Užsakomas pervežimas iš Anglijos: kaip suvokti tikslų išvykimo ir atvykimo laiką

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau daugiau nei dvi dešimtis metų. Per tą laiką mačiau, kaip pasaulis vystėsi, kaip keitėsi ribos, technologijos ir klientų lūkesčiai. Vienas dalykas, vis tiek dažnai sukelia nesusipratimų ir, būtent dėl to, nemažai streso – tai laiko suvokimas. Klientas, užsakantis pervežimą iš Anglijos (arba Jungtinės Karalystės generally), dažniausiai nori vieno: tikslumo. Jis nori girdėti: „Vairuotojas išvyks rytoj 08:00 ir atvyks prie jūsų namų trečiadienį 12:00 valandą“.

Logistikoje, ypač vežant iš salos į žemyninę Europą, toks „geležinis“ tvarkaraštis yra retas išimtis, o ne taisyklė. Šiame straipsnyje, remdamasis ilgamečia patirtimi, aiškinsiu, kodėl taip yra, kaip iš tikrųjų formuojasi išvykimo ir atvykimo laikai bei ką turėtumėte žinoti, kad procesas vyktų kuo sklandžiau. Neslėpsiu, kad po „Brexito“ situacija tapo sudėtingesnė, tačiau su tinkama žinių ir pasiruošimu galime išvengti daugumos nesklandumų.

Svarbiausia suprasti, kad krovinių pervežimas nėra keleivinis transportas. Autobusas ar traukinys turi fiksuotas stoteles, o sunkvežimis – tai judantis kompleksas, priklausantis nuo tūkstančių veiksnių: nuo oro sąlygų La Manče iki muitinės officerio nuotaikos Doveriuje. Tačiau tai nereiškia, kad negalime tiksliai planuoti. Tai reiškia, kad turime planuoti atsižvelgdami į realybę, o ne į idealų scenarijų.

Štai išsami informacija, padėsianti jums suvokti, kas vyksta „užmarščių“ ir kodėl laiko apskaita kartais svyruoja.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje surinkau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos klientai klausia apie išvykimo ir atvykimo laiką. Atsakymai paremti ne teorija, o realia kasdienes praktika.

1. Kodėl negalite pateikti tikslaus valandos laiko, kada vairuotojas atvyks?

Tai bene dažniausias klausimas. Atsakymas paprastas, bet patirtį reikalaujantis: sunkvežimis nėra taksi. Krovinių pervežimas – tai grandinėlė, kurios kiekviena grandis turi būti tvirta.

Jei sakau, kad vairuotojas atvyks „antradienį“, tai paprastai reiškia „antradienio dieną“. Kodėl? Prieš tai jis turi nuvežti krovinius kitiems klientams. Gali būti taip, kad prieš tai esančio kliento krovimas užtruko ilgiau nei planuota – dėl techninės problemos su keltuvu, dėl to, kad krovėjai pavėlavo, arba dėl to, kad dokumentai buvo neteisingai suruošti. Vienos valandos uždelsimas vienoje vietoje sukelia dominos efektą. Be to, yra griežti vairuotojo darbo ir poilsio laiko apribojimai (tachografo duomenys). Jei vairuotojui lieka 15 minučių iki privalomo poilsio, jis negalės važiuoti likusius 5 kilometrus iki jūsų namų – jis privalo sustoti. Taigi, tikslas „valanda: minutė“ įmanomas tik tada, kai tai yra išankstinis susitikimas (pvz., sandėlyje), o ne paprastas išvežimas iš adresą į adresą.

2. Kaip „Brexit“ pakeitė išvykimo ir atvykimo laiko skaičiavimą?

Iki 2021 metų Anglija buvo ES dalis, todėl sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar situacija radikaliai pasikeitė. Dabar kiekvienas krovinys, kertantis sieną tarp JK ir ES (Prancūzijos), privalo turėti tinkamai pildomus muitinės deklaracijas (Ex1 arba Ex1-A dokumentai).

Jei dokumentuose yra bent mažiausia klaida (pvz., neteisingai nurodytas svoris, HS kodas arba prekių pavadinimas), krovinys gali būti sustabdytas muitinėje. Tai gali užtrukti nuo valandos iki kelių dienų. Net jei viskas tvarkoje, paties sienos kirtimo procedūros Doveriuje arba „Eurotunelyje“ užtrunka ilgiau nei anksčiau. Vairuotojai dažnai privalo stovėti eilėse, kad pateiktų dokumentus patikrinimui. Todėl, skaičiuodami laiką, mes dabar privalome įtraukti ne tik važiavimo laiką, bet ir „rezervą“ muitinėms bei potencialiems dokumentų patikrinimams. Tai reiškia, kad „rytoj atvyks“ gali tapti „poryt atvyks“, jei Kent’e susidaro didelės eilės.

3. Kiek laiko paprastai trunka kelionė iš Anglijos iki Lietuvos?

Standartinis terminas, kurį naudojame savo sandėliuose (pvz., kai krovinys atvežamas į mūsų terminalą Anglijoje, o paskui išsiunčiamas grupiniu pervežimu į Lietuvą), yra nuo 7 iki 14 darbo dienų. Tai atrodo ilgai, tačiau tenka įskaityti krovimo laiką Anglijoje, kelionę iki uosto, perkėlimą per La Manšą, važiavimą iki Lietuvos (apie 1800–2000 km viena kryptimi), iškrovimą ir galiausiai pristatymą iki gatvės.

Jeigu kalbame apie tiesioginį (dedikuotą) pervežimą, kai sunkvežimis važiuoja tiesiai iš jūsų siuntėjo adreso Anglijoje iki jūsų gavėjo Lietuvoje ir nekelia kitų krovinių, tai laikas gali būti trumpesnis – 3–5 dienos. Tačiau tai priklauso nuo to, kada vairuotojas pasiekia siuntėją. Jei jis pasiekia jį penktadienio vakarą, savaitgalis prarandamas, ir pristatymas gali užtrukti.

4. Kas yra „langas“ pristatymui ir kodėl jis svarbesnis už tikslų laiką?

Profesionalioje logistikoje mes vartojame terminą „laiko langas“ (time slot). Tai yra laiko intervalas, pvz., „nuo 09:00 iki 13:00“ arba „nuo 08:00 iki 18:00“. Klientams dažniau įdomu paskutinė data, o ne tiksli valanda.

Kodėl taip? Jei sutartame, kad vairuotojas atvyks tarp 8 ir 18 valandos, tai leidžia mums efektyviai planuoti maršrutą. Vairuotojas gali pristatyti pirmąjį krovinį ryte, antrąjį – pietų metu, ir jūsų – popietę. Jei privalome laikytis tikslios 12:00 valandos, tai reiškia, kad vairuotojas gali prarasti kelias valandas laukdamas prie jūsų namų, jei prieš tai užstrigs spūstyje. Tai padidina pervežimo kainas. Laiko langas yra kompromisas tarp kainos ir patogumo. Esu matęs tūkstančiai kartų, kai klientas, laukdamas konkrečios valandos, susiduria su nusivylimu, tuo tarpu laukiant dienos (ar net dienos intervalo), procesas vyksta ramiau ir dažniausiai greičiau.

5. Kaip oro sąlygos ir užtemimai (Dover-Calais) veikia atvykimo laiką?

Geografinė padėtis lemia, kad Anglija yra sala. Vienintelis būdas patekti į žemyną keliu – keltis arba važiuoti po tuneliu. Orlaiviams (lėktuvams) taip pat kyla problemų dėl rūko, tačiau jūros transportas ypač jautrus.

Doverio uostas ir „Eurotunelio“ terminalas yra vieni užkiauniausių vietų Europoje. Jei pasirodo stiprus rūkas (kas tenka dažnai), keltai negali išplaukti. Tada susidaro eilės, kurios gali būti ilgesnės nei 30 kilometrų. Vairuotojas gali praleisti visą dieną (ar naktį) stovėdamas eilėje. Tai automatiškai nulemia vėlavimą. Negalime valdyti orų, todėl visada į savo planus įtraukiame tam tikrą „saugos kilpą“. Jei oras yra ypatingai blogas, informuojame klientus iš karto, tačiau dažnai vairuotojas sužino apie uždelsimą tik tada, kai jau atvyksta į uostą.

6. Kuo skiriasi „išvykimo laikas“ nuo „krovimo laiko“?

Tai labai svarbus skirtinas dalykas. Klientas dažnai galvoja: „Aš užsakiau pervežimą, vairuotojas išvyksta šiandien“. Tačiau logistikoje „išvykimas“ gali reikšti kelis dalykus.

Gali būti, kad vairuotojas išvyksta iš Lietuvos (mūsų bazinės) tuomet, kai užsakymas patvirtinamas. Tada jis važiuoja tuščias (arba su kitu kroviniu) į Angliją. Tai gali trukti 2–3 dienas. Tik tada, kai jis atvyksta į Angliją, prasideda „krovimo laikas“. Taigi, kai sakome „išvykimas“, reikia aiškinti: ar tai išvykimas iš Lietuvos, ar išvykimas iš siuntėjo sandėlio Anglijoje? Profesionalios pervežimo kompanijos visada nurodo „ETD“ (Expected Time of Departure – tikėtinas išvykimo laikas) iš konkretaus adreso, o ne iš šalies. Jei matote terminą „Transit time“, tai yra laikas nuo krovimo Anglijoje iki iškrovimo Lietuvoje.

7. Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku ir kaip tai veikia?

Šiuolaikinėje logistikoje GPS stebėjimas yra standartas. Tačiau klientai dažnai pervertina šios technologijos galimybes spėti atvykimo laiką.

GPS sistema mums parodo, kur vairuotojas yra dabar. Jei jis važiuoja 90 km/h greičiu ir yra 300 km atstumu, sistema gali apskaičiuoti, kad atvyks po 3 valandų 20 minučių. Tačiau sistema nemato, kad po 50 km yra didelė spūstis, arba kad vairuotojui po 15 minučių reikės 45 minučių pertraukos. Todėl GPS duomenys turi būti vertinami kritiškai. Mes, kaip ekspertai, stebime vairuotojus, tačiau klientams dažnai suteikiame atnaujinimus „pikseliais“: „Vairuotojas įveikė Belgiją, artėja prie Vokietijos“. Tai leidžia suprasti progresą, bet ne visada leidžia nustatyti minutę.

8. Kas nutinka, jei vairuotojas atvyks anksčiau nei numatyta?

Tai atsitinka, ypač jei kelyje nėra spūsčių ir oro sąlygos idealios. Klientas dažnai džiaugiasi, tačiau anksčiau atvykęs vairuotojas gali sukelti problemų.

Jei vairuotojas atvyksta į sandėlį ar parduotuvę anksčiau, jis gali būti nepriimtas, nes darbuotojai dar nebuvo pasiruošę (keltuvai užimti, vadybininkai pietauja). Tada vairuotojas privalo laukti. Jei jis laukia ilgiau nei 2 valandas (dauguma sutarčių numato nemokamą laukimą iki 2 val.), prasideda mokestis už laukimą (demurrage charge). Todėl mūsų vairuotojams instruktuojame: jei atvykai anksčiau, pranešk vadovui ir lauk lauke arba artimiausioje stovėjimo aikštelėje, kad nesusidarytų nereikalingų išlaidų klientui. Tikslas – ne „paleisti“ krovinio kuo greičiau, o jį įvežti tuomet, kai jį galima iškrauti be problemų.

9. Kaip vairuotojo poilsio laikas (tachografas) veikia pristatymą?

Tai vienas techniškiausių, bet svarbiausių dalykų. ES taisyklės griežtai reglamentuoja vairuotojo darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat per 24 valandų jis privalo turėti 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Kodėl tai rūpi jums? Jei vairuotojas artėja prie jūsų miesto ir jam lieka 15 minučių iki 4,5 valandų ribos, jis sustoja. Jis negali „nusileisti“ kelio šone ir palaukti 30 minučių, jei tai nelegali stovėjimo vieta. Jis turi važiuoti iki artimiausios automobilių stovėjimo aikštelės. Tai gali reikšti, kad jums reikės laukti papildomai valandą ar dvi, nors vairuotojas fiziškai yra už 5 kilometrų. Mes stengiamės planuoti maršrutus taip, kad poilsio laikai sutaptų su krovimo/iškrovimo vietomis, tačiau kelionės metu tai ne visada įmanoma.

10. Ką daryti, jei man būtina, kad krovinys atvyktų būtent tam tikru laiku (pvz., statybose)?

Jeigu laikas yra kritiškas (pvz., statybų objekte, kur net 2 valandų vėlavimas stabdo visą statybą), tai turi būti aptarta dar prieš užsakant pervežimą.

Standartinis pervežimas (net ir dedikuotas) neleidžia garantuoti pristatymo iki 17:00 valandos, jei yra rizika susidurti su spūstimi. Tokiu atveju mes siūlome papildomas paslaugas: 1. Paskutiniai kilometrai: Vienas vairuotojas veža krovinį beveik iki vietos, o paskutinius 100–200 km atveža kitas, šviežias vairuotojas (be poilsio reikalavimų). 2. Planuojamas sustojimas: Vairuotojas sustoja arti jūsų vietos prieš dieną ir pristato tiksliai ryte, išvengdamas rytinių spūsčių. 3. Brangesnis prioritetinis reisas: Užsakome vairuotoją, kuris važiuoja tik su jūsų kroviniu ir turi didelį laiko rezervą. Tokios paslaugos kainuoja brangiau, tačiau jos suteikia tą garantiją, kurios standartinis pervežimas negali duoti.

Išvada

Apibendrinant daugelio metų patirtį, galiu pasakyti viena: tikslumo Anglijos – Lietuvos maršrate siekia ne tiek techninės galimybės, kiek tinkamas lūkesčių valdymas. Užsakomas pervežimas – tai ne tik fizinis daiktų perkėlimas, tai sudėtingas procesas, kuriame susidaro dokumentų tvarkymas, muitinės procedūros, vairuotojų sveikata ir saugumas bei orų sąlygos.

Kai kažkas sako „atvyks rytoj“, mes, ekspertai, matome šią frazę kaip tikimybę, apibrėžtą tam tikru intervalu. Klientui svarbiausia yra ne tik tai, kad krovinys atvyks, bet ir tai, kad jis būtų apie tai informuotas. Ryšys – tai pusė sėkmės. Jei pervežėjas nedelsiant praneša apie vėlavimą dėl rūko Doveriuje, klientas gali susitvarkyti savo reikalus ir laukti ramiai. Jei informacijos nėra – kyla stresas.

Todėl, renkantis pervežimo partnerį, nebeprasukite dėmesio tik į kainą. Ieškokite to, kas geba aiškiai paaiškinti, kaip formuojasi laikas, kas gali turėti įtakos ir kaip bus sprendžiamos nesklandumų situacijos. Geriausias pervežimas yra tas, kuris atrodo paprastas, nors už jo stovi sudėtinga logistika. Pasiruoškite tam, kad „tikslus laikas“ gali svyruoti, o tada ir pati kelionė iš Anglijos taps daug mažiau stresinga patirtis. Profesionalumas pasireiškia ne tuo, kad mes numesime laikrodį, o tuo, kad mes išnaudosime kiekvieną minute efektyviai, kad jūsų krovinys pasiektų kryptį saugiai ir kiek įmanoma greičiau.