Greitas didelių krovinių pristatymas Anglijoje kas savaitę – ar tai realu?

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais nuo 2003-ųjų ir galiu pasakyti – žmonės vis dar galvoja, kad Anglija kažkur už Mėnulio. O realybė? Mes važiuojam kas savaitę. Londonas, Birmingamas, Mančesteris – ten ir atgal. Greitas didelių krovinių pristatymas Anglijoje kas savaitę nėra mistika, bet ir ne stebuklas. Kartais pasienyje eilė, kartais Londono ULEZ priverčia suktis iš proto. Dideli kroviniai – tai gali būti keturios euro paletės, o gali būt ir visas buto baldų komplektas. Svarbu suprasti, kad kiekviena kelionė unikali, nors maršrutas ir tas pats. Žemiau atsakau į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien.

Pradžia – kas svarbiausia žinant?

Kiek iš tikrųjų kainuoja pervežimas Anglijoje krovininiais mikroautobusais kas savaitę?

Tai štai, kaina... sudėtingas klausimas. Jeigu vežam keturias paletes į Londoną, tai gali būti nuo 450 iki 650 eurų. O jei visas butas – tada jau virš tūkstančio. Nėra fiksuoto meniu, kaip McDonald's. Aš asmeniškai mėgstu pirmiausia paklausti: kas ir kur stovi? Kartais žmonės sako "trečias aukštas, be lifto" – tada tenka pridėti rankų darbo kainą. Beje, kuras pastaruoju metu šokinėja kaip pašėlęs, taigi ir kainos truputį kratosi. Geriausia paskambint ir aptart konkrečiai. Nebijokit – kartais net pigiau gaunasi, nei atrodo.

Ar galiu siųsti nestandartinį krovinį, pvz., traktorių ar didelę spintą?

Traktorių? Hm, kolega kažkada vežė seną traktorių į Kentą... Sunku, bet įmanoma. Didelė spinta – tai apskritai kasdienybė. Bet va, svarbu, kad daiktas tilptų pro duris ir į furgoną. Vieną kartą klientas turėjo, na... (turėjo) dvimetrinę indaują, o furgono aukštis tik 2,2 metro – vos tilpo. Nestandartiniai kroviniai reikalauja matavimų. Jei ilgis virš 3 metrų – jau reikia specialaus pasiruošimo. Ir taip, apie traktorių – reikia eksporto dokumentų. Tik nepamirškite, kad per Doverį jie tikrins kitaip nei baldus.

Kaip greitai po užsakymo galima išvažiuoti?

Jei kalbam apie tikrų tikriausią greitą pristatymą, mūsų reguliarūs reisai į Angliją vyksta kas trečiadienį ir šeštadienį. Bet va, jei paskambinsite ketvirtadienio vakarą, tai greičiausiai važiuosite tik su sekančiu reisu. Nebent turim laisvų vietų – retai, bet pasitaiko. Kartais būna tokių dienų, kai krovinys mažesnis ir mes galim lėkti net kitą dieną. Realiai, geriausia planuotis savaitę į priekį. Skubūs pristatymai Anglijoje mūsiškėje rutinoje įmanomi, bet ne visada. Aš jau nebemeluoju klientams "rytoj būsim", jei nematau laisvos vietos.

Kokią savaitės dieną geriausia planuoti iškrovimą Londone?

Antradieniais ir trečiadieniais Londono gatvės mažiausiai užkimštos. Pirmadieniais visi skuba, penktadieniais – poilsiautojai traukia iš miesto. Kartą bandėm išsikraunyti Kensingtone penktadienio popietę... praleidom valandą spūstyje, nors turėjom tik dvi paletes. Daugelis klientų mano, kad šeštadienis geras, bet Anglijoje daug kur draudžiamas iškrovimas gyvenamuosiuose rajonuose savaitgaliais. Tai štai, jei renkatės tarp dienų – imkit trečiadienį. Ai, ir dar – prieš 9 ryto neverta, nes visi važiuoja į darbus, o furgonai stovi kamščiuose kaip įkalti.

Dienos eiga ir logistika

Kur naktį paliekate automobilį su mano kroviniais?

Gerai, tai čia toks klausimas, kuris kyla visiems. Mes paprastai nakvojam saugiuose aptvertuose parkinguose netoli magistralių – M20 ar M25 prieigose. Yra kelios aikštelės, kurias žinom dvidešimt metų. Bet kartais tenka stotis paprastame stovėjimo aikštelėje, jei visi saugūs parkai pilni. Tada vienas vairuotojas miega kabinoje, o antrasis sėdi atsarginiam budėjimui. Daiktai apdrausti, bet mes vis tiek bijom, kaip visi. Ne kartą teko regėti, kaip nulaužia kitus furgonus – tai mes nelabai rizikuojam su naktimi atokiose vietose.

Ar tikrai kas savaitę važiuojate tuo pačiu maršrutu?

Taip, šiaip taip. Vilnius-Kaunas-Panevėžys, tada Lenkiją perjungiam ir į Doverį. Bet tikrai ne visada idealiai pagal planą. Kartais paimam krovinį Rygoje, tada maršrutas pasikeičia. Kartais klientas Klaipėdoje prašo – tada dar ankščiau išvažiuojam. Anglijoj irgi ne visada tas pats: viena savaitė – Londonas, kita – Birmingamas, Mančesteris, Liverpulis. Greitas didelių krovinių pristatymas Anglijoje kas savaitę reikalauja lankstumo. Aš jau nebeatmenu, kada paskutinį kartą važiavom "idealiu" maršrutu be jokių nukrypimų. Gyvenimas logistikoje – kaip upės vaga, visada truputį kitokia.

Kodėl kartais pristatymas nuo durų iki durų trunka ilgiau nei žadėta?

Na, jei žadėjau trečiadienį, o gaunasi penktadienis – atleiskit. Kartais pasienio kontrolė nusprendžia, kad mūsų popieriai nepatinka. Kartais Anglija plaukia per pusę dienos per tunnelį. O buvo ir taip – vieną kartą vairuotojas Apvainikę paliko, na... (paliko) raktus furgone, tai teko laukt, kol atsiųsim antrą komplektą iš Lietuvos. Taip nutinka retai, bet nutinka. Kelias dienas gali užtrukti ir dėl to, kad klientas netinka laiku durų atidarymui. Mes skambinam, rašom, bet jei žmogus neatrašo – sėdim prie namų kaip persivalgiusios katės.

Ar galima sekti, kur dabar yra mano krovinys?

Šiais laikais taip, mes turim GPS, bet aš asmeniškai labiau pasitikiu telefonu. Nepykstkit. Žinokit, kad jeigu krovinys važiuoja pilnu furgonu su keliais klientais, tai GPS parodo mašiną, bet ne tiksliai kurioje dėžėje jūsų daiktai. Kartais paskambinu vairuotojui tiesiog ir klausiu: "Kur esi?" – jis sako: "Stoviu prie Big Beno už kampo." Aišku, daliname nuorodas ir įkeliam vaizdus, bet realus sekimas kartais būna primityvesnis, nei Google Maps fantasy. Nors va, jei reikia – siunčiam foto su numeriu kas kelias valandas.

Kainos, svoriai ir staigmenos

Ar yra paslėptų mokesčių, kurių niekas nemini?

Aš nekenčiu paslėptų mokesčių. Tikrai. Bet yra tokių dalykų kaip Londono ULEZ mokestis – jis tikrai egzistuoja ir jį sumoka klientas, jei važiuojam į centrą. Tai nėra paslėpta, bet daugelis apie jį nepagalvoja. Dar būna papildomi mokesčiai už keltą, jei krovinys ypač sunkus ir viršijam leistiną ašies apkrovą. Bet tai retai. Aš stengiuosi viską pasakyti iš anksto. Ai, dar vienas dalykas – jei reikia pakilti į aštuntą aukštą be lifto, tada rankų darbas kainuoja papildomai. Ne paslėpta, tiesiog... daugelis to nepaminį kol nesusiduria.

Kaip skaičiuojate kubinę vietą, jeigu aš siunčiu ir sofą, ir dėžes?

Čia vadinama "kubinęmis metro" arba CBM. Imam ilgį, plotį, aukštį, sudauginam. Sofa gali užimt 2 kubus, o dėžės dar pusantro. Kartais klientas sako: "Mano daiktai tik 50 kg!" – bet jie užima visą furgono galą. Svoris mums mažiau rūpi nei tūris. Furgonas gi ne begalinis. Vieną kartą vežėm gigantiską, hm... (gigantišką) porcelianiną vazą – lengva kaip plunksna, bet reikėjo pusės automobilio vietos. Tai va, skaičiuojam ne tik kilogramus, bet ir kaip tai supakuojama. Jeigu tilps tarp kitų krovinių – gerai. Jei ne – antras reisas arba didesnis auto.

Ar reikia draudimo, ar jūs patys visa apdraust?

Mes turim CMR draudimą, bet sąžiningai pasakysiu – jis nekompensuoja visų jūsų asmeninių sentimentų. Jei vežu jūsų senelės komodą, kuri jums be kainos, CMR mokės pagal svorį, o ne pagal vertybę. Todėl brangiems daiktams – reikia papildomo draudimo. Kainuoja apie 1-2% krovinio vertės. Kartais klientai pyksta: "Kodėl man nesumokėjo už emocinę žalą?" – na, nes taip sutartis parašyta. Aš visada patariu apdrausti ypač senus ar brangius baldus. Gerai apgalvoti, nes Doverio uoste vėjai būna žiaurūs, o dėžės kartais juda, nors ir pririštos.

Ar kaina skiriasi, jei kraunu iš Kauno ar iš Vilniaus?

Iš esmės ne, nes maršrutas tas pats. Bet jei kraunam iš Klaipėdos ar Šiaulių – gali priklausyti... oi, ne, nepriklauso taip jau stipriai – gali šiek tiek koreguotis dėl papildomo degalų kiekio. Mes iš Kauno ir Vilniaus imam beveik vienodai, nes abu miestai pakeliui. O štai jei paletė stovi vienkiemyje prie Utenos – tada kaina augs, nes reikės papildomo ratelio. Ai, ir dar – jei kraunatės iš dviejų adresų, tada laiko sąnaudos didėja. Kartais klientai galvoja, kad "prisikrausim pakeliui" nieko nekainuoja, bet deja, kiekviena stotelė valandą ar dvi prailgina kelionę. Taigi, regionas mažai turi reikšmės, o atstumas nuo magistralės – didžiausias.

Realybė – problemos ir sprendimai

Ką daryti, jeigu mano krovinys Anglijoje atsirado, bet aš negaliu jo pasiimti?

Atleiskit, bet taip būna dažnai. Žmonės pamiršta, kad jie turi darbą arba vyksta į komandiruotę. Mes galim saugoti daiktus 3-5 dienas be papildomo mokesčio, bet tada jau reikia arba sandėlio, arba sutarti su kitu klientu, kad paimtų. Kartais paliekam krovinį pas pažįstamą Anglijos sandėlyje – moka klientas apie 15-20 svarų per savaitę. Buvęs atvejis – klientas užsirakino bute raktus ir negalėjo priimti dviejų palečių sofos. Teko vežti atgal į mūsų tarpinį sandėlį Esekse ir palaukti savaitgalio. Ne pati pigiausia pramoga, bet ką darysi – gyvenimas.

Ar buvote užstrigę pasienyje? Ką tada darote?

Buvau? Buvau. Praėjusiais metais Doverio eilė dėl bet ko – vėjas, darbuotojų streikai, sistema nulūžo. Kartą stovėjom 11 valandų. Ką darai? Eini pas kitus vairuotojus, keiti patirtim, geri kavą iš termoso. O jei krovinys jautrus laikui – skambini klientui ir sakai: "Sorry, bet aš čia prarūdijęs." Anglijoje pasienis dabar griežtesnis nei anksčiau, dokumentų patikrinimas ilgesnis. Gerai, kad mes turim viską tvarkingai, bet kartais patikrina net tuos, kurie tvarkingi. Vairuotojai pyksta, aš irgi pykstu, bet eilėje neprivažiuosi. Svarbiausia – turėti termoso arbatos ir kantrybės.

Kodėl kai kurios perkraustymo įmonės tiesiog neatvažiuoja?

Oi, čia galiu kalbėt ilgai. Yra tokių, kurios surenka užsakymus, paima avansą ir... dingsta. Ne visos, bet pasitaiko. Dar blogiau – kai paima krovinį, o paskui sako: "Ai, mums nepasiteisino maršrutas, palaukit savaitę." Klientas sėdi be baldų. Aš šito per savo karjerą mačiau ne kartą. Kaip atskirti? Reikia žiūrėt, ar įmonė turi realų adresą, ar atsakinėja į skambučius kasdien, ar turi savo furgonus, ar tik perka paslaugą iš trečiųjų šalių. Brangiau ne visada reiškia geriau, bet jei kaina žemiau rinkos 40% – čia jau pavojaus varnas. Atleiskit už tiesmukumą.

Ar galima keisti pristatymo adresą, kai jau esate pakeliui?

Techniškai taip, realistiškai – labai sunku. Jei jau važiuojam M25 link Londono, o jūs nusprendėt persikraustyti iš Bristolio į... nežinau, Niuksi? Tada maršrutas subyrą. Buvę taip – klientas pardavė butą Londono centre ir nusipirko Edinburge. Na, faktas, kad mes jau buvom pakeliui į Kentą, tai pasiėmėm krovinį atgal ir kitą savaitę nuvežėm į Škotiją. Kainavo papildomai, aišku. Trumpai tariant – mažos korekcijos galimos, bet jei tai kitas galas Anglijos – geriau palaukti kito reiso. Aš sąžiningai perspėju – neverta planuotis "į kampą".

Kaip elgiatės, jei krovinys pasirodo esąs sunkesnis, nei sakėte?

Ai, klasika. Klientas sako: "Ten dvidešimt dėžių lengvų drabužių." Atvažiuoji – o ten knygos. Šimtas kilogramų papildomai. Gerai, jei turim vietos ir svoris dar normose. O jei ne? Tada deramės. Arba paimam dalį, arba klientas turi padengti antsvorio mokestį. Kartą teko palikti dvi dėžes, nes furgono ašis jau nebeturėjo leistinos apkrovos. Anglijoje kelių policija griežtai stebi svorius, ypač po tiltais. Neketinu rizikuoti vairuotojo pažymejimu dėl kliento optimizmo. Paprastai tartis galima, bet atsiradus problemai kelyje – jau skaudžiau kainuoja.

Ką reiškia "dalinis krovinys" – ar mano daiktai maišysis su svetimais?

Taip, dalinis krovinys reiškia, kad furgone važiuoja keletas klientų daiktų kartu. Jūsų sofa guli greta kažkieno stalų, o dėžės prie kažkieno technikos. Bet mes dažniausiai naudojam briaunamas juostas, kad suskirstytume erdvę, ir viskas žymima lipniaisiais lapeliais. Problema? Kartais krovinys persimontuoja važiuojant. Buvo atvejis, kai vienos kliento kartoninė dėžė prasiskėlė ir jo drabužiai apsivėlė kito kliento užuolaidų dulkių. Nepatogu, bet nutiko. Tiesiog dėl to aš ir sakau – pakuotė turi būti tvirta, net jei važiuoja "saugiame" konteineriniame furgone.

Pakavimas ir pasiruošimas (ir klaidos)

Ar privalomas euro paletės naudojimas, ar gali būti "ant grindų"?

Galima ir ant grindų, bet sakau jums – tai bloga mintis. Furgono grindys nėra sterilūs chirurginiai stalai. Kartais ten drėgmė, kartais tepalas nuo kitų daiktų. Jei dėžės pačios kietos – gal ir praeis. Bet va su baldais... mes stengiamės viską sudėti ant palečių. Tai leidžia greičiau kraut ir iškraut. Ir dar sumažina sugadinimo riziką. Buvo atvejis, kai klientas vežė šaldytuvą "ant grindų", o furgone kažkas prakiuro – šaldytuvas apibraižytas. Ant palečių to nebūtų nutikę. Euro paletė kainuoja kelis eurus, o nervai brangūs. Pirkit, skolinkit, bet naudokit.

Kokia dažniausia klaida, kurią daro žmonės, siunčiantys didelius krovinius?

Per silpna pakavimo medžiaga. Žmonės krauna į bananų dėžes iš parduotuvės ir tikisi, kad tai išgyvens 2000 km. Neišgyvens. Antra klaida – nepamatuoja durų. Nuperka šaldytuvą, o į butą pro laiptinę neįneša. Trečia – pamiršta, kad Anglijoje kiemai siauri. Kartą klientas pas mus pirko pervežimą iš Lietuvos, o furgonas aukštas nepralindo po jo buto garažo vartais. Teko nešt rankom 60 metrų. Pats buvau piktas, bet ką padarysi. Dėl to visada klausiu: "Ar ten laisvas privažiavimas?" – dažniausiai atsako "taip", bet realybė kitokia.

Mano draugas sako, kad galima tiesiog užkrauti ir važiuoti – ar taip?

Jo, ir mano kaimynas sako, kad dantys auga atgal jei naktį krapšto rankas. Ne, taip nėra. Dėl didelių krovinių reikia sąrašo, svorio deklaracijos, kartais CMR važtaraščio. Jei be popierių pakliūsit pasienyje – gali konfiskuot krovinį ar skirti baudą. Be to, furgonas turi atitikti leistinus svorius. Užkrauti ir važiuoti galima tik turguje vežant pomidorus. Tiesa, jei tai tik tavo asmeniniai daiktai persikraustymui – reikalai paprastesni, bet vis tiek reikia bent jau logistinės informacijos. Draugui patarkit pabūti dieną su mumis pažiūrėti, kiek darbo įdedam prieš užvedant variklį.

Ar reikia kažkokių specialių popierių, jei tai nauji pirkti baldai?

Jei baldai nauji ir pirkti Lietuvoje, o vežat į Angliją – tai jūs asmeniniam naudojimui, taigi rimtų muitų neturėtų būti. Bet reikia pirkimo dokumentų. Kartais muitiniai paklausia: "Kodėl keturios identiškos sofos?" – ir tada jei atsakymas "parduotuvę atidarom Londone", jau kita kalba. Todėl aš visada patariu turėti sąskaitas faktūras arba kasos aparato kvitus. Jei tai dovana – turėkit laišką ar kokį įrodymą. Nors va, paskutiniu metu Doveris gana laisvas, bet vis tiek kartais tikrina. Geriau popierius turėti ir nereikėti, nei ieškoti kai pareikalauja.

Anglijos specifika

Kaip yra su Londono ULEZ zona ir dideliais furgonais?

Londono ULEZ – tai mūsiškių galvos skausmas jau kelerius metus. Jei furgonas Euro 5 ar senesnis – mokestis dienai gali būti apie 12-15 svarų. Mes stengiamės turėt naujesnius auto, bet ne visi. Kartais tenka perduot krovinį mažesniam furgonui miesto viduje arba klientas pats sutvarko pristatymą iki durų iš mūsų saugios aikštelės M25 žiede. Aišku, jei pristatymas Brixton ar Hackney – ULEZ kerta. Tada kaina sutartyje aiškiai parašyta, kad mokestis įskaičiuotas arba ne. Neseniai vienas klientas stebėjosi: "Kodėl brangiau?" – na, dėl šito. Nieko nepadarysi, meras nusprendė taip.

Ar pristatote į Škotiją ir Velsą, ar tik centr Angliją?

Tikrai ne tik centrinė Anglija, nors ir ten važiuojam dažniausiai. Į Velsą – Kardifą, o Škotiją – Edinburgą, Glazgą – vežam. Bet va, jei krovinys mažas ir nedidelis, o reikia į Škotijos kalnus... tada gali nepasiteisint maršrutas vien tik dėl jūsų. Tada paliekam krovinį sandėlyje Mančesteryje ir perduodam vietiniams. Šiaip didžiųjų miestų maršrutai reguliarūs. Kaina į Škotiją didesnė, bet ne drastiškai – kokius 150-200 eurų ant viršaus nuo Londono tarifo. Nors gal čia ir be reikalo sakau tikslius skaičius – kaina visada derama individualiai, priklauso nuo savaitės ir degalų likučio bakelyje.

Kas jei klientas neatsiliepia duris atidarydamas – kiek laukiat?

Mes skambinam ir tris kartus, ir rašom. Bet jei žmogus neatvažiuoja per valandą – vairuotojas privalo važiuoti toliau. Mūsų grafikai standūs, ypač kai dar trys klientai laukia. Buvo atvejis Croydone – klientas užmigo, mes laukėm pusantros valandos, o paskui jis dar pyko, kad laiku nepristatėm kitus. Ne, taip neveikia. Paprastai sutartyje parašyta, kad laukiam iki 30 minučių nemokamai, o tada – 20 svarų per valandą arba krovinys grįžta į sandėlį. Skamba griežtai, bet kitaip neįmanoma. Anglija didelė, o laikas – pinigai ir kilometrai.

Ar dirbate ir savaitgaliais, nes Anglijoje kai kurie sandėliai tik tada priima?

Tik kai kurie sandėliai, taip. Mes pristatom šeštadieniais, bet krautis dažniausiai neiname, nes Lietuvoje daugelis terminalų savaitgaliais nedirba. Išimtis – jei privatus sandėlis arba klientas pats kraunasi. Bet standartinis mūsų grafikas: išvykimas iš Lietuvos trečiadienį ar šeštadienį, o iškrovimas Anglijoje antradienį-penktadienį. Šeštadienį galima tik jei planuota iš anksto ir sutarta dėl priėmimo. O sekmadieniais... na, aš asmeniškai noriu atsigauti, o vairuotojai irgi žmonės. Buvo tokių savaičių, kai dirbom septynias dienas, bet tai įtempta ir pavojinga. Geriau pagal planą.

Išvada

Per du dešimtmečius supratau, kad greitas didelių krovinių pristatymas Anglijoje kas savaitę galimas tik tada, kai visi kalbasi kaip žmonės. Nėra universalių atsakymų, bet yra patirtis, kurią čia bandžiau sudėst. Jei planuojate siuntą – skambinkit, kalbėkimės. Nepamirškit pakavimo ir nesitikėkit stebuklų per naktį. Mes vežam, žinom kelius, bet kartais saulėlydžio metu prieš akis penkiolika kilometrų kamščio ties Slough. Toks jau tas darbas. Sėkmės persikraustant.