Patogus keliavimas į Vokietiją visai šeimai be streso: Eksperto vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų lietuvių šeimoms. Nesvarbu, ar keliaujate pasidžiaugti Bavarijos kalnų vaizdais, aplankyti istorinių miestų, ar tiesiog mėgstate kokybiškas vokiškas automagistrales, ši šalis siūlo daugybę pramogų. Tačiau, kaip kasdienis tarptautinių pervežimų srityje dirbantis profesionalas, galiu pasakyti viena: kelionės patogumas ir be stresas priklauso ne tik nuo tikslo, bet ir nuo to, kaip gerai pasiruošiate pačiai kelionei.

Per daugiau kaip dvidešimt metų patirtį stebiu, kaip paprastas maršrutas gali tapti košmaru, jei nėra tinkamai suplanuotas. O ypač tada, kai automobilyje keliauja visa šeima – tėvai ir vaikai. Logistika šiuo atveju yra raktas. Nebešnekant apie krovinių gabenimą, šiuo atveju kalbu apie saugų ir komfortišką jūsų mylimųjų gabenimą. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis jums išvengti tipiškų klaidų, sumažinti stresą ir pasiekti Vokietiją gaiviais ir nusiteikusiais poilsinukais.

Įvadas

Kodėl taip dažnai girdime pasakymą, kad atostogos prasideda tik tada, kai atvykstame į vietą? Kelionė Lietuvos ir Vokietijos atstumas yra nemažas – tai apie 1000–1300 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Toks nuotolis automobiliu gali užtrukti nuo 12 iki 16 valandų, jei neatsižvelgiame į sustojimus. Daugeliui ši perspektyva sukelia nerimą: kaip vaikai išgyvens tokį ilgą važiavimą? Ar automobilis nekins? Ar sugebėsime orientuotis svetimoje šalyje?

Atsakymas yra paprastas: viskas priklauso nuo organizacijos. Tarptautiniuose pervežimuose mes negalime sau leisti klaidų, nes kiekviena minute vertybių. Keliaujant su šeima, laikas irgi vertinamas, bet čia svarbiau yra emocinė būklė. Štai kodėl reikia taikyti logistines strategijas ne tik prekėms, bet ir atostogoms.

Šiame straipsnyje mes aptarsime viską – nuo techninio automobilio paruošimo ir maršruto planavimo iki to, kur geriausia užsukti pietų pertraukai ir kaip užtikrinti, kad mažieji keleiviai nekantriai laužtųsi. Kelionė į Vokietiją gali būti lygi kokiai nuotykiui, o ne bausme. Tad pasiruoškite – mes kelsimės į kelionę, kurioje nėra vietos stresui, tik sklandžiam važiavimui ir malonioms akimirkoms.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai išgirdu iš klientų planuojančių tolimas keliones. Atsakymai į juos padės jums susikurti aiškų veiksmo planą.

1. Kaip geriausiai suplanuoti maršrutą, kad kelionė neprarastų per daug laiko?

Planuodamas maršrutą, visada pasikliaukiu patikimais navigacija, bet taip pat ir nuoširdžiu žemėlapiu. Keliaujant į Vokietiją, pagrindinis klausimas ar važiuoti per Lenkiją (A1 autostrada), ar rinktis kelią per Čekiją ir Vokietijos rytus. Mano, kaip profesionalo, nuomone, kelių kokybė Vokietijoje ir Lenkijoje skiriasi, tačiau Lenkijos autostradų tinklas pastaraisiais metais pagerėjo ženkliai.

Jei jūsų tikslas yra Berlynas ar šiaurės Vokietija, kelias per Lenkiją yra logiškas. Jei planuojate į Miuncheną ar Bodeno ežerą, verta svarstyti kelią per Čekiją, tačiau ten reikia atsižvelgti į vinjetes. Svarbiausia yra nustatyti realų atvykimo laiką. Nenurodykite navigacijoje „greičiausio kelio“, jei norite važiuoti ramiau. Pasirinkite kelią, kuriame yra daugiau poilsio zonos, o ne tokią, kur reikės važiuoti siaurais keliais. Žodžiu, planuokite maršrutą taip, kad kas 2–3 valandas turėtumėte galimybę sustoti.

2. Kokius techninius automobilio patikrinimus būtina atlikti prieš išvykstant?

Tai yra kertinis akmuo. Per savo darbo metų mačiau daugybę automobilių, stovėjusių pakelėse dėl banalių gedimų. Prieš išvykstant į Vokietiją, būtina patikrinti ne tik tepalus ir vandenį radiatoriuje. Vokietijoje, ypač autobanuose, leidžiami dideli greičiai, todėl padangų būklė yra kritiška. Jos turi būti ne tik su gera protektoriaus liekana, bet ir be jokių pažeidimų.

Taip pat patikrinkite stabdžius. Ilguose nuolypiuose, kurių Vokietijoje gana daug, ypač kalnuotose vietovėse, įkaisti stabdžiai gali nepaveikti. Nepamirškite ir „dukterinės“ akumuliatoriaus būklės – jei ji sena, ilgos kelionės su įjungta kondicionieriumi gali ją iškrauti. O svarbiausia – pasirūpinkite technine pagalba draudimu. Vokietijoje techninės pagalbos iškvietimas gali atsieiti brangiai, jei neturite tarptautinio draudimo.

3. Kaip išvengti eismo spūsčių, ypač artėjant prie didžiųjų miestų?

Eismo spūstys yra neišvengiamas dalykas, ypač ruošiantis atostogoms. Vokietijoje didžiausios spūstys susidaro prie Riurho srities (Diuseldorfas, Kelnas, Esenas) ir, žinoma, prie Miuncheno. Mano patarimas: jei įmanoma, planuokite atvykti į didelį miestą ne darbo dienų popietę (nuo 15:00 iki 18:00 val.), o ankstyvą rytą arba vėlai vakare.

Taip pat verta naudotis realaus laiko informacija. Navigacijos sistemos, pavyzdžiui, „Google Maps“ ar „Waze“, gana tiksliai rodo spūstis. Jei matote, kad spūstis užtrunka valandą, nebijokite nukrypti nuo pagrindinio kelio. Vokietijos krašto keliai (Bundesstraße) dažnai eina lygiagrečiai su automagistralėmis ir, nors greitis juose mažesnis, važiuoti gali būti maloniau ir greičiau nei stovint spūstyje. Be to, taip galite pamatyti daugiau šalies grožio.

4. Kur geriausia ir saugiausia sustoti pietums su vaikais?

Vokietija gali didžiuotis savo automagistralių infrastruktūra. Čia egzistuoja dviejų tipų poilsio vietovės: „Rasthof“ ir „Rastplatz“. „Rasthof“ yra poilsio zonos su pilnu aptarnavimu – čia yra degalinės, restoranai, parduotuvės ir dažnai žaislų aikštelės vaikams. „Rastplatz“ – tai paprastos stovėjimo aikštelės su tualetais, bet be maisto prekybos.

Su šeima visada rekomenduoju rinktis „Rasthof“. Jos yra dažniau, šviesesnės ir saugesnės. Daugelis jų turi specialias vaikiškas zonas, kur vaikai gali išbėgioti ir pasitempti. Taip pat vertingas patarimas: jei matote poilsio zonos ženklą, nelaukite, kol pradės alpti degalai. Sustokite anksčiau, leiskite vaikams išlipti, pavalgyti. Geriau padaryti 15 minučių pertrauką dažniau nei vieną valandą po 4 valandų važiavimo.

5. Kokius dokumentus reikia turėti sau automobiliu, vairuotojui ir keleiviams?

Nors Šengeno erdvėje sienų kontrolės dažniausiai nėra, Vokietijoje policija gali sustabdyti ir patikrinti dokumentus bet kur. Būtina turėti vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą (techninį passą) ir galiojantį civilinės atsakomybės draudimo „Žaliąją kortelę“.

Daugelis pamiršta, kad Vokietijoje yra griežti taisyklės dėl vaiko saugos įrangos. Jei vaiko svoris ar ūgis nebeatitinka kėdutės reikalavimų, gresia didelės baudos. Taip pat verta prisiminti apie „Umweltplakette“ – ekologinę etiketę, kuri būtina važiuojant į daugelį Vokietijos miestų centrų (vadinamąsias „žaliasias zonas“). Be jos įvažiuoti griežtai draudžiama. Užsakyti ją galite internetu arba nusipirkti degalinėje prieš pat įvažiavimą į miestą.

6. Kaip užtikrinti, kad vaikai automobilyje jaustųsi patogiai ir nekantriai?

Tai, turbūt, sudėtingiausia dalis. Ilgos kelionės vaikams gali būti nuobodžios. Mano patirtis rodo, kad raktas yra įvairovė. Paruoškite kelis „paketų“ malonumų – ne tik saldainių, bet ir smulkių žaislų, spalvinimų knygelių. Tačiau svarbiausia yra pramogos ausims.

Atsisiųskite audioknygų arba mėgstamų vaikų istorijų. Tai sukuria ramios atmosferos. Taip pat verta susitarti dėl ekranų laiko – jei leidžiate žiūrėti filmus planšetėje, nustatykite laiką, kad po to būtų pertrauka ir akys ilsėtųsi. Ir nepamirškite drabužių – automobilyje gali būti šalta arba per karšta, todėl turėkite šiltą antklodę ar lengvą pledą, kuriuo vaikas galėtų pasidengti miegodamas.

7. Ar verta rinktis kelią per keltą arba važiuoti tik sausuma?

Tai klausimas, kurį dažnai išgirdu. Kelias per Klaipėdą į Kylą (Kiel) arba Zasnitzą (Sassnitz) yra populiarus, nors ir brangesnis. Jis leidžia pailsėti kelyje, tačiau reikia atsižvelgti į keltų tvarkaraščius ir bilietų kainas, kurių, beje, geriausia ieškoti išanksto.

Jei keliaujate su mažais vaikais, kurie nemėgsta sėdėti vienoje vietoje, keltas gali būti išgelbėjimas – vaikai gali judėti, yra žaidimų kambariai, restoranai. Tačiau jei jūsų tikslas yra pietinė Vokietija, keltas gali netiesiogiai pailginti kelionę. Be to, jei jūsų šeimos nariai linkę jūros ligos, šis variantas gali tapti problema. Sausumos kelionė leidžia lanksčiau planuoti laiką ir sustoti ten, kur patinka.

8. Kokios yra pagrindinės vairavimo Vokietijoje ypatybės, apie kurias turi žinoti lietuvis?

Vokietijos eismo taisyklės yra griežtos, tačiau ir labai aiškios. Legendinis Autobanas – tai vieta, kur reikia ypatingo dėmesio. Nors yra ruožų be greičio apribojimo, daugumoje vietų jis yra 130 km/h arba mažiau. Svarbiausia taisyklė: važiuoti tik dešiniaisiais juostomis. Kairioji juosta skirta lenkimui. Jei važiuojate kairia juosta ir jus vejasi greitesnis automobilis, privalote nedelsiant nukreipti į dešinę. Tai ne būtinybė, o įstatymas, už kurį baudos didelės.

Taip pat būkite atidi sankryžose. Vokietijoje dažnai sutinkamos „sankryžos su apsisukimu“, kurios gali būti painios lietuviams. Ir svarbiausia – niekada nevairuokite girti. Vokietijoje leidžiamas maksimalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės, tačiau jei vairuotojas pažeidžia eismo taisykles arba yra įtariamas, kad alkoholis trukdo vairuoti, tolerancija yra nulinė.

9. Kaip efektyviai pakrauti automobilį, kad būtų patogu ir saugu?

Logistika – tai mano mėgstamas dalykas. Automobilio pakrovimas turi būti planingas. Sunkiausi daiktai turi būti padėti žemiau ir arčiau automobilio centro, kad nepakeistų svorio centro. Tai pagerina vairavimo stabilumą. Jei turite bagažinę ant stogo, atsiminkite, kad ji padidina automobilio aukštį ir jautrumą vėjui, todėl reikės mažinti greitį.

Neparkuokite daiktų taip, kad uždengtumėte galinį vaizdą arba blokuotumėte šoninius langus. Vaikų kėdutės turi būti tvirtai prifixuotos. O svarbiausia – pasiekiamas. Dažnai sustojus pietų metu reikia išimti kauptukus ar drabužius. Įsitikinkite, kad šie daiktai yra viršuje, o ne po viso automobilio apkrova. Taip sutaupysite nervų ir laiko kiekvieną kartą sustojant.

10. Ką daryti, jei įvykia avarija ar techninis gedimas Vokietijoje?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, bet būti pasiruošusiam – tai profesionalo požiūris. Jei įvykia avarija, pirmiausia įjunkite „avarinius žibintus“ ir užsidėkite šviesos atšvaitus (jie privalo būti kiekviename automobilyje). Vokietijoje tai yra griežta taisyklė. Jei įmanoma, nuvažiuokite nuo kelio į saugią vietą.

Jeigu automobilis nebevažiuoja, išlipkite iš jo per keleivių pusę (ne pro važiuojamąją dalį) ir užslinkite už apsauginės atitvaros. Skambinkite pagalbos numeriu 112 – šis numeris veikia visoje ES. Jei turite techninės pagalbos draudimą, skambinkite jiems. Būkite kantrūs – Vokietijos pagalbos tarnybos dažnai atvyksta greitai, tačiau autobane tai gali šiek tiek užtrukti dėl eismo intensyvumo.

Išvada

Kelionė į Vokietiją visai šeimai gali būti nuostabus nuotykis, jei tik pasiruošiate jam taip pat atsakingai, kaip mes ruošiame didžiausius tarptautinius konvojus. Stresas kelyje dažniausiai kyla ne dėl to, kad kažkas negerai, bet dėl neapibrėžtumo ir trūkumo pasiruošimo. Tikėkis geriausio, bet būk pasiruošęs viskam.

Planuokite maršrutą, pasirūpinkite automobiliu, pasirūpinkite dokumentais ir, svarbiausia, pasirūpinkite savo šeimos komfortu. Sustokite pamatyti grožį, pavalgykite ne tik greitai, bet ir skaniai, ir leiskite sau mėgautis keliu, o ne tik tikslu. Vokietija pasitinka jūsų puikiais keliais, o jūsų užduotis – nusiteikti taip, kad ši kelionė liktų širdyse kaip viena geriausių šeimos istorijų.