Viskas apie perkraustymo procesą iš Jungtinės Karalystės: Vadovas, kuris padės išvengti rūpesčių

Įvadas

Perkraustymas visada yra sudėtingas ir emocingas gyvenimo etapas, tačiau kai kalbame apie perkraustymą iš Jungtinės Karalystės – tai iššūkis, kuris reikalauja ne tik fizinio pasiruošimo, bet ir gilaus žinių supratimo apie logistiką, teisinius niuansus ir, svarbiausia, pokyčius, kuriuos atnešė „Brexit“. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje mačiau ne vieną šeimą, kuri, nepakankamai pasiruošusi, susidūrė su nenumatytomis išlaidomis ar vėluojančiais kroviniais. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu suprasti, kaip šis procesas vyksta šiandien, kad jūsų kelionė į naująją namus būtų kuo sklandesnė.

Jungtinė Karalystė nuo Europos Sąjungos atsiskyrė, ir tai pagfundamentaliai pakeitė perkraustymo mechanizmą. Anksčiau tai buvo paprasta – įvežti krovinį buvo taip pat kaip važiuoti į kitą miestą. Dabar turime atsižvelgti į muitinės procedūras, dokumentų tvarkymą ir specifinius reikalavimus, kuriuos taiko abi pusės. Nepaisant šių sudėtingumų, su teisinga strategija ir patikimu partneriu, perkraustymas iš JK gali būti netgi malonus procesas, leidžiantis pradėti gyventi naujai be ilgo „uodegos“ nuovargio.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus perkraustymo etapus: nuo pirmojo telefono skambučio arba el. laiško iki to momento, kai paskutinė dėžė bus iškrauta jūsų naujojoje svetainėje. Mes kalbėsime apie tai, kaip teisingai įvertinti tūrį, kokie dokumentai būtini, kad muitinė ne sustabdytų jūsų turto, ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurias daro klientai. Mano tikslas – suteikti jums pilną informaciją, kad galėtumėte priimti pagrįstus sprendimus ir jaustis ramiai.

Svarbu suprasti, kad tarptautinis perkraustymas – tai ne tik daiktų pervežimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas voratinklis, susidedantis iš pakavimo, sandėliavimo, transportavimo jūra arba keliu, muitinės brokerio paslaugų ir galutinio iškrovimo. Kiekvienas šių grandinės ryšių turi būti tvirtas, nes vieno trūkumo pakanka, kad visa operacija užstrigtų. Ilgą metų patirtį naudojant, sukūriau šį vadovą kaip atsakymą į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos girdžiu savo klientų kasdien. Tad, jei planuojate grįžti į Lietuvą ar keltis į kitą ES šalį, skaitykite toliau – ši informacija jums būtina.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kada pradėti rengtis perkraustymui iš Jungtinės Karalystės ir kiek laiko tai trunka?

Profesionalumo srityje sakome: „niekada neper vėlu pradėti planuoti, bet visada per vėlu pradėti rūpintis“. Idealus laikas pradėti rengtis perkraustymui iš JK yra mažiausiai 4–6 savaitės iki planuojamos išvykimo datos. Jei kalbame apie vasaros sezoną (birželis–rugpjūtis), kuris yra pikas tarptautiniuose pervežimuose, rekomenduoju pradėti net 2–3 mėnesius iš anksto.

Proceso trukmė priklauso nuo transporte pasirinkto metodo. Jei naudojame dalinį krovinį (t. y. jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų klientų daiktais viename vage), tai gali užtrukti nuo 2 iki 4 savaičių dėl to, kad reikia surinkti visą krovinį, pajuosti keliu ir išskirstyti. Jei užsakote pilną vagoną (dedikuotą sunkvežimį), procesas gali būti trumpesnis – paprastai nuo 5 iki 10 dienų nuo pakrovimo iki iškrovimo, atsižvelgiant į kelionę į Lietuvą ir galimas eismo sąlygas. Taip pat būtina atsižvelgti į laiką, reikalingą dokumentams (pavyzdžiui, Transfer of Residence – ToR01 numerio) gauti, kas gali užtrukti kelias dienas ar net savaitę, jei muitinėje yra didelis užklausų kiekis. Neplanuokite perkraustymo „paskutinę minutę“ – tai garantuotas stresas ir papildomos išlaidos.

2. Kaip apskaičiuojamas perkraustymo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Kaina nėra fiksuota, ji formuojasi pagal kelis pagrindinius kriterijus. Pirmasis ir svarbiausias – krovinio tūris, matuojamas kubiniais metrais ($m^3$). Kuo daugiau daiktų turite, tuo didesnė krovininės mašinos ar konteinerio dalis jums reikalinga. Antras kriterijus – atstumas. Nors maršrutas iš Londono į Vilnių yra gana įprastas, jei gyvenate atokiuose JK regionuose (pvz., Škotijos aukštumose ar Velse), atvykimas į jūsų namus gali kainuoti papildomai dėl didesnių degalų sąnaudų ir vairuotojo darbo laiko.

Trečias, neretai pamirštas faktorius – prieiga. Ar sunkvežimis gali priartėti prie jūsų namų ar reikės naudoti mažesnę transporto priemonę su „paleidimo“ sistema (t. y. perkrauti daiktus į mažesnę mašiną)? Tokios papildomos operacijos padidina kainą. Taip pat kainą veikia pakavimo paslaugos – ar pakuosite patys, ar mums reikės atsiųsti komandą su dėžėmis ir medžiaga? Galiausiai, po „Brexit“ reikia atsižvelgti į muitinės brokerio paslaugas, kurios dažnai įtraukiamos į bendrą sąskaitą, bet gali būti ir atskirai. Visada rekomenduoju atlikti beprecedentinį apžiūrą (galintį ir nuotoliniu būdu), kad gautumėte tikslią, o ne apytikslę sąmatą.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti perkraustant turtą iš JK į Lietuvą (ar kitą ES šalį)?

Dokumentų tvarkymas yra vienas svarbiausių aspektų po „Brexit“. Be pagrindinių asmens dokumentų (pasas arba ID kortelės), būtina turėti detalių daiktų sąrašą (inventoriaus sąrašas). Šis sąrašas turi būti dvikalbis (angliškai ir lietuviškai arba vokiškai, jei keliaujate į Vokietiją) ir nurodyti bent apytikslę vertę bei datą, kai daiktai buvo nupirkti.

Svarbiausias dokumentas, leidžiantis išvengti muito ir PVM mokėjimo, yra ToR01 (Transfer of Residence) numeris, išduodamas Jungtinės Karalystės HMRC (mokesčių ir muitų tarnybos). Šis numeris patvirtina, kad jūsų daiktai yra asmeninio naudojimo, jūs atsikėlėte gyventi iš ES į JK (ir dabar grįžtate) arba atvirkščiai, ir kad daiktai buvo naudojami mažiausiai 6 mėnesius prieš perkraustymą. Be šio numerio jūsų krovinys gali būti apmokestinas muitinei. Taip pat reikia užpildyti „Transfer of Residence“ deklaraciją atvykimo šalyje (Lietuvoje tai daroma per „MDR“ sistemą). Jei trūksta nors vieno dokumento, krovinys gali būti sustabdytas muitinėje sandėlyje, kas kels ne tik nervų, bet ir papildomų išlaidų už saugojimą.

4. Ar galiu vežti transporto priemonę (automobilį) ir kokie yra specifiniai reikalavimai?

Taip, galite vežti automobilį, tačiau tai yra vienas sudėtingiausių perkraustymo etapų. Jei automobilis yra jūsų nuosavybėje daugiau kaip 6 mėnesius ir jį naudojote JK, jį galima įvežti be muito, tačiau turi būti pateikti įrodymai (draudimo polisas, MOT certifikatas, pirkimo-skyrymų sutartis). Automobilis turi būti įtrauktas į ToR01 deklaraciją kaip atskiras punktas.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad automobilis negali būti parduotas arba perduotas kitam asmeniui per 12 mėnesių po atvykimo – tai būtų laikoma prekyba. Taip pat reikia pasirūpinti transportavimu: automobilis gali būti įkrautas į krovininę mašiną (jei telpa į aukštį) arba vežamas autovežiu. Jei automobilis yra kredituotas arba lizuotas, reikės gauti raštišką leidimą iš finansų įstaigos transportuoti jį už JK ribų. Nepamirškite, kad atvykus į Lietuvą, automobilį reikės perregistruoti ir sumokėti valstybinį registracijos mokestį (nors jis mažesnis nei importuojant ne asmeniniam naudojimui).

5. Kaip vyksta daiktų pakavimas ir kodėl verta pasitikėti profesionalais?

Pakavimas – tai ne tik dėžių užpildymas, tai daiktų apsauga. Perkeliant daiktus tūkstančius kilometrų, jie patiria vibraciją, smūgius, galimas temperatūros svyravimas. Profesionalios perkraustymo kompanijos naudoja specialią pakavimo medžiagą: burbuliukų plėvelę, pakavimo popierių, specialius kartono dėžes (pvz., „wardrobe“ dėžes drabužiams, kurios turi metalinę strypą su kabinamomis rankenėlėmis), medines dėžes stiklui ir paveikslams.

Mano patirtis rodo, kad klientai dažnai klaidingai taupo ant pakavimo. Naudoti senas, suplentas rūsio dėžes – tai tiesioginis kelias į nulūžusius indus arba subirusį techniką. Mūsų komanda ne tik užpakoja, bet ir užfiksuoja kiekvieno daikto būklę prieš pakavimą (fotofiksacija). Be to, profesionalus pakavimas leidžia efektyviau panaudoti erdvę krovininėje mašinoje – mes žinome, kaip padėti sofą virš šaldytuvo, kad niekas neišsirinktų. Jei pasirinksite pakavimą patys, atkreipkite dėmesį, kad sunkieji daiktai (knygos, indai) turi būti dėžių apačioje, o lengvi – viršuje, o tuščios ertmės užpildytos minkšta medžiaga, kad dėžės nešluotų.

6. Kokius daiktus draudžiama arba nerekomenduojama vežti iš JK?

Yra sąrašas daiktų, su kuriais gali kilti didelių problemų muitinėje. Pirmiausia, tai yra maisto produktai, ypač gyvūninės kilmės (mėsa, sūris, pienas) – jie griežtai kontroliuojami ES dėl ligų prevencijos. Nors kai kuriems sausiems produktams (pvz., makaronams, džiūvėsėliams) reikalavimai šiek tiek suminkštėjo, visada geriau jų nevežti, kad išvengtumėte papildomo tikrinimo.

Taip pat atsargiai reikia elgtis su alkoholiu ir tabaku. Asmeniniam naudojimui galima vežti ribotus kiekius (pvz., 90 litrų vyno, 110 litrų alaus, 20 litrų stipriųjų gėrimų), tačiau jei kiekis viršija normas, gali būti taikomi dideli mokesčiai. Draudžiama vežti sprogmenis, aerozolius su degiuoju duju, kai kuriuos cheminius valiklius, kurių sudėtyje yra pavojingų medžiagų. Taip pat nerekomenduojama vežti augalų ir sėklų be specialių fitosanitarinių sertifikatų. Jei abejojate dėl kurio nors daikto, visada geriau pasikonsultuoti su mumis iš anksto – užuot gavę baudą, geriau atsisakyti abejotino daikto JK.

7. Kas yra „Transfer of Relief“ statusas ir kodėl jis taip svarbus?

„Transfer of Relief“ (ToR) – tai muitinės lengvata, leidžianti asmenims, persikeliantiems gyventi iš vienos šalies į kitą, įvežti savo turą be mokesčių (muito ir PVM). Norint gauti šį statusą JK pusėje, reikia užpildyti ToR01 formą internetu. Ji skirta asmenims, kurie gyveno už JK ribų mažiausiai 12 mėnesių ir dabar grįžta gyventi, arba asmenims, kurie gyveno JK ir dabar išvyksta gyventi į kitą šalį (kaip jūsų atveju, išvykstant į Lietuvą).

Šis statusas yra kritinis, nes be jo jūsų daiktai bus traktuojami kaip prekinis importas. Pavyzdžiui, jei vežiate brangų baldų komplektą ar elektroniką, be ToR01 jums gali būti paskaičiuotas PVM (paprastai 21% Lietuvoje) ir galimas muitas (priklausomai nuo prekės kilmės). Gavę ToR01 numerį, jį privalote perduota savo pervežėjui (mums), kad mes galėtume pateikti jį JK muitinės pareigūnams išvykimo metu. Be šio numerio krovininė mašina gali būti sulaikyta pasienio punkte, kol dokumentai nebus tvarkomi.

8. Kaip apsaugoti daiktus nuo sugadinimo ar dingimo?

Apsauga prasideda nuo draudimo. Nors mūsų komanda visada stengiasi vežti kuo atsargiau, nelaimingi atsitikimai kelyje įvyksta – avarijos, blogi oro sąlygos, staigus stabdymas. Visada rekomenduoju įsigyti „All Risk“ (visų rizikų) draudimą. Standartinis draudimas dažnai dengia tik rimtus incidentus (pvz., mašinos gaisrą arba virtimą), o „All Risk“ apsaugo ir nuo smulkių pažeidimų, trūkinėjimų.

Be to, labai svarbu yra daiktų inventorizacija. Kai kurpėte dėžes, kiekvienai suteikite numerį ir užrašykite, kas joje yra. Jei dėžė dingsta arba sugenda, tikslus sąrašas labai palengvins draudimo išmokos gavimą. Taip pat verta paminėti ypatingai brangius daiktus (juvelyrinius dirbinius, brangią techniką, paveikslus) – jie gali reikalauti specialios apžiūros arba vertinimo prieš perkraustymą. Atsiminkite, kad pinigai ar grynaisiais pinigais nėra draudžiami ir negali būti vežami pervežimo kompanijos mašinose – juos reikia vežti su savimi.

9. Kas vyksta tada, kai sunkvežimis atvyksta į atvykimo šalį (Lietuvą)?

Kai sunkvežimis kerta Lietuvos (ar kitos ES šalies) ribą, prasideda galutinė muitinės procedūra. Nors krovinys jau buvo išregistruotas išvykstant iš JK, atvykimo šalyje turi būti pateikta importo deklaracija. Mūsų partneris – muitinės brokeris Lietuvoje – užtikrina, kad visi dokumentai būtų perduoti elektroninei sistemai.

Jei viskas tvarkoje (ToR01 numeris galioja, sąrašai tikslūs), krovinys gali būti išlaisvintas automatiškai. Tačiau jei muitinė pasirinks „raudonąją juostą“ (papildomą tikrinimą), sunkvežimis gali būti nukreiptas į artimiausią muitinės postą fiziniam patikrinimui. Tai gali užtrukti nuo kelias valandų iki kelių dienų, atsižvelgiant nuo apkrovos. Po to, kai muitinė leidžia toliau vežti, mašina važiuoja tiesiai į jūsų naująjį adresą. Vairuotojai iškrauna daiktus ir padeda juos sudėti į numatytas patalpas, jei tokia paslauga buvo užsakyta. Būtinai patikrinkite krovinio būklę dar prieš pasirašant iškrovimo aktą – jei pastebėsite pažeidimus, juos reikia užfiksuoti iš karto.

10. Ką daryti, jei turiu daiktų, kuriems nereikia skubiai vežti, ar galima juos palikti JK saugykloje?

Žinoma, tai labai dažna situacija, ypač tarp tų, kurie dar neapsisprendė dėl galutinio gyvenamosios vietos arba laikinai gyvena mažesniame būste. Mes siūlome saugojimo paslaugas tiek JK, tiek Lietuvoje. Jūsų daiktai gali būti pakrauti į dėžes, padėti į saugyklos langelius arba palikti mūsų sandėliuose laikinam saugojimui.

Tai yra patogu ir tuo atveju, jei parduodate namą JK ir sandėlio ištuštinimo data nesutampa su jūsų išvykimo data. Saugykloje daiktai yra apsaugoti nuo drėgmės, vabalų ir vagysčių. Taip pat galime sudaryti sandėrio sutartį (t. y., ilgalaikę saugojimą), kol jūsų situacija išsiaiškins. Vėliau, kai tik bus pasirengę, mes galime suorganizuoti dalinį arba pilną išsiuntimą į galutinę vietą.