Paprastas daiktų pervežimo į Angliją užsakymas: Viskas, ką reikia žinoti

Tarptautiniai pervežimai ilgam laikui buvo laikomi sudėtinga ir daug laiko reikalaujančia procedūra, tačiau šiuolaikinė logistika pasikeitė. Dirbdamas šioje srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs, kaip transformavosi rinka: nuo popierinių sąskaitų siuntų faksu iki realaus laiko sekimo sistemų. Vis dėlto, nepaisant technologijų pažangos, vienas pagrindinių klientų tikslų išlieka tas pats – daiktai saugiai ir laiku turi pasiekti paskirties vietą, o užsakymo procesas neturėtų kelti nereikalingo streso.

Šiame straipsnyje aš padėsiu suprasti, kaip šiandien veikia daiktų pervežimas į Angliją (Jungtinę Karalystę). Po „Brexit“ process smarkiai pasikeitė – atsirado naujų muitinės reikalavimų, todėl reikia žinoti ne tik, kaip supakuoti baldus, bet ir kaip teisingai užpildyti dokumentus. Nepaisant šių iššūkių, patirtis rodo, kad viskas gali būti labai paprasta, jeigu žinote algoritmą. Šis vadovas skirtas tiems, kurie nori užsisakyti pervežimą profesionaliai, be jokio nereikalingo „galvos skausmo“, ir tikėjosi gauti aiškius, ekspertinius patarimus.

Svarbiausia sekmei yra suprasti, kad pervežimas – tai ne tik vairuotojo darbas, tai sudėtingas grandinėlės procesas, kuriam reikalingas koordinavimas. Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai kylančius klausimus, leisiančius jums jausti pasitikėjimą prieš perduodant turtą logistikos partneriui.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kaip tiksliai veikia daiktų pervežimo į Angliją užsakymo procesas nuo pradžios iki galo?

Procesas atrodo sudėtingas tik pirmą kartą jį matant. Iš esmės tai susideda iš kelių pagrindinių etapų, kuriuos, kaip ekspertas, visada rekomenduoju planuoti iš anksto. Viskas prasideda nuo jūsų užklausos. Šiandien tai daroma tiesiogiai internetinėje svetainėje arba telefonu. Jums reikia nurodyti, ką ketinate vežti (baldai, dėžės, technika), iš kur ir į kur reikia vežti bei numatomą datą.

Gavę užklausą, logistikos specialistai apskaičiuoja krovinio tūrį (m³) arba svorį. Tai lemia transporto priemonės pasirinkimą. Vėliau gaunate pasiūlymą. Jeigu jis jums tinkamas, sudaromas sutartis arba išsiunčiamas pradinės sąskaitos faktūros. Sekantis žingsnis – krovinio paruošimas. Jei neturite pakuočių, dauguma firmų gali atvežti dėžes arba siūlo įpakavimo paslaugas.

Pačios pervežimo dieną vairuotojas atvyksta nurodytu laiku, pakrauna daiktus, išrašo važtaraštį (kuris yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad daiktai perduoti) ir vyksta. Kelionė į Angliją trunka nuo 1 iki 3 dienų (priklausomai nuo vietos JK ir rūšiavimo poreikių). Svarbiausias momentas šiandien yra muitinės clear’as (išbraižymas). Kai krovinys atvyksta į Britaniją, turi būti pateikti teisingi dokumentai muitininkams. Po to krovinys iškraunamas pas gavėją. Svarbu paminėti, kad jei tai yra dalinis krovinys (kai viena mašina veža keletą klientų), terminas gali šiek tiek šoktelėti dėl krovos ir iškrovos tarpinių taškų.

2. Kokius dokumentus reikia parengti sėkmingam pervežimui po „Brexit“?

Buvo laikai, kai dokumentų reikėjo minimaliai, bet šiandien, be jokių abejonių, svarbiausias dokumentas yra Prekybinis arba Muitinės deklaracija (Commercial Invoice), net jei tai ne prekybinis, o asmeninis krovinys. Be šio dokumento, dešimt metų patirtį turintis vadybininkas pasakys: „Krovinys nepasieks Londono“. Šiame dokumente turi būti išsamiai išvardyti visi vežami daiktai: jų pavadinimas, svoris, vertė (nors ir apytikslė), kilmės šalis (pvz., „Made in Lithuania“) ir HS kodas (prekių kodas).

Jei vežate asmeninius daiktus persikraustant (Transfer of Residence), būtina užpildyti specialią formą ToR01 (Transfer of Residence). Tai leidžia atsisakyti muito ir PVM mokesčio. Be šios formos patvirtinimo, gali tekti mokėti mokesčius už senus baldus ar drabužius, kas yra nepageidautina. Taip pat būtinas gavėjo (to, kas perima daiktus Anglijoje) asmens kodas arba registracijos numeris (jei įmonė) bei kontaktiniai duomenys. Vairuotojas turi turėti sau CMR važtaraštį, kuris yra tarptautinis krovinių vežimo pasas. Jeigu dokumentuose bus klaidų (pvz., nurodyta neteisinga vertė ar trūksta prekių sąrašo), muitinė Anglijoje gali uždelsti krovinį, o tai kainuos laiko ir papildomų išlaidų sandėliavimui.

3. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainodaros formavimas logistikoje yra nebe vien tik apie atstumą. Dirbant šioje srityje, matau, kad klientai dažnai stebisi, kodėl pervežimas į šiaurinę Angliją kainuoja brangiau nei į Londoną, nors atstumas yra panašus. Kainą lemia keturi pagrindiniai veiksniai: krovinio tūris (m³) arba svoris, atstumas, rūšiavimas ir degalų kaina.

Dažniausiai kaina skaičiuojama pagal užimamą vietą mašinoje. Pavyzdžiui, jeigu turioti 5 m³ daiktų (tai maždaug 20–30 didelių dėžių arba nedidelis sofa ir keletas baldų), tai užims apie penktadalį 20 kubinių metr� sunkvežimio. Taigi, mokate už užimamą „erdvę“. Jei daiktai yra „vabzdžiams“ (t.y. lengvi, bet dideli, pvz., pagalvės, pufai), kaina gali būti skaičiuojama pagal tūrį, o ne svorį, nes erdvės mašinoje daugiau neišsisega.

Taip pat į kainą įeina ULEZ mokestis (Low Emission Zone) Londone ir didžiuosiuose miestuose, kuris gali siekti 100–200 svarų sterlingų. Nenuostabu, kad pervežimas į centrą brangnesnis. Taip pat svarbi kilmės vietovė Lietuvoje – ar sunkvežimis galės laisvai privažiuoti prie pat durų, ar reikės naudotis mažesne transporto priemone (krautuva), o tai – papildomi darbai. Geriausių praktikų esu išmokęs vieną: kuo tiksliau apibūdinsite krovinį (nuotraukos, išmatavimai), tuo tikslesnę be jokių staigmenų kainą gausite.

4. Ar galiu vežti maistą ir gėrimus? Yra kokių nors apribojimų?

Tai yra vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas čia nėra paprastas „taip“ ar „ne“. Po „Brexit“ taisyklės tapo griežtesnės. Asmeniniam naudojimui skirti maisto produktai ir gyvūnų pašarai iš ES į JK yra draudžiami, jei jie yra mėsos ar pieno produktai (mėsos desrai, sūriai, pienas, riešutai su sėklomis ir t.t.). Anglijos veterinarijos tarnybos (DEFRA) reikalavimai yra labai griežti dėl ligų plitimo prevencijos.

Ką galite vežti? Galite vežti duoną, keklus, pyragus (be mėsos pieno kremo), keptas mėsines patiekalas (jei jos yra geroskeptos), kavą, arbatą, makaronus, konservus (be mėsos/žuvies). Alkoholio ir tabako produktus vežti galima, tačiau jie turi būti asmeninio naudojimo ir jiems taikomi mokesčiai, jei viršijama nustatyta riba. Mano patarimas: jei kabinatėse norite vežti „močiūtės spirgus“ ar naminius raugintus agurkus, geriau juos suvalgykite čia, o Anglijoje nusipirkite vietinius. Rizikuoti, kad krovinys bus sugriežtai patikrintas ir konfiskuotas dėl „uždrausto sūrio“, nėra verta. Taip pat nerekomenduoju vežti augalų su žeme (pvz., gyvas gėles su šaknimis), nes joms reikalingas fitosanitarinis pasas.

5. Kaip turėčiau supakuoti daiktus, kad jie neišsikraustytų kelionės metu?

Pakavimas – tai 50 proc. sėkmės. Esu matęs, kaip brangūs antikvariniai veidrodžiai sužalojami ne dėl to, kad vairuotojas važiavo blogai, o dėl to, kad jie buvo padėti ant šiukšliadėžės be apsaugos. Taisyklė paprasta: sunkiausia dėžė eina į apačią, lengviausia – į viršų. Naudokite tik kokybiškas, dvigubos sienelės dėžes. Jei dėžė tušč_viduje, ji sugrus. Todėl visus tuščius tarpus užpildykite burbuliukine plėvele, senais laikraščiais arba audiniu.

Baldus būtini apvynioti plačiajuosčiu plėvelės (stretch filmu), o kampus apsaugoti kartono kampinėmis. Tai apsaugo nuo įbrėžimų. Labai svarbu uždaryti dėžes lipnia juosta taip, kad ji neatsidarytų nuo svorio viršuje arba drebuliant mašinai. Nenaudokite senų, suplyšusiuo dėžių, kurios nebeišlaiko svorio.

Jeigu vežate techniką (televizorių, kompiuterį), geriausia, jei galite pakuoti į originalią dėžę. Jei jos nebėra – įpakuokite į storą putplasčio dėžę. Vienas dalykas, kurį visada primenu: nepalikite daiktų „kišenėse“ (pvz., stalčių, spintelėse). Kelionės metu jie iššoks, o tai gali sugadinti baldus ar susilaužyti. Stalčius užsegkite raiščiais arba kaiščiais.

6. Kiek laiko trunka daiktų pristatymas į Angliją?

Standartinis terminas, kurį nurodo dauguma kompanijų, yra nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tačiau, kaip ekspertas, turiu paaiškinti, kodėl tai gali užtrukti ilgiau. Jei užsakote pilną mašiną (FCL – Full Container Load arba pilną sunkvežimį), procesas yra greitesnis: vairuotojas pakrauna, važiuoja tiesiai į adresą ir iškrauna. Taip atsitinka per 1–2 dienas (pridėjus laiką keltui).

Tačiau dažniausiai klientai renkasi dalinį krovinį (LCL – Less than Container Load arba dalių krovinininką). Čia procesas kitoks. Mašina surenka krovinius iš keleto klientų Lietuvoje, važiuoja į tarpinį sandėlį, ten kroviniai gali būti perrūšiuojami (paketuojami į didesnes dėžes arba paletizuojami), o tik tada keliauja į Angliją. Atvykęs į Angliją, krovinys vėg gali būti iškraunamas sandėlyje, o tik paskui vežamas į galutinį gavėją. Todėl reali laiko juosta – 4–7 dienos. Taip pat verta atsižvelgti į savaitgalius ir šventes – keltai ir muitinės nedirba, kas gali prailginti terminą viena diena. Viskas priklauso ir nuo to, ar teisingai pateikėte dokumentus: muitinės patikrinimas gali „užstrigti“ dėl neteisingo HS kodo, o tai pridės dar 1–2 dienas (ir daugiau nervų).

7. Ar reikės mokėti muito ar PVM Anglijoje už savo daiktus?

Tai yra klausimas, kurį visi klausia po „Brexit“. Atsakymas priklauso nuo jūsų statuso ir daiktų pobūdžio. 1. Asmeniniai daiktai (Transfer of Residence): Jeigu persikeliate gyventi į Angliją ir ten gyvenote ne mažiau 12 mėnesių iš eilės, o daiktus naudojote ne mažiau 6 mėnesių prieš atvykstant, JŪS NEMOKATE JOKIO MUITO IR PVM. Svarbu tik laiku pateikti minėtą ToR01 formą. Be jos, muitinės sistema automatiškai priskirs mokesčius (PVM JK yra 20%). 2. Dovanos: Jeigu siunčiate dovaną draugui ar šeimos nariui, mokesčiai netaikomi, jei dovana verta mažiau kaip 39 svarų sterlingų. Jei daugiau – gali tekti mokėti PVM ir muito (nors dovanoje muitas dažnai nenaudojamas, likęs PVM taikomas nuo vertės virš 135 svarų). 3. Naujos prekės: Jeigu vežate naujas, nepanaudotas prekes (pvz., norite jas parduoti ar tai yra verslo prekės), mokesčius mokėti būtina be išimties.

Pabrėžiu: dauguma kliūčių kyla dėl to, kad klientai tiesiog „užmiršta“ paminėti, kad tai yra persikraustymas, arba neteisingai nurodo daiktų būklę (užrašo „nauja“ vietoj „naudota“). Muitinės sistema dirba mechaniniu būdu, todėl tikslumas lemia pinigus.

8. Kokiu būdu užtikrinamas krovinio saugumas ir ar verta drausti daiktus?

Profesionalios transporto kompanijos visada turi atsakomybės draudimą (CMR draudimas). Tačiau reikia aiškiai suprasti, ką jis dengia. Standartinis CMR draudimas pagal Konvenciją apima apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) už kilogramą (tai yra apie 10–11 eurų). Tai reiškia, jei dingsta 100 kg vertės krovinys, kompensacija bus maždaug 1000 eurų. Jei vežate brangų pianiną arba brangią meno kolekciją, ši suma nebus pakankama.

Todėl, kaip žmogus, matęs ir įvairius atvejus, visada rekomenduoju papildomą draudimą „Viso rizika“ (All Risk). Jis kainuoja nedaug (paprastai 2–3% nuo krovinio vertės), bet dengia visą daiktų vertę, jei jie sugenda arba dingsta dėl vairuotojo kaltės, avarijos ar gaisro. Svarbu prisiminti: draudimas nedengia to, ką pats klientas sugadino blogai supakuodamas. Jei dėžė viduje subyra dėl blogo pakavimo, draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensaciją. Todėl pakavimas ir draudimas – tai dukterinės sąsajos.

9. Kas atsitinka, jei gavėjas Anglijoje negali priimti krovinio numatytu laiku?

Tai labai dažna situacija, ypač kai siunčiate dėžes draugams, o jie tuo metu dirba arba išvykę. Logistikoje nėra tokios sąvokos kaip „mes paliksim dėžę prie durų“, kai kalbame apie didelius krovinius ar paletus. Vairuotojas turi specifinius laiko apribojimus (vairavimo poilsio laikas), todėl jo laikas yra auksinas.

Jei gavėjo nėra, vairuotojas gali palaukti apie 30–60 minučių (priklausomai nuo kompanijos taisyklių). Jei niekas nepasirodo, krovinys grįžta į sandėlį Lietuvoje arba laikomas Anglijoje. Už šią paslaugą (laukimą, sandėliavimą, grąžinimą) bus priskaičiuojamos papildomos išlaidos, kurios gali siekti šimtus eurų.

Patarimas: jei tikrai negalite būti adresu, organizuokite, kad ką nors priimtų kaimynas, draugas arba pasirinkite „Drop-off“ paslaugą (pristatymą į paštomatą ar sandėlį, kur galite juos paimti patogiu laiku). Tačiau dideliems baldams paštomatas netinka. Visada susitarkite dėl konkretaus 4–6 valandų laiko lango (time window) iš anksto su vadybininku.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir kokių „raudonų vėliavų“ reikia vengti?

Rinka pilna various pasiūlymų, nuo didelių korporacijų iki „vieno vairuotojo“ verslininkų. Kaip ekspertas patariau atkreipti dėmesį ne į žemiausią kainą, o į skaidrumą. Jei kaina atrodo per gerai, kad būtų tiesa (pvz., 50 eurų už krovininį į Londoną), tikėkitės, kad bus paslėpti mokesčiai.

Raudonos vėliavos: * Nėra sutarties arba įmonės kodas nesutampa. Visada patikrinkite, ar įmonė realiai egzistuoja (Juridinių asmenų registras). * Atsisako rašyti CMR važtaraščio. Tai pagrindinis jūsų apsaugos dokumentas. Be jo neįmanoma pademonstruoti, kad daiktai buvo perduoti.