Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai – kas pasikeitė ir ką reikia žinoti

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus. O gal ir dvidešimt ketverius? Kažkas ten susimaišė per tą laiką, bet viena žinau tikrai – Anglija nebe ta pati, ką buvo prieš „Brexitą“. Anksčiau užsukti į Londoną ar Mančesterį buvo tas pats, kas važiuoti į Varšuvą ar Rygą – tik pasą pasiimk. Dabar? Dabar tai visai kita opera. Klientai visada nori, kad Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai atkeliautų, tačiau mažai kas supranta, ką tas „greitai“ reiškia, kai už kalno gula šimtai sunkvežimių ir muitinės pareigūnai tikrina kiekvieną dėžutę su sūriu. Ne, ne visada taip blogai, bet pasitaiko. Tiesiog reikia žinoti, kur yra pavojingiausi vietos ir kaip jų išvengti, neišsižiaugiant galvos.

Bendravau su tūkstančiais žmonių, kurie siuntė dovanas sūnui, dukrai ar seneliams, ir dažniausiai viskas susiveda į tą patį – dokumentai. Be jų niekur neisiaisi. Net jei tu nori nusiųsti tik vieną dėžutę sausainių. Taigi, štai trumpas (ir šiek tiek chaotic) vadovas, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių gražių marketininkų žodžių. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai yra įmanomi, tik reikia kantrybės.

Buitiniai siuntiniai ir dovanos – kas išvis galima?

Ar galiu nusiųsti maisto produktus, pvz., keptą duoną ar dešras?

Taip, galima, bet yra didelis „BET“. Anglijoj taisyklės dėl maisto labai griežtos, ypač jei tai mėsos produktai ar pienas. Jei siunti sausą keptą duoną, tai dažniausiai praeina be problemų, jei ji pakluota ir nedrėgna. O su dešromis ar kiauliena... praeina kartą iš dešimties. Esu matęs, kaip vairuotojas praras valandas pasienio punkte, nes klientas užpyldė dėžutę lietuviška dešra, o muitininkai tiesiog išmetė į šiukšliadėžę. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai gali tapti lėti, jei teks aiškintis dėl vienos rūkytos dešros. Geriau nejuokinti likimo ir siųsti tai, kas neperishą, arba tikrai gerai užpakuoti ir deklaruoti.

O jei aš noriu nusiųsti vaistus nuo galvos skausmo ar vitaminus?

Čia tikrai reikia būti atsargiam. Jei tai paprasti vitaminai iš vaistinės, be recepto, tai dažniausiai praeina, jei pakuotė nėra atidaryta. Bet jei tai stipresni vaistai arba tokie, kurių Anglijoje laikomi narkotikais (net ir mums tai atrodo keista), gali būti didelių bėdų. Vieną kartą buvo situacija, kai motina išsiuntė sūnui vaistus, kurie jau nebegaliojo, o muitinė juos sustabdė. Vėliau teko ilgai aiškinti, kad tai ne prekyba, o asmeninis naudojimas. Geriau pasidomėti, ar tas vaistas yra leidžiamas Jungtinėje Karalystėje, prieš tai kažką veikiant.

Ar galiu įdėti elektroniką, pvz., naudotą telefoną ar planšetę?

Galima, bet čia jau prasideda mokesčių istorija. Jei daiktas naudotas ir atrodo naudotas (turi įbrėžimų, seną dėžutę), dažniausiai praeina kaip asmeninis daiktas. Jei siunti naują iPhone dėžutėje, o gavėjas jį gaus dovanų, gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai tampa brangesni, jei gavėjas turs eiti į paštą mokėti 20-30 svarų už mokestį. Siuntimo kaina padidėja dvigubai. Taigi, jei galima, nerašyk, kad tai „naujas telefonas“, tiesiog „naudotas asmeninis daiktas“.

Kaip geriausia supakuoti lėlę ar brangų daiktą, kad nesulūžtų?

O čia yra klasika. Žmonės dažnai įdeda šampano butelį į dėžę su viena popieriaus lapeliu ir stebisi, kad jis atėjo sulūžęs. Reikia vyniojamo popieriaus, putplasčio, burbuliukų. Kiekvienas daiktas turi džiūvėtėlių. Jei siunti lėlę, užpilk dėžę smėlio? Ne, smėlio ne, tai per daug. Bet užpilk knygų ar drabužių, kad nesusidarytų tuštumų. Vieną kartą gavau skambutį, kad klientas atsiuntė vaikišką vežimėlį be jokios apsaugos, jis tiesiog „barstėsi“ sunkvežimyje. Nustebau, kad jis atėjo vienas.

Ar galima siųsti gėles ar gyvas augalus?

Gėlės – tai sudėtinga. Jei tai kertamos gėlės, turi būti specialios sertifikatos (fitosanitariniai), kitaip jos bus sunaikintos pasienyje. Gyvi augalai su šaknimis? Tikrai ne, nebent turi visus dokumentus. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai su augalais yra labai pavojingi variantas, nes muitinė bijo kenkėjų. Geriau nusipirkti gėlių čia, Londone, ir užsakyti pristatymą vietinei floristei. Naudingsiau ir pigiau, nei bandyti keliauti per kanalą su rožių puokšte be dokumentų.

Dokumentai, muitinė ir biurokratinis chaosas

Kas tas CN22 ar CN23 lapelis ir kur jį gauti?

Tai pagrindas. Be šio lapelio siunta neiškeliaus iš Lietuvos arba nepraeis Anglijoje. CN22 yra mažoms siuntoms (iki 2 kg), CN23 – didesnėms. Juos reikia užpildyti internetu, kai užsisaki kurjerį, arba parašyti ranka, jei nešini į paštą (nors dabar viskas eina per internetą). Ten reikia tiksliai parašyti, kas yra dėžėje, kokia vertė ir svoris. Jei parašysi „dovana“ ir nenurodysi vertės, siuntos neišveš. Buvau matęs, kaip žmonės rašo „asmeniniai daiktai“ ir įdeda penkis naujus drabužius su etiketėmis. Tai nedir taip.

Kas yra EORI kodas ir ar jis reikalingas paprastam žmogui?

Paprastam žmogui, siunčiančiam dovaną mamai, EORI kodas dažniausiai nereikalingas, jei vertė maža (iki 135 svarų). Tačiau jei siunti dalykus, kurie yra verslo pobūdžio, arba daug daugiau, gali tekti jį turėti. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai gali užstringti, jei gavėjas neturės EORI, o siunta bus „įtarinėjama“. Sakyčiau, paprastiems atvejams nereikia jo gąsdinti, bet jei jau esi verslininkas ir siunti prekes, tai privalomas dalykas.

Kas nutinka, jei pamirščiau įdėti kvitą ar sąskaitą?

Tai blogai. Muitinė gali nustatyti savo vertę. Ir dažniausiai ji nustato vertę kur kas didesnę, nei tikroji. Pavyzdžiui, siunti seną striukę, kurią nusipirkai už 10 eurų, o muitinė mano, kad ji verta 50. Tada mokestis skaičiuojamas nuo 50. Be to, be kvito gali būti pristabdyta patikrinimui. Rekomenduoju visada dėti kopiją į dėžutę (išorę) arba prisegti prie dokumentų elektroniniu būdu. Geriau per daug dokumentų, nei per mažai.

Ar galiu tiesiog parašyti, kad vertė 1 svaras, kad nemokėčiau mokesčių?

Negalima. Tai vadinama apgaulingu deklaravimu. Jei muitinė užkabins dėžę, kurioje rašo „1 svaras“, o viduje yra naujas „PlayStation“, gausi didelę baudą. Be to, tą dėžę gali tiesiog konfiskuoti. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai netaps greitesni, jei teks eiti į teismus arba mokėti baudas. Būk sąžiningas, bent jau su dokumentais. Niekas nenori problemų dėl penkių svarų taupymo.

Kodėl mane prašo gavėjo telefono numerio ir adreso?

Kurjeris turi kur pristatyti, ar ne? Be to, jei kyla problemų su muitine, jie turi su kuo susisiekti. Jei parašysi neteisingą adresą, siunta važiuos atgal (tai vadinama „return“). O tai kainuos brangiai – abi kryptys. Kartais klientai sako: „palikkite pašto dėžutėje“, tačiau į Angliją siunčiant tarptautiniu būdu, dažniausiai reikalingas pasirašymas ir asmens kodas (jei tai didesnė siunta). Nerašyk melagingų duomenų, tikrai nenusipirksi.

Pristatymo terminai ir maršrutai – kada tikėtis siuntos?

Kiek laiko užtrunka siuntimas iš Lietuvos į Londoną?

Standartiškai, jei viskas tvarkinga su dokumentais, tai trunka apie 3–5 darbo dienas. Tačiau Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai gali atkeliauti ir per 2 dienas, jei tai ekspresinis reisas, arba užtrukti savaitę, jei yra užstrigimas Doverio uoste. Ten eilės gali būti milžiniškos, ypač atostogų metu arba, kai kyla protestai. Taip, ten dažnai protestuoja vairuotojai. Vieną kartą stovėjome 12 valandų, tik kad išvažiuotume iš keltų.

O į Škotiją ar Velsą (pvz., Glazgą, Edinburgą) trunka ilgiau?

Šiek tiek ilgiau, tačiau ne dramatiškai. Paprastai +1 arba +2 dienos prie Londono termino. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai į Škotiją keliauja ta pačia logistika, tik vėliau išskirstomi. Jei reikia labai greitai, geriau siųsti į centrą, o ne į tolimus kaimus. Ten kurjeriai važiuoja retiau.

Ar galima pristatyti šeštadienį ar sekmadienį Anglijoje?

Sunki užduotis. Didesnės kompanijos, kaip „DPD“ ar „UPS“, gali tai padaryti už papildomą mokestį, bet ne visada. Mažesnių vežėjų darbo laikas yra įprastas – pirmadienis-penktadienis. Jei užsisakysi express pristatymą į sekmadienį, tai kainaus kaip nupirkti bilietą lėktuvu (beveik). Geriau nenukrypti nuo realybės – laukk iki pirmadienio.

Kas daro, jei siunta „užstrigo“ tarpinėje stotyje?

Tai įvyksta. Tada sistema rodo „in transit“, bet niekas nejuda. Reikia skambinti mums arba kurjeriui. Kartais tai tiesiog logistinė klaida – dėžė nukrito į kampą ir uždengta kita krove. Kartais trūksta dokumento. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai gali užstringti tokiose banaliuose vietose kaip Sandwell arba East Midlands. Ten yra didžiuliai sandėliai, kur darbuotojai ne visada susiranda laiko paieškoti vienos dėžės. Reikia kantrybės ir skambinimo.

Ar tikrai veikia sekimas numeriu?

Taip, bet ne realiu laiku. Kartą sistema rodo, kad siunta „išsiųsta“, o ji dar tik mūsų sandėlyje Vilniuje stovi. Informacija atnaujinima naktį. Taigi, jei ryte užsiuntei ir vakare žiūri, kad ji ne juda, nebegėda. Ji pradės judėti, kai bus įkelta į sunkvežimį. O tas sunkvežimis išvažiuoja paprastai vakare.

Kainos, mokesčiai ir pinigai

Kiek vidutiniškai kainuoja siųsti 5 kg dėžę į Angliją?

Kainos svyruoja. Priklauso nuo to, ar tai „kurry“ (kurjeris atsiima), ar tu pats atnešei į terminalą. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai 5 kg gali kainuoti nuo 30 iki 60 eurų. Jei nori garantuoto greičio, žiūrėk į 50-60 eurų zoną. Jei laiko nėra, gali rasti pigiau, bet tada gali tekti savaitę laukti. Kainos taip pat priklauso nuo degalų kainos, o dabar jos... na, žinot, kokios.

Kodėl kaina pasikeitė per naktį?

Degalai, Brexit, infliacija. Kartą paėmėme už 20 eurų, po savaitės jau reikia 25. Logistika – tai gyvas organizmas. Mes nebegalime laikytis senų kainų sąrašų. Taip pat įtakoja ir sezoniškumas – prieš Kalėdas kainos šuoliais aukštyn. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai tampa auksiniai gruodžio mėnesį. Geriau siųsti lapkričio viduryje.

Ar gavėjas turi mokėti kažką atsiimdamas siuntą?

Jei siuntos vertė viršija 135 svarų (arba 15 svarų dovanoms, nors čia taisyklės keičiasi, patikrinkit dabartines), taip. Jis turi sumokėti PVM (20%) ir muito mokestį. Be to, kurjeris (pvz., „Royal Mail“ ar „Parcelforce“) pasiims „handling fee“ – tai jų mokestis už muitinės tvarkymą. Tai gali būti 10–15 svarų. Taigi, jei siunti brangų daiktą, įspėk gavėją, kad jam teks išleisti pinigų.

Ar galima apmokėti siuntą gavėjo sąskaita?

Taip, dauguma kurjerių sistemų leidžia pasirinkti „recipient pays“ (moka gavėjas). Tačiau jei jis atsisako priimti siuntą arba jo nėra namuose, siunta grįžta atgal. O tu kaip siuntėjas tada moki už grąžinimą. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai gali tapti tavo nuostoliu, jei gavėjas neatsiliepia. Geriau patikrinti duomenis du kartus.

Kas daryti, jei pamačiau klaidą sąskaitoje?

Skambink iš karto. Kol siunta nepaliko sandėlio, galime viską pataisyti. Jei ji jau važiuoja kelyje, bus sunkiau. Kartais galima pakeisti gavėjo adresą jau esant Anglijoje, bet tai kainuoja brangiai – „amendment fee“. Geriau neišleisti tų pinigų ir iš karto užpildyti duomenis teisingai.

Bėdos, nesusipratimai ir gyvenimas

Kas nutinka, jei vairuotojas negali paskambinti gavėjui?

Siunta važiuoja atgal. Tai dažniausia problema. Anglijoje dauguma namų turi tik durų skambučius, kurie neveikia be vietinio simo. Mūsų vairuotojai turi lietuviškus ar lenkiškus numerius. Jei gavėjas neatsiliepia į SMS arba nepasirodo duryse, laikome, kad jis jo nebeprisireikalauja. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai pasidaro lėti, kai reikia organizuoti grąžinimą. Prašome gavėjo stebėti sekimą ir būti namie.

Ar dažnai dingsta siuntos?

Statistiškai – labai retai. Viskas yra sekama. Bet pasitaiko, kad dėžė nuplyšta, etiketė nukrenta, ir tada ji lieka neapažišta „lost and found“ sandėlyje. Vieną kartą radome dėžę po mėnesio, ji stovėjo šalia vieno „Ford Transit“ variklio. Jei etiketė prilipinta tvirtai (ir ant viršaus, ir ant šono), tikėtinos problemos mažiau.

Kas daryti, jei atėjo sulūžęs stiklas arba indai?

Reikia nedelsiant fotografuoti (ir dėžutės išorę, ir vidų), ir pildyti pretenziją (claim). Jei dėžė atrodo, kad ją peršoko sunkvežimis, mes prisiimame atsakomybę (jei buvo apdrausta). Bet jei tu įdėjai stiklinį vazą į dėžę be putplasčio, tai tavo kaltė. Draudimas nedengs blogo pakavimo. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai turi būti supakuoti taip, kad ištvertų kritimą nuo metro aukščio. Tai standartas.

Ar galiu siųsti alkoholį (degtinę, vyną)?

Oficialiai – ne, jei tai nėra prekybinis siuntimas su licencija. Asmeniniam naudojimui siųsti alkoholį per kurjerius yra draudžiama daugumoje taisyklių. Žmonės bando bandyti, įrėžia į vidų tarp drabužių, bet jei sulaus, gausi baudą arba bus išmesta. Geriau nepykti ant vairotojo, kad jis atidėjo tavo dėžę su „Stumbrą“ viduje. Jis tiesiog vykdo taisykles.

Ar verta rinktis pigų siuntėją iš skelbimų (Facebook ir pan.)?

Čia tikrai reikia būti atsargiam. Pasitaiko „kišenių“ vežėjų, kurie paima pinigus, važiuoja, o paskui dingsta. Arba paima 10 dėžių, atiduoda 9, o sako, kad vienos nebuvo. Dirbu su didelėmis kompanijomis, nors jos ir brangesnes, bet bent jau turi kur kreiptis. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai su pažįstamu vairuotoju „autostopu“ gali baigtis tuo, kad tavo drabužiai keliaus po visą Europą ieškodami savininko. Geriau mokėti šiek tiek daugiau už saugumą.

O jei aš noriu siųsti dokumentus, o ne dėžę?

Dokumentus galima siųsti kaip vokišką laišką (envelope). Tai pigiau ir greičiau. Jie nekelia per sunkias kroveles. Tokios siuntos dažniausiai praeina be muitinės patikrinimo, nebent tai yra juridiniai dokumentai su didžia verte. Bet paprasti laiškai ar sutartys keliauja labai gerai.

Kodėl kurjeris neįleido man dėžės į mašiną, ji atrodo maža?

Kurjeriai turi matavimo kriterijus. Jei tavo dėžė 61 cm ilgio (t.y., viršija 60 cm), ji jau laikoma didelio gabarito (XL). Tai kainos dvigubai. Kartai žmonės įsisuka į didžiules dėžes po kelių drabužių. Geriau paimti dvi mažas dėžes, nei vieną milžinišką. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai – tai apie optimizavimą, o ne apie tai, kaip viską sutalpinti į vieną krepšį.

Ar teko matyti kažką keisto, kas keliavo?

O, ką tik aš nemačiau. Buvo atvejis, kai žmogus bandė siųsti... šuniuką. Taip, gyvūną. Dėžėje su kvėpuojančiomis angomis. Sėkmės, kad sandėlyje girdėjomas lojimas. Tai neleidžiama absoliučiai. Gyvūnus veža tik specialios kompanijos. Ne bandykite to daryti, tai nehumaniška ir neteisėta. (Nors esu girdėjęs, kad kąką kartą prasibrauna, bet rizika per didelė).

Kas daryti, jei gavėjo adresas yra „priešais mokyklą, prie seno ąžuolo“?

Anglijoje adresas turi būti tikslus: house number, street name, postcode. Be „pašto kodo“ (postcode) niekas neišveš. Tas „prie ąžuolo“ nieko nereiškia vairuotojui, kuris atvažiavo iš Lietuvos ir nieko nežino apie tą vietą. Jei neturi tikslaus adreso, siuntos neimsime. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai negali būti pristatyti pagal aprašymus.

Ar galima siųsti raktus (nuo namo, automobilio)?

Taip, tai labai dažna paslauga. Raktai turi būti tvirtai supakuoti, kad nejudėtų ir nebarstytųsi (dėl to jie gali dingti arba sugadinti kitą siuntą). Geriausia juos įdėti į mažą dėžutę arba voku su tvirta kartona viduje. Paprastai tokios siuntos keliauja gerai, nebent kas nors pamato, kad tai raktai, ir nuspręs „pasiimti“ (bet tai retai, sandėliai su kameromis).

Kaip elgtis, jei siunta atėjo, bet gavėjas sako, kad jo neūžsisakė?

Tai būna įdomiausios situacijos. Paprastai tai reiškia, kad jo draugas ar šeimos narys (pvz., buvusi žmona) užsisakė jam dovaną arba ketina jį nustebinti. Mes negalime atiduoti siuntos trečiajam asmeniui be patvirtinimo, jei tai nebuvo nurodyta. Kartais teks laukti, kol gavėjas pats susisieks su mumis.

Ar reikia drausti siuntą?

Manau, kad verta, jei vertė viršija 100 eurų. Bazinis draudimas dažnai būna nedidelis (apie 20-30 eurų). Jei siunti brangų telefoną ar kompiuterį, geriau apsisaugoti. Kelyje įvyksta avarijų, gaisrų (retai, bet būna). Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai yra apdrausti tik tada, kai tu moki už tą draudimą. Nekantraujimų čia neverta.

Kas daryti, jei siunta buvo paduota į pašto dėžutę, bet ją pavogė?

Jei kurjeris paliko siuntą pašto dėžutėje (tai daro tik „Royal Mail“ ar mažos siuntos), o ją pavogė, tai nuskriaudžia visus. Mes to neatsakome, nes pavedimas buvo įvykdytas. Jeigu nori garantijos, reikalauk, kad būtų įteikta asmeniškai į rankas su parašu. Yra paslauga „signature upon delivery“.

Ar galima siųsti pinigus (grynuosius)?

Negalima. Tai visiškai draudžiama. Tiek mūsų, tiek Anglijos įstatymai tai draudžia. Jei dėžėje bus rasti pinigai, ji bus sustabdyta, o gavėjas gali turėt problemų su teisėsauga. Pinigus reikia siųsti banku.

Kodėl sistema neleidžia man įvesti adreso, kai rašau „London“?

Todėl, kad Londonas yra didelis. Reikia nurodyti rajoną (pvz., „Stratford“, „Brixton“) arba bent jau pašto kodą (pvz., „E15“). Be to, sistema gali neįleisti, jei pasirinkai neteisingą šalį (Anglija nebe ES, tai kitas pasirinkimas meniu). Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai prasideda nuo taisyklingo adreso įvedimo.

Ar atveža ir į kaimus, toli nuo miestų?

Taip, atveža, bet tai gali trukt ilgiau. Kurjeriai, dirbantys „Royal Mail“, važiuoja visur. Kitos kompanijos gali teikti siuntą į artimiausią pašto skyrių, jei adresas labai atokius. Geriau iš anksto pasidomėti, ar tas kaimas turi pašto pristatymą.

Galiausiai, kokia pagrindinė tavo patirtis po šių metų?

Kad paprasčiausia yra būti sąžiningu. Jei deklaruoji tai, kas yra, gerai supakuoji ir duodi tikslų adresą, 99% atvejų viskas vyksta kaip laikrodžio. Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai nėra mitas, tai realybė, jei nesiame per daug „nereikalingo“ kupino. Dirbame su žmonėmis, ne su robotais, taigi šiek tiek supratimo iš abiejų pusių padaro stebuklus.

Išvada

Na, trumpai tariant – Anglijos kryptimi siuntiniai artimiesiems greitai yra įmanomi, bet reikalauja tikslumo. Po beveik dvidešimties metų šioje srityje galiu pasakyti, kad didžioji dalis problemų kyla ne iš kelių ar muitinės, o iš blogai užpildytų dokumentų ir per daug optimistinio požiūrio („kažkaip praeis“). Nenuleisk rankų, jei užstrigo, bet ir nesiųsk tų dešrų, jei nenori, kad jas suvalgytų muitininkų šunys. Būkite atsargūs, tikrinkite duomenis du kartus, ir tavo dėžė pasieks Londoną ar Liverpulį sausai ir saugiai.