Keleivių saugumas vežant į Olandiją: Eksperto žinynas ir patikimos paslaugos garantijos

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė ne tik technika, bet ir klientų reikalavimai. Anksčiau žmonėms dažniausiai būdavo svarbiausia kaina ir tas, kad autobusas nenuvyktų vėluoti. Šiandien situacija yra visiškai kitokia. Kai kurie mano kolegos sako, kad klientas tapo „per daug reiklus“, bet aš pasakyčiau taip – klientas tapo sąmoningesnis. Ir tai yra puiku. Ypač kalbant apie reisus į toliųjų Vakarų šalis, tokias kaip Olandija. Kelionė iš Lietuvos į Nyderlandus tai ne trumpas nuotolis. Tai daugiau kaip 1500–1700 kilometrų viena kryptimi, kelionė, kuri trunka beveik parą, kartais ir ilgiau, atsižvelgiant į oro sąlygas ir eismo intensyvumą Vokietijoje.

Tokiose kelionėse saugumas nėra tik papildomas paslaugos elementas ar formaliumas, už kurį reikia sumokėti brangiau. Tai yra absoliutus pagrindas, kuris lemia ne tik tai, ar pasieksite galutinę tikslą, bet ir tai, kaip jausitės po kelionės. Daugelis keleivių, niekad nesatyrę šioje srityje, dažnai klausia: „Ką tiksliai reiškia saugi kelionė?“ Ar tai tiesiog saugos diržai? Ar tai naujas autobusas? Atsakymas yra daug platesnis. Saugumas – tai kompleksinė sistema, prasidedanti nuo autobuso techninės būklės ir baigianti vairuotojo psichologine būkle bei pačios keleivio elgesiu.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo ilgamečia patirtimi, kad jūs, kaip keleivis, galėtumėte tikrai įvertinti pasirinktą pervežėją ir jaustumėtės ramiai įlipdami į autobusą, kuris veda į Olandiją. Kalbėsime ne apie sausus teisinius aktus, o apie tai, kaip tai atrodo iš vidaus – kas vyksta kelyje, kodėl taisyklės yra tokios griežtos ir kaip jos apsaugo jūsų gyvybę bei turtą. Rami sąmonė kelyje yra brangiausia valiuta, o ją galima užtikrinti tik profesionaliu požiūriu į kiekvieną kelionės detalę. Todėl, jei ruošiatės kelionei į Amsterdamą, Roterdamą ar Betuvę, skaitykite toliau – čia rasite viską, ką privalote žinoti apie savo saugumą.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie keleivių saugumą

Šioje skaidrėje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš keleivių per savo karjerą. Atsakymai į juus padės jums suprasti, kaip veikia sritis ir ką tiksliai reiškia „patikima paslauga“.

1. Kaip aš galiu būti tikras, kad autobusas, kuriuo keliuosiu, yra techniškai tinkamas ir saugus?

Tai vienas pagrindinių klausimų, ir teisingai, kad jį klausiate. Techninės būklės garantija prasideda ne prieš pat išvykimą, o dar kurį laiką prieš jį. Patikimi keleivių pervežėjai taiko griežtą techninės priežiūros grafiką. Autobusas turi eiti į planinę techninę apžiūrą (TA) dažniau nei nustato įstatymai, o ne tik tada, kai užsidega kontrolinė lemputė. Prieš kiekvieną ilgą reisą, pvz., į Olandiją, vairuotojas privalo atlikti „daily check“ – kasdienę patikrą. Jis tikrina stabdžius, padangų slėgį, šviesas, vairo sistemą ir, labai svarbu, dujų sistemas (jei autobusas dujinis).

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į autobuso amžių. Nauji autobusai turi pažangias saugumo sistemas: ESP (elektroninė stabilumo kontrolė), ABS, aptikimo sistemas, kurios įspėja vairuotoją apie pavojų, net jei jis nuo kojos užmigo. Nors senesnis, tačiau puikiai prižiūrimas autobusas gali būti saugus, tačiau tikimybė, kad jame sugers svarbi sistema, yra didesnė. Todėl rinkitės kompanijas, kurios nepyksta investuoti į savo parką. Jei įlipdama matote, kad autobuse viskas sprogsta, skamba, o sėdynės juda, tai pirmasis signalas, kad saugumas čia nėra prioritetas.

2. Kokias kvalifikacijas turi turėti vairuotojas, kuris vada į Olandiją, ir kodėl tai svarbu mano saugumui?

Profesionalaus vairuotojo pasiruošimas – tai daugiau nei paprastos vairuotojo teisės „D“ kategorijai. Tarptautiniuose reisuose dirbantis vairuotojas turi turėti vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą (angliškai ši sistema vadinama CPC – Certificate of Professional Competence). Tai reiškia, kad jis ne tik išlaikė egzaminus, bet ir reguliariai lanko mokymus, kur išmoksta apie eismo įvykių prevenciją, ekologinį vairavimą, taip pat psichologinius aspektus.

Važiuojant į Olandiją, keliame kertame Vokietijos autostradas, kur eismo greitis yra didelis, o taisyklės griežtos. Vairuotojas turi būti susikaupęs ir fiziškai, ir psichiškai. Svarbiausia yra poilsio režimas. Įstatymai draudžia vairuotojui vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po 4,5 valandų jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. O per parą poilsis turi trukti mažiausiai 11 valandų. Tai nėra gudravimas, tai fiziologinė būtinybė. Pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis už girtą. Patikimos kompanijos turi tachografus, kuriais kontroliuoja šiuos laikus, juos negalima suklastoti. Taigi, jūsų saugumas priklauso nuo to, ar vairuotojas gerai išsimiegojęs ir ar jis žino, kaip elgtis kritinėje situacijoje.

3. Ar keleivių pervežimo įmonės turi draudimą, ir ką jis apima, jei įvyksta avarija?

Taip, įstatymiškai tai yra privaloma. Kiekviena įmonė, teikianti keleivių pervežimo paslaugas, turi turėti civilinės atsakomybės draudimą. Tačiau čia yra svarbi niuansa. Minimalus draudimo limitas gali būti per mažas, ypač kai kalbame apie rimtas avarijas su daugybe sužalotų keleivių. Patikimi, rūpestingi pervežėjai dažnai pasirenka didesnius draudimo limitus nei įstatymas reikalauja. Tai reiškia, kad jei, Dievo forbiden, įvyktų nelaimė, žalos atlyginimo sumos bus pakankamos ne tik padengti medicinos išlaidas, bet ir kompensuoti moralinę žalą ar neturtinę žalą.

Be to, verta pasidomėti, ar įmonė turi kasdieninę kelionės draudimo polisą (ne tik transporto priemonės civilinę atsakomybę). Kartais įvyksta ne avarijos, o smulkūs incidentai – pvz., keleivio lagaminas nukrito iš lentynos, ar ant grindų buvo vandens ir keleivis paslydo. Gerai sutvarkyta draudimo politika apima ir šiuos atvejus. Visada užduokite klausimą arba ieškokite informacijos įmonės svetainėje apie „draudimo limitus“. Jei įmonė vengia atsakyti į šį klausimą, tai raudonas vėliavėlė.

4. Kaip yra kontroliuojamas vairuotojo darbo ir poilsio laikas, ir ar tai įrodoma?

Šiandien technologijos leidžia mums visiškai aiškiai sekti šį procesą. Visi modernūs autobusai turi skaitmeninius tachograarus. Šie prietaisai užfiksuoja kiekvieną vairuotojo judesį: kada jis važiavo, kraičio stovėjo, kada atliko pertrauką ir kada ilsėjosi. Duomenys yra užšifruoti ir jų negalima pakeisti rankiniu būdu be to, kad tai nebūtų pastebėta (ir tokiu atveju įmonė gautų milžiniškas baudas).

Kai vairuotojas važiuoja per sieną, pvz., Lenkijos-Vokietijos ar Vokietijos-Olandijos kontrolės punktus, policijos pareigūnai gali sustabdyti autobusą ir patikrinti tachografo juostelę (ar skaitmeninę kortelę). Jei paaiškėja, kad vairuotojas viršijo leistiną vairavimo laiką arba nebuvo atlikęs privalomo poilsio, toks autobusas yra sustabdomas, o keleiviai privalo laukti kitos ekipažo arba pervežimo. Jūs, kaip keleivis, neturėtumėte jausti malonumo, jei jūsų vairuotojas „varo“ be sustojimų, kad atvyktų anksčiau. Tai tiesiogiai kelia pavojų jūsų gyvybei. Tikimybė, kad patikimas pervežėjas leis savo vairuotojui pažeisti šias taisykles, yra beveik nulinė, nes baudos ir įmonės reputacijos praradimas pervertų bet kokį laiko pelną.

5. Ką daryti, jei jaučiuosi nesaugiai arba matau, kad vairuotojas vairuoja rizikuodamas?

Tai yra jautri situacija, bet jūsų saugumas yra svarbiausias už viską. Pirmiausia, būkite ramūs ir nedarykite panikos vairuotojui važiuojant. Jei vairuotojas vairuoja agresyviai, pernelyg greitai arba matote, kad jis mieguistas, pabandykite pakviesti jo dėmesį maloniai, užduodant klausimą arba prašant sustoti artimiausioje poilsio aikštelėje (pvz., degalinėje). Dažnai vairuotojai gali nežinoti, kad keleiviai jaučia nerimą, ir paprastas pokalbis gali juos „pabusti“ arba sulėtinti.

Jei situacija nesikeičia ir jūs tikrai jausate pavojų, turite teisę reikalauti sustojimo arba netgi informuoti policiją (jei yra galimybė ir ryšys). Tačiau praktikoje, dažniausiai problemos sprendžiamos ramia pokalbio forma. Taip pat, jei matote, kad vairuotojas vartoja alkoholį arba narkotikus, tai yra nulinė tolerancija. Tokiu atveju būtina nedelsiant pranešti įmonės vadovybei (jei turite numerį) arba policijai. Žinoma, tokie atvejai yra reti tarp profesionalių vežėjų, bet apie juos reikia žinoti. Negerbkite tylėti – jūsų balsas gali išgelbėti gyvybes.

6. Kaip užtikrinamas bagažo saugumas kelionės metu?

Bagažo saugumas yra ne mažiau svarbus nei keleivio saugumas. Ilgose kelionėse į Olandiją dažnai vežame ne tik rankinius krepšius, bet ir didelius lagaminus su drabužiais, dovanažemis ar netgi vertingais daiktais. Pagrindinė taisyklė: visi dideli lagaminai turi būti vežami autobuso dugne (bagage compartment). Šie skyriai yra užraktami, o raktus turi vairuotojas. Jie atidaryjami tik tam tikrose stotelėse, kad kas nors iš jo nepasimestų.

Tačiau čia yra vienas patarimas iš praktikos: niekada neikškite į lagaminus pinigų, brangiausią elektroniką (nešiojamus kompiuterius, planšetes) ar dokumentų, jei jums nereikia jų kelionės metu. Autobuso dugno viduje daiktai gali pasisukti, gali būti drėgna, o jei įvyktų avarija, lagaminai gali nukristi ir sulūžti. Visus vertingius daikatus ir dokumentus nešikite su savimi į keleivių saloną, o didelius lagaminus užrakinkite patikimu spyneliu. Be to, prieš išlipdami iš autobuso Olandijoje, visada patikrinkite, ar jūsų lagaminas tikrai jūsų – dažnai lagaminai būna panašūs, o klaidos įvyksta dėl nekantrumo.

7. Kokios taisyklės galioja keleiviams autobuse, kad būtų užtikrintas bendras saugumas?

Saugumas – tai dvipusis procesas. Ne tik įmonė ir vairuotojas privalo rūpintis jumis, bet ir jūs privalote laikytis taisyklių. Pagrindinė taisyklė – saugos diržai. Dėl Dievo, nežiūrėkite į tuos, kurie sako, kad „autobuse nereikia“. Statistika rodo, kad sunkių avarijų metu, kai autobusu nulenda į griovį arba apsiverčia, žmonės, neįsegę diržų, patiria labai sunkias sužalojimus arba žūsta. Nuo 2006-ųjų metų ES reikalavimai, visi sėdimos vietos turi turėti diržus.

Taip pat svarbu elgtis ramiai. Negalima vaikščioti po autobusą jo judėjimo metu, jei nėra būtinybės. Jei reikia nueiti prie tualeto, laukite, kol autobusas važiuos lygiai. Jei jums trūksta oro arba jums blogai, nedelsiant pasakykite vairuotojui arba pagalbininkui (jei toks yra), o ne kelsite panikos tarp kitų keleivių. Taip pat, draudžiama vartoti alkoholį autobuse, kuris nebuvo įsigytas įmonės ir nėra leidžiamas vartoti viešojoje transporto priemonėje. Girtas keleivis gali tapti nekontroliuojamas ir kelti pavojų kitiems.

8. Kaip pasirinkti patikimą keleivių pervežėją, kad nebūti apgautam (pvz., „pilkiųjų“ pervežėjų atveju)?

Rinka yra pilna pasiūlos, bet ne visi siūlome paslaugas yra kokybiškos. „Pilkieji pervežėjai“ (toliau – nelegalūs arba pusiau legalūs vežėjai) dažnai siūlo neįtikėtinai žemas kainas. Atsiminkite paprastą taisyklę: jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tai tikriausiai taip ir yra. Tokių vežėjų autobusai dažnai būna techniškai neprižiūrėti, be draudimo, o vairuotojai dirba be poilsio, kad užsidirbtų.

Kaip atpažinti patikimą pervežėją? Pirmiausia, patikrinkite, ar įmonė turi licenciją. Lietuvoje tai galima padaryti per Susisiekimo ministerijos arba Vežėjų asociacijos svetaines. Antroji, pažiūrėkite į internetinius atsiliepimus. Žinoma, visada bus nesusipratimų, bet jei dauguma atsiliepimų skamba apie vėlavimus, šiurkštų vairuotojų elgesį ar techninius gedimus, geriau vengti. Trečia, oficialumas. Patikimi vežėjai išduoda bilietus su visomis reikiamomis detalėmis, turi sutartį, aiškias grąžinimo taisykles bei galimybę susisiekti su pagalba telefonu 24/7. Jei bilietas perkamas per „Facebook“ arba be jokio dokumento, rizikuojate likti be kelionės ir be pinigų.

9. Ar yra kokių nors ypatingų saugumo reikalavimų važiuojant per Vokietiją arba patįs Olandiją?

Kelionė į Olandiją dažniausiai eina per Lenkiją ir Vokietiją. Kiekviena šalis turi savo niuansų, tačiau bendrosios taisyklės yra vienos – tai Europos Sąjungos reglamentai. Vokietijoje labai griežtai stebima greičio kontrolė, ypač autostradose ir darbų zonose. Mūsų vairuotojai yra įspėjami apie tai, kad net ir 1 km/h viršijimas gali baigtis bauda. Tai leidžia mums išlaikyti stabilų greitį ir vengti staigių stabdymų.

Atvykus į Olandiją, keičiasi eismo kultūra. Olandai yra labai disciplinuoti dviračių vairuotojai, todėl miestuose (Amsterdamas, Hagas) reikia ypatingo dėmesio. Mūsų vairuotojai yra mokomi apie šiuos pavojus. Be to, Olandijoje griežtai kontroliuojamas transporto priemonių tarša. Jei autobusas neatitinka Euro 5 arba aukštesnio standarto, jis gali būti apmokestintas arba net uždraustas važiuoti į tam tikras miesto zonas („low emission zones“). Patikimi vežėjai visada turi atitinkamus leidimus (Euro vignette), tad jums nereikės nerimauti, kad autobusą sustabdys policija dėl techninių reikalavimų.

10. Kas nutinka, jei autobusas sugenda kelyje, ir kaip tuo atveju užtikrinamas keleivių saugumas?