Optimalus kelionės planavimas į Angliją – patogiai ir be streso

Įvadas

Kelionė į Angliją (arba, tiksliau sakant, į Didžiąją Britaniją) visada buvo, yra ir bus tikras nuotykis, nepriklausomai nuo to, keliaujate verslo reikalais, poilsiui ar aplankyti gimtinių. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau viską – nuo puikių, be rūpesčių praeinančių kelionių iki tokių, kurios virto tikru košmaru dėl nereikalingų klaidų. Šiandieninėje situacijoje, kai po „Brexit“ pasikeitė taisyklės, o pasaulis sparčiai keičiasi, optimalus kelionės planavimas turi ne tik užtikrinti jūsų patogumą, bet ir apsaugoti nuo nemalonių netikėtumų pasienio kontrolės punktuose.

Kai klientai klausia, kaip nuvažiuoti kuo patogiau, adu vieną pagrindinį patarimą: patogumas prasideda ne tada, kai sėdate į automobilį ar lėktuvą, o tuomet, kai dar namuose atidarite žemėlapį ir suskaičiuojate išlaidas. Šiame straipsnyje mes padėsime jums sukurti tobulą strategiją. Mes ne kalbėsime tik apie trumpiausius kelių atkarpas, bet ir apie tai, kaip išvengti streso, kur rasti geriausias keltų kainas, kokius dokumentus reikia turėti bei kaip susidoroti su kairiniu judėjimu, kad tai nevertų galvos. Planavimas – tai pusė sėkmės, o kita pusė – ramus ir žinovas vairuotojas.

Šiame gide mes išnagrinėsime techninius, logistinius ir psichologinius kelionės aspektus. Nesvarbu, whether you are driving a heavy truck or a family van, the principles of efficient logistics remain the same. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad perėjus Lamanšą, jausdavotės poilsiautojai, o ne išsekę keliautojai. Pasiruoškime – kelionė prasideda dabar.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra optimaliausias maršrutas iš Lietuvos į Angliją automobiliu, norint susitvarkyti su laiku ir jėgomis?

Dirbant logistikoje, žinoma, kad nėra vieno „auksinio“ kelio, tačiau yra logiškiausių variantų priklausomai nuo to, kurioje Anglijos dalyje planuojate būti. Populiariausias ir dažniausiai renkamas maršrutas veda per Lenkiją, Vokietiją ir Nyderlandus (Olandiją). Šis kelias yra geriausiai išvystytas infrastruktūros atžvilgiu.

Važiuodami per Lenkiją (dažniausiai via Baltica A1), reikia pasirūpinti vokiška eismo kortele (vignette) nenaudojamais greitkeliais, tačiau Vokietijoje daugelį automobilių greitkelių (Autobahn) galima naudotis nemokamai, išskyrus sunkvežimius ir tam tikras transporto priemones. Svarbiausias taškas – pasiekti vieną iš didžiųjų uostų: Hiuk van Holandą (Hook of Holland) arba Roterdamą (Europort). Čia keltai į Angliją (pvz., į Harwich arą Hull) yra labai patogūs, nes tai suteikia galimybę pailsėti kelyje.

Alternatyva – važiuoti pro Belgiją į Kalė (Prancūzija) ar Zebriugę (Belgija). Maršrutas per Belgiją gali būti šiek tiek trumpesiu geografiškai, tačiau kelyje dažniau susiduriama su spūstimis, o keltų bilietų kainos Kalėje (ypač „Eurotunnel“ atveju) gali smarkiai svyruoti. Jei jūsų tikslas – Londonas ar pietryčių Anglija, maršrutas per Kalė ir „Eurotunelį“ ar keltą į Doverį bus greičiausias. Jei keliaujate į šiaurę (Midlands, Šiaurės Angliją) ar Škotiją, verta apsvarstyti keltus iš Nyderlandų į šiaurines uostus (pvz., Newcastle), nors tai ir užtrunka ilgiau jūroje, bet sutaupo daug valandų vairuojant Anglijos keliais, kurie yra labai apkrauti.

2. Ar verta rinktis keltą ar „Eurotunelį“? Kuris variantas patogesnis?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Kaip ekspertas, sakau: viskas priklauso nuo to, ką vadinate „patogumu“.

Eurotunelis (traukinys po sąsiauriu) – tai greitis. Jums nereikia išlipti iš automobilio. Važiuojate į vagoną, užsidarote duris ir po 35 minučių esate Folkestone’e. Tai idealu tiems, kurie bijo jūros ligos arba nori praleisti kuo mažiau laiko perėjimo zonoje. Tačiau čia trūksta „poilsio“ elemento. Jei važiuojate naktį ir jau pavargę, traukinys neduoda galimybės ištiesti kojų.

Keltai – tai, mano nuomone, tikras kelionės ir poilsio derinys. Modernūs keltai (ypač DFDS, P&O ar Stena Line) turi restoranus, parduotuves, netgi kinus ir sviestinius. Tai yra puiki proga pavalgyti karštą maistą, nusipirkti alkoholio ar cigarečių (dažniau pigiau už žemyninės Europos kainas, tačiau reikia atsižvelgti į importo limitus) ir tiesiog kvėpuoti. Jei renkatės naktinį reisą, galite užsisakyti kabą (kajutę) ir išsimiegoti kelionės metu. Atsisakant vairavimo keletą valandų, jūsų organizmas ilsėjasi. Mano patarimas: jei keliaujate su šeima ar vaikais, keltas yra daug saugesnis ir įdomesnis variantas. Jei vienas ir skubate – tunelis.

3. Kokius dokumentus būtina turėti pasienio kontrolėje po „Brexit“?

Tai viena svarbiausių sričių, kurioje dažnai daroma klaida. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuva ir Didžioji Britanija yra atskiros muitinės teritorijos.

Pirmiausia, pasas. Asmens tapatybės kortelės nebėra tinkamos keliaujant į JK kaip turistui ar verslininkui (išskyrus kai kuriuos specifinius atvejus, bet patarčiau nebesikliudyti į šias niuansus ir tiesiog turėti galiojantį pasą. Pasas turi galioti ne mažiau kaip 6 mėnesius po planuojamo išvykimo iš JK datos.

Antra, vairuotojo pažymėjimas. Jeigu jūsų pažymėjimas nėra išduotas ES arba EEA šalies (pvz., lietuviškas yra gerai), jis turi būti lotyniškais rašmenimis. Lietuviški pažymėjimai jau taip ir yra, tačiau jei turite seną modelį, patikrinkite.

Trečia, „Green Card“ (Žalia kortelė). Nors daugelis draudikų dabar siūlo galimybę tai patikrinti elektroniniu būdu, aš visada rekomenduoju turėti spausdintą „Green Card“ – tai įrodymas, kad jūsų transporto priemonė turi privalomą civilinę atsakomybės draudimą JK. Be jos, gali neleisti įplaukti į keltą ar tunelį.

Ketvirta, techninė apžiūra. Jei automobilis registruotas ne JK, jis turi atitikti techninius reikalavimus (tai daugiau aktualu senesniems automobiliams).

Ir svarbiausia – nelegalūs daiktai. Neneškite mėsos, pieno produktų (su nedidelėmis išimtimis, pvz., kūdikių maistas), vaisių ir daržovių (išskyrus kai kuriuos, pvz., bananus, ananasus, kokosus) iš ES į JK. Muitininkai šiuo metu yra labai griežti ir gali konfiskuoti netgi sūdelį ar dešrelę sumestą įrankių dėžėje. Taip pat nepamirškite apie ginklus, aerozolius ir kitus pavojingus daiktus – juos tikrina labai kruopščiai.

4. Kaip susidoroti su vairavimu kairėje pusėje? Ar yra patarimų, kaip nesuklysti sankryžose?

Vairavimas kairėje pusėje yra psichologinis, o ne techninis iššūkis. Pagrindinis taisyklė: „Linkėkis link vidurio“. Kairiajame kelkraštyje vairuotojas visada turi būti arčiau kelio centro. Žmonės dažniausiai užmiršta ne patį vairavimą, o posūkius.

Svarbiausia yra žiedinės sankryžos („roundabouts“). Anglijoje jų yra daugybė, ir jos čia funkcionuoja kaip pagrindinės eismo valdymo priemonės. Žiede judėjimas vyksta pagal laikrodžio rodyklę. Įvažiuojant į žiedą, reikia duoti kelią dešinėje važiuojantiems automobiliams (jie jau žiede). Tai viena dažniausiai kylančių problemų – lietuviai įpratuoti važiuoti „pirmą atėjusį“, o čia turi būti aiški prioriteto eilė.

Techninis patarimas: jei važiuojate automobiliu, kuriame vairuotojo viena kairėje (kaip Lietuvoje), peržiūros įvežti sunkiau. Rekomenduoju įsirengti papildomus įvežus („blind spot mirrors“) – jie kainuoja vos kelis eurus, bet padeda išvengti avarijos keičiantis juostomis. Taip pat nepamirškite, kad posūkio signalas Anglijoje yra dešinėje rankenėlėje (jei automobilis kairiavairis), o pavarų perjungimo svirtis – kairėje.

Pirmąją dieną neskubėkite. Planuokite maršrutą taip, kad nereikėtų važiuoti pro didžiulius miestų centrus. Londonas ar Mančesteris pradedantiesiems gali būti labai stresingu. Pradėkite nuo mažesnių kelių („B roads“), kur eismas lėtesnis, ir tik tada drąsiai įsukite į motorways („M“ roads).

5. Kiek pinigų reikia skirti degalams ir kelių mokesčiams?

Biudžeto planavimas yra kritiškas. Degalų kainos Anglijoje (JK) paprastai būna aukštesnės nei Lietuvoje, tačiau svyruoja priklausomai nuo pasaulio rinkos kainų. Paskutiniu metu skirtumas gali būti nemažas. Mano patarimas: nepilkite degalų prieš pat Lamanšą (Prancūzijoje ar Belgijoje), ten kainos dažnai „pripūstos“. Geriau užpilti maždaug pusę bako Anglijoje, išvažiavus iš uosto. Degalinių grandinės kaip „Tesco“, „Sainsbury's“, „Asda“ (prekybos centrų degalinės) dažnai siūlo pigesnes kainas nei didelės autonominės degalinės (pvz., „Shell“, „BP“, „Esso“), tačiau pasidomėkite specialiais pasiūlymais (pvz., jei užsiduosite prekybos centre, gausite 5–10 p nuolaidą litrui).

Kelių mokesčiai (tolls): Anglijoje yra nedaug mokamų kelių, palyginti su Prancūzija ar Vokietija. Vieni iš žinomiausių yra M6 tol (šiaurės Anglijoje) ir Dartford Crossing (netoli Londono, kertant Temzę). Tačiau didžiausią dėmesį reikia skirti Londono mokesčiams. Jei planuojate važiuoti į Londono centrą, susidursite su ULEZ (Ultra Low Emission Zone) ir mokesčiu už važiavimą į centrą (Congestion Charge). Jei jūsų automobilis neatsitinka standartų (paprastai senesni nei 2015–2016 m. dyzeliniai ar 2014 m. benzininiai), mokesčiai gali siekti keliasdešimt svarų per dieną. Prieš važiuodami į Londoną, būtinai patikrinkite savo automobilio registracijos numerį JK transporto departamento svetainėje – taip išvengsite staigmenų ir baudų.

6. Kaip susiplanuoti poilsio pertraukas, kad kelionėtų patogiau?

Patogumas – tai ne tik minkštos sėdynės, bet ir fizinė savijauta. Vairuotojui reikia ilsėtis kas 2 valandas arba kas 150–200 km. Anglijoje ir likusioje Europoje yra puiki „Motorway Services“ tinklas. Tai ypač patogios stoties tiesiog prie greitkelių, kurioje viskas yra vienoje vietoje: degalinės, restoranai („McDonald's“, „Burger King“, „KFC“, „Costa Coffee“), parduotuvės ir, svarbiausia, tualetai.

Jei norite pigiau ir „gyviau“, ieškokite mažesnių kaimo užeigų („Pub“) arba „Little Chef“ (nors jų mažėja). Tačiau „Motorway Services“ yra saugiausia varianta, jei keliaujate naktį su šeima – ten yra apšvietimas, videokameros ir daug žmonių.

Mano profesinis patarimas: planuokite pertraukas prieš didžiuosius miestus arba už jų. Anglijoje spūstys prieš Londoną (M25 žiedas), Birmingamą ar Mančesterą yra legendarinės. Jei jaučiate nuovargį, geriau užsukite pasivaikščioti prie kavos puodelio, nei stumtis spūstyje. Taip pat verta paminėti, kad daugumoje vietų automobilių stovėjimo aikštelėse pirmosios 2 valandos dažnai būna nemokamos, tačiau kiekviena kita valanda kainuoja. Visada skaitykite nuorodas ant stulpų, kad neparalyžiuotumėte bilieto.

7. Ar galima vairuoti Lietuvos automobiliu Anglijoje ir kiek laiko jį galima ten palikti?

Tai labai aktualu tiems, kurie planuoja ilgesnį pasilikimą arba atvežia automobilį pardavimui (kas, tiesa sakant, su kai kuriomis sąlygomis yra draudžiama ar sudėtinga).

Esamo ES (Lietuvos) automobiliu Anglijoje galima vairuoti be jokių problemų 12 mėnesių nuo įvažiavimo datos. Po šio laiko, jei planuojate likti ilgiau, turite registruoti automobilį JK, gauti vietines numerines ženklus ir sumokėti mokesčius ( Vehicle Excise Duty). Jei to nepadarote, automobilis gali būti konfiskuotas.

Dėl draudimo: jei liktate ilgiau nei 3 mėnesius, dauguma lietuviškų draudikų gali nutraukti „Green Card“ galiojimą. Tokiu atveju turite užsakyti draudimą JK rinkoje. Būkite sąžiningi su draudikais dėl „living abroad“ statuso, nes įvykus įvykiui, jei nesate pranešę, išmokos gali negauti.

Labai svarbu: nenaudokite automobilio, kuris nėra uždraustas („declared off the road“ – SORN) JK, net jei jis ten stovi. Ir svarbiausia – nebandykite pardavinėti lietuviško automobilio JK neperregistravęs. Tai yra legalus šaudyklė sau į koją ir pirkėjui, ir pardavėjui, nes registracijos perdavimas be MPT (Motorists' Policy Team) leidimo neįmanomas.

8. Ką daryti, jei automobilis sugenda Anglijoje? Ar galima skambinti pagalbai iš Lietuvos?

Techninė pagalba svetimoje šalyje gali būti brangi ir sudėtinga. Jei turite „KASKO“ draudimą, kuris apima pagalbą užsienyje, pirmiausia skambinkite į savo draudiką – jie turi partnerius Anglijoje ir turėtų užtikrinti vilkiką.

Jei neturite tokio draudimo, skambinate į vietines pagalbos tarnybas (pvz., „AA“, „RAC“, „Green Flag“). Atkreipkite dėmesį – jų paslaugos nėra pigios, ypač jei reikia vilkiko ilgu atstumu. Be to, jei sugulate kelyje („motorway“), jums nepadės joks „mechanikas draugas su virve“ – pagal Britanijos įstatymus, sugedus automobiliui greitkelyje, būtina iškviesti tik profesionalią pagalbą arba policiją, nes pačioms stengtis remontuoti ar tempti yra baudžiama ir pavojinga.

Patarimas: visada turėkite patikimos mobilaus ryšio sim kortelę su duomenimis. Anglijoje mobilaus ryšio dangas yra gera, bet kai kuriose atokiose vietovėse (pvz., Velse ar Škotijos kalnuose) signalas gali dingti. Turėkite ir fizinę žemėlapį atsarginę variantu, jei GPS dingsta.

9. Kaip lengvai susiorientuoti Anglijos keliuose? Ar GPS visada veikia teisingai?

Navigacija šiuolaikiniame pasaulyje yra nebe prabanga, o būtinybė.