Greitas ir patikimas siuntinių atvežimas į Angliją: ką svarbu žinoti prieš renkantis vežėją?

Taigi, klausiate, kaip greitai ir patikimai nugabenti siuntinį į Angliją. Aš šitame reikale jau dvidešimt treji metai – nuo tada, kai dar nebuvo nei Brexit, nei tų elektroninių deklaracijų. Dabar viskas kitauta. Jeigu anksčiau į Londoną siuntinys keliaudavo kaip į kaimą, dabar tai jau tarptautinis pervežimas su muitais ir popieriais. Daugiausiai klientų skambina iš savaitgalio panikos: brolis laukia, sesė skambina, reikia išsiųsti dabar. Ir aš suprantu, bet greitas siuntinių atvežimas į Angliją reikalauja ne tik mašinos, bet ir galvos. Štai ką dažniausiai klausia žmonės prieš pirmą kartą.

Terminai, kainos ir tas jausmas, kai reikia visko dabar

Kiek maždaug kainuoja siuntinių gabenimas į Angliją, jei, tarkim, siunčiu keturias didelias dėžes su asmeniniais daiktais?

Na, čia tas klausimas, nuo kurio viskas prasideda. Daugiausiai kainos priklauso nuo svorio, apimties ir to, ar siunčiate į Londoną, ar į kokią atokią vietą Šiaurės Anglijoje. Jeigu keturios dėžės po 20–25 kg, galite tikėtis kainos nuo 120 iki 180 eurų, bet tai labai apytikslė. Būna pigiau, būna brangiau su ekspresu. Kartais pamirštama, kad gavėjas dar mokės muitus. Aš mėgstu perspėti: pasiūlymas telefone – dar ne galutinė sąskaita.

Ar tikrai egzistuoja toks super greitas pristatymas į Londoną per dvi tris dienas, ar tai tik rinkodaros triukas?

Egzistuoja, bet atsargiai su „per 24 valandas“ frazėmis. Taip, yra tikrai greitų maršrutų, kurie važiuoja tiesiai per Olandiją ir Belgiją, ir per kelias dienas siuntinys jau Londone. Bet tai ne stebuklas – tiesiog mašina pilna, važiuoja be sustojimų. O ta supergreita reklaama dažniausiai skirta dokumentams ar mažoms siuntoms. Vieną kartą klientas priblokštas skambino, kad dvi didelės dėžės nepristatytos per nakt. Na ką aš galiu pasakyti – fizika.

Kodėl vienas mano draugas gauna siuntinius į Manchesterą per dvi dienas, o kitas laukia savaitę – nuo ko čia priklauso?

Aną savaitę vienas klientas siuntė į Manchesterą – mašina pilna, išvažiavo antradienį ryte, trečiadienio vakarą jau skambino laimingas gavėjas. O kitas, siuntęs tą pačią dieną, tik jo dėžės liko muitinėje dėl trūkstamo prekės kodo. Gavėjas laukė aštuonias dienas. Taip, tai nėra idealu, bet taip nutinka. Dar priklauso nuo to, ar vežėjas turi kasdieninį maršrutą, ar renka siuntinius kelias dienas, kol susidaro pilnas krovinys. Ir nuo to, ar pasitaiko eilės prie sienų. Kartais ten spūstys, nors ir retai.

Ar brangiau kainuoja pristatymas tiesiai į duris Birmingame, o ne į kokį nors sandėlį Londone?

Taip, durų durų pristatymas atsieis šiek tiek brangiau, bet skirtumas nebus kosminis. Jei mes jau važiuojame į Angliją, tai nuvažiuoti į Birmingham vietoj Londono nėra tragedija, bet reikia maršruto derinimo. Kai kurios įmonės duoda fiksuotą kainą į bet kurią JK vietą, kitos skaičiuoja pagal pašto indeksą. Aš mėgstu, kai gavėjas pasiima iš taško, nes tada ratu greičiau sukasi. Bet jei senyvo amžiaus žmogus laukia, vežame prie durų. Tiesiog pasakykite iš anksto.

Ar galiu ką nors padaryti, kad sutrumpinti terminą, jei mano brolis Anglijoje skubiai laukia dokumentų?

Jei tikra skuba, yra oro kurjerių paslaugos, bet ten kainos įkandamos ne visiems. Kelių transportu galima paspartinti, jei siuntinys pasiekia terminalą iškart prieš išvažiuojant pilnam automobiliui. Turime išvykimus du tris kartus per savaitę. Jei atnešate pirmadienio rytą, antradienį jos gali jau būti kelyje. Atvežę ketvirtadienio vakarą, teks laukti kitos savaitės pradžios. Skambinkite prieš atveždami – pasakysiu tiksliau.

Pakuotė ir tos smulkmenos, kurios gyvenime užknisa

Kaip supakuoti daiktus, kad jie atkeliautų sveiki, o ne atrodytų kaip po karo?

Nenaudokite senų bananų dėžių – jos atlaiko gal du kilogramus. Kartonas turi būti dvigubo sluoksnio, geriau trigubo. Jei dedate porcelianą, kiekvieną gabalą apvyniokite ir niekada nestatykite tiesiai ant dangčio – krautuvai mėgsta versti. Mačiau per dešimt metų įvairių šedevrų: žmonės augalus į maišelius krauna, o tada stebisi, kad išlipa žemės. Ir dar: užkirskite dėžes gerai, ne viena juostele. Teipas atšoka, ypač jei drėgna.

Ar galiu naudoti senas pieno ar batų dėžes, ar būtinai pirkti naujas didžiąsias?

Senos batų dėžės dar gal ir praeis, jei viduje nėra senų etikečių. Bet pieno dėžės – ne, jos drėgnos, klibančios ir baigia gyvenimą kaip košė kelyje. Investuokite į normalias dėžes. Kartais statybinių prekių parduotuvėse parduoda gerus kartonus pigiai. Jei renkatės iš namų paėmimą, mūsų vaikinai turi atsarginių, bet kainuoja. Ir nerašykite ant pieno dėžės „skubi siunta“ – tai nepadės, tik atrodys liūdnai.

Ką daryti, jei siunčiu ir stiklinius indus, ir drabužius – ar galima viską mesti į vieną didelę dėžę?

Galima, bet labai nerekomenduoju. Štai pavyzdys iš praktikos: prieš porą mėnesių klientė supakavo porcelianą su asmeniniais drabužiais viename dideliame kubilulyje. Atvykus į Reading, suknelės atrodė puikiai, nes buvo apsuptos burokine plėvele, o lėkštės... na, trys iš penkių lūžo. Drabužiai tiesiog nesuteikia pakankamai amortizacijos, jie slenka. Geriau indus į atskirą dėžę, apsaugoti putų pagalvėlėmis, o drabužius – į kitą. Jei labai norite taupyti vietą, dėkite indus apačion, drabužius viršun kaip sluoksnį. Bet bus sunku nešti.

Ar reikia kažkaip specialiai žymėti dėžes, kad muitinė jų nepalaikytų neaiškiu kroviniu?

Rūpestis geras, nors nežinau, ar dabar dar privaloma ant kiekvienos dėžės rašyti turinį išoriškai (turėjau galvoje – anksčiau rekomenduodavome, bet dabar dažniausiai užtenka bendros sąrašo kopijos ant dėžės). Svarbiausia, kad ant viršaus būtų aiškūs kontaktiniai duomenys – jūsų ir gavėjo. Jei siunčiate asmeninius daiktus, pridėkite ranka rašytą sąrašą su užrašu „Unaccompanied Personal Effects“. Tai padeda, kai muitininkas rytą neturi nuotaikos. Aišku, ne visada jie skaito, bet šansai padidėja. Ir dar: lipnius lapelius klijuokite taip, kad neuždengtumėte senų brūkšnių kodų.

Jei siunčiu labai sunkią dėžę, ar privaloma samdyti krovikus, ar galiu pats su draugu ją atgabenti iki jūsų mašinos?

Jei jūs ir draugas galit nešti, mes džiaugiamės – mažiau darbo mūsų vaikinams. Bet būkite sąžiningi dėl svorio. Buvo: klientas pasakė „čia tik trisdešimt kilogramų“, o realiai dėžė svėrė beveik šešiasdešimt. Mūsų vaikinas įsitempė nugarą. Jei viršijate dvidešimt penkis kilogramus vienoje dėžėje, geriau kelti su ratukais arba naudoti mūsų pagalbą. Mes ne vergai, bet padedam. Tik iš anksto perspėkite, jei mašinoje nėra vietos.

Popieriai, muitai ir Brexit maišas – kur daugiausia galvos skausmo

Ar man reikia to EORI numerio, jei siunčiu tik kelis lagaminus sesei į Angliją?

Jei siunčiate kaip fizinis asmuo asmeniniams daiktams, EORI numerio paprastai nereikia. Jis labiau reikalingas verslui arba pardavėjams. Bet štai niuansas: jei muitinė nuspręs, kad siunčiate per daug ar tai atrodo kaip komercinis krovinys, gali pareikalauti. Buvo atvejis, kai moteris siuntė penkis lagaminus draugei – muitininkai pagalvojo, kad parduoda. Teko aiškinti. Jei tikrai asmeninis siuntinys, rašykite sąžiningą laišką. O EORI – nelįskite, jei neverslininkas.

Kiek dabar muitų reikia mokėti siunčiant senus asmeninius daiktus – ar jie vis dar "laisvi"?

Seni asmeniniai daiktai daugiausia gali keliauti be muitų, jei naudoti mažiausiai pusę metų. Bet muitininkas turi teisę abejoti. Būna blogų dienų. Kartą klientas siuntė seną kompiuterį – muitininkui pasirodė per geros būklės ir pritaikė mokestį. Dabartinė taisyklė: jei vertė nedidelė ir tai ne nauja prekybinė siunta, paprastai praeina. Bet siunčiant elektroniką ar baldus, kurie atrodo nauji, pasiruoškite mokėti. Jungtinėje Karalystėje dabar viskas skaudi, tikrina kruopščiau nei anksčiau.

Kas yra DDP ir ar aš, siųsdamas iš Lietuvos, turiu tuo rūpintis, ar tai gavėjo reikalas Anglijoje?

DDP – „Delivered Duty Paid“. Aš šitą terminą mėgstu, nes klientams ramiau. Jei renkatės DDP, mes susimokame muitus čia, o gavėjas Anglijoje nieko nemoka. Bet kaina didesnė. Kitu atveju – DAP – gavėjas susiduria su britų muitais. Daugelis lietuvių renkasi DDP, kad nereikėtų kamuoti giminaičio. Ypač jei siunčiate močiutei, kuri neužsiima tarptautinėmis muitų instrukcijomis. Paaiškinkite agentui – jei norite ramybės, rinkitės DDP.

O jei aš deklaruosiu, kad viskas kainuoja 50 eurų, nors ten yra vertingi daiktai – ar tai didelė rizika?

Tai ne tik rizika, tai kvaila rizika. Muitinė turi savo duomenų bazes, jie mato, kad monitorius nekainuoja dvidešimt eurų. Jei sugaus melagingą deklaraciją, siuntinys bus sulaikytas, o jus gali bausti. Mačiau, kaip vaikinas siuntė kolekcionuojamus modeliukus – bandė nurašyti kaip „plastmasiniai žaislai, 30 eur“. Muitininkai pasigooglino, pamatė tikrą vertę, bauda ir savaitės delsimas. Būna, kad atrodo „visi taip daro“, bet kai papuola ant tavęs, nesmagu. Deklaruokite tiksliai.

Po Brexit viskas pasikeitė, bet kiek pasikeitė? Ar tai labai skaudina paprastą žmogų, siunčiantį daiktus į JK?

Pasikeitė ženkliai, nors daugelis dar gyvena 2015-aisiais. Dabar Anglija yra trečioji šalis, nebe ES narė. Tai reiškia, kad kiekvienas siuntinys turi eiti pro muitinę kaip į Šveicariją. Anksčiau dažnai praleisdavo be žvilgsnio, dabar – popierius prie popieriaus. Bet žmogui siunčiančiam asmeninius daiktus ne taip ir baisu, tiesiog reikia kantrybės. Ir laiko. Trumpai tariant, siuntinių pervežimas į Jungtinę Karalystę dabar brangesnis dėl tarpininkų ir lėtesnis dėl patikrų. Politikai žada, žada... Mes tiesiog dirbame su tuo, kas yra. O kai gerai susitvarko dokumentai, praeina ir sklandžiai.

Ar galiu į siuntinį įdėti maisto – pavyzdžiui, šokolado ar dešrų – močiutei Anglijoje?

Šokoladas gal ir praslysta, jei fabrikinė pakuotė ir ne komerciniam kiekiui. O dešrų – tikrai ne. Mėsos ir pieno produktai į JK uždrausti jau seniai. Močiutės rūkytų lašinčių nepraleis – bus sunaikinta. Kartą vyras bandė siųsti sūrelį į Londoną. Paėmė, parašė raštą. Jei norite pradžiuginti – sausainiai, saldainiai, ne virti. Nepamirškite deklaruoti net to maisto – mažų kiekių, bet sąžiningai. O šiaip geriau nesiųsti nieko, kas kvepės mėsos skyriumi – muitinės šunys nesnaudžia.

Kurjeriai, draudimai ir kas atsitinka kelyje

Mano draugas sakė, kad jo siuntinys į Leeds dingo kažkur pakeliui – ar tai dažna problema?

Pilnai nedingsta, bet stringa taip, kad atrodo, jog prapuolė. Mano pažįstamas prieš pusmetį naudojosi kažkokia neaiškia įmone, kuri siūlė stebuklingai žemas kainas. Siuntinys iškeliavo iš Kauno ir nutilo dviem savaitėms. Paaiškėjo, kad vežėjas perdavė kitam tarpininkui, o tas paliko sandėlyje netoli Manchester. Renkantis pervežimą į Angliją, svarbu ne kaina, o stebėjimo sistema ir kontaktinis asmuo. Patikimos įmonės duoda sekimo numerį, kur matyti net perkrovimo taškai. Jei siūlo tik „skambinkit po savaitės“ – bėkite. Arba bent nešiokite ten vertingiausių daiktų.

Ar verta pirkti draudimą siuntiniui ir ar jie realiai sumoka, jei dėžė sugenda?

Draudimas atrodo kaip bereikalingas priedas, kol neištinka bėda. Ne visada draudikai sumoka be vargo – būna įvairiai. Bet jei siunčiate elektroniką ar antikvarą, rekomenduočiau. Tik skaitykite smulkųjį šriftą. Kartais draudimas galioja tik su tinkama pakuote, o sena pieno dėžė to neatitinka. Buvo: klientas apdraudė kompiuterį, bet pakuotė per plona. Atlygio negavo. Tai jei jau draustis – darykite protingai. Kaina nedidelė, o ramybės daug. Bet sentimentinės vertės draudimas neegzistuoja.

Kai stebėjimo sistemoje matau "held at customs", ką man daryti – skambinti jums ar tiesiog palaukti?

Pirmiausia – giliai įkvėpkite. Tai nereiškia, kad viskas prarasta. Dažnai reiškia tik popieriaus trūkumą arba eilę prie stalo. Skambinkite mums – galime pakontaktuoti su tarpininkais JK. Jūs pats skambindami tiesiai į Anglijos muitinę nieko nepaskatinsite. Kartais užtenka dienos, kartais trijų. Buvo atvejis, kai siuntinys stovėjo dvi savaites dėl klaidingo prekės kodo. Mes pataisėme, ir jis pajudėjo. Taigi neverkite, bet ir rankų nenuleiskite. Skambinkite ir klausite.

Kodėl kai kurios įmonės duoda vieną kainą telefone, o paskui prideda kuro mokestį, muito tarpininkavimą ir dar kažkokius neaiškius mokesčius?

Čia tas reiškinys, kuris mane nervina jau seniai. „Žemos kainos“ įmonės pritraukia telefonu, o paskui, kai siuntinys jų rankose, pradeda siurbti. Kuro mokestis, krovos darbai, muitų tarpininkavimas – sąskaita trigubai. Aš vadinu tai spąstais. Tikras profesionalas duoda bent jau preliminarią sutartį su galimais papildomais mokesčiais. Jei atsako „o kai pamatysim“ – tai ne profesionalas. Patikimas siuntinių atvežimas į Angliją negali kainuoti penkiolika eurų už kubinį metrą. Tai fizika ir geografija, ne feja pasaka.

Dideli, keisti ir tie klausimai, kurių klausia tik jūs

Ar galiu siųsti baldą – pavyzdžiui, komodą – ar tai jau nebeskaitomas siuntiniu, o kroviniu, ir keičiasi taisyklės?

Ribos tarp siuntinio ir krovinio slidžios. Jei komoda neardoma, vienetinė, dažniausiai dar galima kaip krovinys mažame konteineryje. Bet jei siunčiate tris komodas ir dvi lovas – tai jau krovinys, ne siuntinys. Taisyklės keičiasi dėl svorio ir apimties. Siuntiniui paprastai paprastesni muitinės formalumai, o kroviniui – kiti kodai. Mes galime pervežti ir baldus, bet turime žinoti iš anksto. Kartais žmonės prisuka lentyną į dėžę ir galvoja, kad tai siuntinys. Na, techniškai taip, bet jei svoris septyniasdešimt kilogramų – vežame kaip krovinį. Kita kaina.

O jei siunčiu dviratį ar televizorių – ar jie neužsitraukia kažkokių keistų muitų be proto?

Elektronika ir dviračiai mėgsta užsitraukti dėmesį. Naujas televizorius vertinamas pagal komercinę vertę, o ne sentimentinę – mokėsite muitus. Senas dviratis paprastai praeina lengviau, jei atrodo naudotas. Buvo: vaikinas siuntė elektrodviratį. Muitininkai pasakė, kad tai motorinė priemonė. Teko aiškinti, kad variklis tik šimtas vatų. Ilgai diskutavo. Jei siunčiate ką nors su baterijomis ar mygtukais – apsirašykite kuo tiksliau. Nepamirškite, kad kai kurioms prekėms JK reikalingi standartai, nors asmeniniams siuntiniams tai rečiau taikoma.

Ar aš pats galiu atvežti siuntinį į jūsų terminalą Kaune, ar privaloma, kad paimtų iš namų?

Žinoma, galite atvežti patys. Netgi rekomenduoju, jei gyvenate netoliese ir norite sutaupyti. Turime vietą, pasveriame, apžiūrime, pasakome, ar tvarkinga. Kartais turime ir juostos, ir kartono likučių. Iš namų paėmimas kainuoja papildomai – degalai ir vairuotojo laikas. Bet jei turite automobilį ir norą – važiuokite. Tik paskambinkite prieš atvažiuodami, nes kartais eilė. Jei siuntinyje stiklas – geriau atiduoti į rankas ir pasakyti. Ne tik dėl mūsų – dėl savęs.

Kas atsitiks, jei gavėjas Anglijoje atsisakys mokėti muitą – ar siuntinys sugrįš pas mane ir kiek tai kainuos?

Nutiks nemaloni situacija. Siuntinys grįš atgal pas jus, bet mokėsite už kelionę atgal ir galimus saugojimo mokesčius. Buvo: moteris siuntė baldą dukrai. Dukra atsisakė mokėti beveik dviejų šimtų svarų muitą. Siuntinys grįžo po trijų savaičių, o sąskaita už grįžimą buvo penkiasdešimt eurų didesnė nei pradinė. Tragiška. Todėl raginu visada susitarti su gavėju iš anksto. Jei siunčiate DDP – problemų nebus. Jei DAP – rinkitės žmogų, kuris supranta, kad dovana gali kainuoti. Nepasitikėkite pasakomis, kad muitų nebus.

Koks pats patikimiausias būdas siųsti daiktus į Angliją – kelių transportu, oru, o gal dar koks stebuklas egzistuoja?

Kelių transportas dabar yra patikimiausias universalus būdas, nors ir ne greičiausias. Orais brangu, ypač didesnėms dėžėms. Jūra – per ilgai, asmeninių daiktų taip nesiunčia, nebent konteineris. Greitas siuntinių atvežimas į Angliją dažniausiai reiškia grounded transportą per Europą. Važiuojame kelis kartus per savaitę, tiesiogiai arba su minimaliu perkrovimu. „Stebuklo“ nėra – yra patikimas vežėjas, gera dėžė, tinkami popieriai ir realūs lūkesčiai. Jei kas nors žada kitą – arba meluoja, arba naudoja teleportaciją. O tokių dar neprikurta.

Išvada

Jei trumpai – greitas ir patikimas siuntinių atvežimas į Angliją šiandien įmanomas, bet reikalauja jūsų pasiruošimo bei tinkamo partnerio. Neišsiųsite nieko normaliai, jei dėžė suplyšusi ar popieriai suvelti. Skambinkite, klauskite, lyginkite – ir nepasiduokite stebuklingoms kainoms. Aš čia jau senai, ir galiu pasakyti: laimingiausiai atkeliauja tie daiktai, kurių savininkai rimčiausiai ruošiasi. Sėkmės renkantis.