Efektyvus krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais – kaip tai vyksta paprastai ir be filtro

Tai va, jei sėdėtum čia priešais ir klaustum, kaip viskas vyksta, aš pradėčiau nuo to, kad per daugiau nei dvidešimt ketverius metus šitame tarptautinių perkraustymų versle mačiau visko. Efektyvus krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais nėra jokia mistika – tiesiog mažesnė mašina, lanksčiau sukamės, greičiau įvažiuojame į senamiesčius. Bet yra niuansų. Buvo laikas, kai Doverio eilėje prasėdėjom penkias valandas, o klientas galvojo, jog mes jau prie jo durų Bristolyje. Čia bandysiu paaiškinti taip, lyg šnekėčiausi su tavimi gyvai – be slidžių frazių ir bereikalingo puošnumo, bet su tiesa, kuri kartais būna nemaloni.

Kaina, laikas ir pirmieji klausimai, kuriuos žmonės rašo naktimis

Kiek kainuoja nusivežti krovinį į Angliją mikroautobusu?

Klausimas visada toks pat. Atsakymas – nuo keturių penkių šimtų, jei tik kelios dėžės, iki tūkstančio ar daugiau už pilną dviejų kambarių butą. Sezonas lemia kainą kaip ant mielių. Rugsėjį kaina šoka kokiais trisdešimčia procentų, nes studentai ir emigrantai varo vienu metu. Jei turi kelias laisvas savaites – labai lanksčiai galima sudėlioti maršrutą ir sutaupyti. Skubu penktadienį – brangiau. Būna, kad mikroautobusas grįžta tuščias, tada deramasi. Tik nepirk už mažiau nei kainuoja degalai – tas žaidimas baigiasi blogai.

Kiek laiko tai trunka? Ar tikrai greičiau negu fūra?

Dienas tris ar keturias, jei važiuojame be papildomų stotelių. Mažos mašinos privalumas – nereikia ilgų derinimų kaip vilkikui. Bet... (taip, pataisau save – mikroautobusas tikrai neprivažiuos greičiau, jei abiem reikia stovėt Calais eilėj) – skirtingai nei fūra, mes galim pasiimti iš pačios gatvelės šalia tavo laiptinės. Fūros vairuotojai privalo ilgesnį poilsį, mes kiek lanksčiau, bet nepersistengiam – saugumas svarbiau. Buvome turėję situaciją, kai dėl liūties prie Reims'o praradom daugiau nei pusdienį. Kelias yra kelias.

Ar galima siųsti vieną sofą ir skalbimo mašiną, ar per maža užsakymui?

Žinoma, galima. Tai vadinama daliniu kroviniu, tik mažesniame formate. Įrašom sofą į sąrašą, surandam kitus klientus ant tos pačios trasos ir judam. Mes buvom turėję klientą, kuris iš Derby siuntė keturias kėdes. Teko laukti dvylikos dienų, kol suradom antrą dalį, kad nevažiuotų vienas baldas per visą Europą. Užtat sumokėjo mažiau nei pusę pilno tarifo. Blogiausia, kai žmonės nori „rytoj“ ir „dar pigiau“ tuo pačiu metu. Tada aš jam tiesiai sakau – rinkis.

Popieriai, muitai ir baisūs sąlyčiai su tikrove

Reikia kokio nors dokumento, jei vežu tik asmeninius daiktus?

Reikia. Net asmeniniams daiktams. CMR sąskaita-faktūra, packing list'as. Jei rašysi „įvairūs daiktai“, o rasi dvidešimt keturis vienodus dviračių ratus – muitininkai paklaus ar tu verslininkas. Buvau matęs Dover'yje, kaip atidarė dėžę ir pamatė lygiai tokią sceną. Klientas neturėjo aiškaus paaiškinimo, strigo tris valandas, rašė pažymas ant popieriaus gabaliuko. Pasieniečiai dirba savo darbą. Tavo darbas – aprašyti daiktus taip, kad ir pats sau galėtum atsakyti, kas tai. Nepatingėk.

Jei vežu maisto produktus ar augalus – ar yra problemų?

Augalų – nevežam point blank. Maistas irgi tabu po Brexit. Mėsa, pieno produktai, sėklos – draudimas arba veterinarinės pažymos. Buvo – klientė siuntė sūdytus grybus į Peterborough. Atrodė nekaltai, bet muitinėje kažkas supyko – išmetė pusę maišo. Nuostolis – keli šimtai ir gėda. Kartais net ir pats nežinau šimtu procentų, kai keičiasi taisyklės kas kelis mėnesius, tada skambinu savo brokeriui į Tilbury ir pasitikslinu. Paklausk iš anksto. Geriau paklausti nei tempti atgal arba mesti šiukšlynėn.

Ar reikia drausti krovinį atskirai, jei renkuosi mikroautobusą?

Vežėjas turi CMR draudimą, bet jis ribotas – dažnai pagal kilogramą. Jei veži senelės porcelianą ar techniką – pasidomėk papildomu. Prieš dvejus metus liūtis Prancūzijoje, duobėtas kelias, pakaba suplyšo, bamperis atsikabino. Krovinys liko sveikas, bet jei būtų kitaip... Tada jau džiugino papildomas draudimas. Nemokamai niekas gerai neapdraus. Klausk iš karto sutarties pasirašymo metu. Po įvykio visi žiūri į mažas raides. Aš mieliau perspėju prieš nei aiškinuosi po.

Kaip su muitais po Brexit? Ar labai pasikeitė tarptautinis krovinių pervežimas?

Viskas apsivertė. Anksčiau kai kur praslysdavai lengviau, dabar – kiekviena dėžė gali užtraukti dėmesį. Formalumai užima laiko. Tarptautinė perkraustymų įmonė turi būti EORI sistemoje, žinoti kodus. Klientai piktinasi – kodėl taip sudėtinga? Atsakymas – ne aš tai sugalvojau. Mikriukas nėra magiškas laivelis – jis praeina tas pačias muitines. Tik kad mažesnis, gali įsukti į mažesnę patikros zoną. Kartais pliusas, kartais bėda, nes pareigūnai turi laiko apžiūrėti kiekvieną kampą.

Kaip vyksta pats veiksmas – nuo pakrovimo iki durų

Ar vairuotojas padeda krauti daiktus, ar aš turiu pats viską nunešti?

Jei užsakei tik transportą – vairuotojas sėdi ir laukia. Yra terminas „durų iki durų“, bet be krovėjų. Jei reikia rankų – užsisakyk iš anksto. Du vyrai kainuoja papildomai. Buvo situacija Birmingeme – klientas penktame aukšte be lifto tikėjosi, kad vairuotojas vienas perkels pianiną. Ne. Taip neveikia. Mes atvažiuojam, parodai kur, atidarai duris. Jei patys negali – pasakyk, mes organizuojam. Bet nepamiršk pasitikrinti, ar sofos kampas įsipjauna laiptinėje. Tai – jau tavo atsakomybė prieš paliekant butą.

Ar mikroautobusu galima gabenti šaldytuvą, viryklę ir skalbimo mašiną vienu metu?

Jei tilps – taip. Technikos gabenimas į Angliją mikroautobusais – kasdienis reikalas. Tik šaldytuvas turi stovėti stačiai, nes freonai... arba ten kažkokios kitos dabar dujos – pataisykit mane, jei kas iš šaldymo specialistų klauso – negali būti guldytas. Viryklę atjunk laidus, skalbimo mašiną – drėgną, uždarytą. Buvome vežę nepriklausomo kliento, kuris paliko vandens žarną pritvirtintą. Kelias įtemptas, žarna atsikabino, visas mikriukas per vidurį – kapeikš. Valėm tris valandas. Paruošk techniką arba mokėk už mūsų laiką.

Kas atsitinka, jei krovinio priėmėjas Anglijoje nėra namie?

Bėda. Londone stovėjimas kainuoja, laikas – irgi. Skambinam – niekas nekelia. Laukiam pusvalandį. Jei raštiškas įgaliojimas kaimynui – ok. Jei ne – niekur nepaleisim brangių daiktų be parašo. Buvo istorija Manchestery – ponia pametė raktus, vyras vėlavo penkias valandas. Stovėjom, praradom kitą užsakymą. Toks biznis. Geriau kad atstovas būtų vietoje. Jei vėluoji tu pats – pranešk. Aš suprantu, gyvenimas. Bet vairuotojas negali sėdėt amžinai, degalai senka, kiti laukia.

Koks mikroautobusas naudojamas? Ar tai tik didelis furgonas?

Dažniausiai „Fiat Ducato“, „Sprinter“ ar „Transit“. Tūris dvylika–penkiolika kubų, apkrova iki tonos pusantros. Dviejų kambarių butui porą kartų. Ne fūra, bet lanksčiai sukrauna. Stogas aukštas, veidrodinės spintos įlipa. Tik svoris turi atitikti dokumentus. Buvo atvejis – klientas privertė rūsio švinines statybines medžiagas. Tradiciniai baldai – ne problema, bet jei krovinys tampa statybiniu – stabdom. Techninis svoris ribotas, stabdžiai nepasikosioja Alpėse, jei perkrova.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai į duris, iki Londono centro ar mažo miestelio?

Taip, čia didžiausias privalumas. Fūra neįsuks į siauras gatves Cotswolds ar prie senų namų Bristoli. Mikriukas įsliaužia. Vežėm į Falmouth – ten siauri kranto keliai, fūroms košmaras, o mes per dvi valandas iškrovėm. Londone kai kuriuose rajonuose reikia leidimo stovėti. Jei klientas nepagalvoja – bauda. Ne mūsų atsakomybė, bet perspėjam. Privažiuojam iki pat laiptų, jei leidžia kelias. Kartais iki pat buto durų, kai yra normalūs privažiavimai be žolių tarpeklio.

Ar vairuotojai keičiasi, ar vienas žmogus vairuoja visą kelią?

Kartais keičiasi, jei labai toli. Bet mikroautobusui dažniausiai vienas vairuotojas, nes principas – maža, operatyvu, mažiau logistikos. Užtat reikia nakvynės. Reglamentai reikalauja poilsio. Prieš ketverius metus vienas bandė tempti be miego – aš supykau. Dabar kontroliuojam griežčiau. Fūros dažnai turi du vairuotojus, tada varo be sustojimo. Tai pliusas joms, bet minusas – kaina. Iš kitos pusės mikroautobusas lanksčiau ir pigiau.

Kas, jeigu mikroautobusas sugesta kelyje? Kur mano daiktai?

Nutinka. Ką čia slėpti. Sankaba Italijoje, generatorius Prancūzijoje – esu matęs. Bet daiktai nepaliekami. Siunčiam antrą mašiną arba samdom pagalbą. Draudimas dengia perkrovimą. Realus atvejis prieš dvejus metus – generatorius ties Reims'u. Klientas skambino kas valandą. Suprantu jaudulį. Kita dieną daiktai jau Dover'yje. Samdžiau antrą vaikiną, sumokėjau vairuotojui viešbutį. Tai mūsų rizika, ne tavo. Tikrai prašau supratimo, bet garantijos – ant mūsų pečių.

Kai bandai sutaupyti arba kai papuolini prie negerų žmonių

Ar tikrai verta rinktis pigiausią pasiūlymą iš skelbimuose?

Aš nepasakosiu pasakų. Pigiausias retai kada geriausias. Buvo laikas rinkoje vaikinas su vienu mikriuku – kainas dardino žemai. Rezultatas? Paėmė avansą, supakavo atsitiktinai, pusė daiktų atsidūrė kituose adresuose, dar skundėsi, kad „per sunku“. Profesionalus krovinių gabenimas nėra stebuklas už tris eurus. Jei skaičius mažesnis nei degalai ir mokestis – kažkas ne taip. Po tokių istorijų žmonės kreipiasi į mus iš naujo, bet jau su papildomu stresu. Nepirk to pigaus, skamba banaliai, bet tiesa.

Ką daryti, jei vežėjas pavėluoja kelioms dienoms?

Skambinti, rašyti, priminti. Bet pulti nereikia. Streikai, Eurotunelis, oras – dalykai ne nuo mūsų. Bet jei vežėjas tyčia vengia, duoda tuščius pažadus – jau ne profesionalas. Buvau matęs, kaip konkurentai priėmė septynis užsakymus vienai mašinai. Septyni! Kaip? Nežino patys. Aš tavo daiktų nepaliksiu sandėly be žinios savaitę. Jei vėluojam – pasakau kodėl. Žmogus turi teisę žinoti. Problema, kad kai kurie interneto herojai po avanso dingsta. Tas faktas žeidžia visą mūsų sritį.

Ar man reikia pasirašyti kokią sutartį, ar pakanka žodinio susitarimo?

Būtinai. Be jos tu praradęs. Vairuotojas gali būt šaunus, bet kai sudūžta stiklas, o popieriuje nieko nėra – prasideda barnis. Dirbu su dokumentais beveik visada. Neseniai ponia iš Nottinghamo atsiuntė rankraštį ant tryskarto popieriaus. Gerai, bet reikia ir CMR, ir sutarties. Nes jei kas – draudimas turi ant ko remtis. Sutartyje – kaina, maršrutas, aprašymas, terminas. Jei vežėjas vengia rašyti – raudona vėliava. Yra tokių, kurie sako „ko čia vargintis“ – į juos nežiūrėk rimtai.

Kaip žinoti, kad vežėjas nėra sukčius?

Patikrink įmonės kodą, rekvizitus, realias apžvalgas. Jei tik telefonas ir gražus skelbimas per naktį – pasisaugok. Buvo istorijų – avansas, numeris nebeveikia. Aš dvidešimt ketvirti metai čia, gali atvažiuoti į biurą. Realus vežėjas neslėps kontaktų. Jeigu vengia pasakyti vairuotojo vardą ar mašinos registraciją prieš kelionę – keista. Aš duodu viską. Ne dėl to, kad šventas, o dėl to, kad neturiu ko slėpti. Blogiausia rinkoje yra ne brangumas, o melas. Melas žudo pasitikėjimą greičiau nei dūžtanti vaza.

Realūs niuansai apie mašinas, maršrutus ir ką dar galima sutalpinti

Kada mikroautobusas geriau nei didelė fūra?

Mažam butui, siauroj gatvėj, kai lifto nėra, kai skubu ir nenori dalintis fūra su nepažįstamais. Tiesa, trys–keturi kambariai jau reikalauja dviejų reisų arba fūros. Tada kaina neproporcingai auga. Bet parodų stendams, artistų rekvizitui, baldams į antrą aukštą Londone – mikroautobusas neįkainojamas. Lanksčiai galima keisti maršrutą, prisukti į kitą miestelį. Su fūra to padaryti neįmanoma. Nors dabar visi sako, kad jie lankstūs... fūrų lankstumas baigiasi artimiausioje A39 magistralėje, kur apkabos nepraleidžia.

Ar galima gabenti gyvūnus kartu su daiktais?

Šunis, kates – galima, bet atskirai. Negali būti laisvai tarp sofų. Gyvūnai stresuoja, meta kailius. Reikia veterinarinio paso, skiepų. Kartais pats nebesusigaudau visų taisyklių, nes keičiasi kas kelis mėnesius. Jei šuo didelis, jis užima vietą dviejoms dėžėms. Skaičiuojam erdvę. Vežam atsakingai, bet atvirai – jei gali, gyvūną siųsk lėktuvu. Mikriukas tinka trumpam atstumui, nors iš Lietuvos iki Anglijos... tai nėra taip jau trumpa. Nežinau kaip jūsų katinas, bet mano tai klyktų be perstojo.

Kokių daiktų negalima krauti į mikroautobusą?

Degių skysčių, ginklų, fejerverkų – aišku. Bet ir drėgnus daiktus – pelėsis. Buvo – klientas privertė rūsio kilimą, dvokė kaip prieglauda. Teko atskirti. Viršyti techninę apkrovą irgi negalima – jei dokumentuose 1,2 tonos, o tu sukiši 1,8, gali likti pakelėje arba blogiau – pasienyje su bauda. Muitinė vertina deklaruotą ir realų svorį. Kartais žmonės sako „ten tik batai ir knygos“, o svarstyklės rodosi kaip maža žemės ūkio technika. Niekada neapgaudinėk svorio. Blogiausia, ką gali padaryti – meluoti dėl turinio.

Ar reikia patiems važiuoti drauge su kroviniu?

Ne, nebūtina. Mikroautobusas važiuoja be tavęs. Bet jei kyla pasienio klausimai – gerai turėti kontaktą. Vienas klientas iš Kauno prašė važiuoti kartu. Sutikom. Vairuotojas grįžo pavarges labiau nei po krovinių, nes vyras pasakojo apie savo verslą aštuonias valandas. Bet jei veši vertingus daiktus – galima. Turėk vizą. Studentai taip dažnai daro – vienu šūviu du zuikius. Tiesa, manęs nedomina kodėl tavo lagamine du šimtai porų batų, bet jei muitininkai paklaus – atsakyk tu pats, ne aš.

Ar galima stebėti, kur yra mano krovinys?

GPS'ai dabar yra, bet signalas dingsta tuneliuose. Siunčiam nuorodą arba skambinam. Nežinau ar tai visada veikia šimtu procentų – technika. Buvo atvejis: rodė, kad mašina po Lamanšu, o iš tikrųjų jau Dover'yje pusvalandį. Aš renkuosi skambutį. Jei kas negerai – balso intonaciją girdžiu, o ne žemėlapyje tašką žiūriu. Kartais žmonės nori stebėti telefone kas minutę. Tai jų teisė, bet aš turiu vairuotoją informuoti, o ne transliuoti realybės šou.

Ar imate užsakymus tik iš didžiųjų miestų, ar ir iš provincijos?

Iš visur. Nesąmonė rinktis tik Vilnių. Dažnai geriausi užsakymai iš mažesnių miestų – Kelmės, Ukmergės, Skuodo. Anglijoje irgi vežame ne tik į Londoną, bet į mažus kaimelius. Velsą, Škotiją... nors šiaip Edinburgas jau Škotija, o ne Anglija. Ai, ką čia dabar vardyti – taškas tas, kad lanksčiai vežam ten, kur fūroms baigiasi galimybės. Jei privažiuojam – paimam. Jei nepasiekiame – organizuoju perdavimą. Tik suprask, kad nuo Klaipėdos ir iki Yorkširo kaina skirsis dėl kilometrų. Logiška.

Paskutinis žodis prieš renkantis

Po visko ką pasakei, ar mikroautobusas vis dar geras pasirinkimas?

Taip. Jei supranti, kad efektyvus krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais – tai ne pigumo automatas, o instrumentas. Instrumentas, kuriuo reikia mokėti naudotis. Jei esi realistas – mikriukas tau. Jei nori visko už dyką ir dar šaukštą ant viršaus – valstybinė loterija gal labiau tiks. Aš per tiek metų supratau, kad geriau du kartus paklausti ir vieną kartą nenuvilti, negu atvirkščiai. Mikroautobusas prisitaiko lanksčiai, bet tik kai abu suprantame tą patį vaizdą – tavo daiktai saugūs, o aš sąžiningai padaręs darbą.

Tai tiek. Efektyvus krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais – ne magija, o darbas, kuriam reikia plano ir šiek tiek kantrybės. Jei radai čia naudingą atsakymą – jau gerai. Nepasirašyk neskaitęs, nevežk maisto be pasiteiravimo ir atmink: daiktai svarbūs, kai juos perveži be streso. Skambink, jei reikia. Sėkmės.