Baldų pervežimas į Angliją: saugus ir efektyvus

Žinai, per dvidešimt šiek tiek metų šiame versle aš esu matęs visko – nuo idealiai supakuotų pianinų iki byrančių spintų, kurias klientas pasakė „va, paimkit, tik greičiau“. Baldų pervežimas į Angliją nėra raketų mokslas, bet turi savo niuansų, ypač po to, kai britai pasitraukė iš ES. Visi klausia to paties: kiek kainuoja, ar saugu, ar patys turim kraustytis į mašiną. Aš pabandysiu atsakyti taip, lyg rašytumėm per Messengerį – be tos dirbtinės šypsenos, kurią matote ant reklaminių lankstinukų. Svarbiausia – kad jūsų daiktai nuvažiuotų sveiki ir jūs nesugriautumėte nervų.

Planavimo keblumai ir kaip neapsigauti

Kiek iš viso kainuoja baldų pervežimas į Angliją?

Atsakymas visada prasideda nuo „na, priklauso…“, bet tu nenusimink. Kaina siejasi su tūriu – kubiniais metrais – ir atstumu. Dalinis krovinys į Londoną dažnai kainuoja nuo šešių šimtų iki tūkstančio eurų. Pilnai užkrautas vilkikas – jau nuo dviejų tūkstančių. Jeigu tik viena komoda, bus pigiau, bet yra minimumas, nes transportas vis tiek turi važiuot per keltą. (švariau – keltą ar Eurotunelį). Žodžiu, mažoms siuntoms neverta tikėtis stebuklų, bet pilnas butas tikrai atsiperka lyginant su visko pirkimu iš naujo. Būna pigesnių skelbimų internete, ten reikia labai atsargiai.

Ar galiu pats supakuot daiktus, ar geriau, kad jūs?

Gali pats, bet turi suprast, kad jei kažkas dūš ir draudimas nepadengs, jei pakuotė buvo šūdina – atleisk už žodį. Aš pats dažnai sakau klientams: jei verta daugiau nei du šimtus eurų, leisk mano vaikinams supakuot. Mes naudojam dvišarines dėžes, bublinę plėvelę, kampų apsaugas. Kartais klientas susivynioja indus į laikraščius… na, tai lyg vežti kiaušinius maiše – gaunasi kiaušinienė. Pats gali supakuot drabužius, knygas (tik ne į dideles dėžes, nes nešt bus neįmanoma), o stiklą, veidrodžius, brangią techniką – palik mums. Ne dėl to, kad norim daugiau pinigų, o dėl to, kad žinau, kaip baigiasi „bet aš pats tikrai gerai supakavau“.

Kiek laiko prieš tai reikia užsisakyti pervežimą?

Idealu – bent trys–keturios savaitės. Ypač jei planuoji važiuoti piko metu, rugpjūtį arba prieš Kalėdas. Tada visi iš Lietuvos važiuoja į Angliją ir atgal, mašinos užsakytos mėnesiui į priekį. Būna, kad savaitės prieš tarpu nėra nieko. Kartais pasitaiko laisvų vietų likus kelioms dienoms, ypač jei kažkas atšaukia. Bet aš nenoriu žadėt, nes tuomet tu planuosi paskutinę minutę, o aš tavęs nespėsiu paimti. Duok sau ramybę – rinkis datas anksti. Jei jau skubi, skambink, pažiūrėsim, gal turim kažką vykstantį pro šalį.

Ar vežate, jei turiu tik kelis baldus, o ne visą butą?

Taip, vadinam daliniu kroviniu. Tavo sofa keliauja su kitų klientų daiktais viename vilkike. Moki tik už savo vietą, bet reikia derintis prie grafiko. Kartais palauksi dieną, kol surenkam pilną mašiną. Jeigu tik du–trys daiktai – skambink, galim įrašyt į jau formuojamą maršrutą. Minimali kaina vis tiek yra, nes mašina turi važiuoti. Baldų pervežimas į Angliją neturi reikšti pilno vilkiko – tą mitą sugalvojo tie, kurie nesinaudojo normaliomis įmonėmis. Mes vežam ir po vieną spintą, jei reikia. Tik nepulk į tuos skelbimus „vežu pigiai rėžį“ – su jais istorijos būna liūdnos.

Ar man reikia padėti išnešti daiktus, ar jūs patys?

Mes turim savo komandą, bet jei gyveni penktam aukšte be lifto, išnešimas kainuos papildomai. Du vyrai gali nunešt sofą, bet jei laiptai siauri kaip šlaitiniam stoge, ten jau reikia gudrybių. Aš mačiau, kai Rimantas per langą leido sofą žemyn – atrodė kaip cirke. Jei normalus liftas ar trečias aukštas, įskaičiuojam. Daugiau – derinam atskirai. Jeigu turi draugų pagalbininkų – sveikinu, bet jie neprofesionalai. Kartais toks „pagalbininkas“ sau įmeta į koją spintą ir paskui kaltina mus. Aš noriu, kad žmonės suprastų – mūsų darbas yra sunkus fizinis darbas, ne tik vairavimas.

Pakavimas – kur dažniausia bėda

Kaip apsaugoti stiklinį stalą?

Stiklas – arba numeris vienas dėl ko aš neišsimiegu naktimis. Rimtas pokštas. Stiklinis stalas pirmiausia padengiamas bublinė plėvele, tada gofriniu kartonu, tada dedamas į dėžę. Jei be rėmo – sudedam į specialų medinį karkasą. Kartą Londono centre klientas pasakė „o taip, jis tvirtas“, o mes atvažiavom – lakas nuo karščio buvo pasitempęs, stiklas įgėlęs. Nepranešė. Teko vežti extra atsargiai, nes jis viena vertus lyg ir tvirtas, kita vertus stiklas visada stiklas. Jei tu pats skaidrini paviršių, niekada nedėk jo vertikaliai – tik horizontaliai. Ir nepamiršk užklijuoti raudonų lipdukų.

Ar galiu daiktus palikti supakuotus į maišus, ar tik dėžės tinkamos?

Maišai – blogas ženklas. Dideli juodi šiukšlių maišai tinka tik drabužiams. Knygos maiše plyšta, indai maiše dūžta. Būna klientų, kurie sudeda gyvenimą į „Lidl“ maišus ir stebisi, kodėl rankenos nutrupėjo. Suprantu, norisi sutaupyt, bet dėžių kaina lyginant su baldo verte – juokinga. Mes kartais parduodam dėžes, bet geriau tu jas nusipirk pats – iš statybinių prekybos. Ir rašyk ant kiekvienos, kas viduje. Ne tik „virtuvė“, o konkrečiai – „šampano taurės“. Kai Anglijoje iškrausim, žinosi, ką atsargiai išpakuot pirmiausiai. Beje, ką tik pasakiau „išpakuot“ – turėjau omeny „išpakuoti“.

Ką daryti su čiužiniu? Ar galima jį susukti į ritinį?

NIEKADA nesuk spyruoklinio čiužinio į ritinį. Spyruoklės persikreips ir miegosi ant kalniukų. Mes vežam juos specialiuose maišuose arba plėvelėje. Vertikalus transportas – geriausias, stovi siauria briauna. Kartais klientas sako „mano čiužinys universalus, galima lenkti“ – aš vengiu to. Prieš porą savaičių į Birmingemą vežėm keturių šimtų eurų čiužinį – geriau mokėk už tinkamą transportavimą, nei pirkt naują. Ir atmink – Anglijos butai maži, naujasis miegamasis gali būti siauriuose laiptuose. Išmatavk duris prieš laiką. Va čia jau nebe apie pakavimą, bet svarbu.

Kodėl negalima vežti baldų be jokio pakavimo?

Nes vilkike įvyksta judesiai – negeri. Stabdymas, posūkis, duobė kely. Jei sofa be plėvelės, ji pasidengs dulkėmis ir subraižys kampą. Beje, mūsų vairuotojai – lietuviai, važinėjam tais pačiais keliais jau dvidešimt metų. O daiktai per juda. Supakuota spinta atlaiko, nepadengta – braižosi. Pamatysi pats kai nuimsi marlę – sofa kaip nauja. Keli eurai už apsaugą gali sutaupyt šimtus. Žodžiu, nebūk šykštuolis ant pakuotės. Ypač jei baldai brangūs. Ai, beje, kalbant apie vilkikus – turim ir maršrutus pro Prancūziją, ir pro Nyderlandus, čia jau pagal orus ir eiles prie kalno.

Turiu seną komodą, kuri byra vos palietus. Ką daryti?

Pirmiausia – ištrauk stalčius, nuim veidrodį. Jei byra konstrukcija, suvyniosim į plėvelę, duosim medines atramas. Bet būsiu sąžiningas – kartais toks baldas nebeturi prasmės tempti. Mokeši daugiau nei vertas. Atvejis iš Sheffield: klientas atsiuntė zinute antikvarinės spintelės nuotrauką, aš pasakiau „palik, čia jau nebe baldas“. Nepaklausė. Atvežėm, liko pora kojų. Nežinau, ar per grubiai, ar pats baldas pasmerktas. Bet jei jis laisvai stovi ant trijų vietoj keturių kojų – sakyk iš anksto. Mes bandysim pritaikyti, bet stebuklo nepadarysim. Remontuok prieš veždams. Arba palik sekantiems gyventojams – tegu džiaugiasi.

Kelionėje – kas vyksta kelyje

Kaip man sužinoti, kur dabar yra mano baldai?

Skambini man. Mes nenaudojam NASA sekimo – esam per maži tokiai sistemai. Realiai aš skambinu vairuotojui ir persakau tau „yra ties Lille, eilėj prie kalno“. Jeigu pilnas vilkikas ir tik tavo – gauni vairuotojo numerį. Daliniams kroviniams taip neveikia dėl kitų klientų privatumo. Bet prieš pristatymą tau paskambins diena į priekį. Kartais stringa Doverio uosto muitinėje – eilės nenuspėjamos. Pranešam apie tai. O va – Anglijoj jie vairuoja kita puse, tai mūsų vilkikai ten įdomiai atrodo pravaziuodami gatvėm. Ai, čia jau ne prie ko. Svarbu, kad baldų pervežimas į Angliją neapribotas GPS, o tiesioginiu kontaktu.

Ar vežate tiesiai, ar perkeliate į kitas mašinas?

Mūsų standartas – tiesioginis pervežimas. Kraunam Vilniuje ar Kaune ir važiuojam iki tavo durų Anglijoje. Kartais, jei labai skubu, galim perduoti per terminalą Olandijoje – retas atvejis. Dažniausiai viena ekipažas veda nuo durų iki durų. Taip saugiau – mažiau rankų liečia baldus, mažiau pakrovimų. Buvo 2019-ais bandėm taupyti per olandų sandėlį – praradom dėžę. Nuo to laiko vengiam. Tavo baldai važiuoja su tuo pačiu vairuotoju, kuris matė kaip krauta. Tai atsakomybė. Ne visos įmonės taip dirba, pigesni variantai dažnai perskirsto krovinius tris kartus. Atsargiai su tuo. Geriau paklausk: „ar bus tiesioginis pervežimas, ar ne?“

Kiek trunka pristatymas į Angliją paprastai?

Iš Lietuvos į Londoną ar Birmingemą – dvi trys dienos, priklauso nuo to, kur kelsimės į keltą. Į šiaurinę dalį, į Manchastrą – tas pats. Jei oras blogas kelyje pro Prancūziją, gali pasislinkt pusdieniu. Jeigu dalinis krovinys, gali tekt palaukt surinkimo dieną ar dvi. Tai iš viso keturios dienos. Kalėdų sezonu viskas ilgiau. Aš nenoriu zadėt „rytoj bus“, nes tada tu sėdi prie durų ir nervuojies, o vairuotojas stringa eilėj prie Doverio. Realus laikas – kraunam antradienį, pristatom ketvirtadienį vakarą ar penktadienį ryte. Būna greičiau, bet planuok konservatyviai.

Ar reikia draudimo, ir kas jei sudaužysite šaldytuvą?

Mes turim CMR draudimą – tai standartas tarptautinių pervežimų srityje. Jei šaldytuvas dūš dėl mūsų kaltės – atlyginam pagal dokumentus. BET – jei pats jį supakavai į du senus pledus ir jis įgėlė kampą, draudimas gali rodyt pirštu į tave. Būna klientų, kurie veža penkių šimtų eurų šaldytuvą ir sako „o draudimas tai padengs visą vertę?“ – atsakymas: pagal CMR konvenciją atsakomybė yra ribota. Nori pilnos vertės – užsakyk papildomą krovinio draudimą. Aš visada siūlau tai brangiems daiktams – televizoriams, pianinams, indaplovėms. Ai, ką aš čia, indaplovė nebūna brangi. Bet šaldytuvai su ledais – brangūs. Fiksuok vertę dokumentuose.

Ką daryti, jei gyvenu Londono centre ir negalima sustoti?

Londono centras – pragaras. Westminsteris, Kensingtonas – griežtos taisyklės. Jei vilkikas gaus baudą – sumokėsi tu. Mes planuojam iškrovimą pagal vietos tvarką. Kartais reikia užsisakyti stovėjimo leidimą savivaldybėje – turi padaryt tu, ne mes. Kitas variantas – mažesnis furgonas mieste, o vilkikas už miesto. Tada perkeliam daiktus. Laiko atžvilgiu brangiau. Atvejis prieš metus – butas zonoje, kur draudžiama stoti. Iškrovėm devynioliktą valandą, kai taisyklės laisvesnės. Bet ne visada pavyksta toks sprendimas. Kartais tenka tempti iš tolimesnės aikštelės. Nusiteik, kad Londone baldų pervežimas reikalauja daugiau kantrybės nei Leičestre.

Dokumentai, muitinė ir Brexit keblumai

Ar po Brexit mano baldams reikia muitinės dokumentų?

Reikia. Nebe ta pati laisva erdvė. Kiekvienas krovinys turi CMR važtaraštį ir sąrašą daiktų. Jei asmeniniai daiktai, ne komerciniai – reikia deklaracijos, kad naudoti ir asmeniniam vartojimui. Kitaip muitininkai užduos klausimų. Popieriai privalomi. Mes tvarkom dokumentaciją, bet tu turi pateikt teisingą sąrašą. Būna rašo „buitinė technika“, o ten pusė gyvenimo vertybių. Detalizuok. Kol kas dar nėra muito asmeniniams baldams, bet tikrina, ar nebandai prekiauti. Jei dešimt identiškų kėdžių – įtartina. Viena kita – tavo reikalas. Dėl EORI tai kitas klausimas, žiūrėk žemiau.

Kas tas EORI numeris ir ar man jis būtinas?

EORI – kodas, kurį turi įmonė. Fiziniam asmeniui, vežančiam asmeninius daiktus, nereikia. Bet jei tvarko tavo vyras, registruotas kaip verslininkas – tada gali reikėti. Nu, čia aš jau ne iki galo įsigilinęs – reikėtų pasitikslinti, nes taisyklės šokinėja. Standartiškai asmeniniams daiktams nenaudojam tavo EORI, o mūsų įmonės. Kitas dalykas – jei daiktai ne tavo vartojimui, o seseriai Anglijoje – gali tapti problema. Registruok ant to žmogaus, kuris ten gyvena ir deklaruos kaip persikraustymą. Aišku, jei sesuo jau turi dešimt komodų, muitinės neras logikos. Bet čia jau reti atvejai.

Ar tarp daiktų galiu vežti maisto produktus?

Techniškai – ne. Po Brexit maisto importas griežtas: mėsa, pienas, kiaušiniai – draudžiama asmeniniams kroviniams. Realiai žmonės įkiša pakelį kavos, bet mes nepakuosim maisto. Buvo atvejis – klientas paliko šaldymo krepšyje rūkytų lašinių. Muitinė turi šunis. Atidarėm, radom… teko išmest. Aš sakau – nedėk šviežio maisto. Anglijoj yra Tesco, ten visko yra, o nervai dėl konfiskato brangiau kainuoja. Saugus ir efektyvus baldų pervežimas į Angliją neapima dešrų slėpimo po sofa. Nors žinau, kad mama visada nori įduot savo sūrelių sūnui į Londoną. Palik ją namie.

Ar muito mokestis taikomas naudotiems baldams?

Kol kas asmeniniams daiktams – ne. Jei tai tavo naudoti baldai pagal persikraustymo sąvoką, muito mokėti neturėtum. Bet muitinė vertina, ar tikrai naudoti. Jei veži blizgančius naujus daiktus be pagalvių – gali įtarti prekybą. Tuomet gali būt PVM ar muito klausimų. Turi įrodymų – sąskaitų, nuotraukų. Jei sofos kampas apgraužtas kate – ramia širdimi, aiškiai naudota. Dokumentuose rašom „naudoti asmeniniai daiktai – perkraustymas“. Jei Doverio pasieniečiai klausinėja – mes aiškinam situaciją. Nors pripažinsiu, muitininkai kartais būna savotiški. Su jais reikia kantrybės. Bet tai jau nebe mano sritis – aš daiktus vežu, o ne muitus skaičiuoju.

Įsikraustymas ir realybė

Ar jūs nešate baldus į vidų, ar tik iki slenksčio?

Pagal sutartį – iki slenksčio. Realiai jei liftas didelis, nunešam ir į svetainę. Bet jei dvylika aukštų be lifto – derinam atskirai. Nemėgstu aiškintis kai vairuotojas jau stovi kieme, o klientas sako „o aš galvojau, kad jūs antrą kambarį“. Ne. Sutartyje rašoma. Mes ne išdėliotojai, neturim tam laiko. Yra specialios įsikraustymo kompanijos. Mūsų darbas – sveikas daiktas iki slenksčio. CMR sąlygos baigiasi ten. Nors jei pats būčiau vietoj, irgi tikėčiausi kad į vidų įneš. Žmogiška. Bet verslas yra verslas. Skaityk sutartį prieš pasirašydamas, ten viskas aiškiai surašyta.

Kas, jei baldai nepraeina pro duris naujame būste Anglijoje?

Standartinė bėda. Anglijos senesni namai turi siauras duris ir vingiuotus laiptus. Mes matuojam prieš pakraudami, bet naujas namas – tavo atsakomybė pasitikrint. Jei nepraeina – reikia išrinkinėti arba kranininko. Mes galim bandyt su diržais, bet jei sofos apmušalas tirštas ir durys siauros – be lango nuėmimo neišnašiosim. Tada kainuoja papildomai. Geriausiai – išmatuok liftą ir duris prieš siuntimą. Atvejis: teko grąžinti spintą atgal į Vilnių, nes pro nieką nepraėjo. Klientas piktas. Aš irgi piktas – bet čia mano kaltė? Ne. Jis nepasimatavo. Realybė tokia.

Ar galima daiktus palikti sandėlyje Londone kelioms savaitėms?

Taip, bet ne pigu. Turim partnerių sandėlius netoli Londono – laiko porai savaičių ar mėnesio. Kaina apie penkiasdešimt–šešiasdešimt svarų per savaitę už vietą. Ilgesniam laikui – nuomokis savo sandėliuką, tipo „Big Yellow“. Mes pristatom, pasirašai, vėliau atsiimi. Ne nemokama paslauga – vietos nuoma kainuoja. Ir atmink – Anglijos oras drėgnas, net sandėlyje daiktai ant padėklų, ne ant žemės. Drėgmė prisigeria per mėnesį. Nenoriu, kad atidarytum dėžes ir uostytum pelėsį pirmą dieną naujuose namuose. Nors Anglijos oras – atskira tema, galėčiau valandas pasakot apie lietų Doveris, kai stovi eilėj.

Radau subraižytą spintą kai atvežėte. Ką dabar?

Pirmiausia – ar pasirašei aktą be priekaištų? Jei taip – blogai. Tikrink prieš pasirašant. Jei radai vėliau – skambink per 24 valandas. Mes fotografuojam krovinį, bet smulkūs įbrėžimai paslepia pakuotė. Dėl transporto atsiradę brėžiai – mūsų atsakomybė, bet senų baldų brėžiai galėjo būti anksčiau. Todėl pats nufotografuok prieš pakrovimą. Tada nėra ginčo. Atvejis: klientas rado brėžį. Mes – neturėjom. Pasirodo, pats padarė pakuodamas. Dokumentuok viską. Tai patarimas iš dvidešimt keturių metų praktikos. Saugus ir efektyvus baldų pervežimas į Angliją prasideda nuo tavo foto apžiūros.

Kodėl kai kurios įmonės pasiima avansą ir neatvažiuoja?

Čia skaudulys. Būna „firmų“ su skelbimu „vežam pigiai“, pasiima tris šimtus avanso ir dingsta. Aš mačiau ašaras – moteris liko be daiktų ir be pinigų. Kaip atpažinti? Kaina per menka, nėra biuro adreso, prašo visos sumos iš anksto. Mes imam trečdalį avanso, turim biurą, licenciją, draudimą. Patikrink. Jei žmogus rašo iš „Telegramo“ be įmonės vardo – rizika. Ne visi pigūs blogi, bet apgavysčių daugiau tarp vienetinių vairuotojų. Mūsų kaina nėra mažiausia rinkoje, bet žinau, kad atsistosiu prieš tave su raktu ir sąžine. Tai brangiau nei skelbimas facebooke „vežu rėžį“, bet tavo baldai atvažiuos. Čia tiesiog faktas.

Ar reikia mokėti ką nors papildomai vairuotojui, kai jis atvažiuoja?

Ne, nereikia. Sutartyje surašyta. Arbatpinigių palikti – tavo reikalas, bet jei vairuotojas prašo papildomai „nes sunku“ – skambink man. Tai nenormalu. Mes neprašom išmokų durnais pretekstais. Kartais klientas pats siūlo pinigų į rankas „kad greičiau“ – nereikia. Važiuojam pagal grafiką. Papildomi pinigai sugadina sistemą. Aišku, jei prašai neplanuotos paslaugos – išrinkti sofą vietoje – tada mokestis galioja, bet derink su manimi, ne su vairuotoju. Tvarka turi būt aiški. Kitaip susidaro nesusipratimai. Nežinau, ar čia atsakiau į klausimą, bet esmė – jokių mokesčių kieme be raštiško sutarimo.

Ar verta vežti baldus iš Lietuvos, ar geriau pirkti naujus Anglijoje?

Priklauso nuo sentimento. Lietuviška sofa, kurią pirkai už gerą kainą, gali būt vertingesnė nei IKEA alternatyva Anglijoje. Bet jei tai pigus plastikinis baldas iš nuolaidų – nevešk. Apskaičiuok: transporto kaina daliniam kroviniui atsiperka su keliais kokybiškais baldais. Anglijoje panašūs mediniai daiktai ženkliai brangesni, be to, pristatymo laukimo eilių ilgos. Močiutės indauja – be kainos. Aš sakyčiau – vešk tai, kas mylima ir kokybiška, o kas iš pigaus – parduok internete kol dar Lietuvoj. Nors žinau, kad emigrantai pamilo savo lietuviškus virtuvės baldus. Aš irgi. Saugus ir efektyvus baldų pervežimas į Angliją atsiperka kai vežami geri daiktai, o ne šlamštas.

Gerai, pabaigsiu. Baldų pervežimas į Angliją: saugus ir efektyvus nėra tik graži etiketė ant reklamos. Tai reikalauja tavo pasiruošimo, mūsų patirties ir supratimo, kad dalykai gali nepasisekti, bet mes pajėgūs tai sutvarkyti. Nesiųsk daiktų su neaiškiais tarpininkais, nepirk dėžių iš šiukšlių konteinerio, ir viskas bus gerai. Skambink jei ką. Aš dirbu jau dvidešimt ketvirtus metus, žinau, kad gera komunikacija svarbiau nei kainoraščio eilutė.