Saugus ir patogus keleivių transportavimas iš Anglijos į Lietuvą: Eksperto vadovas

Kelionė iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ilgainiui tapo ne tiesiog būtinybe, o kasdieniu reiškiniu tūkstančių emigrantų, jų šeimų narių bei keliautojų. Geografinis atstumas, skiriantis šias šalis, yra didelis – tai beveik 2000 kilometrų, kuriuos reikia įveikti kertant Lamanšą ir pravažiuojant per keletą valstybių sienų. Būtent dėl to, patikimas ir saugus keleivių pervežimas tampa neveiksmingu privalumu, o strateginiu sprendimu, užtikrinančiu ne tik taikų atvykimą į tikslą, bet ir ramybę bei fizinę gerovę. Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, stebiu, kaip pasikeitė rinka: iš „chaotiškų“ reisų mes evoliucionavome į tikrai aukšto lygio paslaugą, kurioje žmogaus komfortas ir saugumas yra antroje (o dažnai ir pirmoje) vietoje po laikomojo grafiko.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiuolaikinė logistika užtikrina sklandžią kelionę. Kalbėsime ne tik apie tai, kaip užsisakyti bilietą, bet ir apie tai, kas vyksta „už scenos“: nuo vairuotojų darbo režimo iki techninės transporto priemonių priežiūros. Suprasdami šiuos procesus, klientai gali lengviau pasitikėti pervežėjais ir jaustis saugiau ilgose kelionėse. Mūsų tikslas – parodyti, kad kelionė gali būti ne pavojinga nuotykis, o dailus ir netgi malonus praleistas laikas, kurį galima skirti poilsiai, skaitymui ar miegui, o kelyje rūpinsis profesionalai.

Rinkoje veikia nemažai pervežimo kompanijų, tačiau ne visos vertos jūsų pasitikėjimo. Tikri profesionalai savo veikloje vadovaujasi ne tik pelno siekiu, bet ir griežtais saugumo standartais bei etika. Šiame tekste aptarsime visus svarbiausius aspektus, kuriuos turėtumėte apsvarstyti planuodami kelionę iš Anglijos į Lietuvą, kad atvyktumėte į namus šypsenos veidu.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek trunka vidutinė kelionė iš Anglijos į Lietuvą autobusu ar krovininiu mikroautobusu?

Kelionės trukmė yra vienas dažniausiai klausimų, ir tai natūralu, nes visi norime tiksliai žinoti, kada grįšime namo ar pasieksime tikslą. Vidutiniškai kelionė iš Londono ar kitų didesnių Anglijos miestų į Vilnių trunka apie 30–34 valandas. Tačiau verta pažymėti, kad tai yra labai apibendrintas skaičius. Faktinė trukmė priklauso nuo keleto kritinių veiksnių. Pirmasis ir svarbiausias – išvykimo vieta Anglijoje. Jeigu autobusas renka keleivius po visą Londoną ar net šiaurės Anglijoje, tai „surenkimo“ etapas gali užtrukti kelias valandas. Antras veiksnys – keliavimo sąlygos. Eismo spūstys prie Londono, ant „M25“ žiedinio kelio, bei eismo intensyvumas Vokietijoje ar Lenkijoje gali stipriai paveikti laiką.

Trečias, o galbūt ir svarbiausias veiksnys – kirtimas per Lamanšą. Nesvarbu, ar keliavame keltu iš Dover į Kalė, ar Eurotuneliu iš Folkstono į Koksį, čia visada būna laukimo laikas. Keltai gali būti vėluojami dėl blogo oro, o Eurotunelyje – eilgės. Taip pat būtina atsižvelgti į pasienio kontrolę po „Brexit“. Dabar, kai Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, pasienio patikra užtrunka ilgiau nei anksčiau. Vairuotojai privalu deklaruoti keleivius, o kartais reikia ir išlipti iš autobuso patikrai. Profesionalios kompanijos įtraukia visus šiuos rezervus į savo grafiką, tačiad keleivis visada turėtų numatyti bent 2–3 valandų laiko atsargas.

2. Kaip užtikrinamas transporto priemonės techninis saugumas ir patikimumas?

Esu ilgametis ekspertas ir galiu pasakyti tikrai: techninė būklė yra pagrindas, ant kurio pastatomas visos kelionės saugumas. Mūsų kompanijoje ir kitose atsakingose firmose taikomas griežtas techninės priežiūros kalendorius. Prieš kiekvieną ilgą reisą, kuris gali trukti ir po 30 valandų, transporto priemonė privalo būti apžiūrėta meistro. Tikrinamos ne tik stabdžiai (kas yra savaime aišku), padangos (jos turi būti tinkamos ir ilgiems nuotoliams, o ne tik miesto važiavimui), variklio darbas, tačiau taip pat ir „komforto“ sistemos.

Labai svarbu, kad veiktų klimato kontrolė (ventiliacija ir oro kondicionierius), nes uždaroje erdvėje su 20 keleivių oras gali tapti nebeįkvepiamas per kelias valandas, kas sukelia ne diskomfortą, o sveikatos problems. Taip pat tikrinamos sėdynės – jos turi būti fiksuojamos (kad nenukristų staigaus stabdimo metu) ir reguliuojamos. Visos mūsų naudojamos transporto priemonės atitinka ne tik Lietuvos, bet ir griežčiausius Vakarų Europos (pvz., Vokietijos TUV) techninius reikalavimus. Be to, visose mašinose yra privalomi avariniai išėjimai, gesintuvai ir pirmosios pagalbos rinkiniai, o vairuotojai yra mokomi jais naudotis. Mes nevažiuojame „kažkaip“, mes važiuojame techninių priemonių, kurios yra parengtos keliauti tūkstančius kilometrų be jokios techninės pagalbos kelyje.

3. Ar vairuotojai turi pakankamai poilsio, kad galėtų saugiai vairuoti tokią ilgą kelionę?

Tai yra klausimas, dėl kurio aš visada padidinu balsą. Vairuotojo nuovargis – pats didžiausias priešas kelyje. Tarptautinių pervežimų srityje galioja griežti ES ir JK reguliavimai dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko. Vairuotojai naudoja skaitmeninius tachografus, kurie užfiksuoja kiekvieną jų judėjimo minute. Pagal taisykles, po 4,5 valandų vairavimo vairuotojas privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką. Po to, kai vairuotojas išdirba 9 valandas, jis privalo ilgam poilsui (11 valandų).

Planuodami maršrutą Anglija-Lietuva, mes įtraukiame keletą keleivių išlipimų vietų, kurios sutampa su vairuotojų poilsio laiku. Tai leidžia vairuotojams pailsėti, pagerinti maistą ir atsigaivinti. Mūsų kompanijoje nėra toleruojamas joks „graibymas“ ar dokumentų klastojimas. Jeigu reisas reikalauja dviejų vairuotojų, mes juos ir siunčiame. Dažnai reisai vyksta su dviejų vairuotojų komanda – vienas tuo metu gali miegoti specialioje kabinoje ar vietose keleivių salone, tuo tarpu kitas vairuoja. Tai užtikrina, kad vairuotojas prie vairo visuomet yra atsipesęs ir budrus. Saugumas čia prioritetu nr. 1, nes nuo jo priklauso gyvybės.

4. Kiek bagažo galiu pasiimti su savimi ir ar yra apribojimų?

Bagažo klausimas dažnai sukelia nesusipratimų, todėl stengiamės kuo aiškiau tai apibrėžti. Standartiškai kiekvienas keleivis gali pasiimti vieną didelį lagaminą (iki 20–25 kg) ir vieną rankinį bagažą, kurį galima patalpinti po sėdyne ar ant kelnių. Rankinis bagažas yra svarbus dalykas – jame turėtumėte laikyti brangius daiktus, vaistus, dokumentus ir kuprinę su maistu bei vandeniu, nes pagrindinis bagažas yra pakraunamas į bagažinę, į kurią per kelionę nepateksite.

Tačiau jeigu grįžtate iš Anglijos po ilgesnio laiko ir norite susivežti daugiau daiktų (pvz., drabužių, buities technikos), dauguma kompanijų siūlo galimybę papildomai užsisakyti vietą bagažinėje (t.y., papildomą krepšį ar dėžę). Už tai paprastai reikia papildomai sumokėti, tačiau tai pigiau nei siųsti siuntas kurjeriu. Svarbu prisiminti, kad negalima vežti draudžiamų daiktų: ginklų, sprogmenų, narkotikų ir kitų neteisėtų medžiagų. Taip pat reikia atsargiai elgtis su alkoholiu – didelės kiekiai gali būti laikomi prekyba, o tai neleidžiama be licencijos. Patariu visus lagaminus užrakinti, o viduje padėti lapelį su jūsų telefono numeriu, jeigu dėžė nuklystų.

5. Kokio patogumo tikėtis salone? Ar bus Wi-Fi ir elektros lizdai?

Erdvėje praleisti 30 valandų gali būti išbandymas, jeigu nebūtų užtikrintas bent minimalus patogumas. Šiuolaikiniai krovininiai mikroautobusai ir autobusai, skirti tolimiems reisams, jau nuo gamyklos yra pritaikyti ilgoms kelionėms. Viskas prasideda nuo sėdynių. Jos turi būti ergonomiškos, su atlošais, galimybėtumėti nuleisti ir užmigti. Taip pat svarbu, kad tarp eilių būtų pakankamai vietos kojoms („legroom“), kad aukštesni žmonės nejaustųsi suspausti.

Technologinė pažanga taip pat pasiekė ir pervežimų sritį. Dauguma mūsų autobusų yra aprūpinti nemokamu Wi-Fi ryšiu. Tačiau būkite pasiruošę tam, kad kertant Lamanšą ar važiuojant per retai gyvenamas Vokietijos vietoves, ryšys gali būti silpnas ar išvis dingti. Be to, kiekviena sėdynė ar bent kas antroje yra įrengti 220V ar USB elektros lizdai. Tai leidžia visą kelionę įkrauti telefoną, planšetę ar nešiojamą kompiuterį, todėl galite žiūrėti filmus, klausyti muzikos ar dirbti. Taip pat dažnai būna individualių šviesos ir ventiliacijos valdymo mygtukai, taip kad kiekvienas keleivis gali susikurti savo mikro-klimatą.

6. Kaip vyksta pasienio kontrolė (JK-ES ir tarp ES šalių) ir kokie dokumentai reikalingi?

Po „Brexit“ situacija pasienio kontrolės punktuose pasikeitė. Nuo 2021 metų Jungtinė Karalystė nebesąsavo Europos Sąjungos, todėl išvykstant iš Anglijos (pvz., per Keltą ar Eurotunelį) ir atvykstant į ES (Prancūziją), vyksta dviguba kontrolė. Pirmiausia, JK pasieniečiai patikrina ar nelegaliai nevykstate, o tada Prancūzijos pasieniečiai atlieka ES įėjimo kontrolę. Reikalingas galiojantis pasas arba asmens tapatybės kortelė (jeigu šalis ją pripažįsta). Lietuvai piliečiams tapatybės kortelė tinka, tačiau rekomenduoju pasą, kad išvengtumėte bet kokių nesusipratimų.

Svarbiausia – vizai. Jeigu esate trečiosios šalies pilietis (ne ES ar JK), turite turėti galiojantį vizą arba leidimą gyventi vienoje iš šalių. Be to, dabar griežčiau tikrinami draudimai. Važiuodami į ES (į Prancūziją) privalote turėti sveikatos draudimą (EHIC kortelę arba privačų draudimą), kuris galioja ES šalyse. Jeigu tokio neturite, gali būti uždrausta įvažiuoti arba reikės pirkti brangų draudimą vietoje. Patariu visus dokumentus laikyti rankinėje bagaže, o ne pakrauti į bagažinę, kad juos būtų lengva parodyti.

7. Ar galima vežti gyvūnus (šunis, kates) ir kokia tvarka?

Tai labai jautrus klausimas daugeliui keleivių, norinčių parsivežti augintinį iš gyvenimo užsienyje. Taip, dauguma pervežėjų leidžia vežti nedidelius gyvūnus (šunis ir kates), tačiau tai yra griežtai reguliuojama. Pirmiausia, gyvūnas privalo būti nešiojamas specialioje transportinėje dėžutėje (krate), kurioje jis gali stovėti arba gulėti. Gyvūnas negali būti paleistas į salono erdvę nei per kelionę, nei per sustojimus (išskyrus tuos, kur leidžiama išlipti su gyvūnu pasivaikščioti).

Antra, būtina turėti visus reikalingus dokumentus: mikročipo pažymėjimą, pasas su vakcinacijomis (pasakas) ir, jeigu reikia, rabijaus (pasiutligės) antikūnų testą. Be šių dokumentų, pasieniečiai neleis pervežti gyvūno per sieną. Dažnai taikomas papildomas mokestis už gyvūno pervežimą, nes užima vietą arba reikalauja papildomo valymo po jo. Prieš užsakydami bilietą, būtinai praneškite apie augintinį, nes viename autobuse gali būti ribojamas gyvūnų skaičius (pvz., ne daugiau 2-3). Mūsų patirtis rodo, kad augintiniai dažnai kelionę praleidžia ramiai, jeigu savininkai rūpinasi jais ir duoda pakankamai vandens.

8. Kaip organizuojamos maitinimosi ir tualeto pertraukos?

Nors kai kurie autobusai turi integruotus tualeus, ilgame reise Anglija-Lietuva mes visada planuojame sustojimus specialiuose poilsio punktuose (Service stations). Šios stotelės planuojamos kas 3–4 valandas. Jos leidžia ne tik išlikti į tualetą, bet ir pailsėti, ištiesti kojas, paskaityti orus ir, svarbiausia, nusipirkti maisto ir gėrimų.

Šiuolaikiniai poilsio punktai Vokietijoje, Belgijoje ir Lenkijoje yra labai gerai įrengti: ten yra kavinių (McDonald's, Starbucks ir kt.), parduotuvėlių, švarių tualetų. Dažnai ten galima nusipirkti šiltą maistą (užkandžius, karštus patiekalus). Vairuotojai visada informuoja, kiek bus trukęs sustojimas (paprastai 15–20 minučių), taigi svarbu būti laiku. Jeigu pavėluosite ir vairuotojas jus paliks, tai bus didelė problema, todėl laikykite laiką. Patariu visada turėti pasidariusią butelį vandens ir keletą užkandžių (sąnugarius, riešutus, vaisius), nes maistas poilsio punktuose gali būti brangus, o badas kelyje nekelia malonumo.

9. Kas daro reisas ypatingais ir patogiais lyginant su lėktuvais?

Kodėl žmonės renkasi 30 valandų autobusą vietoj 2–3 valandų skrydžio? Atsakymas paprastas: patogumas ir bagažas. Skrendant, turite atvykti į oro uostą 2–3 valandas anksčiau, stovėti eilėse registracijai, saugumo patikrai, o tada dar 2–3 valandas skrydis. Tačiau pagrindinis „nepatogumas“ yra bagažas. Lėktuvu leidžiama vos 20 kg (ir tai ne visada), o už kiekvieną kilogramą daugiau reikia mokėti didelius pinigus. Taip pat reikia nuvykti į oro uostą, kuris dažnai yra toli nuo miesto centro, o atvykus į Lietuvą – vėl brangus taksi ar autobusas į namus.

Autobusu ar mikroautobusu situacija kitokia. Mes dažnai vežame „nuo durų iki durų“ arba labai arti jūsų gyvenamosios vietos. Galite pasiimti daugiau bagažo (už papildomą mokestį, bet vis tiek pigiau nei aviakompanijose). Nereikia stovėti saugumo patikrose, galite turėti skysčių (vandens) su savimi.