Greitas pristatymas iš Anglijos į Lietuvą: ko iš tiesų gali tikėtis?

Dvidesimt antri metai, kai tempk daiktus per Europos kelius, ir tu vis dar klausi – kaip čia greitai ir be galvos skausmo pergabenti daiktus iš Anglijos atgal į Lietuvą? Pasakysiu atvirai – nėra taip, kad paspaudi mygtuką ir viskas atsiranda rytoj, bet greitas pristatymas iš Anglijos į Lietuvą tikrai įmanomas, jei žinai kelias taisykles. Aš sėdžiu prie šito stalo Manchesterije, o gal prieš tai buvau Kaune, ir matau iš abiejų pusių. Ne visada viskas tobula, bet paaiškinsiu taip, lyg sėdėtumėm prie kavos ir aš tau pasakojčiau kas iš tiesų dedasi keliuose.

Skubūs reisai – ar tai realu?

Kiek laiko trunka greitas pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Na, realistai – daliniam kroviniui nuo durų iki durų reikia keturių–šešių dienų. Jei vairuotojas dar turi užsukti pas kitus klientus, temptis gali iki aštuonių. O pilnai fūrai skirtai tik tau, iš Manchesterio į Kauną gali ir per dvi–tris dienas. Turėjau atvejį, kai pirmadienį ryte pakrovėm Londono pakrašty, o trečiadienį vakarą jau iškrautom Klaipėdoje. Taip, kainavo papildomai, bet skubėjo žmogus – dėl dukros gimtadienio.

Ar tikrai visada suspėjama per savaitę?

Ne, ne visada. Kartais Doverio sąsiauryje orai sugadina planą, kartais Dunkerke eilė – trys kilometrai. Aš visada sakau – planuokit septynias dienas, o jei išeina greičiau, džiūgaukit. Buvo taip prieš žiemą: vilkikas įstrigo sniege Prancūzijoje pusantros paros. Skambinau klientui, o jis pats juokėsi, kad gerai, jog ne šaldytuvas. Bet dažniausiai per savaitę tikrai suspėjame, nebent visiškos nenormalybės kelyje.

Kuo skiriasi express pervežimas nuo paprasto?

Express reiškia, kad tavo daiktai dedami tiesiai ant mašinos ir važiuojama be ilgų stovėjimų. Paprastas variantas – kraunama kelias dienas, kol surenkama pakankamai krovinio. Lyginu su taksi: mokai už greitį. Jei laiko turi – lauk kol fūra prisipildys, sutaupysi gerą dalį. O jei reikia dabar – žadėk vaikui, kad šią savaitę jau bus lova Vilniuje. Bet ne visada taip išeina kaip norisi, tai žinokit.

Kaip vyksta kraustymasis praktiškai

Kokiu transportu vežate – fūra, busiuku?

Pagrinde standartinės europietiškos fūros, talpa šimtas dvidešimt kubinių metrų. Jei krovinys mažas – tarkim trys keturios dėžės – galim pasiūlyti sprinterį. Bet žinok, tokiu atveju dažniausiai važiuoja vienas vairuotojas, be pagalbininko, tai jei baldai dideli, pats juos išneši. Klientai kartais piktinasi, bet taip jau yra – maža mašina, maža komanda. Fūroje du vyrukai ir visa reikalinga įranga: ratai, diržai, antklodės.

Ar mano daiktai važiuoja tiesiai, be persikrovimo?

Pilnai fūrai – taip, pakraunama Anglijoje ir durys atidaromos tik Lietuvoje. Bet dalinis krovinys dažniausiai persikraunamas Kaune arba Varšuvoje, kad sukomplektuoti regioninius siuntinius. Tai normalu, bet kiekvienas persikrovimas – rizikos akimirka. Stengiuosi, kad mano klientų daiktai persikrautų ne daugiau nei kartą. Buvo taip, kad kitur kraustė du kartus ir dėžė su porcelianu pasiekė tik pusbrolį – sudaužytą.

Kaip supakuoti, kad nepradingtų niekas pakeliui?

Geriausia – dėžės iš kartono, apklijuotos lipnia juosta. Mačiau visko: daiktai maišuose, lagaminuose be ratukų, šiukšlių maišuose. Elektroniką užvyniokite į paklodes, nes antklodės ne visada chirurgiškai švarios – jos skirtos apsaugai. Smulkmenas dėžėse maišeliuose, o butelius – į rankšluosčius. Buvo, kad berėm vertingą vazą į automobilio kilimėlį ir sakėm "bus gerai". Nebuvo. Kartais klientai pyksta dėl dėžių kainos, bet geriau jau taip.

Ar galiu vežti automobilį ir baldus vienu metu?

Teoriškai taip, jei vietos užtenka. Praktiškai – automobilis suryja daug plotas, tada baldai netelpa kaip planavai. Dažniausiai siūlau atskirus reisus arba mašiną ant autovežio, baldus į fūrą. Nors vienas klientas iš Bristoliaus įsigrūdino Golfą ir keturias dėžes į standartinę fūrą. Vyko. Legaliai? Taip. Patogu? Ne. Vairuotojas rėkė, kad nebeturi kur kojos padėti, bet viskas atvažiavo sveikų sveikutėlis.

Ta reali pusė, apie ką tyli

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja dvi dienas?

Pirmiausia – nepanikuoti ir neskambinti kas dvi valandas. Skambink man, o ne vairuotojui, nes jis vairuoja. Buvo atvejis, kai Gediminas – puikus vyrukas – užsiliko Krokuvoje dėl tachografo gedimo. Mes neišgalvojom pasiteisinimo, tiesiog remontavom. Klientas pyko, bet gavo nuolaidą. Dukros gimtadienis jau praėjo, bet daiktai atvažiavo. Negaliu pažadėti, kad fūra kaip lėktuvas, nors jau dvidešimt ketverius metus šitame versle.

Ar buvote, kad pats klientas vėluoja valandas?

Oi, taip. Susitariam dešimtą ryto Kaune, o klientas išvažiuoja į Druskininkus pas gydytoją. Tada deruosi su saugykla, o jei kitas krovinys laukia – nerviniesi. Buvo, kad vyrukas iš Londono skambina: "o gal sekmadienį?" Sakau – vairuotojas sekmadienį mokosi su anūku vaikščioti, bet jei mokėsi dvigubai, tarsi gal ir galima. Žmonės – suprantu, bet planuokite. Vairuotojai irgi gyvi žmonės, ne robotai, nors kartais atrodo kitaip.

Kaip atpažinti brokerį, kuris nieko nesupranta?

Labai paprasta – jei žada iš Amsterdamo... (ne, atleiskit, iš Newcastle, kažkaip olandai šovė į galvą) į Klaipėdą per tris dienas už du šimtus svarų. Tokių pilna. Paima užstatą ir dingsta, arba perduoda dešimt kartų toliau. Tikras vadybininkas paklaus: koks turis, gatvė, ar yra liftas. Šarlatanas sako "viską sutvarkysim" dar nežinodamas, ar turi vieną kambarį ar penkis. Neikite pas tokius, nors ir skelbimai žavi būna.

Kodėl kartais kaina pakeliui pasikeičia?

Pradinė kaina kartais ant kavos pupelės pastatyta. Jei sofos neįlenda pro duris ir reikia tempti per balkoną – papildomi vyrukai, papildomi pinigai. Arba muitinėje randasi daiktų, kurių neturėjo būti – alkoholis. Aš stengiuosi fiksuoti iš anksto, bet kartais klientas pamiršta paminėti seifą sienoje. Tada papildomas svoris, papildomi darbai (ar kaip ten juos pavadinti – įkainiai) ir kaina kyla. Atvirai apie tai sakau iš karto, nemėgstu staigmenų.

Ar dažnai siuntiniai stringa pasienyje?

Anglija nebėra ES, taigi pasienyje tikrinama daugiau. BET jei popieriai tvarkingi ir krovinys – paprasti namų daiktai, ten tik formalumas. Stringa, jei vilkikas sumaišytas iš dešimties klientų ir muitininkas atidarinėja dėžes. Mačiau, kaip sulaikė dėl trijų butelių vyno. Dvi paras stovėjo. Nuo to laiko visiems aiškiai sakau – nekelkit to, ko negalima, nes tada greitas pristatymas virsta košmaru, o to niekas nenori.

Pinigai, popieriai, rūpesčiai

Kiek kainuoja toks skubus reisas mažesniam kiekiui?

Štai kur nori skaičiaus, o aš sakau – nuo šimto iki keturių šimtų svarų. Maža dėžė iki Vilniaus brangiai, nes vis tiek reikia mašinos. Porą baldų, kelias dėžes – kaina lipa. Pilna fūra į Kauną dabar kokius tris su puse tūkstančio. Brokeriai rašo po penkiasdešimt svarų – neikite. Tai kaip pavalgyti Michelin restorane už eurą – nebūna taip paprasta. Dyzelis, algos, draudimai – viskas brangsta, todėl ir pervežimai.

Ar muitas mums taikomas, jei iš Anglijos į Lietuvą?

Jei seniai naudoti, muitas dažniausiai nulis (nulinis tarifas, jei tiksliau). Bet jei visiškai nauja sofa be popierių, muitininkas gali įsitempti. Reikia Packing List'o, kur parašyta kas yra. Buvo klientas vežęs dvidešimt keturis naujus dviračius – čia verslas. Sumokėjo. Asmeninius daiktus vežant, jei gyvenote Anglijoje bent metus, viskas apeinama lengviau. Bet šimto procentų garantijos neduodu – kiekvienas muitininkas savo galvą turi.

Ar galima vežti dažus, alkoholį, degtukus?

Dažai – tik jei hermetiškai uždaryti. Alkoholis – keletas butelių asmeniniam vartojimui praeina, bet ne visa rūsys. Dėl degtukų bijau meluoti, nežinau tikslaus kiekio, bet jie gali būti pavojingi. Kartą vežiau židinio valiklius – skysčius – ir Olandijoje pašiurpino, kad be T1 negalima. Daugiau tokių eksperimentų nebeatkartoju. Geriau parašykit sąrašą prieš pakuodami, aš patikrinsiu. Nebūkit tingūs, bus ramiau.

Ar verta drausti krovinį papildomai?

Visada sakau – geriau turėt ir nereikėt. Bazinis draudimas yra, bet ribotas. Jei senelės porcelianas ar technika – draustis pilnai. Buvo atvejis, kai pražioplino draudimą: "kam vargti, tai tik dėžė". O ten MacBookas. Suveikė stabdžiai Belgijoje, dėžė nuslydo. Aš prisidėjau prie žalos, bet ne kiekviena įmonė taip elgsis. Tikros įmonės rūpinasi, bet drauskites patys, jei turtas brangus, netaupykit čia.

Ieškant kas padarys gerai

Kaip rasti tikrai patikimą vežėją, kai Google pilna skelbimų?

Žiūrėkit ne į gražų svetainės dizainą, o į klausimus. Ar jie klausia, iš kur kraustomės, ar yra liftas? Jei per tris minutes sako "viską sutvarkysiu" – bėkit. Patikimas pervežėjas pirma klausia, paskui skaičiuoja. Aš pats skambinu atgal po pirmo pokalbio, nes ne viską iškart pamenu – senatvė, nors ir ne toks jau aš ir senas. Pažiūrėkit atsiliepimų, bet ne tik pirmais Googlo puslapiais – ten irgi sėdi tie patys šarlatanai.

Ką reiškia jūsų reklama „patikimi reisai“ – ar tai tiesa?

Taip, nes per dvidešimt ketverius metus grįžta klientai net po penkių metų. Bet patikimi reisai nereiškia, kad niekada neįvyks avarija. Reiškia, kad kai atsitinka, mes stojame prieš jus. Buvo, kai vairuotojas pradūrė padangą Miunchene. Nepalikom krovinio, naktį atsiuntėm pagalbą. Tai mano supratimu patikimumas – ne idealumas, o atsakomybė. Ir sakau tiesą net kai ji nemaloni. Tai svarbiau už gražius žodžius.

Ar galiu stebėti kur dabar yra mano daiktai?

Jei fūroje GPS – taip, pasakysiu apytiksliai kur esame. Jei per brokerių grandinę – ne, patys nežino. Aš siunčiu nuotraukas: stovim Vokietijoj, važiuojam pro kalnus. Bet realiai stebėjimas: paskambini, aš paskambinu vairuotojui, jis sako "esu netoli Berlyno", aš tau perduodu. Ne kaip Uberis tiksliai žemėlapyje. Dar neturim tokios technologijos, nors galėtumėm. Gal kitąmet pagaliausiai įdiegsim kažką panašaus.

Ar sutartis tikrai reikalinga, jei skubiai?

Skubiai ar ne, sutartis saugo abu. Buvo, kai be raštiško patvirtinimo klientas nebepamena, kad sakė turi dviejų kambarių butą. O ten penki kambariai plius garažas. Kaina išaugo, jis pyko, aš pykau. Dabar net jei skubu – trumpas laiškas su kaina, datomis, kas įeina. Pasirašot telefonu – važiuojam. Ten ir draudimo sąlygos, kad nebūtų nemalonių staigmenų paskui vakarui.

Paskutiniai patarimai prieš kelionę

Kada geriausia planuoti išvykimą iš Anglijos?

Jei gali – venkite penktadienių ir švenčių savaitgalių. Tada visi važiuoja, visi striga, o skubus reisas tampa vėžliu. Antradienis, trečiadienis – auksas. Pirmadieniais mėgstu krauti, nes savaitės grafikas dar lankstus. Anglijos keliai penktadienio popietę – tragedija. Vairuotojai irzlūs, nori namo. Planuokit pagal kelių logistiką, ne tik savo kalendorių. Tai sutaupo valandų. Žiemą lūžta pasaulis jei pūga – buvusios žiemos nepamirštam dar šiandien.

Ką daryti, jei kažkas atvažiavus į Vilnių sudužo?

Pirma – nesignašuokit ant vairuotojo, dažnai tai ne jo kaltė, o pakrovimo ar kelio. Antra – nufotografuokite iškart, kol neišsiskirstėm. Trečia – rašome raštelį, aš siunčiu kopiją draudimui. Jei mūsų aplaidumas – taisom. Jei senas daiktas klibėjo – sakau atvirai. Buvo, kad klientas pyko dėl subyrėjusios spintelės, o ji buvo supuvusi viduje, pamatėm tik atidarę. Neprotinga mokėti už supuvusį laiką. Radom kompromisą, žmoniškai.

Ar verta pats išsinuomoti fūrą ir pervaryti?

Hmm... jei turi CE kategoriją ir žinai, kad Prancūzijoje savaitgaliais kai kur negalima važiuoti sunkvežimiais – gal. Bet tai ne atostogos. Pirmus reisus panagiavau pats – miegojau kabinoj, maitinausi čekių parduotuvės. Nuomai moki, kurui, muitams, draudimams. O jei sulūžta mašina? Skambinėji prancūziškai. Verčiau sumokėk profesionalui ir turėk ramybę. Kai kurie taip padaro ir nenusivilia, bet retai. Pats geriau taksi arba lėktuvą rinkčiausi šiandien.

Koks vienas dalykas, kurį žmonės pamiršta dažniausiai?

Pats dažniausias – pasikeisti adresą banke. O jei apie daiktus – tualetinio popieriaus ir šiukšlių maišų pirmoms dienoms. Bet rimtai – pamiršta patikrinti, ar naujas būstas pasiekiamas fūrai. Buvo klientas Vilniuj Senamiesty: gatvė siauresnė nei mano optimizmas. Fūra neprasisprausti. Teko persikraut ant mažesnės mašinos. Visada klausiu – ar tikrai pravažiuosim? Pasitikrinkit, nes atbulinė pavarota čia nepadės. Ir tai nutinka dažniau nei man būtų patogu pripažint.

Dvidešimt ketveri metai kelių rodo, kad greitas pristatymas iš Anglijos į Lietuvą ne raketų mokslas, bet ir ne stebuklas – tai darbas. Darbas tų, kurie vairuoja, krauna, derasi su muitine ir miega kabinoj. Jeigu ieškote patikimų reisų, nebijokite klausti ir net kvailų klausimų. Geriau paklausti dabar, nei verkti prie sudužusios dėžės vėliau. Aš čia, jei ką – rašykite, skambinkite. Sėkmės jūsų kelionei namo, arba į naujus namus. Kaip ten bebūtų.