancūzijoje dingo sankabos laidas, teko laukti pagalbos. Klientas supratingas buvo. Svarbiausia – nepanikuoti, bet ir nebijoti klausti kur siuntinys.

Saugumas, problemos ir ribojimai

Kodėl kai kurios įmonės pažada per 2 dienas, bet nepristato?

Nes pažada ką nori. Yra tokių įmonių – vonioj ant kilimo gimę, be patirties, tik feisbuko skelbimai. Pasiima avansą, o tada „pasiklydo“ jūsų daiktai. Aš 23 metus dirbu šitam ir mačiau visko: mikroautobusai sugedę kelyje, vairuotojai, kurie pasiėmė per daug užsakymų. Bet sąžiningas žmogus paskambins ir pasakys: "Užtruks." O aferistai tiesiog išjungia telefoną. Jeigu kaina per gera – sukite ant kulno. Greitas siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją nėra stebuklas. Fizikos neapgausi – nuo Lietuvos iki JK yra beveik tūkstantis kilometrų porą. Du kartus per savaitę ten važiuojantys žino realų vaizdą, o ne pasakas iš reklamos.

Ar teko matyti, kad siuntiniai dingsta be pėdsakų?

Taip, matėm. Ne mūsiškiai, bet kolegų. Kartą vienas vairuotojas pametė telefono dėžutę su dokumentais – rado po trijų mėnesių po sėdyne. O buvo ir blogiau: kompanija, kuri perimdavo siuntinius į Angliją, juos iškratoms ir perparduodavo turinį. Cigaretes, alkoholį, elektroniką. Policijai paskui teko aiškintis. Mūsų praktikoje pilnas dingimas – labai retai. Kartais sužalojimas, pavėlavimas, bet ne dingimas be pėdsakų. Jei bijote – darykite nuotraukas prieš perduodant. Vienas klientas net serial numbers surašė ant popieriaus. Per daug? Gal. Bet ramiau.

Kaip atpažinti patikimą pervežėją?

Pirmiausia – ar paklausia apie turinį. Jei kaina pasakyta per 10 sekundžių ir nieko neklausia – pabėkite. Antra – ar turi normalų puslapį, ne tik telefoną grupėje. Trečia – ar sutartis gaunasi prieš paimant siuntinį. Mes dirbam su senais adresais, žmonės perduoda rekomendacijas. Bet aš ir pats kartais nesuprantu, kaip vieni pervežėjai siūlo 30 eurų už tą patį, už ką aš prašau 120. Greičiausiai be draudimo, be licencijų, be mokesčių. Ir dar benzinas pavogtas iš dėdės. Sutartis, mokėjimas pavedimu (ne tik grynais), realus adresas – štai jūsų filtras.

Ar visi mikroautobusai turi leidimus gabenti krovinius į JK?

Ne. Ir čia problema. Po Brexito reikia tarptautinių krovinių leidimų, CMR žinojimų, muitinės tarpininko bendradarbiavimo. Daug kas dar veža kaip "draugo prašymu", o faktiškai – komerciškai. Jei sustoja kontrolei... na, bėda gali būti didelė. Ypač jei veža ne tik jūsų daiktus, bet ir ką nors neleistino. Tada ir jūsų siuntinys stringa. Mūsų mikroautobusai turi visus popierius, licencijas, draudimus. Bet rinkoje pilna pilkųjų. Aš nenoriu įžeisti nieko, bet tiesa yra tokia – jei važiuoja mikroautobusas su lietuviškais numeriais be jokio ženklinimo – pagalvokite. Nes oficialiai jie negali vežti jūsų siuntinių komerciškai.

Ar darbai vyksta ir savaitgaliais?

Mikroautobusai važiuoja ir šeštadieniais, bet muitinės – ne visada. Anglijos pusėje weekendu tas pats – verslas kiek lėtesnis. Jei pristatymas turi būti sekmadienį – mokate papildomai, nes reikia specialaus susitarimo. Kartais klientai skuba: "Mano dukra turi gauti iki pirmadienio ryto." Tada derinam individualiai. Aš pats kai dirbau savarankiškai, mėgdavau grįžti sekmadienį vakare, nes pirmadienis Londone – kamščiai baisūs. Dabar retai vairuoju, daugiau telefonu sprendžiu. Šeštadienį ryte pakrovimas, sekmadienį vakare iškrovimas – optimalu laiko požiūriu, jei muitinė neužkliudys.

Ar galima siųsti gyvūnus?

Ne, ne per mus. Mikroautobusas – ne gyvūnų pervežimui skirta transporto priemonė be specialios įrangos. Buvo atvejis... klientė klausė dėl katės. Aš labai mėgstu kates, bet ne kelionėje be veterinarinio pažymėjimo, be narvo, be taisyklių. Tai atskira sritis. Kai kurie vairuotojai, žinau, paima kačiukus "po striukę", bet tai nelegalu ir pavojinga gyvūnui. Jei gyvūnas – kreipkitės į pet travel agentūras. Dėl siuntinių – prašom, dėl augintinių – atsiprašau. Ir dar – augalai taip pat problematiški. Phytosanitariniai sertifikatai ir visos šitos istorijos. Buvo vienas bonsai medelis... na, neapie tai. Pamirškit.

Kokių daiktų geriau nesiųsti mikroautobusu?

Brangius antikvarinius daiktus – ne, dėl draudimo limitų. Taip pat labai sunkius ir didelius, atleiskit – čia jau fūros reikalas. Degios medžiagos, dažai, dujų balionai – absoliučiai ne. Kartą klientas padėjo butą dezodorantų... dezodorantai turi aerozolius, spaudimą. Paėmėm, bet beveik išmetėm pasienyje. Geros naujienos – maistas kuriam nereikia šaldymo, drabužiai, batai, buitinė technika (jei ne didžiulė), knygos, vaizdai, žaislai – viskas tvarkoj. Jei nežinote – nufotografuokite ir atsiųskite. Geriau paklausti prieš nei aiškintis po.

Išvada

Greitas siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją šiandien yra ne stebuklinga paslauga, o paprasta logistika, kurią aptarnauja tikri žmonės ant tikrų kelių. Jei ieškote baltojo aukso ir perlamutro spindesio – rinkitės kurjerines milžines. O jei norite, kad jūsų senelės porcelianas atvyktų per kelias dienas gyvai ir nepames – mikroautobusas gali būti būtent tai, ko reikia. Tiesiog nepamirškite paklausti, klausti ir dar kartą paklausti. Ir visada, visada fiksuokite sutartį. Daugiau nei du dešimtmečius šitam darbe pamatęs galiu pasakyti viena – daugiausia problemų sukėlė ne keliai, o nesusipratimai tarp žmonių.