Perkraustymas į Vokietiją: Pilnas namų apyvokos pervežimo vadovas

Įvadas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptimi lietuviams, ieškantiems geriau apmokamo darbo ar aukštesnio gyvenimo standarto. Statistika nuolat rodo migracijos srautų augimą, o kartu su augančiu žmonių skaičiumiu didėja poreikis ir kokybiškoms perkraustymo paslaugoms. Perkeliant visą gyvenimą – būstą, šeimą, daiktus – svarbu ne tik pasiekti tikslą, bet ir tai padaryti be nereikalingo streso, dingusių daiktų ar netikėtų išlaidų. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt met�, mačiau, kaip smulkios detalės gali lemti sėkmę arba sukelti rimtų problemų.

Namų apyvokos pervežimas į Vokietiją nėra paprastas krovinių gabenimas. Tai sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis tinkamo planavimo, supratimo apie vietinius teisės aktus bei techninį pasiruošimą. Vokietijos rinka yra itin organizuota ir griežta, todėl čia neįmanoma veikti „pagal nutylėjimą“ ar remiantis tarybiniais laikų patirtimi. Kiekvienas kilogramas, kiekviena baldų detalė ir kiekvienas pasirašytas dokumentas turi savo reikšmę.

Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime visą perkraustymo procesą, nuo pirmojo skambučio pervežėjui iki paskutinio daikto iškrovimo naujajame bute Miunchene, Berlyne arba mažame miestelyje Badene-Viurtemberge. Mes ne tik atsakysime į populiariausius klausimus, bet ir pasidalinsime profesionaliomis rekomendacijomis, kurios padės sutaupyti pinigų ir išsaugoti nervus. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad jūsų atvykimas į Vokietiją prasidėtų sklandžiai, o perkraustymas taptų tik viena iš organizacinių užduočių, o ne košmaras.

DUK

1. Kiek vidutiniškai kainuoja namų apyvokos pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Tai bene dažniausiai užduodamas klausimas, ir atsakymas į jį niekada nėra vienareikšmis. Kainą formuoja ne vienas tikslas (pvz., Frankfurtas ar Hamburgas), o keletas esminių veiksnių. Pirmiausia, tai kiekis. Pervežėjai dažniausiai kainą skaičiuoja pagal užimamą tūrį kubiniais metrais (m³) arba svorį, jei krovinys yra ypatingai sunkus. Paprastas vieno asmenio butas gali užimti 10–15 m³, o šeimos namas su visa įranga – 40 m³ ir daugiau.

Antras svarbus faktorius yra paslaugų apimtis. Ar klientas pageidauja tik „sausojo“ krovinio pervežimo (t. y. mes vežame, o jūs pakrovėte ir iškrovėte), ar pilno kompleksinio perkraustymo? Pilnas servisas apima daiktų išrūšiavimą, pakavimą į kokybiškas dėžes, baldų išmontavimą ir vėliau surinkimą naujoje vietoje, taip pat pakavimo medžiagas. Be to, į kainą įeina kuro priedai, kurių Vokietijoje kaina yra aukštesnė nei Lietuvoje, ir, žinoma, darbo užmokestis.

Taip pat svarbu atsižvelgti į prieigos sąlygas. Ar krovininis automobilis galės privažiuoti tiesiai prie namų durų, ar reikės daiktus nešti per 50 metrų koridorių naudojant liftą, ar galbūt reikės kelti per balkoną? Tokios papildomos paslaugos („nešimas“) dažnai brangina projektą 10–20 proc. Verta paminėti, kad pigiausi pasiūlymai gali būti rizikingi – jei kaina atrodo per maža, gali būti, kad įmonė nėra apdraudusi jūsų turto arba naudoja seną techniką.

2. Kaip teisingai paruošti daiktus pervežimui ir kiek laiko tai trunka?

Pasiruošimas – tai pusė sėkmės. Esąs ekspertas rekomenduoja pradėti ruoštis ne vėliau kaip prieš 2–3 savaites iki planuojamos kelionės datos. Pagrindinė klaida – viską palikti paskutinę dieną. Pradedant nuo smulkmenų: visus daiktus reikia surūšiuoti. Neneškite į Vokietiją senų, sugadintų baldų ar daiktų, kurių ten nebeveiksite. Vokietijoje šiukšlių ivežimas („Sperrmüll“) yra mokama ir brangi paslauga, todėl geriau atsikratyti nereikalingų daiktų Lietuvoje.

Svarbiausia taisyklė – kiekviena dėžė turi būti pasirašyta ir sunumeruota. Ant dėžės reikia užrašyti ne tik, kas joje yra (pvz., „virtuvės indai“), bet ir į kurį kambarį ji turi patekti naujame būste (pvz., „Virtuvė, viršutinis lentyna“). Tai labai pagreitins iškrovimo procesą Vokietijoje.

Knygas ir dokumentus reikia pakuoti į mažesnes, tvirtas dėžes, kad jos neperdegtų, nes knygos yra labai sunkios. Drabužius geriausia supakuoti į specialias drabužių dėžes su kabyklomis – taip jums nereikės lyginti ir vėl kabinti. Lūžtantys daiktai (stiklas, keramika, paveikslai) turi būti apvynioti burbulių plėvele, o dėžių tarpai – užpildyti popieriaus arba putų užpildu, kad daiktai nešoktų transportavimo metu. Jei pasitikite šia procese profesionalais, jie atveš visą reikalingą pakavimo medžiagą (dėžės, lipdukai, klijai, plėvė) ir padarys visą darbą greičiau bei saugiau.

3. Ar reikia muitinės deklaracijos perkeliant daiktus į Vokietiją iš Lietuvos (ES)?

Kadangi ir Lietuva, ir Vokietija yra Europos Sąjungos narių šalys, tai formaliai perkraustymas vyksta be muitinės kontrolės tarp šalių sienų. Nėra reikalingi importo mokesčiai ar sudėtingos muitinės deklaracijos taip, kaip būtų perkeliant daiktus iš ne ES šalies (pvz., iš Jungtinių Amerikos Valstijų ar Norvegijos). Tai labai palengvina procesą.

Tačiau čia yra vienas „bet“. Profesionalių pervežėjų patirtis rodo, kad visada reikia turėti kruopštų daiktų sąrašą – inventorių (inventarinis sąrašas). Nors muitininkas gali nebesustabdyti krovinio, toks sąrašas yra būtinas dėl dviejų priežasčių: draudimo ir organizacijos. Jei įvyksta nelaimingas atsitikimas (pvz., avarija ar gaisras), be sąrašo bus neįmanoma įrodyti, kas buvo krovininyje, ir gauti draudimo išmoką. Be to, Vokietijoje gyvenantys žmonės yra labai disciplinuoti, o kai kurie namų valdytojai netgi gali reikalauti pateikti tokį sąrašą patikrinimui.

Jei perkraustote į Vokietiją iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, atvykstate iš Anglijos po „Brexit“ ar iš Šveicarijos), tada situacija kitokia. Tada būtina pateikti „Transfer of Residence“ dokumentus, kad būtų atsisakyta mokesčių nuo asmeninių daiktų. Tokiu atveju reikalingas daiktų, kuriuos nešate su savimi, sąrašas, jų vertė ir patvirtinimas, kad gyvenote toje šalyje ne mažiau kaip 12 mėnesių.

4. Kokius drabužius ir daiktus verta vežti, o kokiuos geriau palikti?

Vokietija yra šalis, kurioje labai vertinama tvarka, kokybė, tačiau ir pragmatiškumas. Prieš veždami drabužius, pagalvokite apie klimatą. Vokietijos klimatas yra panašus į Lietuvos, tačiau dažniau pučia vėjuoti orai, o žiemos didžiuosiuose miestuose gali būti šlapios. Verta vežti visus šiltus drabužius, vandeniui atsparias avalynes, tačiau nereikia vežti viso „vasarinio“ rūbo, jei planuojate gyventi ten ilgiau – vietinės parduotuvės siūlo platų asortimentą.

Nereikėtų vežti didelių atsargų maisto produktų, cheminių priemonių (ploviklių, skalbimo miltelių). Tai ne tik didina svorį, bet ir gali sukelti problemų, jei pakuotės sugedą ar nutekės – gali užteršti kitus daiktus. Vokiškose parduotuvėse („Edeka“, „Rewe“, „Aldi“, „Lidl“) kainos yra panašios arba net mažesnės už Lietuvos, todėl maisto atsargų vežimas ekonominės naudos neatneš.

Labai vertinga yra technika. Jei turite kokybiškus virtuvės aparatus (robotus, indaploves), juos verta vežti, nes Vokietijoje technika yra brangi. Tačiau pasidomėkite ar jūsų technika atitinka vietinius standartus (pvz., elektros tinklas 220V yra tas pats, tačiau kai kurių šaldytuvų ar indaplovių prijungimas gali skirtis). Baldus verta vežti tik jei jie yra aukštos kokybės (pvz., „massiv“ medis). Senos, spintos su drožlių plokštėmis, kurios jau buvo kelis kartus išmontuotos, dažnai sugenda pervežimo metu, o Vokietijoje galima nusipirkti naudotų baldų (pvz., per „eBay Kleinanzeigen“) už simbolinę kainą.

5. Kaip vyksta perkraustymo diena ir kiek laiko trunka kelionė?

Perkraustymo diena – tai kruopštus planavimo įgyvendinimas. Paprastai procesas prasideda ryte, kai komanda atvyksta į siuntėjo adresą Lietuvoje. Pirmiausia atliekamas apžiūra – patikrinama, ar viskas sutinka su sąrašu, ar nėra naujų, neplanuotų daiktų. Tada pradedamas pakavimas (jei tai nebuvo padaryta anksčiau) ir krovimas į automobilį. Profesionali komanda gali užkrauti standartinį vieno buto turą per 3–5 valandas.

Kelionės trukmė priklauso nuo atstumo. Iš Vilniaus į Berlyną arba Hamburgą važiuojama apie 12–14 valandų su poilsiais. į Miuncheną arba į pietų Vokietiją (Bavarija) kelionė trunka ilgiau – iki 16–18 valandų. Dažniausiai pervežėjai planuoja važiavimą taip, kad iškrauti krovinį Vokietijoje kitą dieną ryte arba dieną. Tai leidžia vairuotojams ilsėtis ir laikytis darbo saugos reglamentų.

Atvykus į Vokietiją, prasideda iškrovimas. Čia labai svarbu vairuotojo ir kliento bendradarbiavimas. Reikia aiškiai parodyti, kur statyti dėžes, kur surinkti lovą, kur padėti šaldytuvą. Jei prieiga yra sunki (pvz., senamiestyje, siaurose gatvėse), gali prireikti specialios technikos (keltuvai) arba papildomo žmoniško ištekliaus. Vokietijoje griežtai laikomasi taisyklės dėl parkavimo – negalima tiesiog sustabdyti sunkvežimio ant „purpurinio“ takelo ar pėsčiųjų perėjos, net ir kelias minutes. Todėl iš anksto reikia susitarti dėl laikino parkavimo vietos („Parkgenehmigung“), jei to reikalauja vietos taisyklės.

6. Kokius draudimo tipus būtina turėti pervežiant turtą?

Draudimas – tai jūsų ramybės garantas. Dirbant šioje srityje, mačiau, kaip netikėtai avarijos metu nukrito dėžė su brangia porcelianu arba drėgnai perneštas sofos dalis. Be draudimo šie nuostoliai tenka klientui. Yra keletas draudimo lygmenų, kuriuos siūlo patikimos pervežimų kompanijos.

Pagrindinis yra transporto draudimas (CMR draudimas). Jis apsaugo krovinią nuo žalos transportavimo metu (pvz., avarija, gaisras, vagystė). Tačiau standartinis CMR draudimas dažnai apmoka tik ribotą sumą (pvz., pagal konvenciją – apie 8,33 SDR už kilogramą), kas gali nepakakti brangiems daiktams, tokiems kaip paveikslai, brangūs baldai ar elektronika.

Todėl rekomenduojama papildomas „Visų rizikų“ draudimas (All-Risk insurance). Šis draudimas apima ir fizines žalas, pvz., jei dėžė nukrenta nešimo metu, arba jei baldai įbrėžiami į duris. Svarbu tiksliai užpildyti vertybių sąrašą: jei turite brangų paveikslą, jį reikia aprašyti atskirai ir nurodyti jo vertį. Taip pat verta pasidomėti, ar draudimas apima ir montavimo/demontavimo metu padarytas žalas. Niekada nebijokite klausti pervežėjo apie draudimo poliso sąlygas – tai jūsų teisė.

7. Ar galima pervežti augalus ir gyvūnus į Vokietiją?

Augalų pervežimas į Vokietiją iš ES šalių yra leidžiamas, tačiau tam taikomi tam tikri apribojimai. Asmeniniai augalai (gėlės, dekoratyviniai augalai) gali būti pervežami, jei jie skirti asmeniniam naudojimui, nėra saugomos rūšys ir turi specialų fitosanitarinį pasą (pasą privalo išduoti augalininkystės inspekcija Lietuvoje). Be šio dokumento, augalą gali konfiskuoti muitinėje (nors tikimybė maža, bet rizika yra). Verta atsiminti, kad augalai transportavimo metu gali nukentėti nuo šalčio arba karščio (jei vasarą vairuotojas nenukreipia ventiliacijos), todėl juos reikia specialiai pakuoja.

Gyvūnų pervežimas yra visai kita istorija. Šunys, katės ir smulkieji gyvūnai gali būti vežami asmeniniame automobilyje arba specialioje transporto priemonėje. Tačiau sunkvežimis, kuriuo vežamas baldai, nėra tinkamas gyvūnų pervežimui – jame nėra reikiamų sąlygų (ventiliacija, temperatūra) ir tai yra draudžiama gyvūnų gerovės įstatymų. Jei turite šunį ar katę, geriausia juos vežti savo automobiliu arba pasinaudoti specializuotomis gyvūnų pervežimo paslaugomis. Reikalingas mikroschemas (čipas), antšerkšnio ir pasų numeris. Vokietijoje gyvūnų gerovės kontrolė griežta, todėl visi dokumentai turi būti tvarkingi.

8. Kokie yra Vokietijos ypatingumai susiję su iškrovimu ir parkavimu?

Vokietija yra žinoma savo tvarka ir biurokratija. Tai labai aiškiai matoma perkraustymo metu. Prieš atvykstant sunkvežimiui, būtina išsiaiškinti parkavimo sąlygas. Miestuose su tankine užstatymo struktūra (pvz., Miuncheno senamiestis, Berlyno Mitte) sunkvežimiui dažnai neleidžiama stovėti be specialaus leidimo. Jei vairuotojas sustos nelegalioje vietoje, gaus didelį baudą (nuo 60 iki 120 eurų ir daugiau), o automobilis gali būti nuvarytas.

Todėl atsakingi klientai iš anksto kreipiasi į vietos savivaldybę („Ordnungsamt“) dėl laikino stovėjimo leidimo („Verkehrszeichen“). Toks ženklas gali būti pastatytas kelias dienas, nurodant, kad toje vietoje gali stovėti krovininis automobilis perkraustymo reikalams. Tai paprasta procedūra, kurią dažnai gali padaryti ir vietinis brokeris ar pervežėjas.

Kitas ypatingumas – šiukšlių surinkimas. Vokietijoje labai griežtai laikomasi atliekų rūšiavimo taisyklių. Pervežėjai dažnai neša su savim dėžes su pakavimo medžiagomis (popierius, plastikas, putos). Iškraunant daiktus, klientas turi pasirūpinti, kad šiukšlės (pakuotės) būtų sudėtos į atitinkamus konteinerius.