Reguliarūs keleivių pervežimai į Angliją: Visas vadovas keliautojui

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius susisiekimas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pasikeitė neatpažįstamai. Pradedant nuo laikų, kai kelionė „anšlagu“ buvo nuotykis, reikalaujantis nemažai kantrybės, ir baigiant šiandienine situacija, kai keleiviai gali pasirinkti patogiausią ir labiausiai tinkantį jų poreikiams būdą. Dirbu šioje srityje beveik ketvirtį amžiaus, ir galiu pasakyti viena tikrai: reguliarių keleivių pervežimų rinka yra viena stabiliausių ir labiausiai prisitaikančių prie kliento lūkesčių. Nors oro linijos siūlo greitį, mikroautobusai ir autobusai vis dar išlaiko savo pozicijas dėl paprastumo, kurjerinių siuntų galimybės ir, žinoma, įprastos kainos.

Anglija – arba tiksliau Jungtinė Karalystė – vis dar yra viena populiariausių kryptų mūsų šalies piliečiams. Nesvarbu, ar tai kelionė darbo ieškoti, apsilankymas šeimoje, studijos arba turizmas, klausimai apie tai, kaip lengvai ir patogiai nukeliauti į Londoną, Birmingamą, Mančesterį ar kitus miestus, niekada nenieksta. Straipsnyje aš nesiruošiu tik skelbti grafikų – tikslas yra paaiškinti, kaip ši sistema veikia „už scenos“, ką tikėtis nuo kelionės ir kaip pasiruošti taip, kad kelionė neapsimokėtų nereikalingų nervų.

Šiuo metu rinka pasižymi dideliu konkurencingumu. Veikia ir didelės, tarptautinio masto kompanijos, ir mažesnių, „lankstesnių“ pervežėjų. Kiekvienas jų stengiasi sudominti keleivį ne tik kaina, bet ir komfortu. Naujos kartos autobusai siūlo Wi-Fi, individualias ventiliacijas, patogias sėdynes, kurios gali atgulti (reclinable seats), o kai kurie maršrutai netgi turi virtuvėlę. Tačiau patirtis moko, kad ne visada pigiausias variantas yra geriausias, o brangiausias – ne visada užtikrina aukščiausią standartą. Svarbiausia yra suprasti, kas įeina į bilieto kainą ir kokias garantijas gaunate.

Svarbu atsižvelgti ir į geografinius ypatumus. Kelionė į Angliją nėra tiesius važiavimas per vieną šalį. Tai maršrutas, kertantis Lietuvą, Latviją (arba Lenkiją), Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, Prancūziją ir, žinoma, Lamanšą. Kiekviena šalis turi savo kelių nuostatas, greičio limitus, o svarbiausia – pasienio kontrolės režimus. Po „Brexit“ procesų pasienio formalumų tapo daugiau, todėl profesionalių pervežėjų vaidmuo padėti keleiviui juos įveikti sklandžiai tapo dar svarbesnis.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visas svarbiausias kelionės puses: nuo bilieto įsigijimo iki atvykimo į galutinę stotį. Pasidalinsiu patarimais, kaip išvengti dažniausių klaidų, kokių dokumentų reikia ir kaip elgtis, jei įvykia nesklandumų. Kelionė turi būti ne būtinė pikta, o prasminga ir ramybę teikianti patirtis.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiame atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su reguliariais keleivių pervežimais į Angliją, susiformavusių ilgamečio praktinio darbo pagrindu.

1. Kiek trunka kelionė autobusu iš Lietuvos į Angliją?

Kelionės trukmė yra vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir natūralu, kad kiekvienas nori nukeliauti kuo greičiau. Tačiau reikia žiūrėti realiai. Reguliarūs reisai į Angliją trunka vidutiniškai nuo 30 iki 40 valandų. Kodėl tiek ilga? Visgi ne vėjuoti. Maršrutas yra apie 1800–2000 kilometrų viena kryptimi, priklausomai nuo to, kur į Angliją važiuojame (Londonas yra arčiau, Mančesteris ar Šiaurės Anglija toliau).

Be to, šis laikas apima ne tik važiavimą. Autobuso vairuotojai turi griežtai laikytis poilsio režimo (taisyklės nustato, kad po 4,5 valandų vairavimo būtina 45 minučių pertrauka). Taip pat į kelionės trukmę įeina techninės pertraukos degalinių kompleksuose ir, žinoma, laukimas Lamanšo sąsiauryje. Keltas arba Eurotunelas užima papildomą 1–2 valandas, įskaitant išlipimą iš autobuso, pasienio kontrolę Prancūzijoje ir Anglijoje. Taigi, jei matote reklama, keliančią „22 valandų į Londoną“, vertėtų abejoti, ar tai yra realistiškas reguliarus reisas, ar greitas eksresas, kuris gali važiuoti be sustojimų (kas keleiviams dažnai nepatogu) arba pažeisti vairuotojo poilsio normas.

2. Kur yra pagrindiniai išvykimo taškai Lietuvoje?

Dauguma didelių pervežėjų savo maršrutus sukuria taip, kad aptarnautų kuo didesnę dalį šalies. Neabejotinai pagrindinis ir dažniausias išvykimo taškas yra Vilnius. Čia autobusai paprastai stovi prieš „Vilniaus“ autobusų stotį arba numatytoje vietoje netoli jos (pvz., Geležinio Vilko g.). Tačiau dėl didelio paklausos, reisai dažnai prasideda ir iš kitų didmiesčių.

Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys taip pat yra aktyvūs išvykimo punktai. Pavyzdžiui, Klaipėdoje dažnai numatomas išvykimas ankstyvą rytą, kad autobusas spėtų pasiimti keleivius iš Vilniaus vėliau. Nenuostabu, kad maršrutai dažnai vingiuoja: pvz., Vilnius – Kaunas – Panevėžys – Šiauliai – Ryga – ... ir t.t. Pirkdami bilietą būtinai patikrinkite, ar jūsų miestas yra „išvykimo“ punktas, ar tik „sustojimas“ taške. Kartais jei autobusas vėluoja iš ankstesnio miesto, laikas jūsų sustojimo taške gali pasislinkti, todėl būtina atvykti bent 15–20 minučių anksčiau.

3. Kokius dokumentus reikia tur�ti kertant sieną (Brexit įtaka)?

Tai vienas svarbiausių klausimų po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos. Anksčiau, turint asmens tapatybės kortelę, galima buvo važiuoti be jokių rūpesčių. Dabar situacija pasikeitė. Oficialiai lietuvių piliečiams, norintiems patekti į JK, būtinas galiojantis pasas.

Nepaisant to, kad kartais pasienio pareigūnai gali „praleisti“ su tapatybės kortele, ypač jei turite leidimą gyventi JK (Settled Status), tai yra jų diskrecijos teisė ir nėra garantuota. Pervežėjai visada primygtinai rekomenduoja turėti pasą. Be to, jei kelionės tikslas ne tik turizmas, o darbas, būtina turėti su savimi visus susijusius dokumentus (darbo sutartį, pakvietimą ir t.t.), nors pasienio kontrolė dažniausiai tikrina ar turite grįžimo bilietą ir pakankamai pinigų pragyvenimui pirmoms dienoms. Taip pat svarbu, kad passo galiojimo laikas po įvažiavimo į šalį būtų ne mažesnis nei 6 mėnesiai.

4. Kokias bagažo apribojimas turiu ir kiek kainuoja papildomas bagažas?

Standartinis praktikos reguliariuose reisuose yra vienas didelis bagažas (lagaminas), kuris vežamas bagažiniame skyriuje, ir vienas rankinis bagažas, kurį galima pasiimti į saloną. Didelio bagažo svorio apribojimas paprastai svyruoja nuo 20 iki 30 kg, tačiau tai priklauso nuo konkretaus pervežėjo. Verta paminėti, kad ne visos svėruoklės degalinėse ar terminaluose yra tikslios, todėl dažniausiai tikrinamas ne tiek svoris, kiek bagažo dydis. Jis turi būti toks, kad keleivis pats galėtų jį pakelti (saugumo sumetimais).

Jei planuojate vežti daugiau daiktų (pvz., kelyje į darbus ar grįžtant iš ilgesnio atostogaujimo), papildomas lagaminas kainuos papildomai. Ši kaina dažnai yra mažesnė, jei užsakote bilietą iš karto su dviejų bagažų pasirinkimu, nei jei mokate už jį vairuotojui vietoje. Taip pat yra ribojimų dėl vežamų daiktų: draudžiama vežti ginklus, sprogmenis, alkoholį didesniuose kiekiu (kaip prekę) arba produktus, kurie gali sugesti ir užknisdami kitiems keleiviams (nepakuota mėsa, žuvis ir pan.), nebent tai yra hermetiškai uždaryta.

5. Ar galima vežti naminius gyvūnus ir kokia tai kaina?

Taip, dauguma tarptautinių pervežėjų leidžia vežti smulkius naminius gyvūnus (šunis, kates), tačiau tai nėra taip paprasta kaip įsisegtį į autobusą. Pirmiausia, gyvūnas privalo turėti visus reikalaujamus dokumentus: mikroschemą (čipą), galiojančią pasas gyvūnui (ne senesnį kaip 21 dieną prieš kelionę, jei skiepytas nuo pasiutligės) ir, svarbiausia, gyvūno sveikatos pažymą, išduotą ne anksčiau kaip 48 valandos prieš išvykimą. Be to, į JK reikalingas kirmėlių gydymas, kuris turi būti atliktas ne anksčiau kaip 24 valandos ir ne vėliau kaip 120 valandos prieš įvežiant gyvūną.

Gyvūnas turi būti transportuojamas specialioje transportinėje dėžėje (krepšyje), kurioje gali gulėti stovėdamas ir pasisukti, ir dėžė turi tilpti po sėdynę priešais keleivį arba ant kelių (jei leidžiama). Kaina paprastai svyruoja nuo 30 iki 50 eurų viena kryptimi, priklausomai nuo dydžio. Labai svarbu: viename autobuse dažnai gali būti leidžiama ne daugiau kaip 2-3 gyvūnai, todėl bilietus su gyvūnu būtina užsisakyti iš anksto, geriausiai telefonu susisiekus su диспетчeriumi, kad patvirtintumėt vietą.

6. Kaip vyksta maitinimas ir pertraukos?

Reguliarieji reisai nėra pilnavertžiai turistiniai maršrutai su pietumis įskaitant, tačiau pervežėjai supranta, kad keleiviai turi valgyti. Paprastai maršrute numatytos 3–4 sustojimai maždaug kas 4–5 valandų. Tai gali būti didelės degalinės (pavyzdžiui, Vokietijoje ar Lenkijoje), kur yra kavinių, „McDonald‘s“ ar kitų greitojo maisto užkarninių.

Svarbu: šios pertraukos skirtos ne tik maistui, bet ir vairuotojų poilsui bei degalų įpilimui. Vairuotojas praneš apie sustojimo trukmę (paprastai 15–30 minučių). Būtina būti laiku – vairuotojas negali laukti pavėluusių keleivių, nes vėlavimas gali sukelti problemų tolesniame maršrute (pvz., praleisti keltą). Maistas ir gėrimai autobuse nėra įtraukti į bilieto kainą (išskyrus retus atvejus, kai duodamas vanduo ar užkandis), todėl rekomenduoju pasirūpinti savo užkandžiais, ypač jei turite specialią dietą arba nenorite išleisti pinigų brangiuose greitųjų ma punktų tinkluose.

7. Kokie yra mokėjimo būdai už bilietus ir ar galima grąžinti pinigus?

Šiuolaikinėje rinkoje dauguma pervežėjų siūlo pirkti bilietus internetu. Tai patogiausias būdas – galite susirinkti reisus, pasirinkti vietas (jei to galimybė suteikiama) ir atsisiųsti bilietą į telefoną arba spausdinti. Mokėjimo būdai įvairūs: banko kortelės, „Paysera“, „Swedbank“ ir kitų bankų mokėjimo sistemos, kartais ir GPay.

Dėl grąžinimo (refundacijos) politikos: čia reikia būti labai atidžiam. Pigūs bilietai dažnai būna negrąžinami (non-refundable). Jei atsisakote kelionės savo kaltės, pinigų negrąžinama. Tačiau, jei atsisakyti reikia dėl ligos (pateikus medicininę pažymą) arba jei atšaukiamas reisas paties pervežėjo, pinigai turi būti grąžinti 100 %. Kai kurios kompanijos siūlo draudimą, kuris leidžia grąžinti pinigus įvairiomis aplinkybėmis, už papildomą mokestį. Pirkdami bilietą visada perskaitykite taisyklių skiltį (Terms & Conditions).

8. Kokio komforto lygio tikėtis iš autobuso?

Vaizdinis įvaizdis, kad visi autobusai į Angliją yra seni, dūzgiantys „karšuliai“, jau seniai pasenęs. Didelės kompanijos (kaip „Kautra“, „Ollex“, „Ecolines“ ir kt.) nuolatos atnaujina savus parkus. Dažniausiai naudojami tokie modeliai kaip „Mercedes-Benz Tourismo“, „Scania Irizar“ ar „Volvo“. Jie turi klimato kontrolę (dūmų ištraukimą), WC (tualeto) sistemą, kurios veikia geriau nei anksčiau, nors ilgose kelionėse vis tiek rekomenduojama naudotis tik esant būtinybei.

Taip pat dauguma autobusų turi 220V rozetes ar USB jungtis prie kiekvienos sėdynės, kad galėtumėt pasikrauti telefoną ar planšetę. Wi-Fi yra standartinis dalykas, tačiau reikia žinoti, kad važiuojant per Europos miškus ar tarpukalnių, signalas gali dingti, o kelyje per Angliją dažnai naudojami vietiniai tiekėjai, kuriai gali būti ribojamas duomenų kiekis. Sėdynės dažnai gali atsilenkti 40–45 laipsnių, kas leidžia miegoti, tačiau ne visada yra galimybė padidinti kojų atramą (footrest).

9. Kas daro, jei autobusas sugenda ar vėluoja?

Techninės problemos ar eismo įvykiai dėl blogo oro yra neišvengiami dalykas ilguose maršrutuose. Profesionalus pervežėjas turi veiksmų planą šiomis situacijomis. Jei autobusas sugenda vietoje, kompanija turi išsiųsti pakeitimo autobusą. Tačiau, jei tai įvykia Vokietijos autostradoje, gali praeiti keletas valandų, kol atvyks pagalba.

Jei vėlavimas didelis (pvz., daugiau kaip 3 valandos), keleiviai dažnai gauna informaciją SMS arba skambučiu. Svarbu nenuvertinti savo saugumo: jei vairuotojas pasako, kad reikia persėsti į kitą autobusą (pvz., tas pats pervežėjas turi kitą maršrutą netoliese), visada imkite savo bagažą. Girdėjau istorijų, kai keleiviai palikdavo bagažą sugedus autobuse, o jam atvykus į galinę stotį, tekdavo išsiimti jį iš sandėlio. Kantrybė čia – geriausias draugas. Atminkite, kad vairuotojo tikslas taip pat yra nukeliauti į tašką B, jis nenori strigti kelyje.

10. Ar galima siųsti siuntas tokiu pačiu autobusu?

Tai labai populiari paslauga, ypač tarp tų, kurie dirba ar turi giminaičių Anglijoje. Beveik visi reguliarių reisų autobusai perveža ir kurjerines siuntas. Tai daug pigiau nei naudotis standartinėmis kurjerių kompanijomis (pvz., DHL, UPS), ypač jei siunte yra sunki.

Siuntą galima paduoti į pervežėjo sandėlį Lietuvoje (dažnai Vilniuje ar Kaune) arba tiesiog vairuotojui išvykimo metu (jei sutarta). Atvykus į Angliją, siuntą paprastai reikia atsiimti iš terminalo (Londonas, Smethwick ir kt.) arba ją pristato kurjeris iki durų už papildomą mokestį. Svarbu prisiminti: siunta turi būti gerai supakuota, o viduje negali būti draudžiamų daiktų (ginklų, narkotikų, pinigų dideliais kiekiais).