Optimalus kelionės planavimas į Angliją: kaip sutaupyti be kompromisų

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė kelionės į Jungtinę Karalystę (JK) landscape. Anksčiau tai buvo tiesiog klausimas „užsukti į keltą“, o šiandien tai yra sudėtingas logistinis sprendimas, reikalaujantis strategiško mąstymo. Po „Brexit“ ir pasaulinių ekonomikos pokyčių, daugelis mano klientų ir draugų vis klauso: „Ar vis dar verta važiuoti į Angliją automobiliu?“ Arba dar labiau aktualu: „Kaip tai padaryti taip, kad nepervestu viso biudžeto ties kelionei?“

Atsakymas yra neabejotinas „taip“, tačiau su viena sąlyga – kelionė turi būti suplanuota optimaliai. Dabar, kai rinka stabilizavosi ir atsirado daugiau galimybių rinktis, kelionės planavimas tapo ne tik būtinybe, bet ir įrankiu, leidžiančiu kelionę į Angliją padaryti efektyviau ir, prieštaraujant intuicijai, pigiau nei kada nors anksčiau. Svarbiausia nėra ieškoti pigiausio bet koks kuro, o rasti balansą tarp laiko, išlaidų ir patogumo.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, ne kaip akademinis teoretikas, o kaip žmogus, kuris pervežė tūkstančius tonų krovinių ir padėjo susitvarkyti kelioneems šimtams keleivių. Mes išnagrinėsime maršrutus, kainų sudėtį, dokumentus ir smulkmenas, kurios dažnai nueina akims iš galvos, bet lemia galutinę kainą. Jei jūsų tikslas – pasiekti Londoną, Mančesterį ar bet kurį kitą JK kampelį be nereikalingų rūpesčių ir permokėjimų, šis vadovas skirtas jums.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks maršrutas yra ekonomiškiausias: per Švediją ar per Vokietiją ir Belgiją?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Esu nėręs daug kilometrų abiem maršrutais. Tradiciškai maršrutas per Kaliningrą ir Lenkiją į Vokietiją, o paskui per Belgiją (Ostendą ar Zeebrugge) arba Prancūziją (Calais) buvo laikomas trumpesniu. Tačiau, vertinant ekonomiką, reikia žiūrėti ne tik į kilometrus, bet ir į kuro kainas bei keltų bilietus.

Maršrutas „Šiaurės“ (Klaipėda–Karlshamn arba Klaipėda–Kielis, toliau per Daniją ir Vokietiją iki Olandijos/Belgijos) dažnai pasidaro pigesnis dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, kuro kainos Švedijoje ir Danijoje kartais gali būti palankesnės nei Vokietijos autostradose (nors tai svyruoja). Antra, ir svarbiausia, keltų kainos iš Klaipėdos į Švediją (DFDS, TT Lines) dažnai siūlo labai geras akcijas, ypač jeigu kelionate ne vasaros šventę, o prieš ar po jos.

Maršrutas per Vokietiją (A1 autostrada) yra patogesnis ir greitesnis, tačiau Vokietijoje kuras yra brangus, o kelių mokesčiai (nors lengviesiems automobiliams jų nėra, bet „vokiečių kelių“ našumas verčia važiuoti ekonomiškai) sukelia didesnį suvartojimą dėl intensyvaus eismo. Jeigu jūsų automobilis yra ekonomiškas, o kelionės laikas – svarbiausias prioritetas, rinkitės Pietų maršrutą (per Lenkiją/Vokietiją). Jeigu norite maksimaliai sutaupyti ir galite skirti daugiau laiko, verta įvertinti Šiaurės maršrutą, ypač jei pavyksta užfiksuoti pigų bilietą į Karlshamną ar Kielį.

2. Kada geriausia užsakyti keltų bilietus, kad kaina būtų mažiausia?

Per mano dvidešimt metų patirtį, keltų kompanijų dinaminės kainodaros modelis tapo vis labiau pažangus. Taisyklė paprasta: kuo anksčiau, tuo pigiau, tačiau yra niuansų. Idealiu atveju bilietus reikėtų užsakyti mažiausiai 2–3 mėnesius iki kelionės. Tada kainos dar nėra „pakilusios“ dėl didelio paklausos sezono.

Tačiau stebėjau ir tendenciją, kai keltų kompanijos (pvz., DFDS, P&O, Stena Line) paskelbia staigias išpardavimas 2–3 savaitės iki išvykimo, jeigu laivai nėra užpildyti. Tai yra azartinis žaidimas. Jeigu jūsų kelionės datos yra lankstūs, galite laukti ir gauti bilietus už pusę kainos. Bet jeigu jūs turite fiksuotas atostogas ar verslo susitikimus, tokių rizikų verta vengti.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad savaitgaliais (penktadienis vakare, šeštadienis) kainos visada aukštesnės. Jeigu galite, planuokite išvyką į keltą pirmadienį ar antradienį – taip sutaupysite ne tik pinigų, bet ir nervų, nes mažiau kamščių į uostą. Be to, daugelis kompanijų siūlo „Flex“ bilietus, kurie brangesni, bet leidžia keisti laiką. Mano patirtis sako, kad paprastam keleiviui „Flex“ bilietas nėra būtinas, nebent jūsų grafikas yra visiškai neprognozuojamas.

3. Ar verta važiuoti savo automobiliu, ar geriau pasinaudoti autobusu (pvz., „Lux Express“ ar „Kautra“)?

Tai klasikinis klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo to, kiek žmonių keliauja. Esu matęs, kaip žmonės skaičiuoja centus, tačiau pamiršta komfortą. Jeigu keliaujate vienas ar dviem asmenims, autobusas dažnai būna pigiausias pasirinkimas. Jums nereikia rūpintis kuru, automobiliu technine būkle, keltų bilietais (dažniausiai jie įtraukti į kainą) ir vairavimo nuovargiu.

Tačiau jeigu keliaujate šeima (3–4 asmenys) arba didesne grupe, savo automobilis taps neperkeliamu pranašumu. Sumokėję už 4 autobuso bilietus į abi puses ir pridėję bagažo mokestį, gausite sumą, kuri dažnai pranoksta kuro išlaidas. Be to, atvykusę į Angliją, turite savo transportą. Anglijoje viešasis transportas, ypač užmiestyje, gali būti brangus ir nepatogus.

Taip pat verta paminėti „pigumo“ psichologiją. Autobusu keliaujant žmogus yra apribotas: jūs priklausote nuo tvarkaraščio. Savo automobiliu jūs laisvi. Galite sustoti pietų metu grožinguose Vokietijos ar Belgijos miesteliuose, nusipirkti maisto pigiau (ne degalinėse) ir tiesiog jaustis laisvesni. Ilgose kelionėse (virš 2000 km viena kryptimi) šis laisvės jausmas vertas daugiau nei nedidelė kainos skirtumas.

4. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės kainą ir dokumentus? Ar tai dar brangiau?

„Brexit“ sukėlė daug baimių, tačiau iš praktinės pusės, jei keliaujate kaip turistas mažiau nei 90 dienų per pusmetį, pasikeitimai nėra tokie drastiški piniginės atžvilgiu. Dokumentų reikalavimai griežtėjo – dabar tikrai reikalingas pasas, asmens kodas (tapatybės kortelė) nebegalioja. Taip pat reikia pasirūpinti kelionės draudimu, kuris anksčiau buvo „savaime suprantamas“ kaip Europos Sąjungos (ES) dalis.

Piniginės atžvilgiu didžiausias pokytis yra prekybos centruose ir parduotuvėse. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimas (Tax Free) tapo šiek tiek sudėtingesnis, tačiau tai nekelia problemų paprastiems turistams. Taip pat atsirado galimybė įvežti tam tikrą kiekį prekių be muito (pvz., alkoholio, tabako), kas gali būti naudinga.

Tiesa, pervežant prekes ar daiktus, kurie nėra asmeninio naudojimo (pvz., jeigu važiuojate „gyventi“ arba pervežate daug technikos), gali kilti problemų su muitine. Čia mano patirtis sako: visada deklaruokite tiesą. Muitinės tikrinimai yra atsitiktiniai, tačiau jeigu užkliūsite, baudos yra didelės. Paprastam turistui „Brexit“ reiškia tik daugiau dokumentų tikrinimo ir šiek tiek ilgesnę eilę pasienio punktuose, bet ne tiesioginę kainos padidėjimą už bilietą.

5. Kokios yra paslėptos išlaidos, kurių dažnai nepagalvoja planuodami kelionę?

Dirbdamas logistikoje, mokėjau matyti ne tik didžiąsias, bet ir mažąsias išlaidas, kurios „suėda“ biudžetą. Viena didžiausių – kuras ne Lietuvoje. Daugelis planuoja kainą pagal Lietuvos kuro kainą, tačiau Vokietijoje, Belgijoje ir ypač Jungtinėje Karalystėje kuras yra brangesnis. Reikia skaičiuoti pagal aukščiausią vidutinę kainą maršrute.

Antroji paslėpta išlaida – kelių mokesčiai ir zonos. Prancūzijoje ir Belgijoje yra mokami keliai (péage), nors juos galima išvengti važiuojant smulkesniais keliais (tačiau tai prailgina kelionę). Anglijoje labai svarbu atsižvelgti į ULEZ (Ultra Low Emission Zone) Londono centre ir Dartford Crossing tunelio (per Temzę) mokestį. ULEZ mokestis kasdien gali atsieiti daugiau nei 15 svarų, jei jūsų automobilis neatitinka standartų. Šį mokestį reikia sumokėti iš anksto internetu, kitaip bauda dvigubai didesnė.

Trečia dalyka – maistas ir gėrimai kelyje. Degalinių kavinės yra patogios, tačiau kainos ten yra „nukirstos“. Mano patarimas: turkite šaldytuvą automobilyje (jei įmanoma) ir pasistokite maisto prekybos centruose (Lidl, Aldi) prieš pat išvyką arba šalyse, kurios keliaujate (pvz., Lenkijoje maistas daug pigesnis nei Vokietijoje). Vienas Pietų stopas degalinėje šeimai gali kainuoti tiek, kiek kiekis kuro.

6. Kaip optimizuoti kuro suvartojimą ilgoje kelionėje?

Kuro suvartojimo optimizavimas yra ne tik techninis, bet ir psichologinis dalykas. Per savo metus mačiau vairuotojus, kurie sudegina kurą per agresyvų vairavimą. Ilgoje kelionės į Angliją (kuri gali trukti 20–30 valandų viena kryptimi) vairavimo stilius lemia didžiulę skirtumą.

Pirmiausia, naudokite „Cruise Control“ (tempimą) ten, kur leidžiama greitis (pvz., Vokietijos autostradose, jeigu eismas leidžia). Tai išlaiko pastovų greitį ir vengina nereikalingo akseleravimo. Antra, prieš išvyką patikrinkite slėgio padangose. Peršaltos padangos didina pasipriešinimą ir suvartoja daugiau kuro.

Trečia, planuokite degalines. Nenaudokite degalinių ties pat autostradomis – jose kaina visada įtraukia „patogumo mokestį“. Nukrypę keliu kilometrą ar du į artimiausią miestelį, dažnai rasite degalinę, kur kuras gali būti 10–15 centų pigesnis. Taip pat, jeigu turite galimybę, užpilkite pilną baką Lietuvoje (jei čia kaina žemesnė) ir vengykite mažų kiekio įpilimo, nes taip sutaupote laiko ir pinigų ilgoje kelionėje.

7. Ar verta rinktis naktinę keltų kelionę?

Naktinės kelionės yra vienas geriausių būdų sutaupyti laiko ir pinigų. Kaip ekspertas, visada rekomenduoju šį variantą, jei žmogus jaučiasi gerai jūroje. Kodėl? Pirma, sutaupote nakvynės viešbutyje vieną naktį. Antro, pradėję kelionę vakare, atvykstate į uostą (pvz., Kielį ar Harwichą) ryte ir visą dieną turite pravažiuoti, o ne praleidžiate ją laive.

Keltuose yra įvairių bilietų klasių. Pigiausi yra sėdimos vietos ar „Reclining seats“ (atlošiamosios kėdės). Jos yra pakankamai patogios vienai naktiai. Tačiau jeigu keliaujate su šeima, kabinos gali atsieiti brangiai. Čia reikia skaičiuoti: ar kabina pigesnė už viešbutį žemyje? Dažnai atsakymas yra teigiamas, be to, jūs sutaupote vieną dienos maistą.

Taip pat naktinėmis reisais laivai dažnai būna ramiau, jei tai ne savaitgalis. Mažiau triukšmo leidžia geriau pailsėti prieš sunkų vairavimą autostradose. Visada verta pasirūpinti ausinėmis ir kauke už akims (sleep mask) – tai pigūs dalykai, kurie gerokai padidina komfortą nebrangioje bilieto klasėje.

8. Ką daryti su automobiliu Anglijoje? Ar ten daug problemų su parkavimu?

Anglija yra šalis, kur kairysis važiavimas yra norma, ir tai sukelia stresą lietuviams. Tačiau parkavimo kainos yra dar didesnis šokas, ypač miestuose. Londonas, Oksfordas, Kembridžas – už parkavimą centre reikia mokėti milžiniškas sumas.

Mano patarimas: jeigu tik įmanoma, nenaudokite automobilio didmiesčiuose. Palikite jį viešbučio stovėjimo aikštelėje (dažnai už papildomą mokestį, tačiau mažesnį nei centre) ir naudokitės viešuoju transportu. Taip sutaupysite ne tik pinigų, bet ir nervų, ieškodami vietos siaurose gatvėse.

Jei keliaujate po provinciją (Cotswolds, Lake District), automobilis būtinas. Ten parkavimas dažnai nemokamas arba labai pigus, o kraštovaizdis geriausiai matomas iš automobilio lango. Svarbu prisiminti apie „Pay and Display“ automatus – jame reikia įvesti automobilio numerį. Dažnai turistai pamiršta šį žingsnį ir gauna baudas. Taip pat, Anglijoje daug vietų su „Resident Parking Only“ ženklais – ten stovėti draudžiama, net jei nieko nemokate. Visada tikrinkite ženklus.

9. Ar yra būdų sutaupyti maisto ir gėrimų Anglijoje?

Anglijoje, ypač Londone ir turistiniuose centruose, kavinės ir restoranai gali labai „paliesti“ piniginę. Mano ilgalaikė strategia yra paprasta: valgykite kaip vietiniai. Nenuokite į restoranus, esančius tiesiai prie pagrindinių turistinių objektų (pvz., prie London Eye). Ten kainos padidintos dėl vietos.

Eikite į „Pub“ (smuklę). Ten pietūs (Pub Lunch) dažnai būna pigesni ir gausesni už restoranų meniu. Taip pat, didžiuliai taupymo šaltiniai yra prekybos centrai „Tesco“, „Sainsbury's“, „ASDA“. Čia galite nusipirkti paruoštų maisto produktų (sandwiches, salads), kurie yra kokybiški ir kainuoja kelis kartus mažiau nei restoranuose.

Taip pat verta paminėti vandens. Anglijoje vandens iš čiaupo yra geriamas ir kokybiškas. Nereikia pirkti butelių vandens degalinėse. Užpilkite savo butelį ryte viešbutyje ir turkite jį visą dieną. Tai atrodo smulkmena, tačiau per savaitę sutaupote nemažai sumą. Ir, žinoma, pasinaudokite „Happy Hour“ pasiūlymais baruose – tada alkoholiniai gėrimai kainuoja žymiai mažiau.

10. Kokia pagrindinė klaida, kurią daro pirmą kartą į Angliją važiuojantys asmenys?

Per 20 metų mačiau daug klaidų, tačiau viena iš jų pasikartoja dažniausiai – pernelyg didelis optimizmas dėl laiko. Žmonės manyje, kad jei GPS rodo 12 valandų kelionės, tai jie ją įveiks per 12 valandų. Taip nėra. Anglijoje, o dar labiau prieš ją (Vokietijoje, Belgijoje), yra daug statybų, eismo įvykių ir kamščių.

Be to, nuovargis kaupiasi. Važiuoti 20 valandų be poilsio yra pavojinga. Dažnai žmonės taupo ant nakvynės, važiuodami naktį, tačiau tada praleidžia dieną miegodami arba neįsidarbina dėl nuovargio. Mano patarimas: neplanuokite atvykimo į svarbų susitikimą tą pačią dieną. Palikite vieną dienos „buferį“.

Kita dažna klaida – nepasiruošimas „Brexit“ pasienio kontrolės.