Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Shipston-on-Stour: kas čia vyksta iš tiesų

Sveiki, ponai ir ponios, arba kaip ten dabar sakoma. Jei skaitote šį tekstą, turbūt susidūrėte su būtinybe keltis gyventi į Didžiąją Britaniją, o tikiausiai į tokį kampelis kaip Shipston-on-Stour. Prisipažinsiu, esu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, mačiau viską – nukriko lentynos, užežo vabzdžiai į konteinerius ir oho, kiek tik smėlio buvo palikta piano viduje. Viskas apie tarptautinį perkraustymą iš Klaipėdos į Shipston-on-Stour atrodo kaip paprasta matematinė uždavinys: padėk į mašiną, varyk į keltą, nuvaryk į Angliją. Bet realybė, kaip visada, yra šiek tiek kita. Po Breksito dalykai pasikeitė, muitinė tapo griežtesnė, o keliai, kuriais reikia važiuoti į tokius miestelius kaip Shipston, gali sukelti pilną hairline (plaukų) praradimą vairuotojui. Štai tiesioginiai patarimai ir mano pastebėjimai, kaip tai vyksta be jokiems gražių žodžių.

Apie kainas ir kontraktus (O jų yra...)

Kiek tai man kainuos apytiksliai?

Žinoma, klausimas, kurį girdžu kas antrą dieną. Nieko neduodu sau už galvą, bet tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Shipston-on-Stour nebus pigus, jei norite, kad baldai atvyktų gyvi. Paprastai kalbame apie nuo 3 iki 6 tūkstančių eurų už standartinį dviejų kambarių butą su daliniu krovininiu mikroautobusu. Kainą lemia tūris kubiniais metrais, o ne svoris, kaip man dažnai atrodo, kad klientai galvoja. Taip pat įtakos turi kuro kaina, kuri šoktelėjo kaip šuo ant kurio (o dabar truputį nukrito, bet vis dar aukšta), ir patys Britų muitininkai. Gali būti, kad teks papildomai mokėti už sunkaus krovinio iškrovimą, jei ten nėra lifto arba jei vairuotojas reikės statyti įkėlimo techniką.

Kodėl brangiau negu prieš metus?

Na, štai čia reikėtų kalbėti apie infliaciją, bet aš nesu ekonomistas. Žinau tik tiek, kad technikos pirkimas brangesnis, padangos brangesnės, o degalai... tai visai kiti pinigai. Be to, tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Shipston-on-Stour reikalauja daugiau dokumentacijos po Breksito – tai laikas, o laikas yra pinigai. Anksčiau važiavome, pervežėme ir viskas, o dabar reikia deklaruoti kiekvieną dėžę, užpildyti Exit Summary Declaration (EXS) ir Entry Summary Declaration (ENS). Tai reiškia, kad turi samdyti brangesnius brokerius, kurie sužino, ką daryti su tuo visa šlamštu, prieš tik įvažiuojant į UK. Taip pat ir Britų svaras keičiasi, o mums viską reikia skaičiuoti euruose, kas suteikia tam tikrą riziką.

Ar galima kažkaip paspiginti?

Galima, bet nerekomenduoju. Galite rasti „vilkikus“ forumuose, kurie važiuoja tuščiais atgal ir sutinka už maža kainą paimti ką nors. Toliau pasakysiu – tokiu tarptautiniu perkraustymu iš Klaipėdos į Shipston-on-Stour tikrai geriau nelikti. Gali būti, kad jūsų daiktai vėluos tris savaites, o telefono nebeimsite. Taip pat galima patiems dėti dėžes, bet tada būsite atsakingi už tai, jei joms sulūš per kąsnį. Jei norite taupyti, rekomenduočiau atsisakyti brangiausių baldų, pvz., senų sofų, ir Anglijie nusipirkti naujus naudotus „Facebook Marketplace“, nes jiems ten parduoti kažkaip lengviau ir pigiau. O daiktus vežti tik tas, kurios tikrai verti.

Ar galima pasitikėti žodžiu ar reikia rašyti sutartį?

Žodžiu pasitikėti nebeteisiama, ypač kai kalba eina apie tūkstančius eurų vertęs daiktus. Būtinai reikia rašytinės sutarties, kurioje būtų aiškiai įrašyta, ką vežame ir kada turi atvykti. Aš pats mačiau situaciją, kai žmogus pasitikėjo „draugu“ ir liko be stalo su kėdėmis metams. Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Shipston-on-Stour – tai verslas, o ne pažintis. Sutartyje turi būti parašyta, kas nutinka, jei vėluojame (nes jei vėluojame mes – kompensuojame, o jei klientas neduoda dokumentų laiku – tai jis moka). Be to, patikrinkite, ar įmonė turi realų adresą, o ne tik „virtualų“ biurą Kazlų Rūdoje.

Kokios mokėjimo sąlygos paprastai būna?

Standartas yra tokas – 30-40 procentų avanso sutartį pasirašant, o likutį - gavus daiktus į sandėlį arba prieš išvežant iš Klaipėdos, bet labiau linkstu prie to, kad likutį reikia mokėti, kai krovinys jau yra Anglijoje. Kodėl? Nes jei užsakote didelį konteinerį, o paskui apsigalvojate ir dingstate, man lieka neapmokėtas darbas ir sugrįžti tuščiam. Tačiau jei įmonė reikalauja 100% iš karto – bėkite. Vieną kartą matyau, kaip klientas sumokėjo viską iš karto, o įmonė bankrutavo. Sąlygos gali būti elastingos, bet visada įsitikinkite, kad avansas nedidulis, kad nejaustumėt per stipriai, jei kas nors negerai.

Kelias ir logistika (Kur tas vairuotojų miegas?)

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Teoriškai, jei vairuotojas būtų robotas ir nemiegotų, tai nuo Klaipėdos iki Shipston-on-Stour nueitum per 24-36 valandas. Bet realybėje? Planuokite 5-7 dienas nuo to momento, kai mes pasiimame daiktus. Reikia važiuoti per Lenkiją, Vokietiją (kurioje dar reikia mokėti tam tikrus mokesčius sunkiesiems sunkvežimiams), Olandiją ar Belgiją, turi pakelti į UK. O įvykęs tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Shipston-on-Stour dar baigiasi tuo, kad reikia nuvažiuoti pačią Anglijos gilumą, link Šropšyro ir Vorikšyro ribų.

Kokiu keltu dažniausiai važiuojate?

Anksčiau buvo paprasčiau, dabar – tai viskas priklauso nuo to, kur vairuotojas spėja. Dažniausiai mes naudojame maršrutą per Kalais arba Dunkirką (Prancūzija), nes nuo ten važiuoja daugiausia keltų. Kartais, jei krovinys labai skubus, galima ir Eurotuneliu („Le Shuttle“) pravažiuoti po Lamanšu, bet ten reikia labai griežtai laikytis degalų kiekio taisyklių (negali būti per daug degalų baką, kitaip praleis). Taigi, tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Shipston-on-Stour dažniausiai baigiasi keltu iš kontinento, nors jei iš Klaipėdos išvyksta konteineris laivu, tai jis plaukia tiesiai į Tilberį ar Iminghemą, o tik toliau vežamas automobiliu.

Ar galivaivažiuoti su savo mašina paskui?

Galima, bet nėra patogu. Jei jūs važiuojate savo automobiliu, turite sekti sunkvežimį ir užtikrinti, kad jis nepradingtų. Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Shipston-on-Stour yra ilgas maršrutas, o sunkvežimiai turi savo poilsio laiką, kurio jie privalo laikytis pagal tachografą. Jūs galite sustoti pilies priešais, o vairuotojas turi važiuoti toliau arba sustoti poilsio aikštelėje. Be to, jungiantis keltui keleiviams sunkvežimiams dažnai tenka laukti ilgiau. Geriau susitarti, kad jūs susitiksite tiesiogiai jau Shipston-on-Stour, o ne keliaudami per visą Europą kaip kelionė.

Ar sunku nuvažiuoti į patį Shipston-on-Stour?

Shipston-on-Stour yra mažas miestelis Vorikšyre, priešingai nei Londonas ar Birmingemas. Ten važiuoja siauros gatvės, o dideli 18 pėdų sunkvežimiai „artics“ gali tiesiog neprasisukti. Ten netgi autobusai susiduria su problemomis. Vieni klientas norėjo, kad mes nuvežtume tiesiai į kiemą, bet ten buvo labai stačiai posūkis ir žemas arkas. Privalėjome iškrauti visus daiktus ant gatvės (kur nebuvo geltonos linijos!) ir nešti rankomis. Taip, tai tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Shipston-on-Stour gali baigtis taiškia sporto treniruote mūsų darbuotojams. Viskas priklauso nuo jūsų namų padėties – jei centre, teks planuoti iškrovą mažesniu transportu ir perkrovimą.

Kas daryti, jei vairuotojas užstrigs?

Nutinka. Kartais vairuotojai praleidžia keltą dėl vėlavimo muitinėje, arba sugenda mašina Vokietijos autostradoje. Tai nelabai mūsų kaltė, bet stengiamės spręsti. Jei vairuotojas užstrigs, mes jums pranešime ir, jei reikia, organizuojame nakvynę laikinai. Kartais atsitiko taip, kad sunkvežimui reikėjo beveik dienos remonto, o klientas jau laukė prie durų. Tai stresas, bet ką padaryti – technika yra technika, ji kartais sugenda (ir dažnai tuomet, kai labiausiai reikia). Svarbiausia, kad būtų ryšys.

Brexit ir muitinė (Viskas kas atsirado po 2021)

Ar moku muitus už savo baldus?

Jei esate atsisakęs gyvenamosios vietos Lietuvoje ir ateinate gyventi į UK ilgam (Transfer of Residence – ToR), tai daiktus, kuriuos naudojote mažiausiai 6 mėnesius, galite atvežti be mokesčių. Tai yra labai svarbu daryti teisingai. Jums reikia užpildyti ToR01 formą (ką aš pats be konsultanto padaryti sunkiau galiu, nes ji ilga). Bet jei atvykstate tik „pasirašinėti dokumentus“ arba į nuomą, be registracijos, tai gali tekti mokėti PVM (VAT) ir galbūt muchą. Vieną kartą žmogui neleido įvežti be mokesčių, nes negalėjo įrodyti, kad gyveno LIetuvoje paskutinius 12 mėnesių. Taigi, dėl to tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Shipston-on-Stour gali padaryti didelę skylę biudžete.

Kas yra ta ToR forma ir kaip ją gauti?

Tai svarbiausias dokumentas po jūsų paso. ToR leidžia atvežti asmeninius daiktus be PVM ir muito. Reikia ją užpildyti internetu (HMRC svetainėje) ir gauti unikalų numerį. Be to numerio britų muitinė neleis išleisti krovinio iš uosto. Pasirodo, procesas trunka apie 2-3 savaites, o kartais ilgiau, jei užklausia papildomų dokumentų (pvz., nekilnojamojo turto nuomos sutartės Lietuvoje, kad įrodytum jog išsikraustėte). Rekomenduočiau tai padaryti iš karto, kai žinote datą, nes be to tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Shipston-on-Stour neprasidės.

Ar turiu deklaruoti kiekvieną daiktą?

Ne kiekvieną šaukštą, bet turiu pateikti detalią sąrašą (Packing List). Jame reikia nurodyti, kas yra kiekvienoje dėžėje, maždauginę vertę (pvz., „drabužiai, naudoti, 50 eurų“). Jei nurodote „baldai“ ir viskas, gali būti problema. Muitinė turi matyti, kad tai ne prekės prekybai, o asmeniniai daiktai. Vieną kartą buvo toks atvej, kad klientas parašė „elektronika“ o viduje buvo 5 nauji neįpakuoti televizoriai. Natūralu, jiems tai atrodė kaip verslas, tad teko mokėti mokesčius. Būkite sąžiningi (ar bent jau protingai užmaskuokite). Tikrai verta pasirūpinti tuo, kad sąrašas būtų kuo tikslensis.

Kas yra EORI numeris ir ar jis man reikalingas?