Daliniai kroviniai iš Vokietijos: patikimas ir pigus sprendimas jūsų verslui

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ekonomikos varikliu. Kasdien tarp šalių sienų juda tūkstančiai tonų prekių – nuo mažmeninės prekybos gaminių iki sudėtingų pramonės įrengimų. Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dviem dešimtmečiais, esu matęs, kaip pasikeitė logistikos pasaulis, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: verslo poreikis vežti krovinius ekonomiškai ir saugiai. Ypač tada, kai prekių kiekis neužpildo pilnos sunkvežimio (vilkiko) pusiausvyros.

Čia į sceną žengia daliniai kroviniai, arba angliškai vadinami LTL (Less than Truckload) pervežimai. Daugelis Lietuvos verslininkų, kurie prekiauja su Vokietijos partneriais, susiduria su iššūkiu: kaip parsivežti prekes brangiau nei užsisakyti pilną mašiną, tačiau greičiau ir saugiau nei siuntiniant paštu? Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kodėl daliniai kroviniai iš Vokietijos yra ne tik pigus, bet ir labai patikimas pasirinkimas, jeigu viskas organizuojama teisingai.

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų Vokietija tapo vienu pagrindiniu Lietuvos prekybos partneriu. Mūsų šalies įmonės importuoja čia pagamintas mašinas, chemines medžiagas, maisto produktus ir statybines medžiagas. Tačiau ne kiekvienas importuotojas turi tiek daug prekių, kad užpildytų 33 europaletes (arba 84 kvadratinius metrus) vilkiko priekabą. Čia dažnai kyla dilema: ar mokėti už tuščią vietą mašinoje, ar ieškoti alternatyvių sprendimų?

Daliniai kroviniai yra tas auksinis vidurkis. Tai logistikos modelis, kai viena mašina veža keleto skirtingų siuntėjų krovinius į vieną arba kelias artimas paskirties vietas. Esu matęs, kaip šis modelis išgelbėjo daugybę mažų ir vidutinių įmonių biudžetus. Vietoj to, kad mokėtumėte už pilną mašiną, kuri važiuoja tuščia pusę, jums mokama tik už užimamą vietą arba tūrį.

Tačiau žodis „pigus“ logistikoje visada turi omenyje ne tik kainą. Pigu gali būti tik tada, kai krovinys atvykta laiku, nepažeistas ir be papildomų nervų. Vokietijos logistikos sistema yra viena geriausiai organizuotų pasaulyje. Jos keliai, sandėliai ir taisyklės sukuria pagrindą, kuris leidžia daliniams kroviniams būti ne tik ekonomiškiems, bet ir ypatingai patikimi. Šiame straipsnyje mes gilinsimės į procesus, kainodarą, rizikas ir tai, kaip išsirinkti tinkamą partnerį, kad jūsų krovinys iš Vokietijos pasiektų Lietuvą be jokių nesklandumų.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kas tiksliai yra daliniai kroviniai (LTL) ir kaip jie skiriasi nuo pilnavertės mašinos (FTL) krovinių?

Esu susidūręs su dauguma klientų, kurie painioja šiuos sąvokas, todėl pradėkime nuo pagrindų. FTL (Full Truckload) reiškia, kad jūsų krovinys užima visą mašinos talpą. Jums išsinuomamas vilkikas su priekaba, kuris važiuoja tiesiai iš siuntėjo prie gavėjo. Tai greičiausias ir saugiausias būdas, jei turite daug prekių.

LTL (Less than Truckload) arba daliniai kroviniai tai situacija, kai jūsų siuntos tūris ar svoris užima tik dalį mašinos. Pavyzdžiui, jums reikia pervežti 4 europaletes iš Miuncheno į Vilnių. Logistikos kompanija suranda kitus siuntėjus (pavyzdžiui, iš Berlyno, Frankfurto ar Hamburgo), kurių krovinius galima sukrauti į tą pačią mašiną. Mašina surenka krovinius iš įvairių Vokietijos vietų (arba jau surenkamus sandėliuose), atvyksta į tarpinį terminalą, iškrauna ir vėl pakrauna (perrinkimo procesas), o turiu važiuoja į Lietuvą. Skirtumas tas, kad FTL atveju jūsų prekės nėra lietamos ir perkeliamos kelis kartus, o LTL atveju jos gali būti perkraunamos terminaluose. Tačiau dėl to, kad išlaidos padalijamos tarp kelių klientų, kaina vienam dažnai būna kelis kartus mažesnė.

2. Kodėl būtent Vokietija yra tokia populiari dalinių krovinių kryptis?

Vokietija yra geografinis ir ekonominis Europos centras. Turėdamas daugiau nei 20 metų patirties, galiu pasakyti, kad Vokietijos infrastruktūra – tai „mecca“ sunkvežimiams. Autobanų tinklas, techninės priežiūros stotys, degalinės ir, svarbiausia, logistikos centrai yra išdėstyti itin tankiai.

Be to, Vokietijoje veikia daugybė tarptautinių koncernų ir gamyklų. Šios įmonės kasdien siunčia tūkstančius mažesnių partijų į visą pasaulį. Dėl didelio siuntų srauto, susiformavo labai efektyvus dalinių krovinių rinkas. Čia veikiantys „forwarderiai“ (ekspeditoriai) turi sudėtingas sistemas, leidžiančias per kelias valandas surinkti mašiną krovinių iš dešimčių skirtingų siuntėjų. Toks konkurencingas aplinkumas verčia kainas būti prieinamomis, o paslaugų kokybę – aukšta. Taigi, didelis pasiūla ir paklausa leidžia mums siūlyti klientams labai konkurencingas kainas būtent šioje kryptyje.

3. Kaip apskaičiuojama dalinio krovinio kaina ir kodėl ji kartais svyruoja?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų. Nuo ko priklauso, kiek sumokėsite už 3 palečių pervežimą? Prieš daugiau kaip dešimtmetį kainos buvo daug paprastesnės, tačiau šiandien jos priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių: svorio, tūrio (palečių kiekio) ir atstumo.

Tačiau yra ir subtilesnių niuansų. Vokietijoje labai populiari kainodaros metodika pagal „kraunamųjų metrų“ (LDM – Loading Meter) skaičių. Vienas LDM yra apie 1,8 metro ilgio juosta palei priekabos plotį. Jei jūsų krovinys yra labai sunkus (pvz., metalas), jis gali užimti mažai vietos, tačiau reikalauti specialios technikos ar leisti mažiau kitiems kroviniams dėl svorio apribojimų. Tada kaina gali būti didesnė.

Taip pat įtakos turi rūšis (pavojingi krovinių pervežimai arba krovinių, reikalaujančių temperatūros režimo, brangiau), vietovė, į kurią reikia vežti (ar tai didelis miestas su lengva prieiga, ar atokus kaimas, kur reikės mažesnės mašinos), ir, žinoma, kuro kainos. Rinkoje taip pat vyksta sezoniškumas – prieš šventes ar vasarą kainos gali šokti dėl vairuotojų trūkumo.

4. Kiek laiko užtrunka dalinio krovinio pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Klientai visada nori greičio, bet su daliniais krovinais reikia būti realistu. Jei užsakysite pilną mašiną iš Frankfurto į Kauną, ji gali atvykti per 18–20 valandų (su vairuotojo poilsio pertraukomis). Tačiau dalinis krovinys – tai kita istorija.

Čia svarbu suprasti „suskirstymo“ (konsolidacijos) principą. Kai aš užregistruoju jūsų užsakymą, mašina jau gali važiuoti rinkti kitų klientų krovinius. Tai gali užtrukti 1–2 dienas. Tada mašina važiuoja į centrinią sandėlį Vokietijoje, kur kroviniai iškraunami ir galimai perkeliami į kitą mašiną, kuri važiuoja į Baltijos šalis (šitaip vadinamas „hub“ principas).

Todėl standartinis terminas daliniams kroviniams iš Vokietijos yra nuo 3 iki 5 darbo dienų. Jei krovinys skubus, reikia ieškoti „ekspres“ variantų, kurie gali būti brangesni, tačiau užtikrins pristatymą per 24–48 valandas, net jei tai ne pilna mašina (dažnai tai daroma naudojant „karietų“ pervežimus arba dalinį užpildymą greitaeigiais maršrutais).

5. Ar mano krovinys bus saugus? Juk jį keiks kelis kartus?

Tai labai pagrindinis dalykas, dėl kurio daugelis bijo naudotis daliniais krovinais. Taip, tikra, kad jūsų krovinys gali būti iškraunamas ir pakraunamas kelis kartus (pavyzdžiui, iš siuntėjo į surinkimo mašiną, iš surinkimo mašinos į perrinkimo terminalą, o iš ten – į galutinę mašiną į Lietuvą).

Tačiau, remiantis mano ilgamečia patirtimi, rizikos galima išvengti tinkamai supakuojant prekes. Vokietijos terminalai yra profesionalūs, juose dirba kvalifikuota personalas, naudojami šakliakrūčiai ir konvejeriai. Didžiausia problema kyla ne dėl to, kad kažkas „pames“ prekę, o dėl to, kad jos gali susilpninti ar sugadinti, jei nebus užfiksuotos ant paletės.

Todėl visada patariu klientams: naudokite kokybiškas, standartines (EPAL) paletes. Užfiksuokite prekes ant paletės (apvyniokite plėvele, pritvirtinkite juostomis). Jei krovinys yra trapus, reikia naudoti dėžes ir užpildus (putplasčiu). Be to, visada rekomenduoju draudimą. Nors logistikos kompanijos atsako už žalą pagal CMR konvenciją, atlyginimai yra riboti (paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą), todėl brangiems kroviniams būtina papildomas draudimas.

6. Kokius dokumentus reikia parengti daliniams kroviniams iš Vokietijos?

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES erdvėje ir muitų nėra, dokumentacija yra būtina ne tik dėl galimų muitinės (jei keliauja toliau ar tai yra išskirtinis atvejis) patikrinimų, bet ir dėl kontrolės bei apmokestinimo.

Pagrindinis dokumentas yra prekių siuntimo lapas, vadinamu CMR važtaraščiu. Jis yra pagrindinis įrodymas, kad sandoris įvyko, ir jame turi būti tiksliai nurodytas krovinio svoris, tūris, adresas ir prekių pavadinimai. Be to, būtina komercinė sąskaita-faktūra (invoice). Ji reikalinga mokesčių inspekcijai bei, jei reikėtų, draudimo išmokai gauti.

Taip pat svarbu pakavimo sąrašas (packing list), ypač jei siunčiate daug skirtingų dėžių ant vienos paletės. Jei pervežate pavojingas medžiagas (ADR), reikalingi specialūs leidimai. Esu matęs atvejų, kai dėl neteisingai užpildyto CMR (pavyzdžiui, nurodytas neteisingas svoris) krovinias buvo sustabdytas ir baudžiamas. Tikslumas čia taip pat svarbus kaip ir vairuotojo įgūdžiai.

7. Kokias prekes galima vežti daliniais krovinais, o kokias – ne?

Dauguma krovinių tinka daliniams pervežimams. Tai gali būti chemijos pramonės gaminiai, maisto produktai (jei reikalingas šaldytuvas – tai vadinama temperatūrinėmis režimais), baldai, statybinės medžiagos, automobilių dalys ir t.t.

Tačiau yra apribojimų. Daliniai kroviniai netinka labai sunkiems arba labai dideliems (per dideliems, kad tilptų į standartinę 13,6 metro priekabą) daiktams, pvz., dideliems statybinių konstrukcijų rėmams ar sunkiosioms technikoms. Tokiems atvejams reikalingi projektiniai pervežimai.

Taip pat reikia atsargiai su pervežimu „baigiant“ (paskutinis krovinys mašinoje). Jei jūsų krovinys yra labai jautrus dulkių ar kvapų, reikia tai nurodyti, nes prieš jį gali būti kraunamos trąšos arba smėlis, o vėliau – chemikalai. Profesionalus ekspeditorius visada grupuoja krovinius pagal jų tipą (maistas su maistu, chemija su chemija), tačiau klientas taip pat privalo būti atsakingas ir pranešti apie specifiką.

8. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją arba ekspeditoriaus šioje kryptyje?

Rinka pilna įmonių, siūlančių „pigiausius“ pervežimus. Tačiau mano patirtis sako, kad pigiausias dažnai pasidaro brangiausias. Kaip ekspertas ačiu patariu atkreipti dėmesį ne į kainą pirmiausia, o į patikimumą.

Pirma, patikrinkite, ar įmonė turi realų transportą arba sudarytas sutartis su patikimais partneriais Vokietijoje. Antra, ar jie turi draudimą (Civilinės atsakomybės draudimas – CAL). Trečia, klauskite apie sekimą. Ar galite realiu laiku matyti, kur yra jūsų krovinys? Šiuolaikinės sistemos leidžia tai daryti.

Taip pat verta skaityti atsiliepimus ir paklausti kolegų verslo aplinkoje. Ilgamečiai veikiantys „žaidėjai“ turi sukauptą patirtį, kaip išspręsti neplanuotas situacijas (pvz., mašina sugedo Vokietijoje, reikia skubiai perkrauti). Tokios įmonės turi kontaktus ir gali tai padaryti greitai, o naujokai gali palikti jūsų krovinį kelias dienas kelkraštyje.

9. Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Tai klausimas, kurį girdžiu dažnai, ir yra geras priežiūris. Klientas mato vieną kainą sąskaitoje-faktūroje, bet gali gauti papildomų reikalavimų. Vokietijoje yra specifinių dalykų, apie kuriuos reikia žinoti.

Vienas dažniausių – „Gleitzeit“ arba laukimo laikas. Jei vairuotojas atvyksta pas siuntėją įkelti, o siuntėjo sandėlis neužsiregistravęs arba vėluoja, Vokietijoje galioja griežti taisyklės dėl vairuotojų darbo laiko. Jei laukimas viršija nustatytą laiką (paprastai 2 valandos), gali būti paskaičiuojama mokestis už laukimą.

Taip pat gali būti mokesčiai už specialią techniką (pvz., jei reikia naudoti „autokraną“ – keltuvą, kad pakeltų krovinį, nes nėra kraunamosios aikštelės) arba už „paskutinio kilometro“ pristatymą į atokias vietas. Visada aptarkite šias galimytes su savo ekspeditoriumi iš anksto, kad nustatumėte, ar kaina yra „fiksuota“ (all-in), ar gali keistis.

10. Kas nutinka, jei krovinys atvyksta pažeistas?

Nors tai nenorime galvoti, tikrovėje tai kartais nutinka. Esu dirbęs su tūkstančiais krovinių, ir statistiškai įvykiai įvyksta. Kas daryti? Svarbiausia – nieko nepasirašyti akivaizdžiai.

Kai vairuotojas atvyksta prie jūsų sandėlio, jis pateikia CMR važtaraštį pasirašyti. Prieš tai privalote atidžiai patikrinti krovinio būklę. Jei pastebite, kad pakuotės įdrėsktos, paletės sulūžusios arba dėžės atidarytos, būtina tai užfiksuoti CMR važtaraščio pastabose (pvz., „3 dėžės pažeistos, trūksta 2 vnt.“).

Jei pasirašote „gražiai“ be pastabų, vėliau bus labai sunku įrodyti, kad žala įvyko pervežimo metu. Tada turite 7 dienas (dažniausiai) pareikšti pretenziją raštu ekspeditoriui, pridėdami nuotraukas ir pažeistimo aktą. Gera žinia ta, kad su patikimais partneriais šie procesai vyksta sklandžiai, ir draudimas padengia žalą.