Transporto paslaugos iš Vokietijos: greitas ir patikimas užsakymas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė ir pagrindiniu logistikos mazgu Europoje. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, pervežančių įvairiausią krovinius – nuo mažų siuntų internetinėms parduotuvėms iki didelių industrinių įrengimų. Esdamas srityje daugiau kaip dvidešimt metų, stebiu, kaip pasikeitė rinka: anksčiau reikėdavo savaitės laukti, kol surinksime pilną sunkvežimį, o šiandien klientas nori, kad jo prekės iš Miuncheno ar Hamburgo pasiektų Vilnių per 48 valandas. Ir tai įmanoma. Tačiau, norint gauti kokybišką ir greitą paslaugą, nebūtina tik pasakyti „vežkite“. Svarbu suprasti procesus, dokumentus ir logistikos niuansus, kurie užtikrina sklandų krovinio kelią nuo siuntėjo iki gavėjo.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir papasakosiu, kaip užsisakyti transporto paslaugas iš Vokietijos taip, kad procesas būtų ne tik greitas, bet ir visiškai saugus bei be nereikalingų nervų. Mes aptarsime viską – nuo pačios užsakymo procedūros iki to, ką daryti, jei įvyko nesklandumų. Nepaisant to, kad technologijos tobulėja, žmogiškasis faktorius ir profesionalus požiūris lieka neįkainojami.

DUK

1. Kaip prasideda transporto paslaugos iš Vokietijos užsakymo procesas ir ką reikia žinoti iš anksto?

Viskas prasideda nuo tikslios informacijos. Dažnai klientai skambina ir sako: „Turime siuntą Berlyne, reikia ją atvežti.“ Tai per mažai norint gauti tikslią kainą ir terminus. Profesionalus užsakymas prasideda su duomenimis apie krovinį. Reikia žinoti ne tik vietovę, bet ir tikslų adreso tipą – ar tai sandėlis su keliomis krosninėmis (pakrovimo angomis), ar miesto centre esanti parduotuvė, kur reikės naudoti „keliamąją“ hidraulinę platformą.

Vokietijoje yra griežti taisyklės, susijusios su transporto priemonių apribojimais miestuose, ypač „Umweltzone“ (ekologinės zonos). Jei sunkvežimis netinka atitinkamai emisijos klasei, jis tiesiog negalės važiuoti į miesto centrą. Be to, labai svarbu nurodyti krovinio svorį ir matmenis. Vokietijos logistika paremta precizumu, netikslūs duomenys gali lemti tai, kad vairuotojas atvyks į vietą ir negalės pakrauti prekių, nes jos netilps į standartinę 13,6 m ar 7,5 m ilgio transporto priemonę. Taigi, pirmasis žingsnis – teisingas užklausos pildymas su maksimalia informacija.

2. Kokius dokumentus reikia paruošti kroviniui, kad jis greitai ir be problemų patektů į Lietuvą?

Nors Vokietija ir Lietuva yra Šengeno erdvėje ir vidinės sienos kontrolės paprastai nėra, dokumentacija yra būtina. Pagrindinis dokumentas yra CMR sąvaraša (tarptautinė vežimo sutartis). Jis turi būti pasirašytas tiek siuntėjo, tiek vairuotojo. Be to, būtinos prekių pirkėjo-pardavėjo sutartis (Sąskaita-faktūra) ir pakavimo sąrašas (Packing List), jei krovinys sudėtingas.

Daugelis klientų pamiršta, kad net ir ES viduje gali būti tikrinami keliai mokesčiai (pavyzdžiui, alkoholio, tabako ar degalų produktams). Jei vežate tokius prekes, būtina turėti EMCS sistemos dokumentus (AAD arba EAD). Jei dokumentuose trūksta informacijos arba jie pateikti neteisingai, „Financinės baudžiavimo tarnybos“ (Zoll) pareigūnai gali sulaikyti krovinį sienos kirtimo vietoje ar net tiesioginiame kelyje. Ilgametė patirtis moko: gerai užpildytas CMR sąvarašas su aiškiais prekių kodais (HS kodais) taupo valandas, o kartais ir dienas.

3. Kiek laiko trunka standartinis krovinių pervežimas iš Vokietijos ir nuo ko priklauso terminas?

„Greitas“ yra sąvoka, kurią visi suprantame skirtingai. Logistikoje Vokietija – Lietuva maršrutas yra apie 1000–1200 km, atsižvelgiant į išvykimo vietą. Standartinis (ekonominis) pervežimas, kai krovinys surinkiamas (konsoliduojamas) kartu su kitais siuntomis (LTL – Less than Truck Load), paprastai trunka nuo 3 iki 5 darbo dienų.

Jei kalbame apie „greitąjį“ užsakymą, tai reiškia ekskursinį arba dalinio krovinio pervežimą be papildomų sustojimų. Tada terminas gali būti 24–48 valandos. Tačiau čia veikia vairuotojų darbo ir poilsio laiko apribojimai (tacho grafai). Vairuotojas negali važiuoti 10 valandų be pertraukos, todėl net ir pačiu greičiausiu reisu atstumas nuo Miuncheno iki Vilniaus neįmanomas įveikti per 10 valandų. Tikslų terminą taip pat įtakoja savaitės diena – jei užsakymate penktadienį po pietų, krovinys gali atvykti tik pirmadienį, nes Vokietijoje daugelis sandėlių nedirba savaitgaliais.

4. Kuo skiriasi dalinio krovinio (LTL) nuo pilno krovinio (FTL) pervežimo ir ką pasirinkti?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad užsakote visą sunkvežimį sau. Jis važiuoja tiesiai iš jūsų siuntėjo pas jums. Tai yra greičiausias ir saugesnis būdas, nes krovinys neiškraunamas kelio eigoje, nėra pakraunamas ir iškraunamas kartu su kitų prekėmis. Tačiau tai brangiau.

LTL (Less than Truck Load) – tai dalinio krovinio pervežimas. Jums paskiriama viena ar kelios vietos (vietos ant paletės). Sunkvežimis surenka prekes iš kelių siuntėjų Vokietijoje, veža juos į konsolidacijos sandėlį (paprastai Lenkijoje ar prie Lietuvos sienos), ten perkrauna į kitą sunkvežimį, kuris veža į Lietuvą. Šis metodas pigesnis, bet lėtesnis ir šiek tiek didesnė pažeidimo rizika, dėl daugelio perkrovimų. Jei krovinių mažai (1–3 paletės) ir skubos nėra didelės, LTL yra ekonomiškai pagrįstas pasirinkimas. Jei skubate arba prekės yra trapios, verta rinktis FTL arba ekspresinį mikroautobusą.

5. Kaip susiformuoja kaina už transporto paslaugas ir kodėl ji kinta?

Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo labai daug veiksnių. Pagrindinis komponentas – kuras. Kai benzinas ar dyzelinas brangsta, brangsta ir transportas. Vokietijoje taip pat yra mokesčiai už kelių naudojimą (Maut), kurie yra vieni brangiausių Europoje. Tiesa, pastaruoju metu jie dažniau įtraukiami į bendrą kainą, bet vis tiek daro įtaką galutinei sumai.

Taip pat kainą lemia sezoniškumas. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas ar vasaros atostogų pradžią paklauga smarkiai išauga, o laisvų sunkvežimių mažėja – kainos šokteli. Dar vienas svarbus dalykas – krovinio fizikinės savybės. Jei reikia pervežti 1 toną metalo, kuris užima mažai vietos, kaina gali būti viena, o jei 1 toną popieriaus (kuris užima daug vietos) – kaina bus skirtinga, nes reikalingas didesnis tūris. Negalime pamiršti ir pavojingų krovinių (ADR) – jų pervežimas visada brangesnis dėl specialių leidimų ir įrangos.

6. Ar yra galimybė sekti krovinio judėjimą realiu laiku ir kaip tai veikia?

Šiuolaikinėje logistikoje „juodosios dėžės“ nebėra. Profesionalios transporto kompanijos naudoja GPS sekimo sistemas. Dažniausiai klientui suteikiamas nuorodos, į kurią gali įeiti ir matyti, kur yra jo krovinys. Tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp GPS vietos ir realios būklės.

GPS gali parodyti, kad sunkvežimis stovi vietoje prie sandėlio, bet tai gali reikšti, kad vairuotojas laukia pakrovimo, kuris užtrunka 4 valandas (kas Vokietijoje, deja, nėra retumas). Geriausios sistemos suteikia informaciją ne tik apie vietovę, bet ir apie būseną: „Pakrovimas“, „Kelionėje“, „Iškraunama“. Taip pat dažnai naudojami telefonų skambučiai tiesiai su vairuotoju. Nors mes, ekspertai, stengiamės mažiau trikdyti vairuotojus važiuojant, bet esant kliento pageidavimui, informacija apie numatomą atvykimo laiką (ETA) visuomet pateikiama.

7. Kokios yra krovinių draudimo galimybės ir kas nutinka, jei krovinys pasidaro?

Draudimas yra būtinas. Pagal nutarimus, vežėjas yra atsakingas už krovinį nuo momento, kai jį priima, iki momento, kai jį atiduoda. Tačiau standartinė vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją yra ribota – paprastai apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) už vieną kilogramą (tai yra apie 10-11 eurų). Jei jums atveža elektroniką, kurios vertė tūkstančiai eurų, ir ji dingsta arba sugenda, standartinė kompensacija nepadengs nuostolių.

Todėl visada rekomenduoju pasirūpinti papildomu krovinio draudimu (All Risk). Jis paprastai kainuoja maždaug 0,3–0,5 % nuo krovinio vertės ir apima visą riziką – nuo vagystės iki gaisro ar sudužimo. Jei įvykį, svarbu kuo greičiau (paprastai per 24-72 valandas) pranešti vežėjui ir užregistruoti pretenziją (žalą). CMR sąvaraše turi būti nuorašas apie defektus, jei jie pastebimi iš karto. Be nuorašo, gauti kompensaciją vėliau bus beveik neįmanoma.

8. Kokius reikalavimus turi tenkinti pakavimas, kad transportas būtų patikimas?

Pakavimas tai ne tik estetika, tai saugumas. Vokietijos siuntėjai paprastai labai griežtai laikosi pakavimo standartų, tačiau kartais įvyksta nesklandumų. Paletės turi būti tvirtos, nesupuvusios, o prekės ant jų užfiksuotos (apvyniotos plėvele ar pritvirtintos juostomis). Aukštis neturi viršyti 120-200 cm (priklausomai nuo krovinio tipo), nes kitaip gali nukristi arba netilpti į sunkvežimį.

Labai svarbu, kad sunkis būtų paskirstytas tolygiai. Jei vienoje paletės pusėje yra 500 kg, o kitoje – 10 kg, tokia paletė gali sukelti avariją važiuojant, nes ji taps nestabili. Taip pat reikia pažymėti, kur yra krovinio centras svorio. Jei vežate brangias prekes, geriau naudoti uždaras dėžes (BOX) vietoj atvirų paletės siuntų. Vairuotojas, perimdamas krovinį, turi teisę atmesti blogai supakuotą siuntą, nes ji kelia grėsmę saugumui.

9. Ar įmanoma pervežti negabaritinius ar ypatingus krovinius iš Vokietijos?

Žinoma, tačiau tai visiškai kita istorija negu standartinis prekių pervežimas. Negabaritinis krovinys (per didelis, per sunkus ar per ilgas) reikalauja specialių leidimų tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje, taip pat tranzitinėse šalyse (paprastai Lenkijoje). Tokiems reisams reikalingi specialiai paruošti sunkvežimiai su palydoviniais automobiliais.

Procesas prasideda ne nuo pakrovimo, o nuo leidimų gavimo, kuris gali trukti iki savaitės. Reikia sudaryti maršrutą, kur išvengtų žemų tiltų, siaurų tiltų ar lenktų posūkių. Be to, tokie pervežimai dažnai vyksta tik naktį arba tam skirtomis dienomis. Kaina čia skaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į palydovų darbą, leidimus ir sudėtingą maršrutą. Jei planuojate pervežti, pavyzdžiui, didelį pramoninį presą ar statybines konstrukcijas, reikia pranešti apie tai pervežėjui mažiausiai dvi savaites iki planuojamo išvykimo.

10. Ką daryti, jei atvykęs vairuotojas nesutinka su užsakovu arba kyla konfliktinė situacija?

Konfliktai, deja, kartais įvyksta. Dažniausiai jos kyla dėl dviejų priežasčių: neaiškumo dėl iškrovimo vietos sąlygų (pavyzdžiui, vairuotojas negali užvažiuoti, nes kiemas užsnigtas ar per aštrus posūkis) arba dėl dokumentų neatitikimo. Esu matęs situacijų, kai vairuotojas atsisako iškrauti, nes jam nenumatyta pakelta (keliamosios platformos) paslauga, nors krovinys yra 1000 kg.

Tokiu atveju svarbiausia yra nedelsiant susisiekti su savo logistikos vadybininku (brokeriu), o ne ginčytis su vairuotoju tiesiogiai. Vadybininkas yra tarpininkas, kuris gali paaiškinti situaciją, rasti techninį sprendimą (pavyzdžiui, iškviesti manipuliatorių) arba, jei reikalaujama, pakeisti vairuotoją ar sunkvežimį. Niekada nepasirašykite CMR sąvarašo su pastabomis, kurias nesuprantate, arba nepripažinkite krovinių, jei jų neatpažįstate. Gera naujiena ta, kad su profesionaliomis kompanijomis tokios situacijos išsprendžiamos per kelias valandas, neleidžiant jiems virsti didelėmis problemomis.

Išvada

Transporto paslaugų užsakymas iš Vokietijos gali atrodyti paprasta užduotis – paskambino, pardavė, laukiau. Tačiau kaip matome iš ilgalaikės patirties, rūpestis detalėmis, dokumentais ir supratimas apie logistikos procesus yra tai, kas skiria sėkmingą vežimą nuo ilgos nervų draskos. Greitas ir patikimas pervežimas neįmanomas be abipusio pasitikėjimo ir tikslios informacijos.

Rinkdamiesi pervežėją, ieškokite ne tik mažiausios kainos, bet ir patirties bei gebėjimo išspręsti neplanuotas problemas. Vokietijos rinka yra disciplinuota ir reikalaujanti, todėl jūsų partneris logistikos srityje turi būti toks pat – patikimas, žinantis Vokietijos specifiką ir galintis garantuoti, kad jūsų krovinys atvyks laiku ir saugiai. Niekada nebijokite klausti ekspertų patarimų, nes gerai suplanuotas pervežimas tai jūsų verslo sklandumo ir klientų pasitikėjimo garantas.