Greitos Kelionės į Vokietiją: Išvykimo Laikai Kasdien ir Vežimų Organizavimo Ypatumai

Vokietija jau dešimtmečius išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien tarp šalių keliauja tūkstančiai tonų krovinių – nuo mažmeninės prekybos prekių iki sudėtingų pramonės įrengimų. Būtent todėl, turint daugiau kaip dvidešimt metų patirties tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai teigti: laikas šiame versle yra vertinamas ne valandomis, o minutėmis. Klientai, kreipiantys į mus, visada siekia to paties – efektyvumo ir aiškumo. Dažniausiai klausimas skamba taip: „Kada galite išvežti?“.

Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip veikia kasdieniniai išvykimai į Vokietiją, kodėl „greitas“ reisas nereiškia „nerūpestingas“ ir ką tiksliai reiškia profesionalios logistikos organizavimas. Nesvarbu, ar esate didelės gamyklos logistikos vadovas, ar norite išsiųsti asmeninę siuntą – suprasti procesą yra pirmas žingsnis link sėkmingo bendradarbiavimo.

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius logistikos pasaulis pasikeitė nepripažįstamai. Anksčiau reisas į Vokietiją galėjo būti planuojamas savaitę iš anksto, o krovinys „vaikščiodamas“ sandėliuose. Šiandien situacija kitokia. Rinka reikalauja „just-in-time“ (tik laiku) principo. Vokietijos ekonomika, ypač automobilių ir mašinų gamybos sektoriai, funkcionuoja taip tiksliai, kad vėluojantis krovinys gali sustabdyti visą gamybos grandinę. Todėl kasdieniniai išvykimai nebe yra privalumas, o būtinybė.

Kai kalbame apie „greitas keliones“, turime omenyje ne tik vairuotojo gebėjimą spėti įveikti 1200 kilometrų per 12 valandų – tai yra nelegalu ir pavojinga. Greitis čia suformuojamas dėl optimalaus maršruto planavimo, krovinio grupavimo (konsolidacijos) ir beaštrių procedūrų tarp sandėlių. Kasdieniniai išvykimai reiškia, kad mūsų dispečeriai suformuoja maršrutus taip, kad sunkvežimiai išvyktu tuomet, kai tai klientui labiausiai palanku, o ne tada, kai susirenka pilna mašyna.

Straipsnyje nušviesime tuos procesus, kurie vyksta „už scenos“ – nuo momento, kai gaunate užsakymo numerį, iki akimirkos, kai gavėjas Vokietijoje pasirašo važtaraštį. Suprasdami šią mechaniką, galėsite geriau planuoti savo verslą ir išvengti nereikalingo streso.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformavau 10 klausimų, kuriuos klientai užduoda dažniausiai. Atsakymai parengti remiantis ilgamečia praktika ir siekiant suteikti kuo išsamesnę informaciją.

1. Kaip dažnai vyksta reisai į Vokietiją ir ar tikrai įmanomas išvykimas kasdien?

Profesionalios logistikos kompanijos, dirbančios su Vokietija, dažniausiai pasiūlo kasdienes (daily) linijas. Tai reiškia, kad nėra vieno fiksuoto išvykimo laiko per savaitę, o oportunitetas išvežti krovinią atsiranda kiekvieną dieną. Didelės kompanijos turi taip vadinamus „kursorius“ – regularius reisus, kurie važinėja pagal grafiką (pavyzdžiui, Vilnius–Berlynas–Kaunas–Vilnius).

Tačiau „kasdien“ gali reikšti ir kitaip. Jei turite didelį kiekį krovinių (pvz., 3 sunkvežimius), galime išvežti visus vienu metu. Jei tai maža siunta (LTL – Less than Truck Load), ji įtraukiama į bendrą krovininę mašyną, kuri išvyksta tada, kai yra užpildoma arba pagal tvarkaraštį. Esant dideliam paklausos bangai, pavyzdžiui, prieš šventes, išvykimai gali būti ir kelis kartus per dieną.

Svarbu suprasti, kad Vokietija yra didelė. Mes kalbame ne tik apie vieną miestą. Kasdieniniai išvykimai vyksta į pagrindinius logistikos mazgus: Miuncheną, Hamburgą, Frankfurtą, Diuseldorfą ir Štutgartą. Iš šių miestų kroviniai toliau paskirstomi po visą šalį. Taigi, atsakymas trumpas: taip, išvykimas įmanomas kasdien, jei užsakymas pateikiamas iki nustatyto „cut-off“ laiko (paprastai tai 12:00 ar 14:00 valanda dieną prieš išvykimą).

2. Kokie yra tipiniai išvykimo laikai ir kiek laiko trunka kelionė?

Išvykimo laikas priklauso nuo to, kurį maršrutą pasirinksime. Standartinis reisas iš Lietuvos (Vilniaus ar Kauno) į centrines Vokietijos dalis (pavyzdžiui, į Berlyną ar Niurnbergą) trunka apie 14–16 valandų vairuotojo darbo laiku. Atsižvelgiant į poilsio laikas, fiziškai krovinys gali pasiekti paskirties vietą per 24–48 valandas.

Ką dėl išvykimo laiko? Dažniausiai sunkvežimiai užkraunami popietę ir išvyksta vėlai vakare arba naktį. Toks grafikas pasirenkamas neatsitiktinai: * Naktinis važiavimas: Mažiau kamščių, ypač kai artėjama prie didmiesčių. * Rytinis atvykimas: Krovinys atkeliauja į Vokietijos sandėlį anksti ryte, kai tik jis atsidaro. Tai leidžia iškrauti ir pradėti operacijas nedelsiant.

Jei klientas reikalauja ypatingai greito pristatymo (ekspresas), vairuotojas gali išvykti ir iš karto po užkrovos, net jei tai būtų ryte. Tačiau tokiu atveju reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojui gali tekti stabdyti poilsio pertrauką, dėl ko pristatymas gali atidėti iki kitos dienos. Geriausia logistika visada subalansuoja greitį ir saugumą.

3. Ar išvykimas kasdien galimas ir savaitgaliais?

Taip, šiuolaikinėje logistikoje savaitgaliai nėra stabdis. Nors dauguma biurų ir sandėlių dirba penkiadieniais, transporto srautai niekada nesustoja. Mūsų vairuotojai dirba pagal grafikus, kurie gali apimti ir šeštadienius, sekmadienius.

Jei reikiate, kad krovinys Vokietijoje būtų pirmadienį ryte, jis turi išvykti iš Lietuvos šeštadienion arba sekmadienion. Ypač svarbu tai tiems, kurie vežia maisto produktus arba prekes parduotuvėms – jų grandinės neleidžia pertraukų.

Tačiau čia yra vienas niuansas. Nors krovinys gali važiuoti savaitgalį, jis negali būti iškraunamas, jei gavėjo sandėlis yra uždarytas. Todėl, planuodami savaitgalio išvykimą, visada tiksliai užtikriname, kad paskirties vietoje yra „įrenginys“ (angl. facility) arba saugykla, priimanti siuntas 24/7. Jei ne, krovinys laukia iki ryto, tačiau jau yra vietoje, o ne kelyje.

4. Kokius krovinius dažniausiai pervežame į Vokietiją kasdien?

Vokietijos rinka yra labai įvairi, todėl kasdieniniai reisai yra „mišrūs“. Per vieną sunkvežimį galima rasti: * Statybines medžiagas: Mediena, izoliacija, mūro blokeliai. Lietuva yra didelė medienos eksportuotoja, todėl tai sudaro didžiąją dalį srautų. * Maisto produktus: Miltai, konservai, gėrimai. Čia būtina griežta temperatūros kontrolė. * Metalą ir metalo gaminius: Vokietijos pramonė reikalauja žaliavų, kurios dažnai atkeliauja iš Rytų. * Furniture ir interjero detales: Daug lietuvių gamintojų kuria baldus Vokietijos rinkai.

Taip pat dažnai pervežame siuntas (kurjerines), kurios nėra pilnavertės mašinos kroviniai, bet skubiausios. Tokiu atveju naudojame dalinio krovinio (part load) metodą, kai vienoje mašinoje susirenka 5–10 skirtingų klientų siuntų, skirtų vienam regionui.

5. Kaip vyksta krovinio užregistravimas ir dokumentų tvarkymas?

Dvidešimt metų atgal dokumentų tvarkymas buvo košmaras – popieriaus lapai, faksai, ilgos eilės pasienio punktuose. Šiandien, nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno erdvėje (fizinės patikros nėra), dokumentacija išlieka labai svarbi.

Procesas atrodo taip: 1. Užsakymas: Klientas pateikia duomenis (svorį, matmenis, rūšį). 2. Komercinis dokumentas: Reikia pateikti prekių sąrašą (invoice). Jis turi būti tikslus, nes Vokietijos muitinė yra griežta ir dažnai atlieka rizikos analizes. 3. CMR važtaraštis: Tai pagrindinė transporto dokumentacija. Jis pasirašomas užkrovos metu. 4. EX1 (jei reikia): Jei prekės keliauja per trečiąsias šalis (nors į Vokietiją dažniausiai tiesiogiai), arba yra specifinės akcizų prekės, reikalingi papildomi muitinės dokumentai.

Mūsų kaip ekspertų užduotis užtikrinti, kad visi dokumentai būtų pateikti elektroniniu būdu (išankstinė deklaravimo sistema) dar prieš mašinai pasiekiant sieną. Tai užtikrina „sklandžią“ kelionę be stabdžių.

6. Ar galima sekti savo krovinį realiu laiku?

Be abejo. Šiandien tai yra standartas, ne privalumas. Kiekviena mūsų mašina yra aprūpinta GPS stebėjimo sistema. Klientui suteikiame nuorodą (linką), kurioje jis gali matyti: * Mašinos vietą žemėlapyje. * Greitį (ar nėra pažeidžiamas greičio režimas). * Apsustos vietą (ar vairuotojas laikosi poilsio režimo).

Be to, dispečeriai nuolat komunikuojasi su vairuotojais. Jei įvyksta nesklandumų (pvz., kamščiai ties Magdeburgu arba blogi orai Lenkijoje), klientas apie tai sužino iš karto, o ne tada, kai krovinias pavėluoja. Tai leidžia klientui planuoti savo gamybos procesus ar parduotuvių užkrovas.

7. Kas daro įtaką greitui pristatymui, išskyrus vairuotojo greitį?

Dauguma klientų mano, kad greitį lemia tik vairuotojo dešinė koja. Tai klaidingas įsitikinimas. Greičiausią kelionę užtikrina: * Maršruto planavimas: Išvengiant miestų centų avarinių situacijų, renkantis optimalius kelius. * Sandėlių sinchronizacija: Mašina neturi laukti sandėlyje, kol ji bus užkrauta. Užkrovimas turi būti paruoštas iš anksto („pre-stuffed“). * Techninė būklė: Sunkvežimis turi būti naujos kartos, mažai degalų vartojantis, kad nebūtų dažnai stabdomas degalinėse. * Orai: Žiema keliais Vokietijoje gali būti problemiški („Glatteis“ – ledas). Patyręs vairuotojas žino, kada reikia sumažinti greitį, kad nepatektų į avariją, nes avarija užtruks daugiau laiko nei saugus važiavimas.

Todėl, sakant „greita kelionė“, turime omenyje sistemą, ne vieną žmogų.

8. Kuo skiriasi dalinio krovinio (LTL) pervežimas nuo pilno krovinio (FTL)?

Tai esminis dalykas planuojant išvykimus. * FTL (Full Truck Load): Užsakote visą sunkvežimį. Jis išvyksta tada, kai jums patogu, važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų (išskyrus poilsį). Tai greičiausias ir saugiausias būdas. * LTL (Less than Truck Load): Dalinate mašiną su kitais klientais. Išvykimo laikas čia priklauso nuo to, kada bus surinktas visas krovinys. Jei jūsų siunta įeina į rytinę grupę, ji išvyks ryte. Jei į vakarinę – vakare. Be to, LTL reisas gali užtrukti šiek tiek ilgiau, nes reikia apvažiuoti po kelias sandėlius Vokietijoje iškrauti.

Kasdieniai išvykimai dažniausiai yra būtent LTL konsolidacijos reisai, nes mažai kas kasdien turi pakrauti pilną sunkvežimį. Mes kaip ekspertai esame čia, kad sujungtume šiuos dalykus į vieną efektyvų srautą.

9. Kokias garantijas suteikiate krovinio saugumui?

Dirbant su Vokietija, saugumas yra pagrindas. Mūsų kompanija taiko daugiausiai apsaugos priemonių: * Transporto priemonių apsauga: Visos mašinos turi GPS ir dažniausiai yra apsaugotos nuo vagystės (Fargo sistema). * Draudimas: Kiekvienas krovinys yra apdraustas. Jei dėl avarijos ar vagystės kiltų nuostoliai, juos padengia draudimas. * Vairuotojų patirtis: Dirbame tik su patyrusiais vairuotojais, kurie žina, kur yra rizikingos vietos stovėjimui (pvz., raudonos zonos poilsio aikštelėse).

Mano patirtis rodo, kad dauguma incidentų įvyksta ne važiuojant, o stovint neapsaugotose aikštelėse. Todėl mūsų dispečeriai parenka saugias poilsio vietas.

10. Ką daryti, jei reikia skubaus, neplanuoto išvykimo?

Verslas yra neprognozuojamas. Kartais atsiranda „avarijiniai“ užsakymai – sugedo gamybos linija, reikia atsarginių dalių iš karto. Tokiu atveju „kasdien“ gali reikšti „iš karto“. Mes turime „Stand-by“ mašinas arba galime greitai perorientuoti esamus maršrutus. Jei skambinate ryte, mašina gali būti paruošta ir išvykti per 2–4 valandas. Tokiu atveju kaina gali būti aukštesnė (už skubą), tačiau tai sutaupo daugiau pinigų, apsaugodama nuo gamybos sustojimo. Tokioms situacijoms turime specialias procedūras, kurios leidžia „pajudinti“ visą sistemą per valandą.

Išvada

Apibendrinant, kasdieniniai išvykimai į Vokietiją – tai ne tik grafikas lentelėje.