Garantuotas siuntinių atvežimas į Angliją pagal grafiką – ar tai realu?

Žinai, kai kas antras skelbimas rėkia „garantuotas siuntinių atvežimas į Angliją pagal grafiką – 100 proc.!"? Aš dirbu šitoje srityje jau trylika metų ir galiu pasakyti – absoliuti garantija logistikoje yra mitas. Bet tai nereiškia, kad negalima orientuotis į dieną ar dvi. Viskas priklauso nuo maršruto, vairuotojo patirties, muitinės darbo valandų ir šiek tiek sėkmės. Išsiaiškinsim, kaip tas grafikas veikia realybėje, ką galima žadėti, o kur tiesiog reikia būti sąžiningam. Nes jei tau reikia daiktų Londone trečiadienį – yra būdai, bet yra ir niuansų.

Tai kaip ten su tomis garantijomis?

Ar tikrai galite garantuoti, kad siuntinys bus Anglijoje tą dieną, kurią pasakote?

Aš galiu garantuoti, kad vilkas išvažiuos antradienį šeštą ryto ir važiuos tiesiai į Birmingemą. Bet ar ten tikrai bus penktadienį keturioliktą valandą? Ech… Aš sakau „planuojam penktadienį“. Garantija logistikoje dažniausiai reiškia „darysim viską, kad taip būtų“. Būna dienų, kai Kales uoste eilė neišsukama – tuomet ir geriausias vairuotojas nieko nepakeis. Tai realus atsakymas: mes garantuojam maršrutą ir pastangas, ne stebuklą. Jei kas nors žada kitaip – klausyk atidžiai, ką slepia po gražiu žodžiu.

Kas bus, jei vilkas vėluos vieną dieną – ar tai jau yra bėda?

Tai priklauso. Jei ten šaldytos lietuviškos bandelės – taip, bėda. Jei baldai iš dviejų kambarių – diena nepakeičia vaizdo. Aišku, jei klientas Londone išsinuomojęs liftą pagal grafiką, tada mums galvosūkis. Bet paros vėlavimas tarptautiniuose kroviniuose dažnai yra normalu. Mes informuojam iškart, kai tik matom, kad brūkštas atsistoja. Geriau pasakyti „bus šeštadienis“, nei meluoti iki paskutinės minutės. Svarbiausia – komunikacija, o ne ta diena šį ar tą pusę.

Kodėl vienos įmonės sako „iki 3 dienų“, o kitos – „tiksliai penktadienį“?

Nes „iki trijų dienų“ – saugus žaidimas. Jei pristatys antradienį – wow, greičiau. Jei ketvirtadienį – vis tiek sutarties neprasisavę. O „tiksliai penktadienį“ – arba labai geras organizavimas, arba pardavimas. Aš mieliau sakau „planuojam trečiadienį, bet saugiau tikėtis ketvirtadienio“. Ten „iki“ slepia tai, kad jie neturi nuosavo transporto ir pasako tik apytikslę savaitę. Mes bandom laikytis konkrečios dienos, bet jei žmogus neturi kito pasirinkimo – sakom atvirai, ne žadam pasakas.

Kas vyksta kelyje

Kur tie siuntiniai paprastai stringa ilgiausiai?

Kales uoste (ar ten jau uostas, ar terminalas? nesvarbu). Ten visada spūstys. Prancūzai patikrina dokumentus, anglai patikrina dar kartą, ir staiga tavo sofa stovi salike. Kartais stringa Liuksemburge dėl remonto, kartais Olandijoje dėl avarijos. Buvo atvejis, kai mūsų vilkas stovėjo prie Lilio apie aštuonias valandas dėl svetimos avarijos. Tokios situacijos visiškai neprognozuojamos. Tu gali turėti puikų grafiką, bet kelias yra kelias, o ne metro tvarkaraštis.

Ar oras gali paveikti siuntimo grafiką į Angliją?

Taip, ir kaip gali. Ypač žiemą. Kai sniegas nukloja Vokietijos autobaną, ten nėra kur pasislėpti. Mūsų vairuotojas Petras (vardas pakeistas, bet jis realus) kartą pasakojo, kad Prancūzijoje lijundra buvo tokia, kad nepamatė kelio. Stojo kelias valandas. O tu sėdi Londone ir galvoji – kur mano daiktai? Taigi oras yra dalykas, kurio grafikas neperkąsta. Geros įmonės turi planą B, blogos tiesiog dingsta. Dėl oro aš nieko negaliu, tik atsiprašyti. P.S. – kavos nevisada nuperku, priklauso nuo savaitės.

Ką reikia žinoti apie Kales uostą – ar ten visada problemos?

Ten visada problemos. Brexitas padarė taip, kad kiekvienas vilkas tikrinamas atidžiau, o jei prieš tave stovi transportas su neaiškiais kroviniais – visai eilei galas. Kartais praeiti trunka valandą, kartais – šešias. Tai kintamasis, kurio niekas nesuvaldo. Mes paskaičiuojam papildomą laiką, bet kai kurios įmonės to nepadaro ir stebisi, kodėl vėlavo. Jei kas nors žada, kad Kales praeisi per pusvalandį – arba dar nėra ten buvęs, arba meluoja, norėdamas pasirašyti sutartį greitai.

Kainos, draudimai ir kiti skaudūs dalykai

Ar garantuotas atvežimas kainuoja ženkliai brangiau?

Žiūrint ką laikai „ženkliai“. Jei vienas lagaminas – skirtumas bus kokius dvidešimt eurų. Jei pilnas vilkas iš Kauno į Bristolį – taip, skubumas kainuoja. Turi užimti vilką, kuris važiuoja tiesiai be papildomų pakrovimų Panevėžy. Kiekvienas sustojimas – rizika. Dažnai sakau: jei neskubi, gali sutaupyti. Bet jei reikia garantuoto siuntinių atvežimo į Angliją pagal grafiką, turi mokėti už prioritetą. Kaip ir visur – jei skubi, eilės nepralenksi nemokamai. Tai elementaru.

Ką daryti, jei mano siuntinys yra per mažas, bet noriu tikslaus laiko?

Tada jis keliauja su kitu kroviniu. Palaukiame, kol susidarys pilnas vilkas. Vadinasi, galim planuoti „išvykimą ketvirtadienį“, bet jei likus dienai atsiranda baldas – vilkas pajuda kitaip. Jei tau svarbu laikytis grafiko, siųsk didesnį kiekį arba mokėk už dalinį vilką. Yra toks dalykas kaip LTL, bet tada tavo daiktai persikraustys kitame terminale. Tai jautriai paveikia tvarkaraštį. Geriau suprask: pats vilkas važiuoja tik būdamas pilnas arba kai sumoki, kad jis važiuotų tik dėl tavęs.

Ar visada reikia draudimo, kai siunčiu daiktus į Angliją?

Nebūna „visada“. Bet aš sakau – drausk. Ypač jei ten porcelianas ar kompiuteris. Buvo atvejis, kai klientas atsisakė draudimo, vilkas stabtelėjo staigiai ir dėžė nukrito. Ten buvo tik drabužiai, bet vis tiek nemalonu. Draudimas kainuoja kelis procentus, o ramybė – laiką ir nervus. Blogos įmonės slepia, kad daiktai nėra apdrausti, o paskui nieko neprisiima. Mes rašom viską raštais. Bet jei esi avantiūristas… tavo teisė. Aš tik patariu.

Skirtingi miestai ir kaip tai keičia planus

Ar siunčiant iš Klaipėdos grafikas skiriasi nuo vilniškio?

Logiškai – taip, bet nebūtinai blogai. Iš Vilniaus lekia per Lenkiją tiesiai, o iš Klaipėdos – per Kauną, nes keltu į Švediją brangu. Realiai skirtumas yra diena ar pusė, nes reikia surinkti didesnį atstumą. Bet jei pilnas vilkas iš uosto – jis prisijungia prie bendro maršruto. Nežinau, gal aš per daug techniškai aiškinu, bet esmė – grafikas paruošiamas pagal vietovę ir logiką, o ne pagal lentelę mokykloje. Kiekvienas miestas turi savo surinkimo dienas, ir tai lemia visą grandinę.

Kaip surinkimas iš namų paveikia bendrą tvarkaraštį?

Labai. Jei gyveni Fabijoniškėse ir pasiruošęs aštuntą ryto – tobula. Jei kaime prie Raseinių, o adresą nurodei netiksliai, o dar neatsiliepi… vairuotojas suka ratus, degina laiką. Tada visas grafikas griūva. Kartą klientas nurodė namo numerį be raidės. Vairuotojas važinėjo pusvalandį. Vėlavome į uostą, praleidome reisą. Tai būk namie, sukrautas ir su telefonu rankoj. Atrodo maža, o lemia labai daug. Netgi nevežk kavos, tik būk namie. Rimtai.

Problemų sprendimas ir kas būna realybėje

Ką man daryti, jei mano siuntinys buvo pristatytas ne tam asmeniui?

Skambinti įmonei nedelsiant. Jei ten buvo durų iki durų paslauga ir kaimynas pasirašė – kaltė krinta vežėjui, nebent tu pats nurodei taip palikti. Buvo taip: Londone liftininkas pasirašė už siuntinį, o kliento nebuvo namie. Dėl to mes prašome tikslaus kontaktinio asmens ir skambiname prieš pristatymą. Jei pasirašiusiojo rasti neįmanoma – atsiranda policija, draudimas, biurokratija. Stenkis to išvengti nurodydamas tikslų gavėją ir būdamas pasiekiamas. Tai elementaru.

Ar galiu pats pristatyti siuntinį į jūsų terminalą, kad būtų greičiau?

Gali, ir padėsi mums sutaupyti laiko. Jei turi mašiną ir norisi pats atvežti į terminalą Vilniuje – super, mes tada tiksliai žinom, kad daiktai bus laiku. Kartais klientai patys atvažiuoja ir iš Kauno. Tai minus rizika dėl kamščių. Tiesa, terminalas nedirba visą parą, tai paskambink prieš atvažiuodamas. Bet jei nori pagreitinti garantuotą siuntinių atvežimą į Angliją pagal grafiką – pats atvežimas yra protingas ėjimas, aš taip patarčiau savo bičiuliui, jei jis klaustų mano nuomonės sekmadienio vakarą.

Ką reiškia „durų iki durų“ garantija – ar tikrai iki durų?

Reiškia, kad turim nusivežti iki tavo naujų durų Londone arba Birmingeme. BET. Jei namas siauroje gatvelėje, kur vilkas netelpa – tada „iki durų“ reiškia iki artimiausios įmanomos vietos. Nes aš neatversiu vilką per šaligatvį. Būna, kad klientai pyksta: „o kodėl ne po buto durimis?“ Nes penkios tonos. Mes derinam iš anksto, kaip tos durys atrodo. Kartais prireikia mažesnės mašinos sekančiai dienai. O kartais kaimynas leidžia palikt kieme – reikia derėtis iš anksto.

Muitai, Brexit ir popieriai

Ar Brexit labai pakeitė siuntimą į Angliją pagal grafiką?

Po 2021-ųjų viskas pasikeitė. Anksčiau važiuodavom kaip į Vokietiją – beveik kaip į Lietuvą. Dabar reikia deklaracijų, EORI numerių, sąrašų. Jei dokumentai tvarkingi – praleidžiam per Kales. Jei ne – stovi. Ir grafikas byra. Aš praleidau ne vieną vakarą biure pildydamas popierius klientams, kurie sakė „ai, nieko nereikia“. Reikia. Tai dabar normalu. Garantuotas atvežimas įmanomas tik su tinkamais dokumentais, nes kelionė iki Angliją (oi, iki Anglijos!) be popierių gali užtrukti savaitę papildomai.

Kas būna, jei muito dokumentai netvarkingi – siuntinys grįžta atgal?

Retai grįžta visas vilkas, bet gali grąžinti tavo dėžes. Arba saugoti sandėlyje Anglijoje ar Prancūzijoje – už papildomą mokestį. Buvo taip: klientas siuntė įrankių dėžę, neparašė, kad ten akumuliatorinis suktukas. Muitininkai dėl baterijos užlaikė dviem dienom. Daiktai nenukeliavo atgal, bet klientas sumokėjo. Tai jei siunti kažką techniško – pasakyk. Geriau daug žodžių sąraše, nei vienas netikslumas, kuris sugriauna visą tvarkaraštį. Ir dar kainuos papildomai. Nepatogu, bet realu.

Ar reikia kokių ypatingų popierių, kai siunčiu asmeninius daiktus?

Daiktams iki tam tikros vertės pakanka sąrašo lietuvių ir anglų kalbom. Jei baldai – reikia sąskaitos arba naudotų daiktų deklaracijos. Emigrantams grįžtantiems atgal – kartais reikia pažymų. Tai priklauso nuo statuso. Mes išsiunčiam sąrašą prieš kiekvieną siuntimą. Kurios įmonės to nedaro – bėk. Nes jei popierius rašysi ant kelio, grafikas supuolios. Kartais pakanka tik paso kopijos. Ne visada žinau šimtu procentų visų niuansų – kiekviena situacija skirtinga, kaip ir žmonės. Taip jau yra.

Kai sugenda planai

Ar buvote turėjęs situaciją, kai visai nebūtų įmanoma laikytis grafiko?

Buvo. Praėjusią žiemą vilkas į Stratfordą sugedo Vokietijoje. Ne stabdžiai – kažkas su varikliu. Teko siųsti kitą vilką perkrauti. Vėlavome tris dienas. Klientas buvo supykęs, teisus, bet aš skambinau asmeniškai ir pasakiau tiesiai. Meluoti – blogiau. Būna streikų Prancūzijos uostuose, būna kelių blokadų. Tada net greičiausias pervežimas į JK nepadės. Logistika gyva, nėra robotas su mygtuku „pristatyti laiku“. Tai reikia suprasti, norint išvengti didelių nusivylimų vėliau.

Ką daryti, jei siuntinys Anglijoje įkliuvo į didelį sandėlį ir nežinau, kur jis?

Skambink vežėjui ir klausk, kur daiktai. Jei įmonė rimta, turi sekimo numerį, kontaktus Anglijoje. Jei ne – prasideda žaidimas „kur dingo sofa“. Tenykščiuose sandėliuose daiktai gali guli savaitę, nes trūksta žmonių iškrauti. Tai ne mūsų atvejis, bet girdėjau iš kolegų. Kartą klientas pats važiavo į sandėlį netoli Birmingemo ieškoti dėžių. Rado. Bet tai nesąmonė. Geras logistas niekada nepaliks tavęs kabotis be aiškios informacijos. Reikalauk atsakymų ir nenusileisk.

Kodėl kai kurios įmonės tiesiog nustoja atsakinėti į laiškus po siuntimo?

Nes jos – mėgėjai. Paėmė pinigus, perdavė vilkui ir viskas. Jei bėda – pradingsta. Tokias istorijas girdžiu kas mėnesį. Ypač kai renkamasi žemiausią kainą be sutarties. Rimta įmonė turi vadybininką, kuris atsiliepia ir sekmadienį, jei krizė. Negalime leisti sau tylėti. Nes mūsų vardas – duona. O tos, kurios dingsta… jų pakanka. Tikrai ne visos blogos, bet blogų – per daug. Atsargiai su „draugais draugams“, kurie veža pigiai ir žada auksą ant balto žirgo. Nepatikėk.

Ar buvote turėjęs situaciją, kai klientą teko labai atsiprašyti?

Ne kartą. Atmintyje atvejis, kai pristatėme baldus į Mančesterį (ar tai buvo Mančesteris? Ne, tiksliau – Braitoną, aš čia susipainiojau) per vėlai dviem dienom. Moteris turėjo svečius, o svetainė be sofos. Mes atsiuntėm kompensaciją, dovaną ir laišką. Ji suprato dėl nepastebėto gedimo. Bet aš tą savaitę miegojau prastai. Kai siunti daiktus žmonėms, ne įmonėms – tai asmeniška. Ir atsakomybė skauda. Tokios situacijos pamoko labiau nei bet koks vadybos kursas.

Patarimai prieš siunčiant

Ką aš, kaip klientas, turiu padaryti, kad jūsų darbas pagal grafiką būtų lengvesnis?

Surink daiktus tvarkingai, supakuok, paruošk sąrašą, būk namie surinkimo dieną ir turėk tikslų telefoną. Ir dar – nespėliok paskutinę minutę. Jei žinai, kad kraustysiesi į Londoną kovo mėnesį, skambink sausį. Tada rezervuojam vietą, planuojam maršrutą ir viskas eina sklandžiai. Jei skambini ketvirtadienį, o reikia kitą antradienį – kaina bus kitokia, o garantuotas siuntimas rizikingesnis. Pagalbi mums – padėsi sau. Ir nepamiršk – šlapių skalbinių į dėžę nededam, nes kvepia visą kelią iki salos. Rimtai.

Ar verta siųsti vieną didelį ar kelis mažus siuntinius, kai skubu?

Vienas didelis visada geriau. Mažus reikia suvesti į vieną, perpakatuoti, registruoti atskirai. Kiekvienas siuntinys – daugiau popieriaus, etikečių, klaidų galimybė. Buvo: klientas išsiuntė tris dėžes į tą patį Liverpulio adresą. Dvi atvažiavo laiku, viena užstrigo kitame terminale dėl nepasirašyto lapo. Jei būtų viena siunta – vienas sąrašas, vienas kodas. Kai skubu – minimizuok kintamuosius. Mano galva, taip logiškiausia. Ir vairuotojui mažiau galvos skausmo pildyti dešimt skirtingų lapų.

Ar galiu į siuntinį įdėti maisto produktų siunčiant į Angliją?

Techniškai tai priklauso. Mėsa, pienas – ne, ne, ir dar kartą ne. Muitininkai išmes be žadėjimo. O šakotis ar sūrelis… ech, lieka jautri zona. Buvo klientas, kuris slėpė dešrą tarp pagalvių. Radus, prasidėjo tikrinimas. Aš nesu muitininkas, bet jei klausi – siųsk tik konservus ir kruopas, jei labai reikia. O šviežių gaminių – ne. Tai griauna grafiką, nes muitinėje prasideda patikra. Ir niekas negrąžins prarasto laiko. Geriau nesiųsk maisto, nebent tai šokoladas ar sausainiai. Tada galima.

Išvada

Taigi, garantuotas siuntinių atvežimas į Angliją pagal grafiką egzistuoja, bet tik jei supranti, kad logistika nėra matematika. Reikia gerų dokumentų, sąžiningo vežėjo ir trupučio lankstumo. Jei ieškai tokių paslaugų – žiūrėk ne tik kainos, bet ir komunikacijos kokybės. Nepatingėk paklausti apie draudimą, muitus ir Kales uostą. O jei kils abejonių – rašyk. Aš čia ne tam, kad parduotčiau orą.