Ekspres pristatymas į Angliją per 24-48 valandas: kas realu, o kas – tik pažadas ant popieriaus

Kai klientas klausia, ar įmanomas ekspres pristatymas į Angliją per 24-48 valandas, aš atsidūstu. Ne todėl, kad neįmanoma – įmanoma. Bet per dvidešimt trejus metus mačiau, kaip gražūs skelbimai virsta ašaromis prie pakrovimo aikštelės. Šiandien visi žada greitį. Vieni tikrai gali nunešti daiktus iš Vilniaus į Londoną per dvi paras. Kit tiesiog nusirašo pažadus, kurių pildyti negali. Papasakosiu, kaip tai atrodo iš vidaus, be saldainių popierėlio. Jei ruošiatės kraustytis skubiai, atrinksime tikrąją kainą, spąstus ir tuos dalykus, kuriuos privalote žinoti prieš atidarydami duris vairuotojui.

Kiek tai kainuos ir kodėl kartais norisi verkti

Kokia reali kaina ekspres pristatymui į Angliją dabar?

Tiesioginis pervežimas su mašina, skirta tik jums, kainuoja nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų, priklausomai nuo tūrio. Mažesnė siunta gali kainuoti ir du šimtus, bet tai jau nebe toks ekspresas, kokį įsivaizduojate. Dar brangiau, jei reikia antro vairuotojo. Kainą lemia ir savaitės diena – penktadienį visi skuba, todėl vairuotojai užsibrangina. Net orų prognozė gali pakelti kainą, jei Lamanšo keltai neplaukia. Niekam nepatinka laukti audroje, ypač kai terminas spaudžia.

Ar galiu iš anksto sužinoti fiksuotą kainą?

Taip, bet turite būti atviri. Fiksuota kaina galioja tik tada, kai žinomas tikslus daiktų sąrašas ir dėžių kiekis. Kartą klientas pasakė, kad yra šešios dėžės. Atvažiavus paaiškėjo šešiolika. Kaina pasikeitė, o jis dar pyko. Kad būtų fiksuota, surašykite viską ant popieriaus. Pagalvokite, ką paliksite, o ne kaip nustebsite vairuotojui atvykus. Jei reikia padėti pakrauti daugiau nei sutarta, tai irgi kainuoja papildomai.

Kodėl vieni vežėjai prašo gerokai mažiau nei rinkos vidurkis?

Čia reikia būti atsargiam. Pigiausia žuvis jau nebežuvis. Kai kurie, ypač socialiniuose tinkluose, siūlo kainas, kurių aš negalėčiau sąžiningai pasiūlyti. Kaip jie tai daro? Neapmoka draudimo, krauna į bendrą mašiną su dešimt kitų klientų, arba pasiima avansą ir dingsta. Mačiau tokių. Žmonės skambindavo po savaičių, o daiktai – kažkur Lenkijoje. Venkite tų, kurie žada butą į Londoną už du šimtus eurų. Tai arba melas, arba savaitės kančia jūsų daiktams važinėjant po Europą be tvarkos.

Ar į kainą visada įskaičiuotas kuras ir keltas?

Turėtų būti, bet po Brexit viskas pasidarė painiau. Paprastai vežėjas įtraukia kuro sąnaudas ir keltą į sumą, tačiau jei keltas brangsta staigiai, kai kurie prideda mokestį vėliau. Sąžiningas pervežėjas apie tai įspėja iš anksto. Keltas Doveris–Kalė brangesnis, bet greitesnis. Jei ekspres pristatymas į Angliją vyksta sekmadienio naktį, kartais reikia mokėti dvigubą tarifą. Paklauskite prieš pasirašydami, kad vėliau netektų piktintis dėl staiga išnirusios sąskaitos.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Ne, tai nėra privaloma. Bet jei vairuotojas nešė šaldytuvą iš antro aukšto be lifto, padėkite kaip už gerą darbą. Aš neprašau, bet klientai duoda dešimt–dvidešimt svarų ar pasiūlo kavos. Ekspresiniuose reisuose vairuotojas dažnai budi aštuoniolika valandų keisdamasis su kolega. Karšta kava tada vertingesnė nei pinigai. Tačiau tai nėra sąskaitos dalis ir neturėtų būti prielaida. Jei kas nors reikalauja arbatpinigių grasindamas neiškrauti – skambinkite bendrovei. Šito dar nematęs, bet visko pasitaiko.

Laikas – ar tikrai spės per parą ar dvi

Ar tiesa, kad daiktus galiu turėti Londone per 24 valandas?

Techniškai taip, bet tik jei viskas sustyguoja kaip šveicariškas laikrodis. Realiai ekspres pristatymas į Angliją per 24-48 valandas dažniausiai reiškia dvi paras. Penkiolika metų atgal galėdavome lekti kaip vėjas, bet dabar yra vairuotojo poilsis, keltas ir muitinė. (Na, čia 48 valandos, atleiskit, per daug optimistiškai nuskambėjo pirmas sakinys.) Skubiausiais atvejais reikia dviejų vairuotojų arba lėktuvo. 24 valandos galimos mažai siuntai, paimtai vakare Vilniuje. Bet baldai per tiek laiko – nebent samdote privatų lėktuvą.

Kas dažniausiai sužlugdo ekspresinį pristatymo grafiką?

Lamanšo keltai ir oras. Praėjusiais metais žiema buvo sunki – audros, vairuotojai strigo. Dar muitinė. Nors prekės tarp Lietuvos ir Anglijos keliauja laisvai, dokumentų tikrinimas pasienyje kartais užtrunka kelias valandas. Techniniai gedimai irgi realybė. Mašinai sugedus Vokietijoje sekmadienį naktį – lauksite iki pirmadienio ryto. Planuokite atsargą, net jei mokate už ekspresą. Aš visada sakau: tai yra 99 proc. garantija, ne šimto. Gamta ir technika neskaito jūsų sutarties.

Ar sekmadienis skaičiuojasi į tas 48 valandas?

Čia pilna nesąmonių. Kai kurios kompanijos skaičiuoja tik darbo valandas, kitos – kalendorines. Aš manau, kad sąžiningiau skaičiuoti kalendorines, nes jūsų batai nesugeba atsijoti, ar savaitgalis. Bet faktas toks: jei krovinys iškeliauja penktadienį vakare, jis gali stovėti pasienyje visą savaitgalį. Paklauskite atskirai: "Ar 48 valandos reiškia 48 valandas nuo pakrovimo, ar dvi darbo dienas?" Atsakymas nustebins. Yra buvę, kad klientas skaičiavo vienaip, o mes kitaip. Susitarti prieš tai padeda išvengti nervų.

Kokia savaitės diena geriausia siuntimui, kad neištiktų vėlavimas?

Antradienis arba trečiadienis ryte. Pirmadieniai beprotiški – visi nori pradėti savaitę, vairuotojai grįžta nuo savaitgalio. Penktadienis po pietų – tai beveik savaitgalis. Anglijoje sandėliai anksti užsidaro penktadieniais. Yra taisyklė: jei krovinys išrieda ketvirtadienį iki pietų, dar turi šansą iki savaitgalio. Jei penktadienį po dešimtos ryto – pamirškite. Jūsų sofa pasieks Londoną tik kitą antradienį, net jei mašina lėks kiek leidžia tacho grafas. Toks jau tarptautinis ritmas.

Kiek laiko užima pats pakrovimas ir iškrovimas?

Jei pasiruošę – dvi tris valandas. Jei ne – iki šešių. Dėžės turi būti supakuotos prieš atvažiavimą, baldai išardyti. Londone kartą turėjau situaciją: klientas gyveno gatvėje, kurioje stovėti draudžiama, o apsauga grasino baudomis. Kraustymas virto maratonu. Ekspres pervežimas į Angliją ir taip įtemptas, o jei dar prisideda netvarkingas iškrovimas... Tai situacija, kai minutės kainuoja brangiau nei dienos. Viskas turi būti paruošta kaip operacija, ne kaip spontaniškas apsipirkimas be sąrašo.

Dėžės, muitinė ir popieriai

Ar po Brexit reikia papildomų dokumentų ekspres siuntimui?

Taip. Nors pripažįstame vieni kitus, po 2021-ųjų sausio pasienyje reikia eksporto deklaracijos. Asmeniniams daiktams – sąrašas anglų kalba su vertėmis. Verslui reikia EORI ir komercinių sąskaitų. Kai kurie JK muitinės postai dabar tikrina kruopščiau nei anksčiau. Jei samdote normalią įmonę, jie padeda sutvarkyti. Bet dalis žmonių važiuoja su savo automobiliu – tada atsakomybė jūsų. Pasienyje Doverio pusėje mačiau, kaip nežinantiems užtrunka pusdienis. O jūs galvojate apie greitį, ne popierius.

Ar galiu siųsti maisto produktus ir sūrį su ekspresu?

Šito klausia kas antras. Oficialiai mėsa ir pieno produktai draudžiami. Žinau, kad kai kurie kietieji sūriai praeina muitinę. (Na, gal sausainiai praeina, bet tiksliai nežinau dėl prieskonių – muitininko nuotaika skirtinga.) Bet rizikuoti ekspresiniu pervežimu dėl maisto – kvaila. Jei sustabdys veterinarijos patikrą, pristatymas vėluoja pusdienį. Geriau palikite tą mėsos gabalą mamai. Kai klientai insistuoja, atsišalinu. Buvo, kad dėl dešros vėluota visa para. Ir dar atsidarė piniginė baudai, kurią sumokėjo pats klientas.

Kas atsakingas už muitinės popierius – aš ar vežėjas?

Formaliai priklauso nuo sąlygų. Bet jei vežėjas sako, kad viską sutvarko, jis ir tvarko. Daugelis normalių kompanijų turi muitinės brokerius. Jūsų darbas – pateikti sąrašą. Po Brexit pasikeitė kabotažo taisyklės, todėl kartais tenka perduoti krovinį anglų partneriams ties siena. Tada popierius tvarko anglas. Pasitarkite iš anksto, nes nesusipratimų pasienyje pasitaiko. Buvo, kad klientas galvojo, jog viskas įskaičiuota, o vėliau gavo sąskaitą iš britų muitinės. Nemalonus siurprizas ekspresiniame maršrute.

Ar dėžės privalo būti sunumeruotos?

Dievo vardu, taip. Stebina, kiek žmonių tai praleidžia. Kai atvažiuoja furgonas su dvidešimt dėžių be numerių, o klientas sako "čia viskas mano", vairuotojas verkia viduje. Numeruokite kiekvieną ir parašykite, kur yra rūbai, kur indai. Tai ne dėl smalsumo. Muitinė gali prašyti atidaryti būtent septynioliktą dėžę. O jei neiškrausite per dvi valandas, jūsų ekspres pristatymas į Angliją per 24 valandas virsta pristatymu po trijų dienų. Laikas baigiasi, o vairuotojas turi lekti pas kitą klientą.

Ką daryti su labai vertingais daiktais, pavyzdžiui, kompiuteriais?

Vežkite juos rankinėje arba salone. Jei konteineryje – darykite nuotraukas prieš pakuojant. Draudimas dažnai nepadengia elektronikos gedimų, jei neįrodote, kad ji buvo sveika prieš pakrovimą. Buvo, kad klientas vežė kompiuterį. Atvykus viskas atrodė gerai, o viduje vaizdo plokštė – trupiniai. Ko gero, vibracija kelyje. Express pervežimas į Londoną yra greitas, bet kelias vis tiek du tūkstančiai kilometrų. Brangius daiktus siųskite su oro pagalve ir draudimu. O geriausia – pasiimkite lėktuvu patys.

Kas realiai vyksta kelyje

Ar vienas vairuotojas gali nuvaryti krovinį iki Anglijos per parą?

Ne, jei kalbame legaliai. Jis gali važiuoti devynias valandas, turi daryti pertraukas. Iki Anglijos – maždaug du tūkstančiai kilometrų. Net lekiant per Europą, fiziškai neįmanoma. Skubiausiems pervežimams naudojame du vairuotojus, keičiamus prie vairo. Taip mašina sustoja tik degalinėse. Jei siūlo nuvaryti per parą su vienu vairuotoju – jis viršija tacho grafą ir rizikuoja licencija. Arba jūsų saugumu. Nežinau, kas blogiau. Geriau mokėti už du vairuotojus nei ieškoti daiktų Belgijoje pasimetusių.

Kas nutinka, jei keltas vėluoja dėl audros?

Tada ekspresas tampa paprastu pristatymu, deja. Praėjusią žiemą turėjome klientą – medicinos įmonė siuntė įrangą į Londoną. Viskas suplanuota: pakrovėme ryte, dviese vairuotojai. Atvykus į Kalę paaiškėjo, kad audra uždarė keltą trims valandoms. Paskui dar dvi valandas laukėme eilėje. Sutartas pervežimas nutįso nuo 24 iki 34 valandų. Klientas suprato, nes tai neįveikiamos aplinkybės. Bet toks gyvenimas. Todėl, kai kas nors klausia dėl absoliutaus garantuoto laiko, sakau: mes duosime 99 proc., bet gamta ir keltų kompanija to nežada.

Ar pasitaiko, kad vairuotojai pasiima daiktus sau?

Rimtose įmonėse – beveik ne, seklių pilna. Tačiau socialiniuose tinkluose pasitaiko. Buvo istorija: klientas vežė televizorių, radome tik dėžę. Vairuotojas tvirtino, kad gal pats neįsidėjo. (Čia toks klasikinis "o gal pats kaltas".) Draudimas atsiskaitė, bet nervai sugadinti. Renkantis kas vyks jūsų ekspres pervežimas į Angliją per 24-48 valandas, pažiūrėkite, ar mašinoje yra įmonės lipdukai. Balta furgonas be ženklų ir slaptas bendravimas – rizika. Patikrinkite vežėją, net jei skuba spaudžia iki maksimumo.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju furgone?

Techniškai ne, draudimas neleidžia keleivių krovininiame furgone. Realybėje pasitaiko, bet nesiūlyčiau – jei avarija, jokios apsaugos. Prisimenu senyvo amžiaus ponia taip bijojo vienai palikti butą, kad paprašė pavažiuoti. Vairuotojas sutiko, ponia atsinešė sumuštinių. Jiedu tapo draugais. Bet tai buvo žmogiškas gestas, ne taisyklė. Dėl ekspreso blogiau – furgone nėra kur padėti kojų, visa erdvė dėžėms. Buvę, kad klientas pavažiavo iki Varšuvos ir nusprendė, kad nebeištvers iki Londono. O ten liko autobusų stotyje. Neikite.

Kaip elgtis, jei daiktai atvyko pažeisti?

Fotografuokite prieš pasirašydami. CMR konosmente parašyta, kad pasirašius pripažįstate būklę gerą. Jei matote įbrėžimą – fotografuokite, kad vairuotojas girdėtų spragtelėjimą. Buvę, kad jis skubėjo: "pasiųskit vėliau". Ne. Nepasirašykite. Londone klientas atidarė dėžę – stiklinis staliukas trupiniai. Pasirašė anksčiau, nes vėluodavo. Rezultatas – draudimas nepadengė. Esmė: pasirašymas yra jūsų ginklas, o ne paslauga vairuotojui. Būkite kieti, net jei žmogus atrodo pavargęs ir mielas. Jūsų teisės svarbesnės nei jo skubėjimas kitur.

Kaip nepasiklysti renkantis vežėją

Kur rasti patikimą ekspres pervežimą į Angliją?

Ne tiesiog per pirmą Google skelbimą. Geriau – draugų rekomendacijos, lietuviškos bendruomenės grupės, paieška PVM registre. Dar vienas gudrybė: paskambinkite. Jei atsiliepia žmogus, klausia apie dėžių kiekį, ar yra liftas – geras ženklas. Jei pirmas klausimas "kiek mokėsite" – bėkite. Tas pats su ekspres pristatymu į Angliją – rimtas vežėjas domisi detalėmis, o sukčius domisi pavedimu. Pažiūrėkite, ar turi realų adresą, o ne tik telefoną. Ofisas gali būti kuklus, bet jis turi egzistuoti fizinėje erdvėje, o ne tik internete.

Ar geriau rinktis lietuvišką ar anglišką kompaniją?

Sudėtinga po Brexit. Anksčiau atsakyčiau – lietuviai geriau. Dabar pasikeitė kabotažo taisyklės, lietuviai negali laisvai važinėti po JK. Anglai kartais pigesni vietiniuose maršrutuose, bet tarptautiniame eksprese ne visada efektyvūs. (Dėl kainų lietuviai dažnai laimi, bet ne visada. Priimkit kaip subjektyvę nuomonę.) Aš dirbu hibridine sistema: savo mašinos iki sienos, ten perduodame JK partneriams. Taip gaunamas balansas. Klauskite, kaip jie organizuoja paskutinį kilometrą Albione. Jei anglas veš tik nuo Doverio – kas veš iki jūsų durų Londone? Tai svarbu.

Ką reiškia "nuo durų iki durų" eksprese?

Kad paima iš jūsų buto ir atveža į butą. Bet yra niuansų. Jei gyvenate ketvirtame aukšte be lifto, vairuotojas neprivalo tempti dėžių. Kai kurios įmonės tai daro nemokamai, kitos paprašo pinigų už aukštą. Buvo, kad vairuotojas atsisakė kelti sofą, nes durų plotis per mažas. Mes paskui kvietėme darbininkus. Todėl kai matote "nuo durų iki durų", paklauskite: "o kas bus laiptinėje?" ir "ar vairuotojas vienas?" Jei jis vienas, o dėžių trisdešimt... jūs supratote. Teorija skiriasi nuo praktikos, ypač Londono centre.

Ar saugu mokėti visą sumą iš anksto?

Ne, nebent milžiniška žinoma korporacija. Standartas – 30–50 proc. avansas, likutis gavus daiktus. Jei ima viską – raudona vėliava. Mačiau istorijų: žmonės sumokėdavo pilną sumą, o baigdavosi tuo, kad telefonai išjungti, daiktai kažkur kelyje. Kartą moteris paskambino verkianti – sumokėjo 800 eurų, vežėjas nebeatsiliepdavo. Radome daiktus tik todėl, kad pažinojau tą krovinį kitoje grupėje. Todėl šitą reikia labai atsargiai. Pilna suma – ne. Yra toks priežodis: mokėk tiek, kiek neskaudėtų prarasti. Aš taip gyvenu jau trisdešimt metų ir miegu ramiai.

Kaip atpažinti sukčius pervežimų rinkoje?

Pirmas ženklas – kaina gerokai žemiau rinkos. Antras – spaudimas apsispręsti dabar: "tik šiandien". Trečias – nėra sutarties. Ketvirtas – tik Messenger paskyra, be adreso. Ir dar: jei jaučiatės kvailai, nesekite to jausmo. Kartą klientas sakė: "man nepatiko jo balso tembre". Pasirodo, tas vežėjas vėliau apgavo kitus. Intuicija veikia. Rimtas ekspres pervežimas reikalauja skaidrumo. Jei vengia atsakyti, kur ofisas, jo ten nėra. O jei nėra ofiso – nėra atsakomybės. Skambinkite, klausinėkite nepatogiai, tikrinkite. Jūsų saugumas svarbiau nei kažkieno įsižeidimas.

Išvada

Ekspres pristatymas į Angliją per 24-48 valandas yra viena gražiausių paslaugų, bet tik jei suprantate, kad greitis kainuoja ir reikalauja pasiruošimo. Per dvidešimt trejus metus supratau, kad geriausi pervežimai yra ne greičiausi, o sąžiningiausi. Pasiruoškite popierius, supakuokite daiktus, pasitarkite dėl kainos ir nebijokite klausti nepatogių klausimų. Svarbiausia – rinkitės tuos, kurie nežada auksinių kalnų už žemės kainą, nes tokie pažadai baigiasi tik pasakose. Likite realistai, ir jūsų sofa saugiai pasieks Londoną be streso. Čia jūsų sveikas nuovoka turi dirbti kartu su manimi.