Perkraustymas iš Anglijos į biurą: Vadovas patikiam ir be rūpesčių pervežimui

Įvadas

Perkraustymas visada yra sudėtingas procesas, kupinas emocinio streso ir organizacinių iššūkių, tačiau kalbant apie perkraustymą iš Anglijos (Jungtinės Karalystės) į Lietuvą, ypatingą svarbą įgija profesionalus planavimas ir logistinis mastas. Per dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau ne vieną kartą, kaip neapgalvoti sprendimai verčia verslus bei asmenis brangiai mokėti už klaidas – tiek laiko, tiek pinigų atžvilgiu. Šiandien, kai Jungtinė Karalystė jau nebėra Europos Sąjungos narė, situacija kelioms krovinių pervežimo kompanijoms pasikeitė radikaliai, o klientams tai sukuria naujų rizikų, kurių reikia įvertinti iš anksto.

Šio straipsnio tikslas – suteikti jums išsamią ir nuoširdžią informaciją apie tai, kaip užtikrinti patikimą perkraustymą iš Anglijos su pristatymu tiesiogiai į jūsų biurą. Nesvarbu, ar tai yra didelė korporacinė būstinės perkėlimo operacija, ar mažo verslo įrangos pervežimas, pagrindiniai principai išlieka tie patys: saugumas, laikytis ir skaidrumas. Mes aptarsime nuo muitinės formalumų, kurie po „Brexit“ tapo kasdiene rutina, iki techninių pakavimo niuansų, užtikrinančių, kad jautri biuro technika atvyks nepažeista.

Rinktis logistikos partnerį šiuo atveju nereiškia tiesiog rasti pigiausią pasiūlymą internete. Tai reiškia rasti komandą, kuri supranta ne tik tai, kaip įkrauti dėžę į sunkvežimį, bet ir tai, kaip išspręsti galimus iškiliusius sunkumus tarpvalstybinio kelio metu. Toliau pateikiamame išsamų klausimų ir atsakymų skyriuje mes išnagrinėsime visus esminius aspektus, padėsiančius jums jaustis ramiai ir užtikrintai, kai jūsų turtas keliauja per tūkstančius kilometrų.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp paprasto perkraustymo ir perkraustymo iš Anglijos po „Brexit“?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir ne veltui. Iki 2021 m. sausio 1 d. Lietuva ir Anglija priklausė vienai bendrai ekonominei erdvei, kas reiškė, kad prekių ir asmeninių daiktų judėjimas buvo beveik nematomas. Šiuo metu situacija yra visiškai kitokia. Dabar kiekvienas krovinys, netgi jei tai yra naudojami biuro baldai ar asmeninės nuosavybės, kertant Jungtinės Karalystės ir ES (pvz., Prancūzijos ar Olandijos) sieną, turi būti deklaruojamas muitinėje.

Pagrindinis skirtumas yra poreikis atlikti išankstinę prekių deklaravimo procedūrą (angliškai vadinamą „customs clearance“). Tai reiškia, kad prieš krovinį išvežiant iš Anglijos, turi būti pateikti konkretūs dokumentai: prekių sąrašas (packing list), komercinė arba proforma invoice, bei, jei reikia, kiti leidimai. Be šių dokumentų sunkvežimis gali būti sulaikomas pasienio punkte, kas sukelia didžiulius vėlavimus ir papildomus išlaidas sandėliavimui uoste. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad perkraustant biurą, daiktai dažnai klasifikuojami kaip prekės, todėl gali būti taikomi verytiniai tarifai, nebent įrodysite, kad tai yra perkėlimas įmonės pajėgumų (tuo atveju, kai įmonė turi pajamas visoje ES), arba asmeninių daiktų perkėlimas, kai įmonė keičia registracijos vietą.

2. Kaip tiksliai apskaičiuojamas perkraustymo iš Anglijos kaina ir nuo ko ji priklauso?

Dažnai klientai, susipažinę su perkraustymo paslaugomis, mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Tarptautiniuose pervežimuose tai tik vienas iš komponentų, ir ne būtinai didžiausias. Perkraustymo iš Anglijos į Lietuvą kainą sudaro keletas pagrindinių dalių: krovinio tūris (m³) arba svoris, rinkliavos (muitinės ir administracinės), kuro priedai ir, svarbiausia, užimtumo grafikas.

Jei perkraustote biurą, kaina dažniausiai skaičiuojama pagal tūrį, kurį užima jūsų baldai ir dėžės sunkvežimyje. Čia taikomas principas „kiek daugiau vietos užimate, tuo brangiau“. Tačiau yra ir kitų niuansų. Pavyzdžiui, jei jums reikalingas „ekspresinis“ pervežimas, kai sunkvežimis keliauja tiesiogiai į jūsų adresą be sustojjimų (angliškai „direct load“), kaina bus aukštesnė negu dalinio krovinio (angliškai „part load“) atveju. Dalinis krovinys reiškia, kad viename sunkvežimyje vežami kelių klientų daiktai, kas leidžia padalinti išlaidas. Taip pat į kainą įeina darbas Anglijoje (įkėlimas) ir darbas Lietuvoje (iškėlimas, pristatymas į biurą). Nepamirškite ir apie galimas papildomas paslaugas, tokias kaip pakavimo medžiagos (dėžės, burbuliukų plėvelė, klijų juosta), baldų išmontavimas ir montavimas bei speciali technikos (keltuvai) nuoma, jei biuras yra be lifto arba yra sunkiai pasiekiamas.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti perkraustymui iš Anglijos į biurą?

Dokumentų paruošimas yra pusė sėkmės sėkmės. Kaip ekspertas, galiu pasakyti, kad gerai parengti dokumentai sutaupo daugiau laiko nei greitas vairuotojas. Pagrindinis dokumentas yra detalus krovinio sąrašas (inventorizacinis sąrašas arba Packing List). Jis turi būti ne tik tiesiog „kėdės, stalai“ sąrašas. Jame būtina nurodyti: prekės pavadinimą, apytikrį svorį, vertę (jei reikia muitinės), būklę (naudota/nauja) ir, jei įmanoma, serijinius numerius (ypač svarbu biuro technikai).

Kitas svarbus dokumentas – transportavimo sutartis (CMR kvitas), kurią užpildo pervežėjas. Tačiau klientui svarbu turėti parodyti, kad turi teisę pervežti šį turtą. Jei tai yra juridinio asmens (įmonės) perkėlimas, reikia įmonės dokumentų, patvirtinančių veiklą. Jei daiktai yra asmeninės nuosavybės darbuotojo, kuris persikelia gyventi ir dirbti į Lietuvą, gali reikėti T-114 formos (deklaracija dėl asmeninių daiktų, perkeltų į kitą ES šalį, atleidžiamų nuo verytinio mokesčio). Be abejo, reikalingas asmens tapatybės dokumento (pasas arba asmens kodą patvirtinantis dokumentas) kopija. Jei krovinį veža trečioji šalis (logistikos agentūra), reikalingas įgaliojimas.

4. Kaip užtikrinamas jautrios biuro technikos (kompiuteriai, serveriai) saugumas?

Biuro perkraustymas gerokai skiriasi nuo buitinio perkraustymo dėl techninės įrangos vertės ir trapumo. Per daugiau nei 20 metų praktikoje matome, kad kompiuterių, monitorių ir ypač serverių pervežimas reikalauja specialios kompetencijos. Pirmiausia, viskas turi būti atjungta ir, jei įmanoma, supakuota į originalią gamintojo pakuotę. Jei originalios pakuotės nėra (o dažnai po kelerių metų jos dingsta), naudojame specialias, tvirtas ir dėmėtas dėžes, kurios viduje yra užpildytos smėlio tipo putomis arba specialiu kamuoliukų polietilenu.

Labai svarbu neleisti, kad technika judėtų dėžės viduje. Monitoriai ir tamsintieji stiklai ypač pažeidžiami smūgių metu, todėl jie apvyniojami storu burbuliukų popieriumi, o tarp jų įdedamos storos putų plokštės. Serveriai ir didelės spausdintuvai dažnai užtvirtinami ant specialių medinių rėmų arba palečių, kad jie neišslystų transporto metu. Taip pat svarbu atsižvelgti į temperatūrą. Nors sunkvežimiai yra uždaros erdvės, žiemos metu, kai keliuose gali būti šalta, o įrenginiai atšaldyti, juos nedelsiant reikia laikyti šiltoje patalpoje prieš įjungiant, kad išvengtume kondensacijos susidarymo viduje ir trumpojo jungimo. Mūsų komanda visada pasirūpina, kad jautriausia įranga būtų pažymėta kaip „Handle with Care“ (Elgtis atsargiai) ir padėta toje vietoje, kur ji bus mažiausiai paveikta vibracijos.

5. Kiek laiko trunka perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą ir kas gali įtakoti trukmę?

Standartinis perkraustymas iš Anglijos (pvz., iš Londono ar aplinkinių miestų) į Lietuvą trunka nuo 3 iki 7 darbo dienų. Tačiau tai tik vidutiniai duomenys, o realus laikas gali stipriai svyruoti. Jei pasirinksite „dalinių krovinių“ paslaugą, kai mūsų vairuotojas surenka krovinius iš kelių klientų Anglijoje, prieš važiuodamas į Lietuvą gali praeiti 1–2 dienos surinkimo etapas. Patį kelionę į Lietuvą sunkvežimis įveikia per maždaug 24–36 valandas (priklausomai nuo maršruto – per Dover-Calais arba per Eurotunelį).

Didžiausią įtaką trukmei šiuo metu daro ne kelionės atstumas, o muitinės procedūros. Po „Brexit“ sienų kontrolės punktai (ypač Prancūzijoje ir Olandijoje) dažnai užsistringa. Jei dokumentuose yra klaidų arba trūksta kokių nors duomenų, krovinys gali būti sulaikytas dienai ar dviem, kol bus ištaisyta situacija. Taip pat įtakos turi oro sąlygos žiemą, bei paties biuro pasiekiamumas. Jei Lietuvoje reikia gauti specialų leidimą transporto priemonei įvažiuoti į miesto centrą (pvz., Vilniaus senamiestį) arba naudoti keltuvą, tai taip pat gali prailginti galutinį pristatymą. Viską reikia planuoti su atsarga, ypač jei perkraustymas susijęs su verslo nutrūkimu.

6. Ar būtina drausti kroviniį ir kokia yra atsakomybė?

Tai klausimas, dėl kurio dažnai ginčijamasi, tačiau kaip profesionalas visada rekomenduoju draudimą. Pagal tarptautinių vežimų konvenciją (CMR), pervežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ar pažeidimą yra ribota. Dažniausiai ši riba svyruoja apie 8.33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra apie 10–11 eurų). Jei jūsų biuro technikos, baldų ar inventorius vertė yra didesnė, o įvykus avarijai (kas yra reta, bet įmanoma) jūsų turtas bus sugadintas, standartinis atlyginimas nepadengs nuostolių.

Todėl siūlome pasirinkti „Viso rizikos draudimą“ (All Risk insurance). Jis padengia visą krovinio vertę nuo bet kokių rizikų – nuo sunkvežimio užsidegimo iki kritimo įkėlimo metu. Norint gauti draudimą, būtina pateikti tikslią krovinio vertę (paprastai tai naujosios prekės kaina, išskyrus amortizaciją, jei daiktai yra seni). Draudimo kaina paprastai sudaro apie 2–3 % nuo krovinio vertės, tačiau tai nedidelė kaina už ramybę ir garantiją, kad netgi atsitikus nelaimei, jūsų verslas nenukentės finansiniu atžvilgiu. Be draudimo, kelyje iš Anglijos, kur keliai gali būti slygūs, o eismo intensyvumas didelis, likti be apsaugos yra neprotingas verslo sprendimas.

7. Kaip vyksta procesas, jei biuras yra 4 aukšte be lifto, ar yra galimybės tai padaryti?

Tai realus ir dažnas scenarijus, ypatingai senesniuose miestuose. Tokiu atveju standartinis „įkėlimas – iškėlimas“ paslaugos apraše gali neteikti. Mūsų patirtis rodo, kad tokie atvejai reikalauja išankstinio vietos apžiūros arba detalaus aprašymo. Jei Anglijoje ar Lietuvoje biuras yra be lifto, naudojame specialias technikas: nešimo juostas (conveyors) arba mobiliuosius keltuvus (lifts), kurie gali iškelti baldus per langą arba balkoną, jei leidžia architektūra.

Tokios paslaugos kaina yra aukštesnė, nes ji reikalauja ne tik papildomos technikos, bet ir daugiau darbuotojų (paprastai ne 2, o 3–4 vyrus). Jei tikslus adresas ir patalpų ypatumai yra žinomi iš anksto, mes galime suplanuoti maršrutą taip, kad sunkvežimis su keltuvu galėtų statyti tiesiai prie pastato. Jei miesto centre yra ribojamas stovėjimas, reikia organizuoti specialų leidimą (parkavimo bilietą) vietos savivaldybėje. Svarbu tai suplanuoti prieš kelionę, kad vairuotojas nepraleistų brangaus laiko ieškodamas vietos arba gaudamas baudas. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad net ir tokiose sudėtingose vietose perkraustymas vyktų saugiai ir efektyviai.

8. Ar galima pervežti didelius kiekius dokumentų ir archyvą?

Žinoma, tačiau čia taip pat yra saviti niuansai. Dokumentų pervežimas reikalauja ypatingos paslaugos, priešingai nei paprastų dėžių su knygomis. Pirmiausia, dėl saugumo. Jei dokumentai yra konfidencialūs, juos reikia pakuti į užrakstomas dėžes su serijiniais numeriais arba naudoti specialias dokumentų dėžes (archyvo dėžes), kurios turi būti užseglamos. Antra, dėl svorio. Popierius yra labai sunkus. Viena pilna dokumentų dėžė gali svėriti 15–20 kg. Jei jūsų archyve yra šimtai tokių dėžių, jų pernešimas rankomis gali būti ne tik lėtas, bet ir pavojingas darbuotojų sveikatai.

Todėl dideliems dokumentų kiekiams mes naudojame specialias palečių sistemas – dėžės dedamos ant paletės, o tada užtvirtinamos ir perkeliamos su šaklių keltuvu. Tai gerokai pagreitina procesą ir sumažina fizinę apkrovą. Taip pat svarbu atsižvelgti į galimą dokumentų vertę. Jei tai yra originaliai sutartys arba pažymos, kurių negalima atkurti, rekomenduojama pasirinkti seifą pervežimui arba bendra juos su kita, labai vertinga įranga, užtikrinant didesnę apsaugą. Muitinėje dokumentai paprastai nekelia didelių problemų, jei tai nėra pinigų ar vertybinių popierių.

9. Kas nutinka, jei dėl klaidų dokumentuose krovinys užstringa muitinėje?

Tai blogiausias scenarijus, kurį stengiamės išvengti, tačiau reikia žinoti, kaip veikia šis procesas. Jei muitinės pareigūnai aptinka neatitikimus (pvz., deklaravote naudotus baldus, o jie atrodo kaip nauji, arba nurodėte neteisingą HS kodą), jie gali sulaikyti krovinį tol, kol situacija bus išaiškinta. Pirmasis žingsnis – mūsų brokeris (muitinės agentas) susisiekti su klientu ir paprašyti papildomos informacijos arba koreguoti deklaraciją.

Svarbu suprasti, kad muitinės sulaikymas kainuoja. Uostai ir terminalai taiko mokesčius už krovinių laikymą (storage charges), kurie gali būti gana aukšti (pavyzdžiui, 50–100 eurų per dieną ir daugiau, priklausomai nuo krovinio dydžio). Jei klaida didelė, gali būti paskirtas baudas mokestis. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad dokumentai būtų patikrinti dar prieš išvykstant iš Anglijos. Darbas su patikimu partneriu, kuris turi savo brokerius abi pusėse (Anglijoje ir Lietuvoje), leidžia išvengti šių problemų. Jei klaida įvyksta, mes imamės visų priemonių ją spręsti, tačiau kliento bendradarbiavimas ir greitas reakcijavimas yra būtinas siekiant sumažinti nuostolius.

*10. Kodėl verta rinktis profesionalią kompaniją, o ne „pigų“ vairuotoją iš skelbimų?