Greitas krovinių išvežimas į Angliją per 24 valandas – ar tai realu?

„Greitas krovinių išvežimas į Angliją per 24 valandas“ – tokius skambučius gaunu dažnai, ypač ketvirtadieniais ir sekmadieniais vakarais. Žmonės skambina panikoje: reikia rytoj, reikia dabar, reikia kaip nors. Aš šitoje srityje jau daugiau nei 23 metai. Ne, ne visada viskas pavyksta idealiai. Tačiau taip, per 24 valandas galima daiktus iš Lietuvos nuvežti į Angliją. Bet tik jei esi pasiruošęs ir supranti, kad tai ne stebuklas, o tiesiog labai greitas transportas su didele kaina ir mažu laiko rezervu. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos manęs klausia realūs žmonės telefonu. Kaip draugas, o ne kaip brošiūra.

Skambutis ir pirmi žingsniai

Kaip prasideda greitas krovinių išvežimas į Angliją, jei skambinu dabar, penktadienio vakarą?

Pirmiausia paklausiu, kiek kubinių metrų daiktų. Ne, nereikia milimetro tikslumo, bet „trys lagaminai“ ir „visas butas“ – skirtingi universai. Jei skambini vėlų penktadienį, fūra greičiausiai jau pakeliui arba stovi sandėlyje. Aš peržiūriu, kur yra artimiausias laisvas vilkikas. Jei esi Vilniuje ir reikia į Londoną – galima. Jei esi Nidoje ir reikia į Edinburgą – atleiskit, bet nebent mokėsi už tuščią važiavimą iki tavęs. Dažnai žmonės galvoja, kad paspaudus mygtuką fūra atsiranda kaip taksi. Ne taip veikia. Bet per valandą tikrai žinau, ar galiu imtis darbo, nes reikia daug faktorių sudėlioti.

Ar galite atvažiuoti šiandien į Kauno rajoną, jei skambinsiu ryte?

Jei skambini septintą ryto ir mūsų mašina jau juda link Kauno – taip, dažniausiai iki pietų ar popietę būsim vietoje. Bet jei tą akimirką vairuotojas stringa pasienyje arba ką tik krovėsi prie Varšuvos – sunkiau. Turiu pasakyti, kad kartais viliuosi labiau nei garantuoju. Turime pažįstamų partnerių, bet per greitus pervežimus į Angliją renkuosi savo vairuotojus. Juos pažįstu ir žinau, kad Gintaras nedaužo porceliano. O svetimas žmogus – velnias žino, kaip jis stabdo posūkiuose. Iš Kauno rajono per dieną pasiekiam beveik bet ką iki trijų šimtų kilometrų spinduliu. Toliau – jau kitas rytas, nes laiko juosta irgi turi reikšmės.

Kiek laiko turiu laukti krovinio paėmimo, jei fūra jau „Lietuvoje"?

„Lietuvoje" – gana platus terminas. Gali būti Zarasuose, gali būti ties Marijampolės apylinkėmis. Aš paprastai sakau – nuo keturių iki aštuonių valandų. Bet, tiesą sakant, kartais pats nežinau iki galo, nes vairuotojas neužmeta akies į GPS patikslinimui. Būna, sako „liko pusantros valandos", o realiai pralekia penkias. Prieš mėnesį buvo klientė Joniškyje. Vairuotojas vėlavo tris valandas, nes prieš tai buvęs klientas prisigalvojo daugiau dėžių nei buvo sakęs. Fūra vėlavo. Aš jau galvojau, kad viskas sugriuvo. Nepasakyčiau, kad taip atsitinka dažnai, bet deja – realybė tokia, žmonės keičia sąlygas vietoje.

Ką turiu pasakyti telefonu, kad jūs suprastumėte per minutę?

Sakyk: kiek maždaug kubų, iš kur, į kur, kada. Adresas turi būti tikslus, ne „taip šalia tos didelės parduotuvės". Aš per minutę suprantu, ar imam. Kartais žmonės prabyla dešimt minučių apie tai, kodėl parduoda butą. Aš dėl to liūdžiu, bet man reikia faktų. Ar yra liftas? Ar galima sustoti prie namų? Ar sekmadienį galima krauti? Šitie dalykai lemia viską. Vieną kartą klientas pasakė „viskas ok", o paskui buvo grotos prie kiemo vartų. Fūra nes tilpo. Valanda lemtinga laiko. Todėl faktai, o ne istorija.

Ką tempiam ir ko gerai ne

Ar per 24 valandas galima išvežti visus baldus iš trijų kambarių buto?

Teoriškai taip. Bet praktiškai tai labai priklauso nuo lifto ir aukšto. Ketvirtas aukštas be lifto – tai ne 24 valandų išvežimas, o keturių vyrų maratonas. Aš siunčiu du vyriokus, bet jei reikia – ir tris. Kaina tada šauna į dangų. Paprastai express paslauga skirta penkiolikos dvidešimties kubinių metrų, jau supakuotiems daiktams. Pilnas butas būna trisdešimt keturiasdešimt kubų. Šiauliuose pernai vyrukai paskambino, mes per aštuoniolika valandų nuo skambučio buvome jau Doverio apylinkėse su pilnu kroviniu. Bet jie turėjo viską supakuota iš vakaro. Jei laukia tuščios spintos ir neišardytos lovos – aš siunčiu atgal arba skaičiuoju papildomus pinigus.

Pianinas. Vėl pianinas. Ką daryti, jei reikia vežti?

Aš nekenčiu pianinų express režimu. Atvirai. Jei tai stiklinis pianinas – darbau, pasvyriame ir tempiame. Bet jei tai koncertinis grandas kaip prieš porą metų Palangoje… tada tau reikia savaitės paruošimui, o ne dvidešimt keturių valandų. Tada mes neatliekame. Atsiprašau. Be to, durų apvadas nukentėjo tenkiai. Mokėjome už remontą. Tad per skubų krovinių išvežimą į Angliją vežame tik stiklinukus, ir tik jei perspėji. Neslepik. Kartais žmonės sako „taip, yra viena nedidelė spinta" ir vėliau išeina, kad tai fortepijonas. Kai daiktai buvo pakrautas blogai, mes atsukome ir perdėliojome. Valandos nebegrąžinsi.

Ar galima siųsti augalą mamai į Londoną?

Augalai yra keblūs. Reikia fitosanitarinio pažymėjimo po Brexit… ar nereikia? Prisiekiu, aš nežinau šimtu procentų apie visus tipus. Kai kurie kolegos sako, kad asmeniniams daiktams galima. Aš paprastai vengiu gyvų augalų express maršrutu, nes krovininėje fūroje šalta, ypač keltų denyje. Jie vistiek nuvys. Geriau nusipirk mamai naują fikusą Tesco. Bet jei jis mažas ir sentimentarus, gerai apvyniok ir sakyk, kad tai dekoracija. Nors aš nesakau, kad reikia meluoti. Realiai pasieniečiai turi ką veikti, jie netikrina kiekvieno lapelio. Nors gali, žinoma. Aš tik pasakoju, kaip būna gyvenime, o ne kaip turėtų būti pagal knygas.

O jei mano šuo? Ar vežate gyvūnus?

Šunis vežame, bet ne fūroje su baldais. Reikia veterinarinio pažymėjimo, mikročipo. Ar dar reikia karantino? Po Brexit nebežinau tiksliai, nes taisyklės šokinėja. Geriau skambink veterinarui. O jei tai chameleonas ar papūga… aš tiesiog nenoriu. Gyvūnai stresuoja fūroje. Mačiau katę, kurią vežėm. Gyva liko, bet nepatenkinta buvo. Geriau oru. Rimtai. Mūsų express paslauga skirta daiktams, ne zoologijos sodui. Parskrisk pats su gyvūnu cage’e lėktuve.

Kainos ir mokėjimai – apie tai atvirai

Kiek kainuoja greitas krovinių išvežimas į Angliją express režimu?

Žiūrėk, iš Vilniaus į Londoną su furgonu ir dviem vyrais – mažas krovinys kainuos nuo tūkstančio šimto iki tūkstančio keturių šimtų eurų. Pilnas butas – nuo dviejų aštuonių šimtų. Ar brangu? Lyginant su reguliariu reisu, kai fūra važiuoja pilna, taip. Nes express režimu mes dažnai vežame pustušti arba specialiai tavęs laukė. Kuras Prancūzijoje kainuoja kaip pašventęs, keltas irgi. Mačiau tokius, kur siūlo šešis šimtus eurų. Arba jie dirba į minusą, arba pasiima avansą ir dingsta. Tikra istorija iš praeito mėnesio: moteris pravirkusi paskambino, kad vaikinas iš Facebook paliko daiktus Kalesyje. Mes pasiėmėm. Dvigubai brangiau nei būtų buvę iš karto su mumis.

Ar galima sumokėti dalimis ar tik iš karto?

Express užsakymams paprastai imu trisdešimt procentų prieš paėmimą, septyniasdešimt pristatymo metu. Kartais, jei situacija labai karšta, prašau penkiasdešimt penkiasdešimt. „Kitą savaitę sumokėsiu" – toks variantas neegzistuoja. Buvo toks latvis iš Rygos, du tūkstanti devyniolikti metais, smagus vaikinas. Dar liko skolingas keturis šimtus eurų. Nuo tada nėra nuolaidų. Grynieji Londone? Taip, bet svarais sterlingų. Prašau, ne po čiužiniu nešiok. Pavedimas švaresnis. Nors aš žmonių keistų įpročių dėl pinigų neklausiu. Man svarbu, kad vairuotojas gauna savo dienpinigius laiku. Nes kitaip neišvažiuoja iš Lietuvos laimingas.

Kodėl jūs brangesni nei tas vaikinas iš Facebook grupės „Perkraustymai pigiai"?

Tas vaikinas neturi draudimo. Jo furgonas greičiausiai nuomotas savaitgaliui. Jei jis sudaužys tavo televizorių, jis tave užblokuos. Tai vyksta kas savaitę. Mūsų kainos didesnės, nes mes mokame už kuro korteles, vežėjų licencijas, draudimus ir nesnaudžiame už vairo. Be to, jei skambini vėlų vakarą, aš dažniausiai atsiliepiu pats. Kartais žmona atima telefoną, jei žiūriu per seną filmą. Bet faktas – aš egzistuoju rytoj. O vaikinas po avanso gali tiesiog išjungti telefoną. Jei nori rizikuoti – rizikuok. Aš tik įspėju kaip žmogus, kuris matė per daug ašarų dėl pigiausių pasiūlymų.

Ar kaina priklauso nuo to, koks mėnuo, ar visada vienodai?

Žinoma, priklauso. Vasarą – birželis, liepa, rugpjūtis – kainos aukščiausios. Visi kraustosi. Gruodis irgi pikas prieš Kalėdas. Aš paprastai sakau, kad sausis ir kovas pigiausi. Vasario mėnesį rečiau kas skuba. Bet greitas krovinių išvežimas į Angliją per 24 valandas visada brangesnė paslauga nei lėtas surinkimas. Jei fūra turi važiuoti tuščia iš Lietuvos tik dėl tavęs – mokėk. Jei laimingai turime kitą krovinį pakeliui – galima nusileisti. Bet nesitikėk nuolaidų liepos viduryje. Tada net aš miegu sandėlyje, nes tiek daug darbo.

Dokumentai, muitai ir tie Brexit nervai

Ar dabar reikia kažkokių popierių gabenant asmeninius daiktus į Angliją?

Reikia. Inventorius su daiktų sąrašu ir vertėmis. Jei nori muito lengvatų – perkraustymo į Angliją pažymėjimas, nuomos sutartis ar pirkimo dokumentas, paso kopija. Po Brexit viskas tapo biurokratiškesne. Bet turiu pasakyti atvirai – mažiems express kroviniams, aiškiai naudotiems namų apyvokos daiktams, muitinės paprastai neknisasi jei daiktai supakuoti neatrodo kaip prekyba. Nors galiu klysti, nes du tūkstanti dvidešimt ketvirtų metų naujausių taisyklių pilnai nesu įsiminęs. Jos keičiasi tada, kai aš sumirksiu. Svarbiausia – turėk pasą ir tikslų adresą Anglijoje. Nes klaidingas gatvės numeris vėluoja labiau nei popieriai.

Brexit'as viską apsunkina ar jau nebe?

Apsunkina. Anksčiau, iki dviejų tūkstančių dvidešimt pirmųjų, tiesiog važiuoji. Dabar? Ferry laukimo eilės, muitinės deklaracijos, T1 procedūros. Bet pripranti. Kaip prie blogo kelio. Nuvažiuoji lėčiau, bet nuvažiuoji. Aš pasiilgau senų laikų, kai Kalė buvo dvidešimt minučių, ne dvi valandos. Bet taip jau yra. Jei daiktai supakuoti ir popieriai paruošti, express pervežimas į Angliją per 24 valandas vis dar realus. Tik reikia ferry bilietą užsisakyti iš anksto. Mes imame tunelį arba keltą per Nyderlandus – priklauso, kur greičiau laisva vieta. Angliją pasiekiam per prancūziškus greitkelius.

Ar galiu dežes siųsti be sąrašo, jei skubu?

Gali. Bet aš to nerekomenduočiau. Jeigu muitinė atidarys – o atidaro atsitiktine tvarka – tu kvailyje. Turėjau klientą, kuris rašė „seni rūbai", o viduje – keturiasdešimt naujų sportbačių dėžių. Konfiskavo. Gana skaudžiai. Per skubius krovinių išvežimus į Angliją aš vis tiek prašau bent apytikslio sąrašo: trys virtuvės dėžės, dvi miegamojo. Nebūtina detalizuoti iki kojinių skaičiaus. Bet „įvairūs" skamba įtartinai. Užtrunka dešimt minučių parašyti. Daryk tai, kol vyrukai krauna. Tada neprarasi laiko, o aš – nervų. O nervai man jau ir taip įtempti.

Kas jei aš dar negavau jokio Anglijos adreso ant popieriaus?

Turi? Nuomos sutartį? Draugo laišką? Kažką? Nes jei neturi net jokio raštiško patvirtinimo, kad gyvensi Anglijoje, muitinė gali pamanyti, kad parduodi daiktus. O tai jau komercija. Aš vežu, bet aš neužpildau tavo muitinės deklaracijos melagingai. Turiu matyti adresą. Kartais žmonės skuba labiau nei reikia. Pas draugą pagyvenk savaitę, gauk laišką ten, tada vežk. Express nereiškia „be taisyklių". Tai reiškia „labai greitai pagal taisykles". Aš nepradėsiu rizikuoti savo licencija dėl tvarkingai neatrodančio krovinio.

Kai viskas eina ne taip

Ką daryti, jei vairuotojas vėlavo, o aš turiu skristi?

Tai mano košmaras. Jei pažadame devintą ir fūra stoja prie kiemo dvyliktą – blogai. Paprastai vėlavimai dėl eilių prie Dunkerko, arba prakiurus padangai. Bet žmogiškas faktorius irgi egzistuoja. Dėl express užsakymų dabar siunčiu GPS nuorodą, kad matytum kur fūra. Buvo dvi tūkstanti dvidešimt antrais – vyrukas praleido lėktuvą, nes vairuotojas užsigulėjo. Mes apmokėjome bilieto keitimą. Kartais kalta mūsų pusė, kartais likimas. Palik bent tris valandas tarpinį rezervą tarp išvykimo ir skrydžio. Nes aš galiu pažadėti, bet negaliu valdyti visų greitkelių Europoje. Nebent tampiu ne vežėju, o dievu. Dar neišmokau.

Ar buvote, kad daiktai atvažiuoja sulamdyti ar kitaip sugadinti?

Taip. Buvo. Prieš trejus metus metalinė lentyna perplėšė čiužinį, nes klientas supakavo viską netvarkingai, o mes, dėl didelės skubos, nepakankamai patikrinome kaip pakrauta. Ar tai mūsų kaltė? Iš dalies taip. Express reiškia skubėjimą, o skubėjimas kartais duoda broką. Mes atlyginome žalą. Žinau kompanijų, kurios niekada nepripažįsta savo kaltės. Aš pripažįstu, jei aišku. Bet be nuotraukų prieš pakrovimą – sudėtinga įrodyti, kas įbrėžė sofą. Todėl prašau: fotografuok. Net blogai, net blyškiai. Bet kad matytųsi. Geriau prasta nuotrauka nei jokios. Aš taip sakau kiekvienam ir vis tiek pamiršta.

O jei fūra tiesiog sugedo pakeliui, vidury Prancūzijos?

Tada skambiname mūsų partneriui į Paryžių ar Lioną. Buvo kovą – nulėkė turbina. Šešios valandos. Perkraustėm krovinį į kitą furgoną. Klientas supyko teisėtai. Bet mašinos dūžta. (nors ką aš čia – ne daiktai dūžta, o transportas). Fūra ta buvo sena, turėjau parduoti anksčiau, mano mechanikas tai ir įspėjo. Dabar per express maršrutus vengiu seno autoparko. Dažniausiai. Jei kritinė situacija, vežame atsarginį furgoną iš karto. Bet vėlavimas neišvengiamas. Neįmanoma nuvažiuoti į JK be jokios rizikos. Na, galima pabandyti, bet aš nepritariu avantiūroms su svetima sofa. Nes atsakau aš, o ne dangus.

Ar jūsų įmonė išvis egzistuoja, nes Google nieko nerodo?

Aš nėra SEO genijus. Gimiau prieš internetą. Dauguma klientų ateina iš lūpų į lūpas. Mūsų ofisas Vilniuje, šalia to didžiojo žiedinio sankryžos. Ateik, atnešk kavos. Bet jūsų baimė suprantama. Šitoje rinkoje pilna vaiduoklių. Yra feikinių įmonių, kurios nukopijuoja realiųjų mašinų numerius ir siūlo tris šimtus eurų į Londoną. Pasiima avansą – dingsta. Radote mūsų numerį per bičiulį? Puiku. Neradote Google? Na ir kas. Svarbu, kad rastumėte tada, kai reikės paaiškinti, kur jūsų daiktai. Dvidešimt trejų metų patirtis skaitosi ne paieškoje, o darbuose. Telefonas mano rankose visada.

Pakrovimas, pristatymas ir pabaiga

Ar turiu pakuoti daiktus pats, kai užsakau greitą išvežimą?

Jei nori sutaupyti laiko ir pinigų – taip. Mes galime supakuoti, bet tai prideda tris keturias valandas. Per dvidešimt keturių valandų express kiekviena valanda auksinė. Burbulinė plėvelė – tavo draugė. Dežės iš parduotuvių tinka, tik dvigubai apask su lipnia juosta. Mačiau žmonių, kurių daiktai buvo supakuotas tiesiog į maišus nuo prekybos centro. Plyšta. Klaipėdoje praėjusį mėnesį visas drabužiai buvo tokiuose maišuose. Maišai sprogo fūroje. Košmė. Pirk tikras dėžes. IKEA maišai, beje, tvirti. Galima naudoti. Bet jei turi normalių dėžių – dėk į jas. Just do it.

Ką daryti su raktais, jei jau išskridau į Londoną, o daiktai vežami vėliau?

Palik kaimynui. Arba po ta netikra akmeniu – ne po pirmą, kurią rastų vagys. Arba atsiųsk į mūsų biurą. Turime seifą. Londone į nuomojamą butą reikia žmogaus, kuris priims. Jei tai tavo pusbrolis – duok raštišką sutikimą. Ne teisinį, tiesiog rankraštį. Barking'e pernai buvo situacija: pusbrolis atsisakė priimti, nes neatrodai kaip nuotraukoje. Teko skambinti man. Aš pažiūrėjau į vairuotoją. Jis nebuvo gražuolis. Bet vis tiek davė daiktus. Pusbrolis atsileido. Tiesiog pasiruošk kontaktinį asmenį. Ir nepamiršk pasakyti, kad jis ateis.

Kas pasirašo priėmimo aktą Anglijos pusėje, jei aš darbe?

Vairuotojas skambina. Tu turi trisdešimt minučių atvykti arba atsiųsti atstovą. Be parašo mes nepaleidžiame. Taip. Punktas. Aktas saugo ir tave, ir mus. Jei nėra nieko – vairuotojas stovi. Stovėjimas kainuoja, paprastai penkiasdešimt svarų į valandą. Londono eismas žudo. Jei vairuotojas laukia, parkavimo metrai ryja pinigus kaip laukiniai. Turiu kitą paėmimą Redinge ketvirtą valandą. Planuok. Parašyk kontaktą. Neignoruok skambučio. Aš nekenčiu, kai klientai paslepia telefoną po pagalve užsiėmę darbu. Atsiliepk. Skubu.

Ar galima palikti daiktus jūsų sandėlyje Londone, jei dar nepasiruošęs priimti?

Taip, turime sandėlį netoli Kroidono. Bet tai nėra nemokama. Dieninis tarifas taikomas. Kartais žmonės galvoja, kad „palikti mėnesiui" išsprendžia problemą. Sukuria naują sąskaitą. Buvo konkurentų, kurie vilioja pigiu pervežimu, o po to sandėlio mokesčiai tave suėda gyvą. Aš nemėgstu tokių žaidimų. Geriau, kad pasiimtum iš karto. Mažiau galvos skausmo. Bet jei tavo bute griuvo siena ar dar kas – paliekam. Trumpam. Savaitę, gal dvi. Ilgiau – jau turi mokėti arba ieškoti kito sandėlio. Aš ne bankas, kad saugočiau amžinai.

Greitas krovinių išvežimas į Angliją per 24 valandas – tai įmanoma. Aš tai darau dešimtmečius. Bet tai nėra paslauga visiems ir visada. Reikia pasiruošimo, realių lūkesčių ir žinojimo, kad pervežėjas yra žmogus, o ne robotas. Jei skubi – skambink. Tikrai. Aš atsiliepsiu arba parašysiu kai galėsiu. Bet būk pasiruošęs atsakyti, kiek tos dėžės sveria, ir kur tiksliai Londone tave rasti. Nuo to priklauso viskas. O jei turi laiko – geriau planuok iš anksto. Sutaupysi ir pinigų, ir adrenalino. Per tiek metų tai vienintelis patarimas, kuris nepaseno: buk atviras ir neik per pigiausius pasiūlymus. Jie kainuoja dvigubai.