Patogiausi maršrutai keliaujant iš Anglijos į Lietuvą: Eksperto Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, tūkstančius kartų mačiau, kaip keičiasi kelių žemėlapis, atsiranda nauji keltų maršrutai ir modifikuojami muitinės reikalavimai. Maršrutas iš Anglijos (arba Jungtinės Karalystės) į Lietuvą yra vienas populiariausių ir dažniausiai tiriamų kelių, ne tik tarp profesionalių vairuotojų, bet ir tarp tų, kurie planuoja grįžti namo arba keliauti asmeniniais reikalais. Tai nėra paprasta kelionė per miestą – tai apie 1800–2000 kilometrų, reikalaujantis gero planavimo, kantrybės ir žinių.

Nors "Google" žemėlapis gali parodyti trumpiausią kelią, patirtis moko, kad trumpiausias nebūtinai yra greičiausias arba patogiausias. Po "Brexit" situacija kelyje pasikeitė – pridėjo daugiau biurokratijos, ilgesnius laukimo laikus uostuose ir griežtesnius dokumentų patikrinimus. Be to, kainų augimas verčia šiek tiek kitaip žiūrėti į kuro sąnaudas ir keltų bilietus.

Šiame straipsnyje pasidelsime ties pagrindiniais maršrutais, aptarsime jų niuansus ir pakelsime klausimus, kurie dažniausiai kyla keliautojams prieš išvykdami. Nesvarbu, ar vairuojate didelę transporto priemonę, ar mažą šeimos automobilį, principai išlieka tie patys: saugumas, efektyvumas ir aiškus planas. Kelionė prasideda ne tada, kai užvedate variklį, o tada, kai pasiruošiate maršrutą.

Svarbiausia išsirinkti tą kelią, kuris geriausiai tinka jūsų poreikiams. Kai kuriems svarbiau kuo greičiau nukeliauti į paskirties vietą, kitiems – išvengti didelių miestų spūsčių, o dar kitiems – taupyti keltų bilietus. Žemiau išsamiai analizuosime visus šiuos aspektus, kad jūsų kelionė vyktų kuo sklandžiau.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra populiariausias ir klasikinis maršrutas iš Anglijos į Lietuvą?

Nesvarbu, kiek keistųsi keltų kainos ar kelių situacija, klasikinis maršrutas išliko tas pats jau dešimtmečius. Tai maršrutas per Doverį ir Kalė (Dover-Calais). Jis laikomas trumpiausiu geografiškai, nors ir reikalauja nemažai vairavimo per Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją.

Viskas prasideda Anglijoje, kur reikia pasiekti Doverio uostą. Ten pasirinkimas labai paprastas: arba keltu (DFDS, P&O, Irish Ferries), arba "Eurotuneliu" (LeShuttle). Pervežimas per Lamanšą trunka maždaug 1,5–2 valandas. Atvykę į Prancūzijos pusę (Kalė), keliautojai patenka į europinę kelių sistemą.

Toliau maršrutas veda per Belgiją (dažniausiai per Lysą ir Lježą), į Vokietiją. Vokietijoje reikia pasiekti Frankfurto prie Oderio sritį, taip pat vengdami didelių miestų, jei įmanoma, ir naudojantis automagistralių obvažiuojamaisiais kelias. Vėliau kelias veda tiesiai į Lenkiją, per Ščeciną ir Gdanską (arba tiesiai link Varšuvos, priklausomai nuo tikslinio taško Lietuvoje). Lenkijoje, naudojant A2 automagistralę, važiuojama link Poznanės, o paskui į Sveicą, kur pasiekiama Lietuvos siena.

Šis maršrutas yra apie 1850 km ilgio. Jo privalumas – puiki infrastruktura, daug degalinių ir viešbučių. Tačiau trūkumas – didelis intensyvumas, ypač Vokietijoje ir šiaurės Lenkijoje, bei didesnės kainos degaliniuose prie automagistralių.

2. Ar verta rinktis kelią per Olandiją (Nyderlandus) ir uostą "Hook of Holland"?

Tai alternatyva, kurią dažnai renkasi tie, kurie nori išvengti Prancūzijos arba Londono pietinės dalies spūsčių. Šis maršrutas prasideda Harwicho uoste Anglijoje, iš kurio keltas "Stena Line" nuplukdo į "Hook of Holland" (ukrainiečių kalba dažnai vadinamą "Huką").

Kelionė keltu šia maršrutu trunka ilgiau – apie 6,5–7 valandas (dažniausiai naktį), tačiau tai turi didelių privalumų. Važiuodami šiuo maršrutu, jūs iš karto praleidžiate Londono pietus ir Prancūziją, atsidurdami tiesiogiai Olandijoje. Iš "Hook of Holland" kelias veda per Roterdamą toliau į Vokietiją (Vokietijos autostradą A30 ir toliau į rytus).

Šis maršrutas yra šiek tiek trumpesnis nei per Kalę, jei vykstate iš šiaurės Anglijos (Midlands arba šiauriau), nes nereikia važiuoti visam per visą Angliją iki Doverio. Taip pat Olandijos keliai laikomi vienais geriausiai prižiūrimų pasaulyje, o vairavimas juose yra ramus. Tačiau būtinai atkreipkite dėmesį į "Rijndelta" (Roterdamo aplinkkelį), kuris dažnai būna užstrigęs dėl didelio sunkvežimių srauto. Bendras atstumas šiuo atveju taip pat svyruoja apie 1800–1900 km.

3. Kokios yra pagrindinės "Eurotunelio" ir keltų privalumai ir trūkumai?

Vienas dažniausiai diskutuojamų klausimų – ką rinktis: keltą ar tunelį? Abu variantai turi savo fansų, tačiau profesionalų požiūris dažnai priklauso nuo laiko ir komforto prioritetų.

Eurotunelis (LeShuttle): * Privalumai: Tai greičiausias būdas persikelti. Kelionė truko tik 35 minutes (nuo važiavimo ant vagono iki išvažiavimo). Dažnumas – kas 15–30 minučių važiuoja traukiniai, todėl retai tenka ilgai laukti. Nėra jūros ligos rizikos. * Trūkumai: Bilietai gali būti brangesni, jei juos perkate paskutinę minutę. Taip pat yra griežtesni apribojimai dėl kuro bakų (neleidžiama vežti degalų kanistruose saugumo sumetimais) ir kai kurių pavojingų krovinių.

Keltas (Dover-Calais): * Privalumai: Daugiau laisvės. Galite išeiti į denį, papietauti, nusipirkti mokesčių nemokamų prekių (duty free). Keltuose dažniau būna pigesnių pasiūlymų, jei keliate ne "peak" valandomis. Taip pat keltai priima ir didesnes, neįprastas transporto priemones. * Trūkumai: Kelionė trunka ilgiau (apie 90 min.). Užimtumas priklauso nuo oro sąlygų – audros gali sukelti dėlę. Reikia atvykti anksčiau prieš išvykimą (check-in).

Esu matęs, kad vairuotojai, kuriems būna svarbus laikas ir nori išvengti "burokėlių" (lėtai važiuojančių automobilių) spūsčių Kalė, renkasi tunelį. O šeimos, kurios noria prailginti poilsį ar taupyti, dažniau renkasi keltą.

4. Kaip "Brexit" paveikė kelionę iš Anglijos į Lietuvą ir kokie dokumentai reikalingi?

Po 2020-ųjų sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebesąsauklinga su ES, ir tai visiškai pakeitė procedūras uostuose. Anksčiau galėdava važiuoti tiesiai per "žaliasias juostas" (EU lanes), dabar visi keliautojai iš JK turi stoti raudonosios vėliavos juostose (Non-EU lanes).

Dokumentų kontrolė tapo griežtesnė. 1. Pasai: Dabar būtinas turi būti galiojantis pasas. Asmens tapatybės kortelės (nors Lietuvos piliečiams jos galioja ES šalyse) JK nebesilaikomas priimtinu dokumentu kelionėms tarp JK ir ES. 2. Draudimas: Būtina turėti "Green Card" (Žaliąją kortelę) – tai įrodymas, kad jūsų transporto priemonė yra apdrausta minimalia civilinės atsakomybės riba ES šalyse. Be jos, jums nebus leista įvažiuoti į kontinentą. 3. Veterinariniai reikalavimai: Jei keliaujate su augintiniais, dabel reikalingas gyvūno sveikatos pažymėjimas, kuris turi būti patvirtintas veterinaru ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Be to, ant mikroschemos turi būti jūsų (o ne veterinaro) adresas. 4. Maistas ir aukštžemiai: Neleidžiama vežti mėsos, pieno produktų ir vaisių iš JK į ES (išskyrus mažus kiekius asmeniniam vartojimui, pavyzdžiui, vieną kantrytę su sumuštiniu, tačiau tai priklauso nuo pareigūno nuožiūros).

Muitinės patikrinimas gali užtrukti ilgiau, ypač per šventes, todėl reikia planuoti papildomą laiko rezervą – bent 1–2 valandas daugiau negu anksčiau.

5. Kokie yra mokesčiai kelyje (vignetės, mokesčiai už važiavimą automagistralėmis)?

Vienas didžiausių mitų yra tas, kad Vokietijoje važiavimas automagistralėmis (Autobahn) visiškai nemokamas. Taip yra tik asmeniniams automobiliams (išskyrus tam tikrus ruožus, pavyzdžiui, A7 netoli Hamburgo arba tunelius netoli Bremerhaven). Tačiau sunkvežimiams arba transporto priemonėms, viršijančioms 3,5 tonas, Vokietijoje taikomas mokesčis "MAUT".

Keliaujant asmeniniu automobiliu iš Anglijos į Lietuvą, situacija tokia: * Prancūzija: Yra kelių mokesčiai (péage), ypač šiaurės ir rytų kryptimis. Reikia turėti kortelę arba grynus pinigus. * Belgija: Automagistralės nemokamos. * Olandija: Automagistralės nemokamos. * Vokietija: Asmeniniams auto – nemokamai. * Lenkija: Čia svarbiausia. Važiuojant pagrindiniais maršrutais (A2, A4), būtina nupirkti elektroninę vignetę arba mokėti už važiavimą. Lenkijos sistema prieš keletą metų pasikeitė į elektroninę. Dabar A2 ir A4 automagistralės yra mokamos. Vignetę galima nusipirkti internetu arba degalinėse. * Lietuva: Sraigtas automagistralių mokesčius nustojo taikyti, tad važiuojant per Lietuvą, mokėti nereikia (išskyrus tiltą per Nemuną Kaune, kuris mokamas, tačiau maršrutu iš Lenkijos jūsų dažniausiai aplenkia šį mokamą ruožą).

Visada patariu susirūpinti Lenkijos vignetę iš anksto, norint išvengti problemų prie uždaromų kelio stulpelių.

6. Kur geriausia pernakvoti šioje kelionėje ir kaip planuoti sustojimus?

Kelionė iš Anglijos į Lietuvą viena etape yra neįmanoma (arba labai pavojinga) net patyrusiems vairuotojams. Tai maždaug 18–20 valandų gryno vairavimo be pustojų. Rekomenduojama skirstyti kelionę į 2 ar 3 dalis.

Pirmasis sustojimas dažniausiai planuojamas Vokietijoje. Jei keliavote per Kalę ir spėjote užlipti ant keltio ryte, iki vakaro galite pasiekti, pavyzdžiui, Hanoverio arba Magdeburgo apylinkes. Čia yra daug "Autohof" tipo viešbučių – tai specialiai vairuotojams pritaikyti kompleksai, kuriuose yra saugoma stovėjimo aikštelė, dušas ir maistas. Juos rasti lengva, nes žymimi mėlyna "H" raide.

Antrasis sustojmas paprastai būna Lenkijoje (Poznanės arba Varšuvos rajone). Jei norite pritrukti iki namų antrą dieną, reikėtų naktį praleisti netoli sienos, pavyzdžiui, Kauno arba Marijampolės regione, tačiau Lenkijoje nakvynė dažniausiai būna šiek tiek pigesnė.

Svarbu: nenaudokite poilsio zonių (parkingų prie automagistralių) kaip nakvynės vietos, jei turite brangią krovinį ar norite saugumo. Naktimis mažesnėse stovėjimo aikštelėse gali būti pavojinga. Geriau pasirinkti saugomą viešbučio stovėjimo aikštelę.

7. Kokios yra kuro kainų ir degalinių paslaugų ypatybės šiuose maršrutuose?

Kuro kainos nuolat svyruoja, tačiau pastebimas aiškus brangimo trendas. Bendrai kalbant, brangiausias kuras yra Anglijoje ir Vokietijoje, lenkti su Olandija. Pigiausia dažniausiai būna Lenkijoje ir Lietuvoje.

Keliaujant per Vokietiją, stenkite užsukti degalines ne tiesiai ant automagistralių, o prieš tai išvažiuojant į miestelius ("Tank&Rast" kompleksai ant autostrados yra labai brangūs). Tiesiog pasukite prie "Autohof" arba paprastos degalinės už 2–3 km nuo kelio – kuras gali būti pigesnis net 20 centų per litrą.

Lenkijoje situacija geresnė, tačiau ten reikia atkreipti dėmesį į kuro kokybę. Nors didelės degalinės (Orlen, Shell, BP) garantuoja kokybę, mažesnėse vietose reikėtų būti atsargiems, jei jūsų automobilis turi labai jautrus variklio reikalavimus. Be to, Lenkijoje dažnai degalinėse galima sumokėti tik grynais pinigais arba vietine kortele, tačiau didelės grandinės priima ir tarptautines kredito korteles.

Visada verta turėti šiek tiek grynų eurų, ypač keldami per sieną ar mažose kaimo vietovėse, nors bankomatai yra visur.

8. Ar yra kokių nors specifinių vairavimo taisyklių, apie kurias reikia žinoti Vokietijoje ir Lenkijoje?

Kiekviena šalis turi savus niuansus, kurių nepaisant gali baigtis bauda.

Vokietija: * Autobahn: Nors yra ruožų be greičio apribojimo, rekomenduojamas greitis yra 130 km/h. Jei įvyksta avarija važiuojant greičiau, draudimo kompanija gali sumažinti išmoką. * Degalų nešimas: Didelės talpos kuro kanistrai (virš 10 litrų metaliniai ar virš 60 litrų plastikiniai) yra draudžiami. * Įranga: Privaloma turėti apsauginę liemenę, pirmosios pagalbos apyrankę ir trikampį. Žieminės padangos privalomos (nuo spalio iki balandžio) esant sniego ir ledo sąlygoms.

Lenkija: * Greitis: Automagistralėse (A) – 140 km/h, greitkeliuose (S) – 120 km/h, miestuose – 50 km/h (naktį nuo 23 iki 5 valandos – 60 km/h). * Alkoholis: Nulis tolerancijos. Net mažiausias alkoholio kiekis kraujyje yra baudžiamas. * Foto fiksavimas: Lenkijoje yra daug greičio kamerų, segmentinių matavimų (vidutinis greitis tarp dviejų taškų). Baudos siunčiamos paštu net į užsienį. * Šviesos: Dieną reikia važiuoti su šviesomis (arba dieninėmis šviesomis) išjungtas.

Lietuvoje taip pat griežtai stebimas greitis, ypač kelyje Via Baltica, tad atvykus į tėvynę nepamirškite susitrankyti.

9. Ką daryti, jei įvyksta avarija ar techninė gedimas užsienyje?

Tai yra scenarijus, kurio niekas nenori patirti, bet būtent čia pasirodo 20 metų patirties vertė. Pagrindinė taisyklė – niekada nekeliaukite be techninės pagalbos (draudimo).

Prieš išvykdami, patikrinkite, ar jūsų automobilio draudimas (CASCO arba KASKO) galioja užsienyje ir ar jis apima techninę pagalbą. Dauguma "Green Card" draudimų apima tik civilinę atsakomybę (kai padarote žalą kitiems), bet ne jūsų automobilio gedimą.

Jei gedimas įvyksta Vokietijos automagistralėje: 1. Įjunkite averijinę šviesą. 2.