Asmeninių daiktų gabenimas į Vokietiją, patogus ir be streso

Įvadas

Jei planuoji persikelti gyventi į Vokietiją arba jau turi ten nuolatinį darbą, kyla klausimas – kaip pasiimti visus savo daiktus? Asmeninių daiktų gabenimas į Vokietiją nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Yra dokumentai, muitinės taisyklės, kainos, kurios gali skirtis kelis kartus priklausomai nuo to, kokį būdą pasirinksi. Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus ir mačiau viską – nuo žmonių, kurie viską susipakuodavo patys ir sutaupydavo, iki tų, kurie sumokėjo dvigubai tik todėl, kad nežinojo kelių paprastų dalykų. Šiame straipsnyje pasakosiu tau viską, ką reikia žinoti apie asmeninių daiktų pervežimą į Vokietiją – nuo pigiausių iki patogiausių variantų, nuo dokumentų iki tikrų situacijų, kurios gali tave nustebinti. Skaityk toliau ir sužinosi, kaip viską padaryti teisingai.

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Ar man tikrai reikia pervežti visus daiktus?

Dažnai žmonės pervertina tai, ką tikrai reikia vežtis. Prieš užsakydamas pervežimą, sustok ir pagalvok – ar tikrai reikia vežtis seną televizorių, jei Vokietijoje galėsi nusipirkti naują už panašią kainą? Ar tas senas kedės, kurios stovi garaže jau trejus metus, tikrai vertos pervežimo išlaidų? Aš pats patariau dešimtis klientų sumažinti krovinį per pusę, ir jie buvo dėkingi, nes sutaupė ne tik pinigų, bet ir laiko bei nervų. Kartais geriau kai ką parduoti arba padovanoti čia, o Vokietijoje pradėti iš naujo su tuo, ko tikrai reikia.

Kokie yra pagrindiniai gabenimo būdai?

Yra trys pagrindiniai būdai: vežti pats su savo automobiliu arba nuomuota mikroautobusu, naudotis perkraustymo įmonės paslaugomis, arba siųsti daiktus per kurjerines tarnybas. Kiekvienas būdas turi savo pliusų ir minusų. Jei turi tik kelias dėžes, kurjeris gali būti pigiausias. Jei veži visą namų ūkį – perkraustymo įmonė dažnai apsimoka labiau, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo brangiau. Viskas priklauso nuo kiekio, atstumo ir tavo laiko.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Paprastai nuo pirmo skambučio iki kol daiktai atsiduria Vokietijoje namuose praeina nuo dviejų iki keturių savaičių, jei naudojiesi profesionalų paslaugomis. Jei veži pats – gali būti greičiau, bet čia jau tavo rankose. Svarbu žinoti, kad Vokietijos muitinė gali užtrukti kelias dienas, jei pateikti dokumentai nėra tvarkingi, tad visada planuok laiko atsargą.

Dokumentai ir teisinės detalės

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Norint legaliai gabenti asmeninius daiktus į Vokietiją, reikia kelių dokumentų. Pirma – paso kopija, antra – registracijos patvirtinimas Vokietijoje arba nuomos sutartis, jei jau turi ten gyvenamą vietą. Trečia – sąrašas daiktų, kuriuos veži, su vertėmis. Tai vadinama „inventorius" ir reikalingas muitinei. Be to, jei veži vertingus daiktus – brangakmenius, meno kūrinius, senovinius daiktus – gali prireikti papildomų dokumentų, įrodančių, kad tai tavo nuosavybė, o ne prekybos objektas.

Ar reikalinga muitinės deklaracija?

Taip, beveik visada. Vokietija yra ES šalis, tad jei veži iš kitos ES šalies, muitinės deklaracija paprastai nereikalinga, bet sąrašas vis tiek prašomas. Jei veži iš Lietuvos – čia jau reikia žiūrėti atidžiai, nes kai kurie daiktai gali būti apmokestinami. Aš visada patariu klientams pasitikslinti prieš kelionę, nes taisyklės keičiasi, o aš pats ne visada žinau 100% visų niuansų (čia reikia kreiptis į muitinę tiesiai).

Kokie daiktai turi apribojimus?

Yra kelios kategorijos, kurios turi specialius reikalavimus. Pirma – alkoholis, kurio galima vežtis tik tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui. Antra – tabako gaminiai, su jais dar griežtesnės taisyklės. Trečia – maisto produktai, ypač mėsos ir pieno produktai, jie beveik visada draudžiami. Ketvirta – ginklai ir amunicija, čia net nereikia aiškinti, kad reikia specialių leidimų. Penkta – augalai, jie taip pat turi fitosanitarinius reikalavimus. Geriausia viską patikrinti iš anksto, nes baudos gali būti tikrai nemalonios.

Kainos ir biudžeto planavimas

Kiek kainuoja perkraustymo įmonės paslaugos?

Čia labai priklauso nuo to, kiek daiktų veži ir iš kur į kur keliauji. Vidutiniškai perkraustymas iš Lietuvos į Vokietiją su pilna paslauga – surinkimas, pakrovimas, pervežimas, išpaklovimas – gali kainuoti nuo 800 iki 2500 eurų. Jei turi didelį namų ūkį su baldais – kaina bus aukštesnė. Jei tik kelios dėžės su drabužiais ir buitine technika – gali būti pigiau. Svarbu gauti kelis pasiūlymus ir palyginti, nes kainos skiriasi labai.

Ar pigiau vežtis pačiam?

Dažniausiai taip, bet ne visada. Jei turi savo mikroautobusą arba gali išsinuomoti nedidelį krovininį automobilį už 50-100 eurų dienai, gali sutaupyti nemažai. Tačiau čia reikia įskaityti degalų kainas, kelių mokesčius Vokietijoje (vadinami „Autobahn-Vignette" nors iš tikrųjų tai kitokie mokesčiai), nakvynės išlaidas, jei kelionė ilgesnė nei vieną dieną. Kartais pasidaro taip, kad skirtumas nėra toks jau didelis, ypač jei neturi patirties su ilgais tarptautiniais pervežimais.

Kokie mokėjimo būdai priimtini?

Dauguma perkraustymo įmonių priima banko pervedimą, kai kurios – ir kortele. Svarbu žinoti, kad dažnai reikalauamas avansas – nuo 30% iki 50% – prieš pradedant darbus. Likusi suma mokama po pristatymo. Būk atsargus su įmonėmis, kurios reikalauja visos sumos iš anksto – tai gali būti sukčiai. Aš pats visada patariu pasirašyti sutartį, kurioje aiškiai nurodytos sąlygos, terminai ir baudos už vėlavimą.

Praktiniai patarimai

Kaip teisingai supakuoti daiktus?

Pakuotė yra kritiškai svarbi. Naudok tvirtas dėžes – geriausiai naujas, bet tvarkingos naudos taip pat tinka. Kiekvieną dėžę užrašyk – kas viduje ir kambarys, į kurį ji skirta. Trapius daiktus – indus, stiklą – būtinai suvyniok į burbulinę plėvelę arba senus laikraščius. Baldus, jei juos veži, išmontuok, jei įmanoma – taip sutaupysite vietos ir sumažinsite žalos riziką. Aš mačiau, kaip žmonės vežė nesumontuotus lovos rėmus ir sumokėjo dvigubai už vietą, nes netilpo į automobilį.

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Vasara paprastai brangesnė, nes daugiau žmonių persikelia. Jei gali – planuok pavasarį arba rudenį, kainos bus žemesnės. Taip pat venk savaitės pabaigos, jei veži pats – keliai pilni, o degalinės brangesnės. Jei naudojiesi įmonės paslaugomis – jie dažnai turi laisvesnes vietas darbo dienomis. Be to, jei turi lankstumo su datomis, gali derėtis dėl geresnės kainos.

Ar verta drausti krovinį?

Taip, tikrai verta. Dauguma perkraustymo įmonių siūlo draudimą kaip papildomą paslaugą. Paprastai tai kainuoja nuo 1% iki 3% nuo krovinio vertės, bet jei kas nors nutiks – būsi ramus. Aš pats mačiau atvejų, kai pervežimo metu buvo sugadinti brangūs daiktai, ir žmonės buvo labai dėkingi, kad turėjo draudimą. Jei veži pats – paprastas kelionės draudimas taip pat gali padengti dalį nuostolių, bet skaityk sąlygas atidžiai.

Gyvenimas Vokietijoje ir adaptacija

Ką daryti pirmąją savaitę?

Atvykęs į Vokietiją, pirmiausia užsiregistruok gyvenamąją vietą – tai vadinama „Anmeldung" ir yra privaloma per dvi savaites nuo atvykimo. Tada tvarkyk banko sąskaitą, nes Vokietijoje be jos niekur nepajudėsi – net ir nuomai mokėti reikia „SEPA" pervedimo. Taip pat reikės sveikatos draudimo, jei jau dirbi – darbdavys dažnai padeda, jei ne – teks tvarkytis pačiam. O daiktus? Jei jie dar neatvyko – nepanikuok, viskas vyks pagal planą.

Ar lengva rasti darbą su lietuviškais dokumentais?

Vokietijoje pripažįstami ES šalių diplomai, tad jei turi aukštąjį išsilavinimą arba profesinį – problemų neturėtų būti. Kalba – čia jau kitas klausimas. Nors daugelis vokiečių kalba angliškai, kasdieniam gyvenimui vokiečių kalba tikrai pravers. Aš pažįstu žmonių, kurie pradėjo dirbti angliškai kalbančioje įmonėje ir po metų jau mokėjo pakankamai vokiškai, kad susitvarkytų visus reikalus patys. Svarbiausia – nebijoti klysti, vokiečiai paprastai supranta, kad užsieniečiams sunku.

Kaip susirasti būstą?

Būsto rinkoje Vokietijoje tikrai nėra lengva, ypač didmestyse kaip Berlynas, Miunchenas, Hamburgas. Kainos pastaraisiais metais smarkiai išaugo, o konkurencija didelė. Jei ieškai nuomojamo būsto – būk pasiruošęs greitai reaguoti, nes geri pasiūlymai dingsta per kelias valandas. Rekomenduoju naudoti portalo „ImmobilienScout24" arba „WG-Gesucht", jei ieškai kambario. Svarbu – daugelis nuomotojų reikalauja „Schufa" istorijos, kuri yra jūsų kredito reitingas Vokietijoje. Jei jo neturėsite – gali būti sunkiau, bet įmanoma.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima vežtis gyvūnus?

Taip, gyvūnus vežtis į Vokietiją galima, bet reikalingi dokumentai. Šuo ar katė turi būti paskiepytas nuo pasiutligės, turėti mikročipą ir ES gyvūnų pasą. Be to, reikia sveikatos pažymėjimo, išduoto ne anksčiau kaip prieš dešimt dienų iki kelionės. Jei veži egzotiškesnius gyvūnus – gali prireikti papildomų leidimų. Patariu pasikonsultuoti su veterinaru iš anksto, nes taisyklės skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies.

Ką daryti, jei daiktai dingsta ar sugadinami?

Pirmiausia – dokumentuok viską. Prieš pakraudamas daiktus, nufotografuok juos, ypač brangesnius. Jei naudojiesi įmonės paslaugomis – iš karto rašyk pretenziją, reikalauk kompensacijos. Jei veži pats ir įvyksta žala dėl tavo kaltės – čia jau tavo atsakomybė. Jei dėl kito vairuotojo kaltės – kreipkis į jo draudimo bendrovę. Svarbu veikti greitai, nes yra terminai, per kuriuos reikia pateikti pretenzijas.

Ar galima vežtis mašiną?

Jei turi automobilį Lietuvoje ir nori jį vežtis į Vokietiją – taip, įmanoma. Tačiau reikia sumokėti importo mokestį, jei mašina nėra ES kilmės. Jei mašina pirta ES šalyje – mokestis mažesnis arba jo nėra. Taip pat reikės perregistruoti automobilį Vokietijoje, gauti naujus numerius ir techninę apžiūrą. Aš pats patariau gerai pasverti – ar verta vežtis seną mašiną, ar geriau nusipirkti naują Vokietijoje, nes čia didelis automobilių pasirinkimas ir dažnai geresnės kainos.

Kaip elgtis su mokesčiais?

Vokietijoje mokesčių sistema kitokia nei Lietuvoje. Jei dirbsi – iš karto žinok, kad alga bus mažesnė nei nurodyta sutartyje, nes mokesčiai atskaičiuojami prieš mokant. Taip pat yra „Sozialversicherung" – sveikatos, pensijos ir nedarbo draudimas, kuris yra privalomas. Jei esi savarankiškai dirbantis – turėsi pats tvarkytis su „Selbstständigkeit", kas nėra labai sudėtinga, bet reikia laiko suprasti sistemą. Patariu iš karto susirasti buhalterį, kuris padės – kainuoja, bet tikrai verta.

Ar Vokietijoje brangu gyventi?

Taip, brangesnė nei Lietuva, bet priklauso nuo regiono. Berlynas, Miunchenas, Hamburgas – brangiausi. Mažesni miestai ar kaimo vietovės – pigesnės. Būstas – didžiausia išlaidų dalis, ypač didmestyse. Maistas panašiai kaip Lietuvoje, gal šiek tiek brangesnis. Transportas – jei turi mašiną, degalai brangesni, bet viešasis transportas gerai išvystytas ir santykinai nebrangus. Jei uždirbsi vidutinį atlyginimą – gyventi įmanoma patogiai, bet reikia planuoti biudžetą.

Ką daryti su lietuviškais dokumentais?

Lietuvos pasas ir asmens kodas galioja visoje ES, tad jokios papildomos procedūros nereikalingos. Tačiau jei planuoji ilgalaikį gyvenimą Vokietijoje – gali prireikti pripažinti savo kvalifikaciją, jei dirbsi reguliuojamoje profesijoje (gydytojas, inžinierius, teisininkas). Taip pat vairuotojo pažymėjimas galioja, bet jei tapsi nuolatinis gyventojas – gali tekti pasikeisti į vokišką. Ši informacija gali keistis, tad geriausia pasitikrinti oficialiuose šaltiniuose.

Kaip susirasti draugų?

Vokietijoje žmonės kartais atrodo šaltesni nei lietuviai, bet tai tik iš pirmo žvilgsnio. Yra daug būdų susirasti draugų – kalbų kursai, sporto būreliai, susitikimai per „Meetup" programėlę, lietuvių bendruomenės renginiai. Darbas taip pat puiki vieta susipažinti su žmonėmis. Svarbiausia – nebūti uždaram, kalbėtis su žmonėmis, dalyvauti veikloje. Aš pats pažįstu daug žmonių, kurie per metus susirinko gerą draugų ratą ir jaučiasi Vokietijoje kaip namie.

Ar sunku suprasti vokiečius?

Vokiečių kalba nėra lengva, čia nieko nepaslėpsi. Bet pradėti mokytis neverta bijoti – vokiečiai vertina bet kokį bandymą kalbėti jų kalba, net jei darosi juokingai. Aš pats pradėjau nuo pagrindų – „Guten Tag", „Danke", „Bitte" – ir po truputį mokiausi daugiau. Yra daug nemokamų kursų, „Duolingo" programėlė, YouTube pamokos. Svarbiausia – reguliariai mokytis ir nebijoti klysti. Kalba atsidarys daug durų.

Ką veikti, jei susiduri su biurokratija?

Vokietijoje biurokratija – tai realybė, su kuria reikia susitaikyti. Bet čia yra tam tikros taisyklės, kurios padeda. Visada užsirašyk iš anksto, jei eini į bet kurią instituciją. Būk pasiruošęs laukti – eilės gali būti ilgos. Visus dokumentus daryk kopijas, nes jie visada prašys. Jei ko nors nesupranti – klausk, vokiečiai paprastai mielai paaiškina, jei mato, kad stengiesi. O jei viskas labai sudėtinga – yra žmonės, kurie padeda užsieniečiams tvarkyti dokumentus, vadinami „Migrationsberatung".

Ar galima greitai grįžti į Lietuvą?

Žinoma, Vokietija nėra kalėjimas. Lietuva – tik kelių valandų kelias nuo daugelio Vokietijos miestų. Pigūs skrydžiai iš Berlyno, Dortmundo, Hanoverio – dažni ir nebrangūs. Taip pat galima važiuoti automobiliu arba autobusu – „FlixBus" siūlo keliones už maždaug 20-30 eurų. Jei turi šeimą Lietuvoje – susitikimai bus reguliarūs, ir tai nėra problema.

Ką daryti, jei prarandu darbą?

Jei dirbdamas Vokietijoje prarandi darbą – pirma, turi teisę į „Arbeitslosengeld", nedarbo išmoką. Tam reikia užsiregistruoti „Agentur für Arbeit" per tris dienas po darbo praradimo. Antra, turi laiko ieškotis naujo darbo – paprastai vienerius metus, jei dirbai pakankamai ilgai. Trečia, jei reikia – gali grįžti į Lietuvą, ES piliečio teisės tai leidžia. Svarbu nepanikuoti ir veikti greitai.

Ar Vokietijoje saugu?

Vokietija – saugi šalis, bet kaip ir visur, yra vietų, kuriose reikia būti atsargesniems. Didmiesčių centre naktį gali būti ne taip saugu kaip dieną. Paprastai saugiau nei Lietuvoje, ypač mažesniuose miestuose. Bet visada naudok sveiką protą – nepalik brangių daiktų matomoje vietoje, saugok dokumentus, būk atsargus su nepažįstamais žmonėmis, kurie siūlo pagalbą per daipadingai.

Kaip atsidaryti banko sąskaitą?

Banko sąskaita Vokietijoje būtina beveik viskam – nuomai mokėti, algai gauti, net ir telefonui pirkti reikia sąskaitos. Procesas paprastas – eini į banką su pasu ir registracijos patvirtinimu („Anmeldung"), atidarai sąskaitą. Yra ir internetinių bankų, tokių kaip „N26" arba „DKB", kur viską galima padaryti online. Daugelis nemokamai siūlo sąskaitas su kortele, bet skaityk sąlygas – kai kurie bankai turi mėnesio mokestį.

Kokia sveikatos priežiūra?

Vokietijoje sveikatos sistema viena geriausių Europoje. Jei dirbi – privalomas sveikatos draudimas, kuris paprastai kainuoja apie 14-15% nuo atlyginimo, dalį moka darbdavys. Yra „gesetzliche" (privalomasis) ir „private" (privatusis) draudimas. Privalomasis paprastesnis ir prieinamas visiems, privatusis brangesnis, bet greitesnis. Gydytojus rasti nesunku, bet paprastai reikalingas „Hausarzt" (šeimos gydytojas), kuris siunčia pas specialistus.

Ar galima gauti paramą?

Jei esi bedarbis arba tavo pajamos per mažos – Vokietijoje yra „Bürgergeld", socialinė parama. Tai nėra gėda, sistema tam ir skirta. Taip pat yra parama būstui, jei negali sau leisti nuomos – vadinama „Wohngeld". Jei turi vaikų – „Kindergeld", vaiko pinigai, kurie mokami iki tam tikro amžiaus. Svarbu žinoti savo teises ir nesigėdyti jomis naudotis, jei reikia.

Kaip išmokti vokiečių kalbą greičiau?

Greičiausiai išmoksti, jei gyveni tarp vokiečių ir kalbi kasdien. Bet jei pradedi nuo nulio – pradėk nuo pagrindų. Yra daug nemokamų resursų: „Duolingo", „Memrise", YouTube kursai. Taip pat miestuose yra „Volkshochschule" (VHS) kursai, kurie yra pigūs ir efektyvūs. Svarbiausia – kalbėk, nesvarbu, kad klysi. Vokiečiai supranta, kad užsieniečiams sunku, ir vertina pastangas.

Ką vežtis verta, o ko ne?

Verta vežtis asmeninius drabužius, ypač tuos, kurie tau brangūs arba mėgsti. Buitinę techniką verta vežtis, jei ji nauja arba gera – Vokietijoje nauja brangesnė. Baldus – tik tuos, kurie tikrai brangūs arba turi sentimentalią vertę. Knygas – jei mėgsti skaityti, bet žinok, kad Vokietijoje bibliotekos puikios. Ko neveržtis? Senų, nebereikalingų daiktų, kurie tik užims vietą ir kainuos pervežime. Aš visada patariu: jei nebuvo naudojamas pastarais metais – tikriausiai nereikalingas.

Kaip susitvarkyti su nostalgija?

Nostalgija – normali jausmas, ypač pirmais mėnesiais. Su ja susidoroti padeda keli dalykai: reguliariai bendrauk su šeima ir draugais Lietuvoje per vaizdo skambučius, susirask žmonių Vokietijoje, su kuriais galėsi bendrauti, rask veiklą, kuri užims tavo mintis – sportas, hobis, darbas. Laikui bėgant, nostalgija mažės, o Vokietija taps antrais namais. Aš pats tai patyriau ir žinau, kad sunku, bet įmanoma.

Ar galima dirbti nuotoliniu būdu?

Taip, daugelis darbdavių siūlo nuotolinį darbą, ypač po pandemijos. Bet čia svarbu žinoti – jei dirbi Vokietijos įmonei, bet gyveni Lietuvoje, tai kitos taisyklės. Jei jau gyveni Vokietijoje – nuotolinis darbas paprastai įmanomas, bet priklauso nuo darbdavio. Svarbu turėti tinkamą darbo vietą namuose ir stabilų internetą, ko Vokietijoje kartais trūksta, ypač kaimo vietovėse.

Ką daryti, jei reikia grįžti?

Jei nusprendi grįžti į Lietuvą – procesas paprastesnis nei atvykimas. Tiesiog susipakuoji daiktus, parduodi arba atiduodi tai, ko nereikia, ir važiuoji. Svarbu uždaryti Vokietijos banko sąskaitą, atšaukti draudimą, išsiregistruoti iš gyvenamosios vietos. Jei turėjai nuomą – paprastai reikia įspėti prieš tris mėnesius, bet priklauso nuo sutarties. Grįžimas nėra nesėkmė, tai tiesiog kitas gyvenimo etapas.

Išvada

Asmeninių daiktų gabenimas į Vokietiją nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Svarbiausia – gerai planuoti, palyginti kainas, surinkti reikiamus dokumentus ir rinktis patikimą būdą, kuris atitinka tavo poreikius bei biudžetą. Nepamiršk, kad pats pervežimas – tai tik pradžia. Gyvenimas Vokietijoje atneš naujus iššūkius, bet kartu ir daug galimybių. Aš per tuos aštuonerius metus matiau šimtus žmonių, kurie sėkmingai persikėlė ir dabar ten gyvena laimingai. Jei viską padarysi apgalvotai – tau taip pat pavyks. Sėkmės ir drąsos – Vokietija laukia!