Greičiausias siuntų pristatymas į Angliją nuo durų: ką verta žinoti prieš paskambinant

Dvidešimt ketverius metus vežioju daiktus po Europą ir galiu pasakyti tiesiai – greičiausias siuntų pristatymas į Angliją nuo durų yra vienas dažniausių klausimų, kurį girdžiu kiekvieną savaitę. Ne kainos, ne dokumentų, o: „ar gali būti rytoj?“. Žmonės skuba, pamiršta, verslas nenumato. Aš suprantu, aš ir pats kartais viską palieku paskutinei minutei. Bet logistika yra tokia sritis, kur greitis kainuoja. Ne tik pinigus, bet ir nervus. Tiesiog atsakysiu į tai, ką manęs klausia klientai naktimis. Vienam žmogui, ne visiems iš karto. Kai kurie atsakymai bus nepatogūs, bet sąžiningi. Nes būtent taip ir atrodo mano kasdienybė.

Kaip iš viso veikia šitas greitis

Kiek dienų trunka greičiausias siuntų pristatymas į Angliją nuo durų?

Na, jei viskas idealu, kurjeriui nei kojos nesukryžiuos… o, atleisk, taip nebūna. Realiai, express kelionė iš Lietuvos į Angliją nuo durų iki durų trunka nuo 2 iki 4 darbo dienų. Aš esu matęs ir per 36 valandas, bet tai buvo viena įmonė, kuri... nelabai skaičiavo pelną, jei taip pasakyti (gal tiesiog turėjo tuščią grįžtamąjį reisą, tai priėmė bet ką). Dažniausiai 3 dienos yra saugus vidurkis. Bet savaitgaliai viską užlaiko, o ir orai Anglijoje savas. Nepyk, tiesiog taip yra.

Ar galiu siųsti daiktus iš Kauno į Londoną per vieną dieną?

Gali, jei turi draugą, kuris rytoj važiuoja su fūra ir sutinka paimti. Oficialiai? Eee... yra toks dalykas kaip avio ekspresas, bet nuo durų iki durų per vieną dieną iš Lietuvos... (Ai, dėl tos „vienos dienos“, aš gal šiek tiek persistengiau – reikėtų sakyti „per 24-48 valandas“). Kaina tada dviguba, o kartais triguba. Klientai dažnai klausia apie greitį, bet kai pasakai kainą, – greitai apsigalvoja. Tai realu, bet tik su specialiu tarifu, kurį ne visada verta mokėti.

Kas iš viso yra tas „nuo durų iki durų“ servisas?

Tai kai kurjeris pasiima daiktus iš tavo buto Klaipėdoje ir pristato į namus Birmingame. Tu niekur neini. Nesiorientuoji terminaluose. Mano manymu, tai pats patogiausias būdas, nes klientai dažnai... nu, kaip pasakyti, ne visada mėgsta remontuoti savo automobilį po to, kai sutvarko siuntinį iki terminalo. Nors yra ir pigesnių variantų, bet ai, čia ne apie juos. Duris-durims reiškia mažiau galvos skausmo ir mažiau žingsnių tavo galvai.

Ar tinka tik maži siuntiniai, ar galiu siųsti ir baldus greitai?

Baldus? Aišku. Tik fūros nevadinčiau „express“, nebent tai krovinys, kuris jau stovi paruoštas ir reikia tik pasikrauti. Maži siuntiniai – DHL, TNT, UPS. Baldams reikia perkraustymų kompanijos. Greičiausias siuntų pristatymas į Angliją nuo durų paprastai taikomas iki 30-40 kg, bet buvauvežęs (nepametęs, supakuotą) ir 150 kg spintelę – tik per savaitę, ne per dvi dienas. Skirtumai dideli, o ir kaina visai kitokia. Kiekvienas atvejis individualus, bet sofos greitai neskraidinsi.

Ar skubios siuntos skiriasi nuo paprastų tik laiku?

Ne. Skiriasi maršrutu. Skubios siuntos dažnai važiuoja tiesiogiai arba per oro uostus, o ne kaupiamos kol užpildys fūrą. Dar skiriasi kaina, žinoma. Bet pats principas panašus – paima, veža, pristato. Tik greitoji turi prioritetą rūšiavime. Kartais klientai galvoja, kad skubi siunta važiuoja kažkokiu stebuklingu tuneliu. Ne, tiesiog ji nesusėda sandėlyje laukdamas kitos savaitės reiso.

Kainos ir kitos nemalonios temos

Kiek maždaug kainuoja greičiausias pristatymas į Angliją nuo durų iki durų?

Štai čia bėda. Už mažą dėžutę, tarkim 10-15 kg, gali mokėti nuo 80 iki 140 eurų. Brangu? Jo. Bet jei reikia rytoj – nebe pirma klase skraidinsi. Aš asmeniškai matau, kad žmonės kartais pagauna akcijas, bet retai. Paskutinė minutė visada brangesnė. Kartais galvoju, ar verta siųsti lėktuvu, ar geriau tiesiog palaukti savaitę su fūra ir sumokėti 40 eurų. Tavo pasirinkimas. Aš tik nurodau kryptį, o ne sprendžiu už tave.

Ar kaina skiriasi, jei gyvenu ne Vilniuje, o, tarkim, Skuode?

Skiriasi. Nebūtinai stipriai, bet taip. Kurjeriai turi maršrutus. Kuo arčiau didelio miesto, tuo pigiau. Skuodas... nu, ten bus papildomas kuro mokestis arba tiesiog ilgesnis lango laukimo laikas. Nevisada brangiau, bet logistiškai sudėtingiau. Aš turėjau klientą iš Dieveniškių – puiki vieta, bet kurjeris ten važiavo kaip į ekskursiją. Kaina buvo kaip iš Vilniaus plius 20 proc. Taip veikia atstumai. Jei turi pasirinkimą – parvežk daiktus į didesnį miestą pats.

Kodėl vieni siūlo 50 eurų, o kiti 150 už tą patį?

Aha, čia tas pats, kaip su kebabais – atrodo tas pats, bet vienas viduje viskas kitaip. Pigiausias gali būti brokeris, kuris suranda tuščią vietą fūroje. Greičiausias siuntų pristatymas į Angliją nuo durų per profesionalią kurjerinę bus brangesnis, nes jie turi maršrutus, draudimą, sekimo sistemas. O tas 50 eurų... pažiūrėk į atsiliepimus. Kartais paima pinigus ir dingsta. Deja, mačiau. Ne visi, bet pakankamai daug, kad būtum atsargus. Aš nevagiu, bet matau, kas vyksta rinkoje.

Ar įmanoma pigiau, bet vis tiek greitai?

Gali pakuoti pats – tai sutaupo 10-20 eurų. Gali būti lankstus su laiku – jei sutinki, kad paimtų rytoj, o ne šiandien, kaina krenta. Taip pat, jei siuntinys mažesnis, nei manei... pavyzdžiui, turi dvi dėžes – ar tikrai abiejų reikia skubiai? Viena gali palaukti. Aš dažnai klausiu klientų: „o jei ta dėžė nuvyks per tris dienas, o svarbiausia – per vieną?“ Taupymas prasideda nuo prioritetų, o ne nuo nuolaidų. Pamąstyk.

Ar reikia drausti siuntinį ir ar tai brangina?

Draudimas... nu, jei siunti dokumentus – nereikia. Jei siunti kompiuterį – reikia. Kartais klientai pyksta, kad draudimas kainuoja 3% vertės. Aš jiems sakau: gerai, o jei kurjeris padangą pradurs ir tavo monitorius susprogs? Nežinau, ar tokie dalykai dažni... (nu, dažni, bet ne visada). Draudimas nepadaro greičiau, bet duoda ramybę. Greitos siuntos dažnai brangesnės, tad draudimas irgi didesnis. Matematika paprasta, tik žmonės jos nemėgsta.

Ar muitai Anglijoje jau įskaičiuoti į kainą?

Po Brexito... oi. Po Brexito viskas pasikeitė. Jei siuntiniui virš 135 svarų (ar kažkiek panašiai, taisykles keičia kaip kojines) – gali tekti mokėti VAT ir muitus. Tai NĖRA įskaičiuota į tavo siuntimo kainą. Greičiausias siuntų pristatymas į Angliją nuo durų – tai transportas. Muitai – tai tavo reikalas. Būna, kad gavėjas atsisako siuntos, nes muitas 80 svarų. Tada siunta grįžta, o grįžimas kainuoja dar kartą. Pasikalbėk su gavėju iš anksto. Rimtai.

Pakavimas – nuobodus, bet būtinas

Ar man pakuoti pačiam, ar jie gali tai padaryti?

Patiems – pigiau, bet rizikingiau. Ypač jei skubu. Aš mačiau, kaip žmonės sudeda porcelianą į maišelį iš parduotuvės ir stebisi, kodėl nušoko rankenėlė. Pakuotojai, jei tokia paslauga yra, žino, kur dėti burbulinę plėvelę. Bet jei turi tik dėžę ir skuba – bent įkišk vatos, rankšluosčius, bet ką. Svarbiausia – kad viduje neslidinėtų. Viena klientė mano buvo supakavusi taip gerai, kad aš pats pasiėmiau pavyzdį. Kitaip sakant – gali pats, bet atsakingai. Aš tikrai nemoku geriau už juos, bet stebiuosi.

Kokia dėžė geriausia skubiam siuntimui?

Nenaudok naujų batų dėžių. Jos... traškios. Geriausia – dvigubos bangos kartoninė dėžė. Jei siuntinys sunkus – dar ir kampų apsaugos. Kartais žmonės klausia, ar galima lagaminą. Gali, bet užrišk gerai, nes lagaminai atsidaro. Aš asmeniškai mėgstu standartines dėžes, nes kurjeriai jas mėgsta krauti. O lagaminai rieda, klimpsta, juos sunkiau sukrauti. Dar viena mintis – nepamiršk svorį užrašyti ant dėžės, jei pats sverei. Palengvins gyvenimą visiems.

Ar reikia kažką rašyti ant pakuotės?

Taip, bet ne „atsargiai“ ar „stiklas“. Tai niekam neįdomu, deja. Svarbu gavėjo adresas, tavo adresas, telefonas. Jei siunti į Angliją, rašyk angliškai. Kartais klientai rašo lietuviškai ir stebisi, kodėl siunta paklydo. Na... kodėl? Aš nežinau, ar Frankas iš Liverpulio skaito lietuviškai. Tikrai neskaito. Tai dėk lipduką anglų kalba. Ir brūkšninį kodą, jei turi. Ai, ir nepamiršk – ne ant sulankstymo linijos rašyk, nes nuplyš ir nuskęs amžiams.

Ką daryti, jei siuntinys per didelis greitam variantui?

Tada greitai nebeskris. Jei viršijo kurjerinio leistiną svorį vienam vienetui (dažnai 30-70 kg riba), teks kreiptis į perkraustymo paslaugas. Kurjerinis ir perkraustymas – du skirtingi dalykai. Aš kartais painioju terminologiją, kai skubu (nors neturėčiau, žinau), bet esmė ta, kad DHL furgonas nepakraus tavo sofos. Teks ieškoti fūros. O fūros į Angliją važiuoja reguliariai, bet ne per dvi dienas. Tai jei turi per didelę dėžę – būk pasiruošęs laukti arba mokėti kaip už privatų reisą. Brangu.

Kas atsitinka kelyje (įskaitant nemalonius dalykus)

Ar siunta tikrai atkeliaus per numatytą laiką?

90% atvejų – taip. Bet aš gyvenu realiame pasaulyje. Būna švenčių, būna sniego, būna kad vairuotojas susirgo. Aš atvirai sakau klientams: jei skubi iki vestuvių, siųsk ne į paskutinę minutę. Turėjau atvejį, kai vestuvinė suknelė vėlavo dėl audros. Atkeliavo, bet nervų buvo. Kompanijos dažnai žada „iki trečiadienio“, bet smulkiajame šriftuke rašo „gali nukrypti“. Skaitome tą šriftuką, žmonės. Aš skaitau. Ir tu skaityk.

Kas bus, jei siuntinys pasimeta?

Oi, čia nemaloni dalis. Jei draustas – ieškosi ir kompensuos. Jei be draudimo ir be sekimo... tada turėsi įrodinėti, kad siuntei. Geriausia visada turėti numerį. Buvau turėjęs situaciją, kai dėžė tiesiog dingo Olandijoje. Radome po trijų savaičių. Kur? Sąvartyne. Ne, juokauju. Sandėlyje, kur kažkas numetė į kampą. Bet klientas manęs visa tai kaltino, nors aš tik tarpininkas... ai, emocijos. Taip, pasimeta retai, bet pasimeta. Ir tai nepigiai kainuoja nervų.

Ar teko matyti, kaip blogos kompanijos apgaudinėja?

Zinoma. Mačiau kompaniją, kuri rinko siuntas, bet neturėjo licencijos į UK. Daiktai stovėjo jų garaže Vilniuje tris savaites, nes muitinės deklaracija buvo sušlamšta. Klientai skambino kasdien. O jie šnekėjo: „jau Anglijoj, jau rytoj“. Melas. Tokios įmonės labiausiai žada greičiausią pristatymą į Angiją nuo durų, nes žino, kad skubantys žmonės mažiau tikrina. Patikrink licenciją. Pasiklausk, ar turi tarpininkų kodą. Jei tik SMS rašo – pabėk. Aš neinu į detales, bet tikiu manimi.

Ką daryti, jei gavėjas nebūna namie Anglijoje?

Tada turi porą variantų. Kurjeris paliks pranešimą. Kartais antrą kartą bando nemokamai, kartais – mokamai. Anglijoje dažnai palieka pas kaimyną arba į saugią vietą, bet tik jei tu prašei. Aš visada sakau: įrašyk į pastabą, kad jei nebus namie – paliktų prie durų (tik jei nebrangu). Nes kitaip grįžta į Londono terminalą, o pasiimti iš ten – drama. Ypač jei gavėjas neturi mašinos. Tuomet susimoka vėl pristatymas, o kartais siunta važiuoja atgal pas tave. Nuostolis dvigubas.

Ar muitinė tikrai neužlaiko greitų siuntų?

Galėčiau meluoti ir sakyti, kad ne. Bet taip, kartais užlaiko. Ypač jei deklaracija neaiški. Jei įtaria, kad vertė nuvertinta (kas būna dažnai). Aš pats nežinau iki galo, kaip veikia kiekvienas Anglijos muitinės postas – jie keičia taisykles kaip nori. Kartais 2 dienų siunta tampa 5 dienų, nes muitinėje „tikrinama atsitiktine tvarka“. Tai nei kurjerio kaltė, nei tavo. Tiesiog... tokie laikai. Nepyk ant manęs, aš čia nepilnas visagalis.

Iš patirties – špygą tau, o ne paskaita

Kokia savaitės diena geriausia siųsti, kad greičiau atsidurtų?

Antradienis arba trečiadienis. Pirmadienis visiems skubus, kurjeriai užversti savaitgalio siuntomis. Jei siunti penktadienį popiet – siunta pagulės savaitgalį. Aš tai vadinau „savaitgalio spąstais“. Kartą klientas pyko, kad siunta iškeliavo penktadienį 17 val. ir dar ne Angijoje pirmadienį ryte. Na, logistikos centrai savaitgaliais dirba, bet ne taip intensyviai. Siųsk vidurį savaitės – laimėsi dieną. Tai ne raketų mokslas, bet žmonės nuolat to nepastebi. Ką padarysi.

Ar verta rinktis brokerį, kai skubu?

Brokeris gali rasti gerą kainą, bet jei skubi – rizikinga. Perka paslaugą iš kito, prideda savo maržą. Jei kas nutinka – neišspręsi greitai, nes tarpininkas turi kontaktuoti vežėją. Aš pats kartais brokeriuoju, jei žinau patikimą partnerį. Bet kai laikas kritinis – renkuosi tiesiogiai. Turiu kolegą, kuris visada sako: „Skubi siunta – tiesus kelias į vežėją.“ Jis protingas vyras. Kartais per protingas. Bet šiuo atveju jis visiškai teisus. Aš tik pakartoju.

Kokių daiktų geriau nesiųsti expressu, net jei labai skubu?

Gyvūnų. Augalų. Sprogmenų... nu, aišku. Bet rimtai – daiktai, kuriems reikia temperatūros (vaistai, maistas). Express furgonai ne visada turi šaldymą. Buvo atvejis, kai klientas siuntė šokoladą (ne šiaip sau, bet verslo pristatymui). Atkeliavo į Londoną... kaip pudingas. Nebepakenkiamas. Jei tai vertinga elektronika – drausk. Jei stiklas – nepriklausomai nuo greičio, pakankink gerai. Greitis nepakeičia fizikos dėsnių. Kartą suprasi ir daugiau nebesiūsi saldainių ekspresu liepos mėnesį.

Ar verta perspėti gavėją iš anksto?

Taip ir dar kartą taip. Pasakyk: „siuntinys atvyks trečiadienį, būk namie nuo 8 iki 18“. Anglijoje kurjeriai... na, jie skuba. Jei nėra kam atidaryti durų – jie gali nunešti į paštomatą ar palikti bet kur. Aš turiu nuolatinį klientą Braitone (o gal Braitone? ten toks miestas, vis painioju su Bristol – ne, Braitonas yra tikras, taip jis ir vadinasi), kuris dirba pamainomis. Tai mes parenkam pristatymo langą pagal jo grafiką. Taip laimi visi. Gavėjas laimi, kurjeris laimi, aš neužsiimu nereikalingais skambučiais.

Koks tavo paskutinis patarimas prieš siunčiant skubiai į Angiją?

Nešiųsk paskutinę minutę, jei tai gali palaukti. Skubumas = brangumas = stresas. Greičiausias siuntų pristatymas į Angiją nuo durų yra puikus dalykas, kai tikrai reikia. Verslo pavyzdys, pamirštas dokumentas, dovana gimtadieniui (kurį atsiminėi vakar). Bet jei tai tik noras greičiau atsikratyti daiktų – palauk fūros. Sutaupysi ir ramiai gyvensi. Aš per tiek metų išmokau: logistika atleidžia tuos, kurie planuoja. O kitiems atleidžia piniginę.

Išvada

Galų gale, greičiausias siuntų pristatymas į Angliją nuo durų yra gelbėjimosi ratas, o ne kasdienybės standartas. Naudok jį protingai. Aš nežiūriu į tave kaip į eilės numerį – pats per tiek metų žinau, kokia atsakomybė patikėti daiktus kažkokiam vairuotojui maršrutu Vilnius–Londonas. Planuok, klausk, tikrink įmones. Ir jei kas lieka neaišku – parašyk. Atsakau gal ne visada greitai, kartais ir per savaitgalį, bet sąžiningai. Sėkmės siunčiant.