Greitas krovinių gabenimas mikroautobusais kasdien į užsienį – ką verta žinoti tikrai

Žinau, kad kai ieškote, kaip nugabenti siuntą ar nedidelį krovinį į užsienį, akis užkliūna už frazių "kasdien", "greitai", "pigiai". Bet aš jau dvidešimt ketveri metai važinėju šituose maršrutuose – nuo Vilniaus iki Hamburgo, nuo Klaipėdos iki Olandijos – ir galiu pasakyt, kad greitas krovinių gabenimas mikroautobusais kasdien į užsienį yra realus dalykas, bet su savo niuansais. Šitam tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man dažniausiai užduoda pirmą kartą skambinantys. Ne paskaita. Paprastai. Kaip per žinutę.

Vežimas iš pradžių – kaip čia vyksta

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu į Vokietiją?

Kaina... hmm. Jei standartinė siunta iki 30-40 kg iš Vilniaus į Berliną, dažnai riba yra 90–150 eurų. Bet buvo atvejų, kai klientas neįvardino, kad reikia liftu kelti į antrą aukštą – kaina tada šoktelėja. Vežėm generatorių – svoris buvo "neaiškus", realiai išlindo 180 kg. Teko primokėt. Pasakykit tikslų svorį. Didesni kroviniai gali siekt ir 400 eurų. Viskas nuo maršruto.

Ar tikrai važiuoja kasdien? Nes man labai skubiai reikia.

Taip, bet čia reikia suprast, kad "kasdien" nereiškia, jog jūsų siuntai skirtas mikroautobusas išvažiuoja šią sekundę. Surenkam krovinius, formuojam maršrutus. Į Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją – dažniausiai išvykimai tikrai kiekvieną dieną. Į Italiją ar Ispaniją kartais kas antrą. Jeigu skambinat antradienį ryte, realiai krovinys gali išvykti trečiadienį vakare. Greitas gabenimas mikroautobusais – lankstus grafikas, bet ne teleportacija. Kartais žmonės pyksta, kad negali šiandien į Londoną. Negali. Faktas.

O jei gyvenu kaime – ar privažiuos pasiimti?

Paimam iš didžiųjų miestų be problemų. O jei gyvenat kaime prie Molėtų ar kur nors Kėdainių rajone... tada jau priklauso. Kartais sutariam, kad atvežat į artimiausią miestą, kartais mokat šiek tiek daugiau. Buvo atvejis – klientė gyveno už Trakų prie ežero, adresa net Google Maps rodė nevisai tiksliai. Vairuotojas nuvažiavo tris kilometrus per blogą kelią. (atleiskit, "nevisai" – turėjau omeny "ne visai"). Toks mikroautobusas ne visur apsisuka. Tai jei kelias žvyrinis – perspėkit iš anksto.

Mikroautobusas ar fura – kam skirtas šitas greitas gabenimas?

Jei turit du lagaminus iki 20 kg – mikriukas gali būt per brangus. Bet jei vežat paletę ar keletą dėžių į Olandiją ebay pirkėjui – mikroautobusas yra auksinis. Fura paima didelius kiekius, be to, nevažinėja kasdien į mažus miestelius. O mūsų mikriukai važiuoja nuolat, surenka iš kelių klientų. Viena mergina vežėsi katės narvelį drauge... nors čia ne gyvūnų pervežimas. Nukrypstam. Trumpai – mikroautobusas tarpinis variantas tarp kurjerių ir fūros. Kaina vidutinė, greitis – geras.

Kainos, pinigai ir kodėl visi skirtingai skaičiuoja

Kodėl man vienas pasiūlė 120 eurų, o kitas 380?

Oho, čia klasika. Kai kurios įmonės turi nuolatinius maršrutus ir jei jų mikroautobusas tuo metu važiuoja pusiau tuščias, pasiima už bet ką. Kitos dirba per brokerius – kaina auga. Buvo atvejis – pats mačiau – brokeris paėmė 250 eurų, o realus vežėjas gavo 90. Nu, čia jau apie blogas įmones, bet tokių pilna rinkoj. Pigiausias pasiūlymas ne visada geriausias. Kartais reiškia, kad siuntą įmes į kampą ir pamirš savaitei. Patikrinkit, ar firma turi savo parką, ar tik perskamba užsakymą kitiems.

Ar mokėt galiu grynais vairuotojui? Nes kortelės neturiu.

Techniškai galima, bet aš asmeniškai to nerekomenduoju. Vairuotojas vairuoja, skaičiuoja kilometres, dar turi rūpintis muitinės popieriais. Jeigu dar prisideda pinigų skaičiavimas... vieną kartą klientas sumokėjo grynais, vairuotojas pametė čekio nuorašą – nesąmonė išėjo. Banko pavedimas aiškiau. Bet jei kitaip negali – atsiskaitykit priimdamas siuntą. O dar geriau – pavedimas prieš išvykimą. Tada visi ramūs. Mikroautobusų siuntų gabenimas į užsienį taip sklandžiau ir vyksta.

Kiek laiko siunta bus Prancūzijoje? Skaičiuoju dienas.

Iš Vilniaus į Paryžių – dvi-trys dienos. Realiai. Į pietų Prancūziją – trys-keturios, nes ten jau reikia pervažiuoti visą šalį. Bet aš nežinau 100% tiksliai jūsų atvejo, nes nuo to priklauso, ar muitinė nedarys tikslinės patikros. Buvo siuntinys su elektronika – sustojo muitinėje Prancūzijos pasienyje pusdieniui. Atrodė viskas legalu, bet jie tikrino. Žiemą per Vokietiją sniegas gali padaryt velnių. Skaičiuokit su trupučiu rezervo.

Ar ta kaina jau su pakuote? Ar man paciam dėžiu pirkti?

Ne, kaina – už transportą. Dėžės, lipnios juostos, burbulinės plėvelės – tai jūsų galvos skausmas. Nors mes kartais turim kelis standartinius dydžius, bet jos greitai išsenka. Geriausiai nueikit į statybines ir pasiimkit dvigubų sienelių kartono. Aš savo siuntoms naudoju senas, tvirtas dėžes iš buitinės technikos – jos geriau nei daugelis naujų. Jei vežat stiklą – reikia medžio rėmo. Mikroautobuse kroviniai stumiami vienas prie kito, durys atsidarinėja. Judėsit, viskas barška. Kietas pakavimas sutaupo nervų.

Popieriai, muitai ir dalykai, kuriuos žmonės pamiršta

Ar man reikia kažkokio EORI kodo? Nejuokauju, tikrai nežinau.

Jeigu siunčiat įmonė – be abejo. Jeigu fizinis asmuo asmeniniam naudojimui – dažniausiai nereikia, nebent muitininkai pasidomės. EORI reikalingas, kai siunta viršija tam tikrą vertę arba kai tai komercinis krovinys. Aišku, jeigu siunčiat iš Lietuvos į Vokietiją du tiekėjams... hm, tada jau verslas. Aš tikrai ne pasienio policininkas ir ne visas muitinės aktualijas atsimenu mintinai (čia jau antstolių lygis), bet galiu pasakyt: pirma pabandyk be EORI, o jei klaus – tada formuok. Geriau pasitikrinkit muitinės puslapyje, aš vežu, ne konsultuoju dėl kodų.

Dovanų siuntimas į Vokietiją – ar muitiniai tikrins?

Dovana yra dovana, bet europiečiai muitininkai žino viską. Jei vertė viršija 45 eurus – gali tekti mokėti PVM arba muitą priklausomai nuo prekės. Buvau šokiruotas, kai vienas vyras siuntė į Angliją (dabar juk nebe ES... nu bet pavyzdys) dviratį sūnui gimtadienio proga. Vertė – 600 eurų. Jie pažiūrėjo kaip į komercinį krovinį. O ir dabar į Šveicariją ar Norvegiją... ten viskas kitaip. Į ES (Vokietiją, Nyderlandus) iš Lietuvos jau lengviau, sienų nėra, bet jei siunta aiškiai nauja ir brangi – gali iškilt klausimų. Rašykit "dovana" ant lipdukų – tai nepadės. Rimtai.

Kas rašo CMR dokumentą – aš ar jūsų vairuotojas?

Paprastai mes paruošiam CMR, kai siunčiat su mumis. Bet turite pasakyt tikslius duomenis: kas siuntėjas, kas gavėjas, kiek vietų, svoris. Buvo vienas klientas iš Panevėžio, sumetė man žinutę: "nuvežit dėžę pas Joną į Miuncheną". Koks Jonas? Kokia gatvė? Nurodėt tik telefona. Vairuotojas atvažiavo – "Jonas" neatsiliepė. Pradžioj galvojau, kad apgavo, bet tiesiog įmonėj nebėr žmogaus, numeris neatnaujintas. Valanda stovėjimo. Už tai sąskaita didėja. Tai pildykit CMR tiksliai. Jei nežinot kaip – pasakysiu. Nėra ten filosofijos.

Ar galima vežt maisto produktus – pavyzdžiui, džiovintą mėsą?

Čia jautru. Į ES (Vokietiją, Olandiją) džiovinta mėsa gali būt, bet turi atitikt veterinarinius reikalavimus. Apskritai, jei pakavimas sandarus, kiekiai nedideli, dažniausiai praleidžia. Bet... vienu atveju vežėm rūkytą lašinį į Daniją – ten jie kategoriškai ne. Jei grynai paklausiat, ar galiu įdėt rūkytą džiovintą kiaulieną (velniop, vėl ne taip parašiau – turėjau galvoje "rūkytą kumpį", atleiskit) – atsakymas: galit įdėt savo rizika, bet jei muitinė atidarys ir nuspręs, kad tai nelegalus produktas – mes atsakomybės neprisiimam. Geriau ne. Savo pažįstamai mamai nesiunčiau sūdyto lašišos į Frankfurtą. Nes neverta galvos skausmo.

Jeigu dokumente klaida pavardei – ką tada?

Tada vairuotojas stovi pasienyje ir ringtinėja. Buvo toks atvejis su krovinuku į Belgiją – siuntėjo pavardė parašyta su "č" vietoj "c". Muitininkas pasakė, kad nepriims. Teko kviesti klientą, jis siuntė skenuotą pasą, vairuotojas laukė valandą prie pasienio posto. Laiko sąskaita. Mikroautobusas stovi, kitos siuntos laukia. Todėl raginu: tikrinkit duomenis tris kartus. Ypač registacijos numerius, šalis, miestų pavadinimus. "Berlynas" ir "Berlin" – skirtingi pasauliai popieriuje.

Kai nutinka bėdos – sugedimai, brokeriai ir dingęs krovinys

O jeigu mikroautobusas sugedo kur nors prie Varšuvos?

Tai gyvenimas. Buvo pernai žiemą – VW Transporteris prarado pavarų dėžę Lenkijoje. Keliolika klientų pasiunta. Ką padarėm? Iškrovėm viską į kitą transportą, kuris buvo už poros valandų kelio. Siuntos vėlavutę pusdienį gavo, bet gavo. Kartais blogai, kai nėra atsarginio mikroautobuso – tenka derintis. Bet rimtesnės įmonės turi ryšius. Jei vežate per kažkokį vienintelį vaikinuką su vieninteliu automobiliu – tada rizikuojat. Mikriukui iki Londono – ilgas kelias. Gedimas pasitaiko. Svarbu ne gedimas, o tai, kaip jį išsprendžia. Aš pats turiu omeny du atsarginius kontaktus Lenkijoje.

Ar jūs draudžiat siuntas? Visiškai?

Hmm. Čia turėtumėt klaust konkrečios įmonės, su kuria važiuojat. Mano praktikoje – dalis draustų, dalis nesidrovi prisipažint, kad draudimas yra tik dėl transporto priemonės, ne dėl siuntos turinio. Tas yra... keblu. Aš ne teisininkas, kai kurie dalykai man irgi migloki. Bet ką galiu pasakyt – jeigu vežate vertingą elektroniką, pasisakykit. Yra galimybė sutartinai apdrausti. Tai kainuos papildomai. Daugelis žmonių to nedaro, tiki, kad "bus gerai". Būna ir būna. Bet aš mačiau, kaip per avariją mikriukas apvirto (beje, ne mūsų, lenko mašina) – kroviniai išsibarstę. Be draudimo – viskas į orą. Rimtai svarstykit.

Vairuotojas paliko siuntą visai ne ten, kur reikėjo. Kaip taip?

Galiu atvirai – taip nutinka, kai skubama. Buvo situacija Olandijoj: adresas "Roterdamas, X gatvė 15", o vairuotojas supainiojo su kito kliento adresu. Paliko pas kaimyną. Kaimynas brangų krovinį paėmė, nes matėsi, kad atvežta. Išsiaiškinom tik tada, kai gavėjas pradėjo skambint. Dabar mes darom nuotraukas prieš atiduodant, prašom pasirašyt ant CMR tikslią gavėjo pavardę. Blogos įmonės to nedaro – mesteli prie durų ir varyk. Mikroautobusų gabenimas greitas, taip, bet tikrinimas turi būt atidus. Jei matot, kad vairuotojas skuba kaip pašėlęs – įspėkit jį. Savo teisė.

Kodėl kartais siūlot nevežti per kokius tai Vidurio Europos brokerius?

Ai, čia aš kiek užsirūgščiau, bet teisybė. Yra tokių "logistikos centrų", kurie surenka krovinius, prisikrauna mikroautobusą chaltūriniais popieriais, o vairuotojai dirba po 14 valandų. Kartą Mažvydo siunta į Liverpulį dingo keturioms savaitėms – rado apleistame sandėlyje prie Varšuvos, po to kai mes patys nuvažiavom ieškot. Brokeris nusiplovė rankas. Krūva žmonių zulina kainą, po to nesusitvarko. Ar visi blogi? Ne. Bet jei kalba eina apie kasdienį krovinių gabenimą mikroautobusais, rinkitės tuos, kas turi savo parką, matomus numerius, ofisą. Ne tik gražią svetainę. Sutaupysit nervų ląstelių. Tai tiek.

Jeigu gavėjas neatsidaro durų – kas atsitinka mano kroviniui?

Vairuotojas skambina. Neatsiliepia. Rašo žinutę. Tylu. Geriausiu atveju suveža į artimiausią jų sandėlį Olandijoje ar kur ten. Blogiausiu atveju... na, krovinys grįžta. Už returną reikia mokėt. Buvo neatidus klientas Panevėžyj, pamiršo pasakyt, kad žmona išsituokė ir išvažiavo iš to buto Hamburge. Vyras sugalvojo nustebint ja. Na, staigmena nepavyko. Siunta atgal. Sumokėjo dvigubai. Tai – jūsų atsakomybė užtikrint, kad gavėjas žino apie pristatymą. Mikroautobusai neturi laiko savaitę laukt prie durų. Skambinkit patys savo žmogui. Užtikrinkit.

Pakavimas, svoris ir ribojimai

Kiek kilogramų galima sutalpinti į tą mikroautobusą?

Standartinis VW Transporteris ilgis – apie 3 metrai krovinių zonoj, plotis metro aštuoniasdešimt... hm, trigubai. Svoris... iki pusantros tonomis (velniop, rašau kaip kalbu – turėjau galvoti "tonos", bet čia bus 1.5 t), nors realiai saugiai iki 1200 kg be savo kėbulų. Bet jei atvešit 300 kg sofą – puiku, sutalpins. Jei 50 mažų dėžių po 20 kg – irgi. Problema, kai atsiranda nereguliuojamas svoris. Arba skystis. Mikroautobusai nėra fūros kondensatoriais stabdytos, stabdžių būklė irgi turi reikšmės. Geriau nepiktnaudžiaukit. Vienu metu vežėm metalo detales – 800 kg. Vairavimo savybės pasikeitė. Vairuotojas prisipažino, kad stabdymo kelias kitoks. Nepamirškit to. Rimtai.

Kaip man sekti siuntą? Turit programėlę ar kažką?

Daugelis mažesnių vežėjų neturi gražių GPS programėlių kaip DPD. Mes siunčiam vairuotojo numerį ir apytiksles rakto valandas. "Rytoj apie pietus bus Tilburge." Toks bendravimas. Kartais skambinat patys. Tai nėra Amazon Prime, kur matot kiekvieną posūkį. Bet jei reikia – vairuotojas atsiunčia nuotrauką iš kelio arba lokaciją WhatsApp. Vienas jaunimas prašė "trackino", aš atsakiau – tu gali paskambint vairuotojui, jis pasakys kur yra, kas tau dar reikia. Mikriukas nėra lėktuvas. Greitas gabenimas pervežimais mikroautobusais reikalauja šiek tiek senamadiško pasitikėjimo.

Ar galima vežti skysčius – pavyzdžiui, rankų darbo sultis stiklainiuose?

Gali, bet blogai. Sveiku proto to nedaryčiau. Stiklas barškasi, mikroautobusai kratosi daugiau nei fūros. Kitas dalykas – jei kuris nors stiklainis trūksta, aplimpa visa siunta. Buvo vežęs klientas į Italiją naminį vyną. Supakavo... na, prastai. Polietileno maišeliai. Atidarėm duris Olandijoje – kvapas toks, kad teko vėdint savaitę. Daugiau tą klientą vežti atsisakiau. Jei jau skystis – dėkit į plastiką, sandarinimo žiedus, nieko stiklinio ant viršaus. Žodžiu, mikroautobuso privalumas lankstumas, bet jis irgi turi savo fizikos dėsnius.

Ar galima pasiimti ir žmogų kartu su siunta į užsienį?

Techniškai kai kurie mikroautobusai turi keleivių vietas. Bet... čia jau keleivių pervežimas, o ne krovinių. Jeigu vienas žmogus sėdi priekyje, ir tas žmogus yra jūsų draugas – sutartinai galima. Bet oficialiai – ne. Aš asmeniškai nesiūlau, nes krovinio draudimas ir keleivio draudimas – skirtingi dalykai. Be to, vairuotojas veža ilgą kelią, nenori papildomo pašnekovo (nors kai kurie vairuotojai ir pasiilgsta lietuviško balso). Atvejų pasitaiko. Bet aš sakau – skambinkit keleivių pervežimams, o siuntai – siuntai. Nesugadinkit sau nuotaikos bandydami sujungt du reikalus pigiau.

Dar keletas praktinių klausimų

Jūs dirbat ir savaitgaliais? Nes man sekmadienį reikia.

Šeštadieniais dar važiuojam – jeigu maršrutas sutampa. Savaitgalinis gabenimas mikroautobusais reguliariai vyksta į Vokietiją, Olandiją. Sekmadienį... na, vairuotojai irgi žmonės, nori grįžt namo valgyt šaltibarščių (ir ne tik). Bet skubios siuntos būna ir sekmadieniais. Tuomet kviečiam atskirą vairuotoją arba derinam su tais, kas turi pamaininį. Kaina auga apie 20-30 proc. Aš realiai pasakysiu arba "galiu" arba "negaliu". Nesiūlau meluot, kad paimsim, o tada žiūrėsim. Kasdieniai reisai mikroautobusais į užsienį dažniausiai darbo dienom intensyviausi. Savaitgalis – jau išskirtiniai atvejai.

O jei mano žmogus persikėlė į kitą adresą likus dienai? Galima pakeisti?

Galima, bet tikrai ne paskutinę minutę, kai vairuotojas jau stovi prie senojo durų. Buvo toks atvejis – klientė parašė WhatsAppu, kad "Jonukas dabar gyvena kitam gale Miuncheno". Gerai, kad parašė dar prieš išvažiuojant iš Lietuvos. Pertvarkėm maršrutą. Bet jei mikroautobusas jau Vokietijoj – pakeitimas kainuoja. Papildomas kuras, laikas. Kartais vairuotojas niekaip nespėja. Geriausia – užfiksuot teisingą adresą iš karto. Paskutinės minutės chaosas erzina visus. O ir jus, tikėtina, irgi. Tiesiog patikrinkit du kartus.

Ar mikriukas tilps nemaži baldai – pavyzdžiui, neišardoma sofa?