Greičiausias siuntų pristatymas į Angliją: ar egzistuoja garantuoti terminai?

Oi, jei skambinate po penktadienio pietų ir klausiate, ar pirmadienį jau bus Anglijoje... žinokit, aš irgi norėčiau, kad taip būtų. Bet po dvidešimties metų šiame pomėlyje, ar ne versle (kai kuriems taip ir atrodo), galiu pasakyti: greičiausias siuntų pristatymas į Angliją egzistuoja, bet garantuoti terminai... su jais reikia atsargiai. Yra skirtumas tarp „galimybė pristatyti per 2–3 dienas“ ir „mes garantuojame, kad bus per 2–3 dienas“. Draugui, kuriam skambinate, papasakosiu, kaip čia viskas sukasi iš tikrųjų. Nes už žadėtą stebuklą kartais tenka permokėti trigubai, o paskui dar ir nervus gydyti.

Kas gi tas greitis iš tikrųjų?

Kiek dienų realiai važiuoja siunta į Londoną?

Na, žiūrint kuo veži. Jei tai kurjerinė siunta, kurią paėmė vakar vakare Vilniuje, tai į Londoną ji gali atsidurti per 2–3 darbo dienas. Kartais per 48 valandas, jei viskas susidėlioja tobulai. Bet tobulai susidėlioja tik tada, kai saulė šviečia, vairuotojas nepavargęs ir muitinėje niekas neklausia papildomų klausimų. Realiai dažniausiai skaičiuokite 3–5 darbo dienas. Jei kas nors sako „rytoj“, geriau paklauskite, ar jie turi teleportą. Nes aš tokio dar nematęs, nors daug ko mačius.

Ar galiu tikėtis, kad per tris dienas jau bus pas mano sesę Mančesteryje?

Galite tikėtis, tačiau aš jūsų vietoje neauginčiau vilties šimtu procentų. Mančesteris nėra Londonas – ten siuntos dažnai atvažiuoja paskutinį maršruto ratą. Kartais pirmiausia pakrante nuvažiuoja į Birmingamo terminalą, o tik paskui šiaurėn. Būna, kad ir gerai atrodo logistika, bet dėl vietinio paskirstymo centro prisirenką siuntų, tai užtrunka dar dieną. Tai jei labai skubu, siųskite bent pora dienų anksčiau, negu galvojate. Patikėk, geriau sesė gavusi anksčiau džiaugsis, o ne vėluojant nervinsis.

Kuo skiriasi Express paslauga nuo paprasto vežimo?

Express reiškia, kad tavo dėžė sėdės ne sandėlyje tarp kitų šimto dėžių, o bus prioritetas. Paprastai vežant į Angliją per bendrą krovininį transportą, siunta gali laukti, kol susirinks pilnas puspriekabės krovinys. O su Express – jeigu reikia, važiuoja pusiau tuščia mašina ir tik tavo siunta bei dar kelios. Aištu (ta prasme, aišku), mokate už tą privatumą ir greitį. Ir dar vienas dalykas – Express dažnai važiuoja tiesiai į oro uostą, iš ten lėktuvu, o ne per Eurotunelį. Nors... ne visada. Kartais ir ten tenka palaukti.

Kodėl vieni siūlo 2–3 dienas, o kiti sako – savaitė garantuotai?

Čia klasika. Tas, kas sako 2–3 dienas, dažniausiai turi omenyje labai optimistinį scenarijų, kai viskas idealu. O kas sako savaitė – tai žmogus, kuris jau yra matęs, kaip Brexit, oro sąlygos ar paprasčiausia žmogiška klaida viską sudrasko. Aš asmeniškai klientams sakau: jei tai nėra lėktuvas ir neatiduota į rankas pirmadienio rytą, skaičiuokite 4–7 dienas. Tai realu. O tas „2 dienos“ kartais yra marketinginis triukas, po kurio skambiate piktas antradienio vakarą. Buvę taip, ne kartą.

Kainos ir pažadai – kuri dalis tėra reklama?

Kiek kainuoja tikrai greitas siuntų pristatymas į Angliją?

Žiūrint ką vežate. Jei tai dokumentų vokelis – nuo šešiasdešimt iki šimto dvidešimt eurų gali kainuoti Express kurjeris. O jei dideles dėžes – gali ir trys keturi šimtai išeiti. Oro transportas brangesnis, bet kai siunti elektroniką ar kelias dešimtis kilogramų, jis kartais net fiziškai neišeina kitaip. Būna klientų, kurie nustemba, kodėl į Angliją brangiau nei į Vokietiją. Ogi todėl, kad sala. Reikia arba keltu, arba lėktuvu, arba tuneliu – viskas kainuoja papildomai. Žemaitiškas būdas taupyti čia neveikia, deja.

Ar verta mokėti dvigubai už Express, jei man neskubu?

Oi, čia kaip su taksi – jei neskubate, sėdite autobuse ir ramiai. Express paslauga turi prasmę tik tada, kai reikalingas garantuotas terminas... arba bent jau labai tikėtinas terminas. Nes aš mačiau atvejų, kai klientas sumokėjo trigubai, o siunta atvažiavo tuo pačiu reisu kaip ir standartinė, nes paprasčiausiai ta diena sutapo. Kitą kartą express išgelbėjo verslo sutartį. Tai jei siunčiate dovanėlę močiutei jubiliejaus vakarui – taip, verta. Jei komercinį pavyzdį – pagalvokite, ar tas skubumas tikras, ar tik jūsų įsivaizdavimas.

Ką reiškia „garantuotas terminas“ logistikos pasaulyje?

„Garantuotas terminas“ dažniausiai reiškia „jei vėluosime, galėsi kažką reikalauti“. Pilna garantija, kad pirmadienį 14 val. bus prie durų – tokios beveik niekas neduoda. Yra sutartyje parašytos dienos, bet mažųjų raidžių skyrius sako: „force majeure“, „muitinės vėlavimai“, „techninės problemos“. Ir aš jums pasakysiu – gerų įmonių „garantija“ reiškia, kad jie dirba 24/7, kad suspėtų. Blogų – kad gražins pinigus po mėnesio rašytinių skundų. Tai skaitykite smulkųjį šriftą. Rimtai.

Kodėl kai kurios įmonės žada per 24 valandas, bet neįvykdo?

Marketingas, broli, marketingas. Kai kurie pardavėjai žino, kad jūs, skubantis žmogus, skamba pirmadienio rytą, ir jiems reikia įkabinti. Tai žada stebuklus. Po to siunta paėmama antradienį, nes vairuotojas pirmadienį jau pilnai užsibookintas. Ir ką jūs gausite? Ne 24 valandas, o 72. Aš vienu metu dirbau su įmone, kuri žadėdavo per parą. Paskui klientai skambindavo į mano asmeninį telefoną naktį. Nebematau tų numerių. Tai rinkitės tuos, kurie nebijo pasakyti, kad tikrai greitai yra 3 dienos, o ne paros.

Ar kaina visada atspindi greitį?

Ne. Buvau pametęs žodį, kai pamačiau, jog vienas startuolis imą trigubai brangiau už standartinį kurjerį, o veža tuo pačiu DHL. Tiesiog jie – perpardavinėtojai. Taip, jie sutvarko dokumentus, bet fizinis greitis tas pats. Kita vertus, kartais maža įmonė turi tiesioginį reisą į Notingamą ir nuveža per dvi dienas pigiau nei didieji žaidėjai. Kaina priklauso nuo maršrutų, sutarčių, užimtumo. Ne nuo to, kad jie mažiau stengiasi. Štai kodėl verta paklausti – o jūs patys vežate ar perduodate kitiems?

Kas gali nutikti kelyje į Angliją?

Ar Brexit vis dar trikdo siuntas į Londoną?

Brexit... na, formaliai jau seniai viskas turėjo būti aišku, bet praktiškai kartais muitinėje vis dar prisirenka nesklandumų. Buvo atvejis – pavasarį, jei gerai pamenu, – kai siunta su drabužiais į Bristolį įstrigo papildomai dienai, nes prekės kilmės dokumente trūko vieno parašo. Vienas parašas! O anksčiau, prieš Brexit, tai pralįsdavo bežiūrėdama. Tai taip, Anglija vis dar gali nustebinti biurokratija. Ypač jei siunčiate ką nors vertingo ar maisto produktų. Tiesą sakant, dabar jau maisto negalima paprastai... na, dalinai negalima. Geriau patikslinkite.

Kas atsitinka, jei siunta įstringa muitinėje Doverio?

Tada sėdi ir lauki. Arba tavo brokeris sėdi ir spaudinėja mygtukus. Doveris... nepatogus uostas ta prasme, kad ten srautai milžiniški. Kartais siunta gali stovėti pusę dienos eilėje, o jei muitininkas nusprendžia patikrinti – pridėkite dieną. Aš turėjau klientą, siuntusį automobilio detales, ir jie buvo pažymėtos kaip „galimai pavojingos“ dėl tepalų likučių. Nieko pavojingo, bet reikėjo dokumento. Siunta vėlavo tris dienas. Taip, Doveris gali būti greičiausias kelias, bet ir spūsčių karalystė. Jeigu galite rinktis – kartais oro uostas mažiau rizikingas.

Ar oro uostų streikai labai vėlina greitąjį pristatymą?

Streikai – baisus dalykas. Ypač jei siuntai reikia skristi iš Kauno oro uosto ir ten staiga niekas nekrauna. Praėjusiais metais buvo toks atvejis – neatsimenu tikslaus mėnesio (gal kovas, ar balandis... na, neesminis) – kai dėl saugumo personalo streiko atšaukė krūvą reisų. Klientui siunta turėjo atsidurti Birmingame per 48 valandas. Atsidūrė po šešių dienų. Nieko negalėjome padaryti. Net oro linijos negalėjo. Tai taip, jei skaitote naujienas ir ten maišas – nedalinkite pažadų artimiesiems Anglijoje dar kelias dienas.

Kodėl mano siunta nukeliavo į Angliją, o paskui atgal į Lietuvą?

Ha, tai klasikinė klaida, kurią daro algoritmai arba žmogus, surinkęs kodą neteisingai. Būna, kad Londone rūšiuojamajame centre nuskaito kodą, sistema pamato klaidą ir siunčia atgal į siuntėjo šalį „patikslinimui“. Kartais tai vadinama „loopingu“. Turėjau partiją dovanų, kurios padarė turą po Europą: Vilnius – Londonas – Amsterdamas – Vilnius – Londonas. Galų gale gavėjas gavo, bet terminai... na, garantuoti terminai čia žuvo jau pirmą dieną. Suvedinėkite adresus atidžiai. Kartais ir kurjeris padaro klaidą, bet dažniausiai – etiketė netinkamai atspausdinta.

Kaip supakuoti, kad nereikėtų laukti papildomų patikrinimų?

Tvarkingai. Be keistų garsų (juokauju, bet tik nepilkite akmenų tarp drabužių). Muitinėje dažnai atidaro dėžes, jei jos atrodo įtartinai – per lengvos, per sunkios, arba girgžžda. Siųskite vienoje dėžėje panašias prekes. Jei ten ir drabužiai, ir knygos, ir keli įrankiai – jie pamąstys, kodėl taip sumaišyta. Aš dažniausiai rekomenduoju dvigubas dėžes ir gerą apsauginę medžiagą. Ir svarbiausia – aiškus, didelis, spausdintas adresas ant viršaus. Kartais žmonės priklijuoja ranka rašytą lapelį. Na... Doverio rūkytojų pertraukų kambaryje tas lapelis gali nutekėti.

Anglijos realijos ir muitai

Kokio dydžio siunta dar vadinasi siunta, o kada – kroviniu?

Čia riba plaukiojanti. Dažniausiai iki 30–40 kg tai siunta, kurią gali atnešti durininkas. O jei paletė arba virš 100 kg – jau krovinys. Bet Anglijoje vietiniai kurjeriai kartais atsisako nešti net 25 kg dėžę laiptais į antrą aukštą. Buvęs atvejis su viena ponia – ji siuntė 60 kg dėžę su baldų detalėmis. Mūsų sistema rodė „siunta“, o Anglijos pusė pasakė: „ne, tai krovinys, reikia keltuvinės mašinos“. Sutartis pasikeitė, kaina pasikeitė, terminas – irgi. Tai geriau iš karto sakyti tikslų svorį ir matmenis. Net jei gėda, kad daug.

Kokius dokumentus reikia siųsti elektronikai į Angliją?

ES prekės dabar, po Brexit, reikalingas muitinės sąskaita-faktūra (invoice) ir pakavimo lapas. Jei tai nauja elektronika, dar gali prašyti CE ženklinimo patvirtinimo, nors dažniausiai pakanka įprasto aprašymo. Svarbu nurodyti tikrąją vertę, nes jei parašysite „dovana, vertė 5 eurai“ išsiuntę 2000 vertės kompiuterį – muitininkai juoksis. Ir laikys siuntą. Anglijos muitinėje darbuotojai žino kainas. Nebandykite jų apgaudinėti. Juk ir jūs patys nenorėtumėte, kad taip elgtųsi su jumis parduotuvėje. Kai kurių pozicijų mokesčiai galioja kitaip... O gal jau pasikeitė? Šitą reikia pasitikrinti realiu laiku.

Ar galiu siųsti maisto produktus į Londoną greituoju reisu?

Tikrai ne pieno produktus ir mėsą – tai draudžiama. O štai sausainiai, šokoladai, konservuoti produktai dažniausiai praeina. Bet yra bet... jei muitininkas nusprendžia, kad jūsų dešra (net ir vakuumuota) gali būti grėsmė – gali konfiskuoti. Turėjau atvejį, kai klientas siuntė tradicinį lietuvišką sūrį giminaičiui. Doverio muitinėje paėmė. Ne dėl greičio – dėl taisyklių. Tai jei siunčiate maistą, geriau teiraukitės iš anksto. Greičiausias siuntų pristatymas į Angiją dar nereiškia, kad kas nors apeis veterinarijos reikalavimus. Deja, taip gyvenam.

Ar sekmadieniais Anglijoje pristatomos siuntos?

Priklauso nuo kompanijos. DHL kartais dirba, bet daugelis vietinių Anglijos kurjerių sekmadienį ilsisi. Taip, jums tai gali atrodyti keista, nes mes čia, Lietuvoje, ir šeštadienį dirbame, jei reikia. Bet Anglija turi savo ritmą. Kartais siunta pasiekia Londoną penktadienio vakarą ir... laukia pirmadienio ryto terminalo sandėlyje. Per tas dvi dienas niekas neplyšta, bet jei jūsų „garantuotas terminas“ buvo „šeštadienis“, gali nuliūsti. Apie tai verta pagalvoti renkantis savaitės dieną išsiuntimui. Pirmadienis ar antradienis – idealu. Penktadienis... na, rizikinga.

Ką daryti, jei gavėjas Londone nebuvo namie?

Tada prasideda linksmybės. Anglijos kurjeris dažniausiai palieka pranešimą, o kartais nutempia siuntą į vietinį skyrių. Būna, kad palieka kaimynui – bet tik jei kaimynas sutinka. Aš turėjau atvejį, kai siunta buvo palikta pas butą numeriu 17, o ten niekas negyveno. Radom po trijų dienų. Tai geriau įspėkite gavėją: skambins, lauks. Duokite telefoną, kuriuo galima paskambinti. Ir dar vienas dalykas – jei siunčiate į naujus daugiabučius Londone, ten dažnai nėra durininko. Kurjeris paskambina, niekas nekelia, ir jis važiuoja toliau. Visai kaip Vilniuje, tik brangiau.

Patarimai ne iš vadovėlio

Kaip sekti siuntą, kai sistemos rodymas nesikeičia tris dienas?

Sėdėkite ramiai – kartais taip būna. Ypač jei siunta važiuoja keltu per kanalą – kelias dienas gali nebūti jokio skanavimo. Sistema rodo „in transit“, o realybėje ji juda link Doverio. Būna, kad ir sistemoje klaida. Skambinkite ne į didžiųjų bendrovių bendrąją liniją – ten valanda laukimo. Geriau rašykite tam, kas priėmė siuntą. Arba... palaukite. Aš žinau, kad laukimas nepakeliamas, kai viduje – dokumentai arba gimtadienio dovana. Bet panikuoti verta tik po savaitės. Nors, žinoma, pageidautina stebėti.

Ar oro transportas visada yra greičiausias siuntų pristatymas į Angliją?

Teoriškai taip. Bet praktiškai – ne visada. Skrydis iš Kauno į Londono Stanstedą trunka pusantros valandos. Tačiau dar reikia nugabenti į oro uostą, iškrauti, praeiti muitinę, pakrauti į vietinį transportą ir nuvežti iki gavėjo. Tai 48 valandų express skrydis realiai gali tapti 96 valandomis žemėje. O štai kelyje važiuojanti siunta, kuri išvažiavo pirmadienio naktį, gali trečiadienio rytą jau stovėti prie durų. Taigi oras greitas, bet su savo logistika. Ir brangesnis. Kaip sakoma – kam skubi minutė, moka eurą.

Ar galima derėtis dėl kainos norint greito pristatymo?

Žmonių versle visada galima derėtis. Ypač jei siunčiate ne pirmą kartą ir ne vieną dėžę. Aš asmeniškai kartais nuleidžiu kainą, jei žinau, kad tuo pačiu reisu važiuoja pusiau tuščia mašina. Tada mums abi pusės naudinga. Bet jei skambinate penktadienio vakarą ir norite, kad šeštadienio rytą jau būtų Liverpulyje – čia ne kaina, o aukcionas. Ir mažai kuri įmonė sutiks derėtis už stulbinantį skubumą. Tada jie jums pasakys kainą, ir jūs spręsite – mokėti ar ieškoti stebuklo kitur. Stebuklų aš nepardavinėju.

Ką rinktis į Birmingamą – oru ar keliu?

Į Birmingamą, kaip ir į bet kurį vidurio Anglijos miestą, keliu dažnai gausite pigiau ir beveik taip pat greitai kaip oru. Nes oru vis tiek reikės iš Londono dar tempti. Būna, kad klientai išgirdę „oro uostas“ galvoja, kad tiesiai Birmingame nusileis. Deja, dažniausiai nusileidžia Stanstede ar Lutone, o paskui važiuoja dar 150 mylių. Kelyje – važiuoja tiesiai į terminalą netoli miesto. Žinoma, jei tai ypač skubi medicininė įranga – skristi verta. Bet paprastoms siuntoms aš dažniausiai siūlau vilkiką per Eurotunelį. Sutaupysite ir nervų.

Koks patarimas svarbiausias renkantis pervežėją?

Paklauskite, ar jie patys veža, ar perduoda kitiems. Tai viskas. Nes jei atsako, kad „tai priklauso nuo dienos“ – jie brokeriai. O brokeriai prideda savo antkainį, bet neatsakingumo. Blogiausia, kai skambinate dėl vėlavusios siuntos, o jie sako: „palaukite, paskambinsiu savo partneriui Londone“. Tada garantuoti terminai yra tik gražus žodis be pamato. Rinkitės tuos, kurie turi savo parką, savo žmones kontaktuose. Ir dar – nepirkite paslaugos vien pagal žemiausią kainą. Mačiau per daug ašarų dėl to. Geriau ramiai sumokėti protingai nei rašyti skundus.

Tai viskas?

Tai va, draugas. Greičiausias siuntų pristatymas į Angliją tikrai yra įmanomas, o kartais ir nuostabiai sklandus. Bet garantuoti terminai – tai ne Dievo pažadas, o žmonių darbas. O žmonės pavargsta, oras keičiasi, o muitinė turi savo nuomonę. Todėl jei siunčiate – siųskite su galvos atsarga, pasiruoškite planą B ir nebijokite klausti logistiko tiesiai, net jei klausimas atrodo kvailas. Kvailų klausimų nebūna – būna tik brangios klaidos. Sėkmės siunčiant, ir tegul jūsų dėžės visada atsiduria ten, kur reikia, laiku.