Kas geriau pasirinkti pervežimui į Olandiją: mikroautobusas ar furgonas?

Įvadas

Per dvidešimt metų, praleistų tarptautinės logistikos srityje, daug kartą teko matyti, kaip klientai susiduria su sudėtingu pasirinkimu. Planuojant kelionę iš Lietuvos į Olandiją – šalį, kuri ne tik puikiai žinoma savo vėjo malūnais ir tulipų laukais, bet ir kaip vienas svarbiausių logistikos mazgų Europoje – kyla tas pats klausimas: ką geriau pasirinkti – mikroautobusą ar furgoną? Atrodo, kad tai paprastas techninis klausimas, tačiau iš tikrųjų tai strateginis sprendimas, kuris gali lemiamai paveikti kelionės kainą, saugumą, patogumą ir, svarbiausia, jūsų krovinio ar keleivių pasiekimo tikslą.

Keliauti į Olandiją – tai nėra tikras „pavasario žygis“. Tai maždaug 1500–1700 kilometrų kelias, kuriame reikia įveikti ne tik Lietuvos ir Latvijos autostradas, bet ir sudėtingą Vokietijos kelių tinklą, kuris gali būti tikras išbandymas nervams, o paskui dar ir belaisvės Olandijos žiedus. Kas geriau tinkama jūsų poreikiams? Jei reikia pervežti šeimą su visais baldais iš buto, ar geriau nuomoti didelį furgoną? O gal vykstate komanda ir reikia patogumo? Ar galite mikroautobuse vežti prekes be problemų muitinėje?

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir analize, padėdamas jums suprasti subtilius skirtumus tarp šių dviejų transporto priemonių. Mes neapsiribosime tik techninėmis charakteristikomis – kalbėsime apie tai, kas tikrai svarbu realiame gyvenime: kelių mokesčius, vairuotojo darbo režimą, krovinio užtikrinimą ir tai, kaip išvengti nereikalingų rūpesčių kelyje. Svarbiausia – nenukrypsime nuo tiesos: kiekvivenas atvejis yra unikalus, tačiau egzistuoja universalios taisyklės, kurios padės padaryti teisingą pasirinkimą.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kas yra pagrindinis skirtumas tarp furgono ir mikroautobuso planuojant pervežimą į Olandiją?

Pagrindinis skirtimas slypi ne tik pačiame automobilyje, bet ir jo paskirties kategorijoje bei, kas svarbiausia logistikos požiūriu, galimybių pritaikomume. Furgonas (dažniausiai vadinamas „kombivenu“ arba sunkvežimiu iki 3,5 tonos) yra sukonstruotas kaip krovinių pervežimo įrankis. Jo važiuoklė yra sustiprinta, pakaba dažniausiai šiek tiek standesnė, kad atlaikytų didesnes apkrovas, o variklio galia derinama su dideliu sukimo momentu, pritaikytu vekti sunkius krovinius. Be to, furgono vidus yra „švarus“, t. y. jame nėra sėdynių, langai dažnai būna uždarieji, o sienos apsaugotos metalinėmis plokštėmis arba apmušalu, kas leidžia saugiai įtvirtinti krovinius nebijant, kad jie apgadins interjerą.

Mikroautobusas, savo ruožtu, yra pritaikytas keleiviams vežti. Net jei išmontuojamos sėdynės, jo konstrukcija lieka labiau orientuota į komfortą. Langai (dažniausiai šoniniai) didesni, grindys gali būti padengtos kilimėliais, o atsparumas smūgiams – mažesnis. Kelionės į Olandiją kontekste tai reiškia, kad furgonu geriau vežti techninę įrangą, baldus, statybinio tipo medžiagas ar dideles prekių partijas. Mikroautobusu (net jei jis „paverstas“ į krovininį) geriau vežti ne tokį jautrų krovinį, arba vykti grupės žmonių, kurie turi daug bagažo, tačiau nėra pramoninių prekių.

2. Kuris transportas labiau ekonomiškas ilgai kelionei (pvz., 1700 km viena kryptis)?

Ekonomika čia ne vien tik degalų sąnaudos. Žiūrėkime objektyviai. Degalų sąnaudų požiūriu, furgonas, ypač jeigu jis tuščias arba ne pilnai pakrautas, gali būti šiek tiek ekonomiškesnis už sunkų, pilnai įrengtą 9-vietį mikroautobusą, kuris turi didelį oro pasipriešinimą. Tačiau skirtumas nėra toks milžiniškas, kad pats sau apsimokėtų rinktis vien tik dėl to.

Čia į žaidimą įeina kiti mokesčiai. Vokietijoje, per kurią turime važiuoti į Olandiją, veikia mokesčiai už sunkiąsias transporto priemones (Maut). Jeigu furgono masė viršija 3,5 tonos (arba net jeigu ypač sunkus krovininis furgonas artėja prie šios ribos), gali kilti papildomi mokesčiai. Tačiau dauguma „lengvųjų“ furgonų (iki 3,5 t) šių mokesčių nemoka. Mikroautobusai, jeigu jie registruoti kaip keleiviniai, taip pat dažnai išvengia sunkiųjų transporto mokesčių. Taigi, čia lygiosios.

Tikrasis ekonomiškumo raktas slepiasi „paskirstyme“. Jeigu galite suskirstyti krovinį taip, kad vienas furgonas tilptų idealiai, tai geriau nei važiuoti dviem pusiau tuščiais mikroautobusais. Taip pat verta paminėti draudimą. Furgono krovininis draudimas (CMR) gali šiek tiek skirtis nuo mikroautobuso draudimo, jeigu jis naudojamas ne pagal paskirtį. Ilgose kelionėse svarbu ir tai, kad furgonai dažniau turi „Cruise Control“ ir ergonomiškesnes vairuotojo vietas, kas sumažina nuovargį, o nuovargis – tai pinigai.

3. Ar yra kokių nors specifinių teisinių apribojimų vežti prekes mikroautobusu Olandijoje?

Tai yra vienas svarbiausių klausimų, apie kurį dažnai pamirštama, kol neatsiranda problema patikros metu. Teisiškai situacija tokia: jeigu mikroautobus yra registruotas kaip keleivinis transportas (M1 kategorija), o jo techniniame pase jame nurodytos 9 sėdimos vietos, jis skirtas keleiviams. Jeigu išmontuojate sėdynes ir vežate prekes, o to nedeklaruojate arba neturite leidimo (pvz., techninės apklausos išvados dėl pakeitimo), gali kilti didelių problemų.

Olandijos policija ir muitinė yra labai budrios. Jeigu sustoja „pilnas“ mikroautobas su prekėmis, be sėdynių, o vairuotojas neturi su savim reikiamų dokumentų, įtariama nelegalia prekyba arba tarnybiniu transporto naudojimu ne pagal paskirtį. Tai galiausiai baigtis ne tik baudomis, bet ir krovinio konfiskavimu bei transporto priemonės uždarymu.

Furgonas (N1 kategorija) yra legaliai pritaikytas prekėms vežti. Jokių abejonės nekyla. Jeigu planuojate verslą, pervežate prekes, kurios nėra jūsų asmeninis turto (net jei tai „eilinė“ siunta), furgonas yra vienintelė teisinga ir saugi pasirinkimas. Mikroautobusą galima naudoti tik tada, kai vežate asmeninį daiktą (pvz., persikraustant) arba kai tai yra oficialiai perregistruotas į krovininį.

4. Kaip atrodu klausimas apie krovinių tvirtinimą – ar furgone saugiau nei mikroautobuse?

Absoliučiai taip. Štai kur mano 20 metų patirtis sako: „geriau užtikrinti, negu gailėtis“. Furgono konstrukcija numatyta kroviniams tvirtinti. Grindyse ir sienose yra specialios metalinės akutės (suoleliai), rėmai, prie kurių galima pritvirtinti dirželius (remjus), įrankius, atramas. Krovinių judėjimas furgone yra minimalizuojamas dėl gero pritaikymo.

Mikroautobuse situacija kitokia. Jo sienos yra plonos, dažnai tai tik plastikas arba skydas. Langai yra silpniausia vieta – jeigu kažkas nukris ant stiklo, stiklas sužaloja krovinius. Be to, mikroautobuse nėra tvirtinimo taškų, nebent jie yra specialiai sukonstruoti vėliau, kas retai būna kokybiška. Važiuojant per Vokietijos autostradų „bangas“ arba Olandijos kvapą gniūžtėje, neįtvirtintas krovinis mikroautobuse gali tapti tikra pavojinga svaidykle. Ne tik kad sugadinsite prekes, bet ir gali pakenkti vairuotojui. Jeigu krovinys yra brangus ar jautrus (baldai, elektronika), furgonas nėra pasirinkimas – tai būtinybė.

5. Kiek laiko trunka kelionė furgonu palyginti su mikroautobusu ir kodėl?

Techniškai greitis yra panašus, jeigu abu automobiliai turi panašias variklių galias (pavyzdžiui, 2.0 ar 2.3 l dyzelio). Tačiau yra psichologinis ir fizinis aspektas. Furgono vairuotojas dažniau yra profesionalas, įpratęs važiuoti ilgai, jis žo, kaip optimizuoti maršrutą, kur sustoti, kad nepažeisti vairavimo poilsio taisyklių.

Mikroautobusu dažniau važiuoja patys savininkai arba mažiau patyrę vairuotojai. Mikroautobusas, ypač jeigu jis pilnas keleivių ar neįtvirtinto krovinio, elgiasi kitaip – jis yra aukštesnis, labiau veikiamas vėjo (ypač Olandijos priešvėžiuose), turi ilgesnį stabdymo kelią. Tai reiškia, kad vairuotojas gali važiuoti lėčiau dėl saugumo jausmo.

Taip pat verta paminėti, kad Olandijoje greičio ribos dažnai griežtos, o daugelyje vietų yra „blokuojantys“ greičio matuokliai. Furgonu, kuris yra žemesnis ir stabilesnis, lengviau pritaikyti prie dinaminio važiavimo. Taigi, realaus laiko skirtumas gali būti nedidelis (valanda-dvi), tačia nuovargio lygis – gerokai skiriasi.

6. Ar yra skirtumo draudimo atžvilgiu?

Taip, ir šis skirtumas gali būti labai skausmingas įvykus nelaimingam atsitikimui. Standartinis mikroautobuso draudimas (KASKO irCivilinė atsakomybė) dažnai numato, kad transporto priemonė naudojama keleiviams pervežti. Jeigu įvyksta avarija ir paaiškėja, kad buvo vežami komerciniai kroviniai be specialaus draudimo, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti žalos atlyginimą.

Furgono draudimas yra pritaikytas komercinei veiklai. Jis apima ne tik paties automobilio žalą, bet ir atsakomybę už pervežamus krovinius (jeigu sudaryta atitinkama sutartis). Be to, tarptautiniuose pervežimuuose būtina turėti tarptautinę draudimo polisą (Žalias kortelė), kuris furgonu dažniau yra tvarkomas kaip komercinis transportas. Keliaudamas į Olandiją, turi būti tikras, kad tavo draudimas padengia ne tik Lietuvoje, bet ir visame kelyje, o ypatingai – vietinių draudikų reikalavimus.

7. Kaip oro sąlygos ir vėjas veikia šiuos automobilius Olandijoje?

Olandija – plokščia šalis, vėjuota. Čia dažnai pučia stiprūs vėjai iš Šiaurės jūros, o tai sukuria specifinius sąlygas aukštiems automobiliams. Mikroautobusas dėl savo aukščio ir didelio šoninio paviršiaus yra labiau jautrus vėjui. Važiuojant aplink Olandijos kanalus ar atvirose vietovėse, stiprus vėjas gali nustumti mikroautobusą iš juostos, ypač jeigu jis nėra pilnai pakrautas ir yra „lengvas“. Vairuotojas turi nuolat koreguoti vairą, kas sukelia didesnį nuovargį.

Furgonas, nors ir aukštas, dažniausiai turi žemesnį svorio centrą (ypač jeigu krovinys yra pakrautas žemai) ir geresnę aerodinaminę stabilumą (dėl uždarų šoninių sienų be langų). Be to, furgonų pakaba dažniau yra standesnė. Taigi, lietingą ir vėjuotą Olandijos dieną furgonu bus saugniau ir lengviau valdyti. Nepamirškite, kad vandens lydis Olandijoje kartais būna beveik lygiu su keliu – stabdymas ant šlapio kelio furgonu dėl geriau pritaikytų padangų (dažniau naudojamos komercinės padangos) gali būti efektyvesnis.

8. Ką reikėtų pasirinkti persikraustant į Olandiją (relokacija)?

Persikraustymas – tai specifinis atvejis. Čia susiduria keleivių ir krovinių poreikiai. Jeigu persikraustote šeima (pvz., 4-5 žmonių) ir turite butą daiktų, vienas furgonas gali neturėti vietos keleiviams. Tuomet pasirinkimas yra toks: arba nuomoti didelį furgoną ir važiuoti atskiru automobiliu (pvz., savo asmeniniu), arba rinktis mikroautobusą, kuriame išmontuojamos kelios sėdynės.

Mano patarimas: jeigu daiktų nedaug (kelios dežutės, lagaminai), mikroautobusas gali būti geresnis sprendimas dėl komforto – visi važiuoja kartu. Tačiau jeigu baldai, buitinė technika, daug daiktų, geriau rinktis furgoną kroviniui ir atskirą automobilį žmonėms. Kodėl? Nes pervežti šeimą mikroautobuse, pilname dežučių su virtuvės reikmenimis ir lodomis, yra ne tik nepatogu, bet ir nesaugu (nėra vietos pritvirtinti kūnus). Be to, Olandijos kvartalai siauri, didelis mikroautobas gali būti sunkiai įvažiuojamas į nedidelį kiemą, tuo tarpu furgonas (ypač „City“ tipo) yra agilesnis.

9. Ar sunkiau rasti parkingą arba poilsio vietą Olandijoje su furgonu?

Šiuo atžvilgiu Olandija yra gana draugiška, tačiau turi niuansų. Didžiuosiuose miestuose (Amsterdamas, Roterdamas, Hagas) yra daug „Low Emission Zones“ (žemos emisijos zonos). Čia ribojami senesni dyzeliniai automobiliai. Furgonai dažnai tenka įvertinti pagal emisijos standartą (Euro 5, Euro 6). Jeigu furgonas senas, gali tekti mokėti didelę dienos rinkliavą arba net būti uždrausta važiuoti į centro zoną.

Mikroautobusai, jeigu jie yra registruoti kaip keleiviniai, kartais turi lengvates, tačiau ne visada. Parkingų paieška dydžiame furgone gali būti sudėtingesnė – ne kiekvienas poilsio aikštelės „parking“ turi vietą 2,5 metro aukščio ir 5 metro ilgio automobiliui. Tačiau profesionalių vairuotojų žinios leidžia rasti tinkamas vietas (pavyzdžiui, „P+R“ aikšteles miesto pakraščiuose). Mikroautobusu lengviau įsibrauti į standartinę parkingo vietą, tačiau jo aukštis taip pat gali trukdyti poilsiežiuose su žema sale.

10. Kokio tipo paslaugą („dėl durų“ arba terminale) reikėtų tikėtis iš pervežėjo?

Tai priklauso nuo to, ką pasirinksite. Jeigu užsakysite pervežimą furgonu, dažniau tai bus standartinė logistika: krovinys pasiimamas iš sandėlio ar namų ir vežamas į paskirties vietą Olandijoje. Furgonu lengviau pristatyti „iki durų“, nes jis turi atidaromą galinę durelis (liftas gali būti), leidžiančias iškrauti net sunkius daiktus tiesiai į grindis.

Mikroautobusu dažniau vežami keleiviai arba „ekspresinės“ siuntos.