Reguliarūs reisai iš Jungtinės Karalystės: Patogumas ir patikimumas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių krovinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulio prekybos kryptys keitėsi, o kartu su jomis ir logistikos iššūkiai. Vienas ryškiausių ir nuolatinių maršrutų, su kuriuo susiduriame kasdien, yra jungtis tarp Jungtinės Karalystės ir kontinentinės Europos, ypač Lietuvos. Nuo tada, kai Britanija paliko Europos Sąjungą, šis maršrutas tapo ne tik geografiškai toliau esančiu tašku, bet ir biurokratiškai sudėtingesniu. Tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs: verslo poreikis greitai, efektyviai ir, svarbiausia, patikimai gauti prekes iš Londono, Mančesterio, Birmingemo ar kitų Didžiosios Britanijos industrijos centrų.

Būtent štai čia į sceną įžengia reguliarūs reisai. Daugelis klientų, pradedančiųjų prekybininkų ar didelių gamyklų vadovų, dažnai klausia: „Ar verta laukti, kol pilnas sunkvežimis sukomplektuojamas, ar geriau užsisakyti atskirą transportą?“ Esu čia, kad pasakčiau jums tiesą, paremtą dešimtmečių patirtimi – reguliarių reisų modelis yra auksinis standartas tiems, kurie vertina pastovumą.

Reguliarūs reisai (angliškai dažnai vadinami „part loads“ arba „groupage“ transportu) veikia kaip greitasis traukinys – jis turi tvirtą tvarkaraštį, jis važiuoja nepriklausomai nuo to, ar jame yra vieno kliento 20 paletės, ar dešimties skirtingų siuntų, sudarančių vieną visumą. Tai leidžia sumažinti išlaidas, išlaikant aukštą pristatymo greitį. Šiame straipsnyje mes giliai panagrinsime į tai, kaip tai veikia praktiškai, kokių klaidų vengti ir kodėl šis metodas yra patikimesnis už bet kokius kitus nestandartinius sprendimus, ypač šiandieninę neapibrėžtą laikotarpį.

Mes aptarsime ne tik teorinius privalumus. Kalbėsime apie tai, ką reiškia „perkelti“ krovinį per Lamanšą šiuo „post-Brexit“ laikotarpiu, kaip veikia muitinės procedūros ir kodėl tvarkaraštis yra šventyklė logistikos pasaulyje. Nesvarbu, ar esate importuotojas, kuris kas savaitę tikisi dėžių su detalių komplektais, ar eksportuotojas, siuntantis maisto produktus į JK – suprasti reguliarių reisų mechanizmą reiškia perimti valdymą over savo tiekimo grandinę.

Sėkmingas verslas nesukuria ant smėlio. Jis remiasi tvirta pamata, o logistika – vienas iš svarbiausių to pamato akmenų. Toliau pateikiamame išsamų DUK (dažniausiai užduodamų klausimų) skyriuje atsakysiu į visus rūpimus klausimus, padėsiančius jums suprasti, kaip maksimaliai išnaudoti šias galimybes.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas tiksliai yra „reguliarūs reisai“ ir kaip jie skiriasi nuo įprasto krovinių pervežimo?

Reguliarūs reisai – tai logistikos modelis, kurio metu transporto priemonė (paprastai sunkvežimis su priekaba) važiuoja pagal griežtai fiksuotą tvarkaraštį tarp dviejų ar daugiau taškų (pavyzdžiui, Lietuva – Jungtinė Karalystė – Lietuva) nustatytais dienomis. Skirtingai nei „ekspresinis“ arba individualus pervežimas, kai sunkvežimis nuvažiuoja tik dėl jūsų krovinio (kas kainuoja brangiai), reguliariame reise jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų krovinais.

Esu matęs, kaip šis modelis išgelbėjo mažus ir vidutinius verslus. Jums nereikia mokėti už visą sunkvežimio talpą, jei jums reikia pervežti tik dvi ar tris paletes. Taip pat, skirtingai nei „kasdieninis“ arba „kai pilnas“ (full truck load) režimas, reguliarus reisas išvyksta net tada, jei jis ne pilnai užpildytas – tai garantuoja, kad jūsų prekės nepaliks sandėlio neribotam laikui. Tai yra sinergija tarp kainos efektyvumo ir laiko apibrėžtumo.

2. Kaip dažnai vyksta šie reisai iš UK į Lietuvą (ir atgal)?

Dauguma profesionalių logistikos kompanijų, kurios vertina savo reputaciją, siūlo kelis išvykimus per savaitę. Pavyzdžiui, standartinis modelis gali būti: išvykimas iš Lietuvos antradieniais, atvykimas į JK trečiadienį-penktadienį, o grįžimas iš JK penktadieniais arba šeštadieniais, su prekėmis Lietuvoje esantys jau pirmadienį arba antradienį.

Tačiau svarbu ne tik dažnumas, bet ir pastovumas. Per savo karjerą mačiau, kaip kai kurie vežėjai skelbia „kasdienius reisus“, tačiau realiai juos sujungia arba atidėlioja dėl trūkumo krovinio. Patikimas partneris nurodo konkrečias dienas (pavyzdžiui, „kiekvieną ketvirtadienį“) ir laikosi jų. Jei jūsų verslas reikalauja greito atsako, turite rinktis kompaniją, kuri turi bent du tranzitinius sunkvežimius savaitėje, taip sumažindama riziką, jei vienas iš jų sugedžia arba užstringa ant sienos.

3. Ar po „Brexit“ labai pasikeitė muitinės procedūros reguliariuose reisuose?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas šiandieną. Taip, pasikeitimas yra drastiškas. Anksčiau, kai JK buvo ES narė, krovinių pervežimas buvo beveik tapatus važiavimui tarp Vilniaus ir Kauno. Dabar tai tarptautinis pervežimas su visais jam būdingais muitinės formalumais.

Reguliaruose reisuose viskas turi būti tvarkingai užregistruota. Kiekvienas krovinys turi turėti T1 dokumentą (tranzito deklaraciją), kuris leidžia prekėms keliauti per ES teritoriją be mokesčių mokėjimo vietinėje muitinėje (pvz., Lietuvoje), kol jos nepasiekia galutinio paskirties punkto arba neįvykdomas importas. Jūsų logistikos partneris turi turėti patirties su „New Computerised Transit System“ (NCTS) ir gebėti operatyviai pateikti duomenis. Jei dokumentai neteisingi, krovinys gali būti sulaikytas Dovere arba Folkestone, kas uždelgs visą reisą ne vienai dienai. Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų kyla ne iš pačių muitininkų, o iš blogai parengtų komercinių dokumentų (pvm sąskaitų faktūrų) išsiuntėjo pusės.

4. Kiek trunka krovinių pristatymas iš UK į Lietuvą?

Idealiai suderintame scenarijuje, kai krovinys yra paruoštas ir paimtas išsiuntėjo sandėio laiku (pavyzdžiui, iki antradienio vidurdienio), jis gali atvykti į Lietuvą jau penktadienį arba šeštadienį. Tačiau turiu būti sąžiningas: reikia skirti „fermos“ (ferry) kelionę ir realų pristatymą.

Keliaujant per Lamanšą sąsiaurį (Eurotuneliu arba keltu), sunkvežimis praleidžia mažai laiko, tačiau laukimo eilės gali būti ilgos, ypač atostogų metu arba dėl muitinės patikrų „Britanijos pusėje“. Taip pat, reikia atsižvelgti į „kolektyvinių“ krovinių specifiką – sunkvežimis turi apvažiuoti pagal visus adresatus JK (surinkimo etapas) ir paskui išpildyti visus adresatus Lietuvoje. Todėl realus terminas, kurį verta nurodyti savo klientams, yra 3–5 darbo dienos nuo krovinio paruošimo datos. Tai leidžia išvengti nereikalingo streso, jei kelyje užstrigs viena iš 10 siuntų.

5. Kokias prekes galima vežti reguliariais reisais, o kokios – draudžiamos?

Reguliarieji reisai dažniausiai yra „sausojo krovinio“ (dry cargo) tipas. Tai reiškia, kad juos galima vežti paletizuotas prekes: maisto produktus (jei turi reikiamus sertifikatus), statybines medžiagas, baldus, tekstilę, elektroniką, mašinų dalis ir t.t.

Čia turiu įspėti apie pavojingas krovinius (ADR). Nors kai kurie reguliarių reisų sunkvežimiai gali būti pritaikyti pavojingiems kroviniams (pvz., 3 klasės degalams arba 9 klasės chemikalams), tai nėra taisyklė. Jei turite krovinių, kurie reikalauja specialių leidimų arba yra labai nestandartinio dydžio (pvz., ilgos sijos, viršijančios priekabos ilgį), juos reikia derinti individualiai. Taip pat, nerekomenduojama vežti labai jautrių temperatūrai prekų (pvz., šviežių uogų be šaldymo) paprastuose tentuose, nes juose nėra termoreguliacijos, o vasarą arba žiemą temperatūra priekaboje gali smarkiai svyruoti.

6. Kaip apskaičiuojama kaina? Ar ji priklauso nuo krovinio dydžio?

Kaina reguliuojama pagal užimamą vietą. Standartinis matavimo vienetas – tai viena EPAL paletė (120x80 cm), užimanti 1 metro aukščio (arba 1,8 m aukščio) erdvę. Jei jūsų krovinys užima mažiau vietos (pvz., 0,5 paletės), kaina gali būti mažesnė, tačiau dažnai taikomas minimalus mokestis už konkretų užsakymą.

Svarbu suprasti, kad kaina reguliariuose reisuose yra fiksuota už vietą (prieinamumo ribose). Jūs nemokate už degalus, vairuotojo algą arba keltų bilietus atskirai – tai įskaičiuota į vieneto kainą. Didelis privalumas yra tas, kad net jei degalų kaina pasaulyje šokteli, jūsų susitarta kaina (jei tai fiksuota sutartis) paprastai išlieka ta pati. Esu matęs, kaip klientai, pasirinkę reguliarius reisus, sutaupykde dešimtis procentų lyginant su eksporto reisais, kai kaina skaičiuojama pagal nuvaziuotus kilometrus.

7. Kas atsitinka, jei krovinys sugenda arba dingsta? Koks yra atsakomybės lygis?

Tai nemalonus, bet būtinas klausimas. Tarptautinių krovinių pervežimą reglamentuoja CMR konvencija. Pagal ją, vežėjo atsakomybė ribojama – standartiškai tai apie 8,33 SDR (Specialių traukimo teisių) vieną už kilogramą (tai yra apie 10-11 eurų už kg, priklausomai nuo kurso).

Tačiau patikimi logistikos partneriai siūlo papildomą draudimą („all risk“ draudimas). Mano patarimas: niekada neabejokite ir pasirūpinkite draudimu, ypač vežant brangias prekes. Reguliarieji reisai yra saugūs, tačiau avarijos arba gaisrai (nors ir reti) nutinka. Be to, dėl daugelio klientų vienoje priekaboje, yra rizika, kad vieno kliento netvarkingai supakuota prekė (pvz., slystantis statybinis smėlis) gali sugadinti kito kliento elektroniką. Gerai supakuota prekė ir draudimas – tai jūsų ramybės garantas.

8. Kaip vyksta krovinio sekimas (tracking)? Ar galiu žinoti, kur mano siunta?

Anksčiau, prieš 20 metų, tekdavo skambinti vairuotojui arba dispečeriui ir klausti „kur jis?“. Šiandien technologijos žengė toliau. Profesionalios kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti sunkvežimio vietą realiu laiku.

Be to, dauguma sistemų siunčia automatinus pranešimus el. paštu arba SMS. Kai krovinys yra paimtas iš JK sandėlio, jūs gaunate pranešimą. Kai jį perkelia per Lamanšą – dar vieną. Ir galiausiai, kai jis atvyksta į Lietuvos terminalą. Nors vairuotojas negali skambinti kiekvienam klientui kas valandą, šios automatizuotos sistemos suteikia pilną vizualą. Jei jūsų siuntėjas sako, kad „nėra ko sekti“, tai raudono vėliavėlės signalas – šiandien tai privalomas standartas.

9. Ar galiu išsiųsti mažą siuntą (pavyzdžiui, vieną dėžę) reguliariu reisu?

Taip, absoliučiai. Tai vienas pagrindinių šių reisų privalumų – jie yra pritaikyti tiek dideliems (FTL), tiek mažiems (LTL – Less than Truckload) kroviniams. Jei turite tik vieną dėžę, ją galima padėti ant bendros paletės (vadinamojo „kolektyvinio“ paleto) kartu su kitų klientų siuntomis.

Žinoma, vienos dėžės kaina už kilogramą gali būti šiek tiek didesnė nei pilnos paletės, tačiau ji vis tiek bus žymiai mažesnė už kurjerinės tarnybos (pvz., DHL, UPS) kainas, kai kalbame apie didesnius svorius arba išmatavimus. Be to, reguliarieji reisai dažnai neturi taip griežtų apribojimų dėl svorio arba tūrio kaip standartiniai kurjeriai, todėl tai puikus sprendimas sunkesnėms dėžėms.

10. Kokius dokumentus turiu parengti, kad krovinys ne užstrigtų muitinėje?

Tai ta vieta, kur dauguma žmonių padaro klaidų. Norint, kad reguliarus reisas veiktų kaip laikrodis, dokumentai turi būti idealūs. Jums reikės: 1. Komercinės sąskaitos faktūros (Commercial Invoice): Turi būti anglų kalba, nurodytas tikslus prekių aprašymas (ne „general goods“, o „cotton t-shirts, 100% cotton, size M“), prekių kodai (HS kodai – 8 skaitmenų), svoris ir vertė. 2. Pakavimo sąrašas (Packing List): Padeda muitininkams patikrinti, kas yra dėžėse. 3. EORI numeris: Turi būti tiek siuntėjo (JK pusėje), tiek gavėjo (Lietuvoje).

Jei prekės yra maisto arba gyvūnų kilmės, būtini sveikatos sertifikatai (Health Certificates). Mano patirtis sako, kad 90 % vėlavimų yra dėl to, kad sąskaitoje faktūroje nėra HS kodo arba jis neteisingas. Neskubėkite šiuo reikalu – gerai parengti dokumentai yra pusė sėkmės.

Išvada

Apibendrinant daugiau kaip dvidešimt metų patirtį šioje srityje, galiu drąsiai teigti: reguliarūs reisai iš Jungtinės Karalystės nėra tik paprastas būdas perveži krovinius – tai strateginis sprendimas jūsų verslo stabilumui. Pasaulis, kuriame gyvename, yra nepastovus. Kainos kyla, politinės situacijos keičiasi, o tiekimo grandinės tampa vis sudėtingesnės. Tokiomis sąlygomis galimybė pasikliauti fiksuotu tvarkaraščiu ir aiškia kaina yra ne pagalba, o būtinybė.

Reguliarūs reisai suteikia jums prognozuojamumą. Jūs žinote, kada prekės išvyks, kada atvyks ir kiek tai kainuos. Tai leidžia jums planuoti savo gamybą, sandėlius ir, svarbiausia, jūsų klientų lūkesčius. Nėra nieko blogiau verslo reputacijai nei pažadėtas pristatymas, kuris vėluoja dėl to, kad transporto kompanija „laukia, kol užsipils sunkvežimis“.

Taip pat, svarbu paminėti asmeninį elementą. Dirbdamas šioje srityje, ačiu girdžiu istorijas apie tai, kaip klientai buvo apgauti neatsakingų tarpininkų, kurie pažadėjo „neįmanomą kainą“, bet vėliau dingdavo arba reikalaudavo papildomų mokesčių už „muitinės išlaidas“, kurios iš tikrųjų turėtų būti įskaičiuotos. Pasirinkdamas patikimą reguliarių reisų tiekėją, jūs pasirenkate partnerystę, o ne vienkartinę sandorį.

Jei planuojate importuoti ar eksportuoti prekes tarp Lietuvos ir JK, mano pagrindinis patarimas toks: nebeklauskite „Kiek tai kainuoja?“ Klauskite „Kada tai atvyks?“ ir „Ką darysite, jei kils problemų su dokumentais?“. Atsakymai į šiuos klausimus parodys tikrąją logistikos kompanijos vertę. Reguliarūs reisai – tai jūsų ramybės ir verslo augimo garantas. Pasitikėkite ekspertais, kurie žino ne tik kelią žemėlapyje, bet ir kiekvieną posūkį dokumentuose.