Patogus transportas iš Didžiosios Britanijos – reguliarūs reisai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, turi galimybę stebėti, kaip keičiasi logistikos žemėlapis. Vienas įdomiausių ir kartais sudėtingiausių maršrutų visada buvo ryšiai tarp kontinentinės Europos ir Didžiosios Britanijos. Nuo pat „Breksito“ įvykdymo šis maršrutas tapo dar daugiau reikalaujantis dėmesio, tačiau vienas dalykas išlieka pastovus: poreikis patogiam ir greitam transportui. Nesvarbu, ar tai verslo klientas, užsakantis didelę partiją prekių iš Anglijos sandėlių, ar asmuo, norintis parsivežti asmeninius daiktus po gyvenimo užsienyje, visi ieško to paties – saugumo ir prognozuojamumo.

Reguliarūs reisai (angliškai vadinami regular lines arba part loads) šiame kontekste yra ne tiesiog paslauga, o visiškai naujas kokybės standartas. Tai sistema, kuri veikia kaip greitasis traukinys – jis turi tvarkaraštį, žinomą maršrutą ir nustatytus standartus. Šiame straipsnyje aš, kaip ilgus metus šioje srityje dirbantis specialistas, papasakosiu, kodėl verta rinktis būtent reguliarius reisus, kaip vyksta procesas ir ką turėtumėte žinoti, norėdami, kad Jūsų siunta iš Didžiosios Britanijos pasiektų Lietuvą be nereikalingų nerimų.

Šiuo metu rinka pasižymi dideliu konkurencingu, o tai klientui naudinga – kainos krenta, o kokybė auga. Tačiau paslapčia laikosi ir pavojus – pigi kaina visada nereiškia kokybiškos paslaugos, ypač kai kalbama apie pervežimus per Lamanšą. Todėl labai svarbu suprasti mechanizmą. Reguliarūs reisai leidžia sumažinti išlaidas, dalijant krovininio automobilio talpą tarp kelių užsakovų, tačiau tuo pačiu išlaikant profesionalų požiūrį į kiekvieną siuntą. Tai yra tas aukso vidurkis tarp brangaus „expedited“ (skubaus) pervežimo ir ilgo laukimo grupinio krovinio (groupage).

Šiuo straipsniu siekiu ne tik reklamuoti paslaugą, bet ir išmokyti skaitytoją. Suprasdami, kaip veikia ši sistema, Jūs galėsite geriau planuoti savo veiklą, išvengti nereikalingų muitinės rūpesčių ir pasirinkti patikimą partnerį. Logistika – tai ne tik vairuotojai ir sunkvežimiai, tai sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro dokumentai, muitinės procedūros, laiko zonų skirtumai ir žmogiškasis faktorius.

Toliau pateikiame išsamią informaciją, suskirstytą į dažniausiai užduodamus klausimus, kad Jūsų kelionė į pasaulį tarptautinių pervežimų būtų kuo sklandesnė.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas yra reguliarūs reisai ir kaip jie skiriasi nuo įprastų pervežimų?

Reguliarūs reisai – tai tai, ką mes pramonėje vadiname sisteminiu sprendimu. Įsivaizduokite autobusą, kuris važiuoja iš Vilniaus į Londoną ir atgal pagal griežtą tvarkaraštį, pavyzdžiui, du kartus per savaitę. Skirtumas tas, kad vietoj keleivių vežame krovinius. Esu dirbęs su įvairiomis logistikos modeliais, ir galiu teigti, kad reguliarūs reisai yra stabiliausias variantas.

Kai užsakote įprastą „vienkartinį“ pervežimą, vairuotojas dažnai renkasi krovinius atsitiktinai, bandydamas užpildyti sunkvežimį, kad važiuotų tuščias maršrą. Tai gali vėluoti, nes laukiama, kol užpildomas pilnas sunkvežimis. Reguliarių reisų atveju, sunkvežimis išvažiuoja nustatytu laiku, nepaisant to, ar jis pilnas, ar ne. Tai reiškia, kad Jūsų siunta niekada neišliks terminalo angare laukiant kitų partnerių. Mūsų patirtis rodo, kad tokio modelio efektyvumas leidžia klientams tiksliai planuoti savo atsargų papildymą ar asmeninių daiktų atvežimą. Be to, šie reisai dažniausiai yra orientuoti į dalinius krovinius (LTL – Less than Truckload), todėl tai idealu tiems, kurie turi mažesnes siuntas, bet nori didelės kompanijos paslaugų kokybės.

2. Kiek laiko trunka krovinio gabenimas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra vienas skaičius. Esu matęs, kaip klientams promise‘inama 24 valandų pristatymas, o realiai tai trunka savaitę. Būkime realūs. Atstumas nuo, pavyzdžiui, Londono ar Mančesterio iki Vilniaus yra apie 2000–2500 kilometrų viena kryptimi. Tačiau didžiausia kliūtis nėra kelias, o Lamanšo sąsiauris.

Standartinis reguliarių reisų trukmė yra nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo krovinio priėmimo dienos. Kodėl tiek ilgai? Procesas atrodo taip: pirmą dieną surenkame krovinius Didžiojoje Britanijoje (jei tai ne išankstinis atsiėmimas), vairuotojas važiuoja į uostą (Dover, Folkestone arba Immingham), laukia keltų arba Eurotunelio vietos, perplaukia sąsiaurį (pats keltų perplaukimas trunka apie 1,5–2 valandas, tačiau įsiskverbimas į uostą gali užtrukti valandas), vėliau važiuoja per Belgiją, Olandiją arba Vokietiją (priklausomai nuo maršruto optimizacijos) ir galiausiai atvyksta į Lietuvą.

Jei krovinys yra skubus, galime pasiūlyti „Express“ variantą, kai vairuotojas važiuoja be sustojimų (išskyrus privalomus poilsio laikus), tačiau tai kainuoja gerokai brangiau. Mano patirtis sako, kad 4 dienų laukimas yra sveikas kompromisas tarp kainos ir greičio. Verta prisiminti, kad šie terminai yra darbo dienos, taigi, jei siunčiate ketvirtadienį, tikėkitės jos antradienį arba trečiadienį. Penktadienis yra „pavojingiausia“ savaitės diena, nes uodų laukimas gali prailgti iki pirmadienio.

3. Kaip „Breksitas“ paveikė krovinių gabenimą iš JK ir ką tai reiškia man?

Kaip žmogus, kuris pervežimus dirba nuo tada, kai Didžioji Britanija buvo ES narė, galiu pasakyti, kad „Breksitas“ sukrėtė visus fundamentus. Anksčiau pervežimas iš Anglijos į Lietuvą buvo beveik tas pats, kas pervežimas iš Lenkijos – nereikėjo muitinės. Dabar situacija pasikeitė 180 laipsnių.

Dabar kiekviena siunta, kuri keliauja iš JK į ES (ir atvirkščiai), turi praeti eksporto ir importo muitinės procedūras. Tai reiškia, kad teisingai užpildyti transporto dokumentai (CMR), komercinės sąskaitos ir, svarbiausia, prekių deklaracijos yra būtinos. Jei dokumentai bus neteisingi, krovinys gali būti uždelstas uoste arba prieš Lietuvos sieną.

Reguliarūs reisai šiuo atveju yra ypatingai naudingi, nes mes, kaip pervežėjai, imamės komunikacijos su muitinės brokeriais. Mūsų klientams nereikia ieškoti brokerio Anglijoje ar Lietuvoje – mes tai darome per savo partnerius. Svarbu prisimti apie EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification). Jei Jūsų įmonė jo neturi, siuntos išsiųsti negalėssite. Asmeninėms siuntoms taip pat reikalingas asmens kodas deklaravimui. Nors šie formalumai atrodo sudėvingi, sužinojus mechanizmą, tampa rutina. Pagrindinis dalykas – nuoširdumas ir dokumentų tikslumas. Vienas klaidingas prekės kodas (HS code) gali sukelti didelių nerimų.

4. Kokias prekes galima vežti reguliariais reisais? Ar yra apribojimų?

Dauguma klientų mano, kad sunkvežimiu galima vežti viską, tačiau tai netiesa. Per savo dvidešimt metų karjerą mačiau viską: nuo šaldytų kriaušių iki indukco krosnelių ir netgi gyvūnų. Reguliarūs reisai yra daugiausia orientuoti į sausas (dry) prekes, t. y. tas, kurios nereikalauja specialios temperatūros.

Dažniausiai vežame: * Parduotuvės prekes (Shop goods): Drabužiai, avalynė, aksesuarai, kosmetika iš „Amazon“, „eBay“ arba didmeninių tiekėjų. * Statybinės medžiagos: Pakuotos plytos, grindys, vonios kambario komplektai, santechnika. * Baldai ir interjero detalės: Labai populiari kategorija tarp tų, kurie remontuoja namus. * Technika: Buitinė technika, kompiuteriai, dalys. * Asmeniniai daiktai: Kai žmonės grįžta iš gyvenimo Anglijoje ir parsiveža dalį buities.

Kas neįeina į standartinį reguliaraus reiso sąrašą? * Pavojingos krovos (ADR): Sprogmenys, degios medžiagos, aerozoliai (dideliais kiekiais). Tam reikalingi specialūs sertifikuoti vairuotojai. * Maisto produktai (gyvūninės kilmės): Jei tai uždarai pakuota prekė parduotuvei, tai galima, tačiau jei tai mėsa ar sūris iš ūkio, reikalingas veterinarinis certifikatas, o tai reguliariuose reisuose daroma retai ir tik išankstinis susitarimu. * Kraujas, vaistai ir kitos specialios prekės: Reikalauja leidimų.

Jei abejojate dėl savo krovinio, visada geriau paklausti iš anksto. Geriau praleisti 5 minutes telefonu, nei stovėti prie sienos su uždraustu kroviniu.

5. Kaip apskaičiuojama kaina? Ar moku už visą sunkvežimį, jei turiu tik keliasdešimt dėžių?

Tai vienas įdomiausių dalykų logistikoje. Reguliarūs reisai veikia pagal dalinio krovinio (LTL) principą. Jūs nemokate už visą sunkvežimį (FCL – Full Container Load/Truck Load), jei Jūsų krovinys užima tik 1 ar 2 vietos (pallet spaces). Jums mokama tik už užimamą vietą.

Kaip tai apskaičiuojame? Pagrindiniai kriterijai yra: 1. Tūris (m³): Kiek vietos krovinys užima sunkvežimyje. 2. Svoris (kg): Ar krovinys yra labai sunkus (pvz., metalo laužas, akmuos). Jei svoris viršija tam tikrą ribą vienam metrui kubini, kaina gali būti skaičiuojama pagal svorį. 3. Krovinio tipas: Ar jis sudėtas ant paletės, ar tai „loose cargo“ (išbarstyti daiktai). Ant paletės pasidėti daiktai pigiau, nes juos lengviau krauti su šakėmis.

Pavyzdžiui, jei vežate 2 „EUR“ paletes, kurios yra standartinio dydžio (120x80cm), mokate už 2 paletės vietas. Visą likusią vietą užpildo kiti klientų kroviniai. Tai leidžia sumažinti Jūsų išlaidas kelis kartus, palyginti su individualiu užsakymu. Be to, kaina įeina kuro priedas, ir dažnai muitinės brokerio paslaugos (tiksliau, deklaravimo mokestis, nors PVM mokate tiesiogiai muitinei). Visada prašykite išsamią sąskaitą, kad matytumėte, ką už what mokate.

6. Kaip turiu būti supakuoti mano daiktai? Ar galiu tiesiog paduoti dėžes?

Kiekvienas ekspertas Jums pasakys: „Geras pakavimas – tai pusė sėkmės“. Per 20 metų mačiau daugybę sugadintų krovinių, ne todėl, kad vairuotojas važiavo blogai, o todėl, kad klientas padėjo stiklinę vazą į minkštą dėžę be užpildo.

Jei siunčiate prekes reguliariais reisais, rekomenduojama: * Paletės: Geriausia, jei krovinys yra surinktas ant paletės ir apvyniotas plastikine juosta (stretch film). Tai apsaugo nuo drėgmės, dulkių ir išsibarstymo. * Dėžės: Jei vežate dėžės (be paletės), jos turi būti tvirtos, gerai užklijuotos. Rekomenduojama dėžes sujungti tarpusavyje juosta, kad susidarytų vienas blokas. * Etiketės: Kiekvieno dėžės ar paletės turi būti etiketės su Jūsų vardu, telefono numeriu ir pristatymo adresu. Tai būtina, nes atvykus į sandėlį Lietuvoje, operatorius turi greitai identifikuoti, kieno tai yra.

Kai įsivaizduojate kelią, kurį atlieka krovinys – jis keliauja vėduojamame sunkvežimyje, būna pakrautas ir iškraunamas kelis kartus (Anglijoje ir Lietuvoje), guli šalia kitų sunkių krovinių. Todėl pakavimas turi atlaikyti vibraciją ir spaudimą. Netaisyklingai supakuota siunta ne tik gali sugesti, bet ir gali apgadinti kitą kliento krovinį, o už tai gali būti atsakomybė.

7. Ar mano siunta yra apdrausta? Kas atsitinka, jei ji dingsta ar sugenda?

Draudimas logistikoje yra jautra tema. Pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR konvencija), pervežėjas yra atsakingas už krovinį, tačiau atsakomybės ribos yra griežtai apibrėžtos ir dažnai būna žemos. Standartinė atsakomybė yra apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo rights) vienam kilogramui (paprastai tai svyruoja aplink 10-11 eurų).

Ką tai reiškia praktiškai? Jei Jūsų dingsta arba sugenda paletė su kompiuteriais, verta 5000 eurų, o svorio turi 300 kg, standartinė kompensacija gali siekti tik apie 3000-3500 eurų. Nors tai nėra mažai, visgi ne visada padengia pilną nuostolį.

Todėl visada rekomenduoju savo klientams pasidomėti papildomu draudimu. Dauguma patikimų pervežimo kompanijų (ir mūsų taip pat) siūlo galimybę įsigyti „All Risk“ draudimą už nedidelį priedą prie galutinės kainos (pavyzdžiui, 0,3–0,5% nuo krovinio vertės). Tai investicija į ramybę. Jei krovinys pasiekia beveik 100% vertės, Jums nereikės bylinėtis ir įrodinėti, kad vairuotojas buvo kaltas. Verta paminėti, kad draudimas nedengia pakavimo trūkumų – jei dėžės suiro dėl blogo klijų kokybės, draudimo kompanija gali atmesti pretenziją.

8. Ar galima sekti savo krovinio kelią realiu laiku?

Technologijos per 20 metų pakito iš esmės. Anksčiau tekdavo skambinti vairuotojui arba dispeteriui ir klausti: „Kur jis dabar?“. Dabar GPS stebėjimas yra standartas.

Dirbant su reguliariais reisais, Jūs dažniausiai gaunate nuorodą (link) arba galimybę stebėti krovinią per svetainę. Matote, kai vairuotojas išvyksta iš Anglijos, kai perkyla Lamanšą, kai atvyksta į tarpinį sandėlį (jei toks yra) ir kai išvyksta iš Lietuvos sandėlio pristatymui.

Tačiau svarbu suprasti, kad „realus laikas“ gali turėti nedidelį vėlavimą (pavyzdžiui, 15-30 minučių). Be to, jei krovinys yra kompleksinis (surinktas iš keleto dalių), sistema gali rodyti, kad jis yra „sandėlyje“, kol surenkama visa siunta. Nors stebėjimas suteikia psichologinio ramumo, rekomenduoju nebesitikėti, kad krovinys pajudės minutę po to, kai pateikėte užsakymą. Surinkimo ir pakavimo procesas Lietuvoje ir Anglijoje užima 1-2 darbo dienas prieš išvykimą. Profesionalus ekspertas visada primins, kad stebėjimas – tai įrankis, o ne tiesioginis įsikišimas į vairuotojo darbą.

9. Kas vyksta tada, kai krovinys atvyksta į Lietuvą? Ar pristatote į namus?

Vienas didžiausių privalumų, dėl ko klientai renkasi mus, yra „Door-to-Door“ (nuo durų iki durų) paslauga. Reguliarūs reisai paprastai baigiasi mūsų sandėlyje Vilniuje (arba kitame didmiestyje), tačiau mes turime platų kurjerių tinklą, kuris gali pristatyti siuntą tiesiai į Jūsų namus, įmonę ar statybos aikštelę.

Procesas atrodo taip: 1. Sunkvežimis atvyksta į sandėlį. 2. Krovinys iškraunamas ir patikrinamas (ar nėra pažeidimų). 3. Jei užsakėte pristatymą, krovinys perkeliamas į mažesnę transporto priemonę (prikabintąją arba furgoną). 4.